- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- e2A-840-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00061-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Romualda Janovičienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Archimetras“
- Trečiasis asmuo
- Kauno savivaldybės įmonei „Kauno planas“, uždarajai akcinei bendrovei „RS studija“, mažajai bendrijai „Archcentras“, uždarajai akcinei bendrovei „NPS projektai“
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-583-357/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archimetras“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno savivaldybės įmonei „Kauno planas“, uždarajai akcinei bendrovei „RS studija“, mažajai bendrijai „Archcentras“, uždarajai akcinei bendrovei „NPS projektai“ dėl viešojo pirkimo (Nr. 167890), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Archimetras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-09 rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo ir dėl autorinių sutarčių su konkurso laimėtojais sudarymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, vykdydama atvirą konkursą „Šiaulių miesto centrinės dalies - prisikėlimo aikštės su prieigomis - sutvarkymo projekto architektūrinės koncepcijos projekto konkursas“ (pirkimo Nr. 167890) (toliau – Konkursas, Pirkimas), pažeidė Konkurso sąlygas. Tvirtino, kad po to, kai įvyko vokų su devizo šifrais atplėšimo posėdis (2015-01-06) ir kai paaiškėjo, kurie konkrečiai Pirkimo dalyviai parengė konkrečius projektus, kurie jau buvo įvertinti balais, perkančioji organizacija neteisėtai atgaline tvarka peržiūrėjo projektų eilę ir ją pakeitė - 2016-02-09 raštu Nr. S-398 pranešė, kad pirmoji vieta neskiriama, o vietoje to skiriama antroji ir toliau einančios vietos pagal Pirkimo sąlygų 48 punktą. Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija privalėjo daugiausiai balų surinkusiam tiekėjui UAB „RS studija“ skirti ne antrąją, bet pirmąją vietą, ir tokiu būdu ieškovei skirti ne ketvirtąją, bet trečiąją vietą. 2016-02-09 raštu Nr. S-398 perkančioji organizacija pažeidė savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų 44, 63, 64 ir 66 punktus. Ieškovė teigė, kad Pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė keisti ekspertų komisijos nustatytą pasiūlymų (projektų) eilę, kadangi pagal Pirkimo sąlygų 64 punktą Vertinimo komisijos projektų įvertinimai ir pastabos įpareigoja Viešojo pirkimo komisiją. Taigi pagal Pirkimo sąlygas turėjo būti sudaryta tik viena eilė, t.y. projektų eilė. Ieškovės teigimu, tokiomis Pirkimo sąlygomis yra siekiama to, kad paaiškėjus, kuris konkrečiai asmuo pateikė konkretų projektą, perkančioji organizacija neperžiūrėtų jau nustatytos pasiūlymų (projektų) eilės. Vertinimo komisijai nustačius, jog galutinis balas turėtų būti suapvalintas iki sveiko skaičiaus, Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į ekspertų komisijos pastabų privalomumą bei įpareigojantį pobūdį pagal Pirkimo sąlygų 64 punktą, privalėjo suapvalinti galutinius rezultatus iki sveiko skaičiaus. Tokiu būdu, vadovaujantis Pirkimo sąlygų 48 ir 60 punktais, perkančioji organizacija privalėjo paskirti pirmąją vietą dėl to, kad daugiausiai balų gavęs projektas surinko vidutinį įvertinimą balais „Gerai“.
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tvirtino, kad Konkurso sąlygų 48 punkte buvo aiškiai nustatyta, jog Viešojo pirkimo komisija gali neskirti pirmosios vietos, jeigu vertinant projektus pagal Konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nei vienas projektas nesurinko vidutinio įvertinimo balo „Gerai“ pagal Konkurso sąlygų 60 punkte numatytus kokybinius vertinimo kriterijus. Atsakovės teigimu, šiuo atveju pirmoji vieta nebuvo skirta todėl, kad nei vienas projektas nesurinko 7 balų, o Konkurso sąlygose nebuvo numatyta jokių skaičių apvalinimo ar kitokio interpretavimo išimčių, buvo aiškiai įtvirtintas konkretus reikalavimas minimaliai surinkti 7 balus. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Vertinimo komisijos protokolu nustatytą projektų eilę balų mažėjimo tvarka, didžiausią vidutinį balą surinkęs projektas buvo įvertintas mažiau nei 7 balais, t.y. 6,82 balo, kas nepatenka į kategoriją „Gerai“. Taip pat atsakovė paaiškino, kad Projektų eilė, kurią sudarė Vertinimo komisija nebuvo peržiūrėta iš naujo, tik buvo įvertinta tiekėjų, nurodytų projektų eilėje, kvalifikacija ir tiesiog įsitikinta, ar tiekėjai atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, kas priskirta išimtinai Viešojo pirkimo komisijos kompetencijai. Atsakovės teigimu, ieškovė klaidina teismą bandydama įtikinti, jog buvo sudarytos dvi projektų eilės, nes tai visiškai skirtingi institutai, reglamentuoti vykdant skirtingus projekto konkurso etapus: 1) Vertinant Vertinimo komisijai ir jai sudarant projektų eilę balų mažėjimo tvarka ir 2) Viešojo pirkimo komisijai priimant sprendimą dėl galutinių Konkurso rezultatų ir prizinių vietų nustatymo. Be to, atsakovė tvirtino, kad Vertinimo komisijos rekomendacija, nurodyta 2016 m. gruodžio 16 d. protokole Nr. 15/12/16, negali būti interpretuojama kaip pastaba, privaloma Viešojo pirkinio komisijai. Tik Vertinimo komisijos protokolo 1 ir 3 punktuose nurodyti sprendimai Viešojo pirkimo komisijai turėjo teisinę galią pagal Konkurso sąlygas.
Trečiasis asmuo UAB „RS studija“ prašė ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-09 rašte Nr. S-398 nurodytą sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, kaip pažeidžiantį Konkurso sąlygas. Nurodė, kad atsakovė neteisingai traktuoja Konkurso sąlygų 60 punkte pateiktus konkursinių darbų kokybės vertinimo intervalus. Trečiojo asmens teigimu, bet koks surinktas vertinimo balas turi būti apvalinamas iki sveiko skaičiaus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ taip pat prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Pirkime dalyvavo Kauno savivaldybės įmonė „Kauno planas“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su ieškove UAB „Archimetras“ bei pateikė savo pasiūlymą. Perkančioji organizacija pažeidė savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų 44, 63, 64 ir 66 punktus, neužtikrino sąžiningos konkurencijos, be to, vykdydama Pirkimą, Pirkimo sąlygas taikė ne taip, kaip jose buvo nustatyta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės veiksmus viešajame pirkime Nr. 167890, priimant sprendimą dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo, neteisėtais bei priteisė iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas.
Įvertinęs Pirkimo sąlygas, bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad Viešojo pirkimo komisija neperskirstė projektų eilės, kurią nustatė Vertinimo komisija, nes projektų eiliškumas ir toliau liko toks pat, t. y., balų mažėjimo tvarka. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė painioja du skirtingus projekto konkurso etapus: 1) Vertinimo komisijos sudaromą projektų eilę balų mažėjimo tvarka ir 2) Viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl galutinių Konkurso rezultatų ir prizinių vietų nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo sąlygų 56 punktas numato, kad projekto Konkursui pateiktų pasiūlymų atitikimą Konkurso sąlygose išdėstytiems reikalavimams vertina Projekto konkurso vertinimo komisija (Viešojo pirkimo komisija), o Pirkimo sąlygų 57 punktas numato, kad Ekspertų komisija (Vertinimo komisija) vertina Projekto konkursui pateiktų projektų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams bei Konkurso sąlygose išdėstytiems vertinimo kriterijams. Atsižvelgdamas į Pirkimo sąlygų 63, 64, 66, 69 ir 71 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad galutinį sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo priima Viešojo pirkimo komisija. Teismo vertinimu, perkančioji organizacija po to, kai buvo atplėši vokai su devizų šifrais ir kai paaiškėjo, kokie konkrečiai dalyviai pateikė konkrečius projektus, 2016-02-09 raštu Nr. S-398 nepakeitė projektų eilės, atsisakydama paskirti pirmąją vietą, kadangi projektų eiliškumas, kurį sudarė Ekspertų (vertinimo) komisija, nebuvo pakeistas, o tik buvo įvertinta tiekėjų, nurodytų projektų eilėje, kvalifikacija ir tikrinta, ar tiekėjai atitinka Konkurso sąlygų reikalavimus, kas priskirta išimtinai Viešojo pirkimo komisijos kompetencijai.
Įvertinęs Pirkimų sąlygų 64 punktą, numatantį, jog Vertinimo komisijos projektų įvertinimai ir pastabos privalomos Viešojo pirkimo komisijai, teismas konstatavo, kad Perkančioji organizacija jį pažeidė nepaisydama Vertinimo komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. protokole nurodytos rekomendacijos galutinį vertinimą suapvalinti iki sveiko skaičiaus. Teismo nuomone, Pirkimo sąlygų 60 punkte numatytas vertinimo intervalas sveikais skaičiais, nenumatant jokių papildomų sąlygų, yra aiškus ir konkretus, reiškiantis privalomą reikalavimą suapvalinti balus iki sveiko skaičiaus. Teismas nurodė, kad pagal bendrąsias apvalinimo taisykles 6,82 balai turėjo būti apvalinami iki 7 balų, o perkančiajai organizacijai netinkamai interpretavus savo pačios nustatytas Pirkimo sąlygas ir netaikius apvalinimo taisyklių, buvo pažeisti skaidrumo principų reikalavimai. Perkančiajai organizacijai tinkamai taikius Pirkimo sąlygų 60 punktą, projektui „ABC“ skirti balai nuo 6,82 būtų suapvalinti iki 7 ir toks projektas atitiktų įvertinimą „gerai“, kas reiškia, jog tokiam projektui turėjo būti skirta pirmoji vieta, o ieškovės projektui – atitinkamai trečioji vieta. Nurodytų argumentų pagrindu pirmos instancijos teismas konstatavo ieškovės interesų pažeidimą nagrinėjamoje byloje.
Teismas, nustatęs, kad bylos nagrinėjimo metu Konkursas pasibaigė, o, panaikinus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-09 rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir dėl autorinių sutarčių su konkurso laimėtojais sudarymo, būtų padaryta neproporcinga žala visuomenei, kadangi perkančioji organizacija nebegautų numatyto finansavimo, netenkino ieškinio reikalavimo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-09 rašte Nr. S-398 nurodytų sprendimų panaikinimo, tačiau konstatavo, jog perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, Pirkimų sąlygų 43, 48, 60, 64 punktus - dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ir dėl tos ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo ir teismas šį reikalavimą tenkino. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Pirkimo laimėtoja ieškovę. Iš pačios ieškovės pateiktos pozicijos matyti, kad ji pirmos vietos laimėtoju laikė UAB „RS studija“, tačiau akivaizdu, jog ieškovė nėra trečiųjų asmenų atstovė ar subjektas, kuris galėtų ginti viešąjį interesą, todėl ieškovei ginčijant jai teisių ir/ar pareigų nenustatančius juridinius veiksmus ir netgi neprašant teismo procesiniu sprendimu pripažinti jai ar kam nors kitam teisę į pirmą vietą, ieškovės reikalavimas pripažinti sprendimą dėl pirmos vietos laimėtojo neskyrimo neteisėtu turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.) arba byla turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 d. 1 p., nes ieškiniu neprašoma nustatyti materialinių teisinių pasekmių (CK 1.138 str.). Analogiškai turėtų būti vertinamas ir ieškovės reikalavimas pripažinti antrosios vietos laimėtojo paskyrimą neteisėtu, kadangi ieškovė net neužsimena apie savo interesą į antrąją vietą. Iš ieškinyje ir kituose dokumentuose nurodytų ieškovės motyvų galima daryti išvadą, jog ieškovė pretenduoja būtent į trečią vietą, tiksliau į 3 000 Eur prizinį fondą, tačiau ieškovė nebuvo suformulavusi teismui materialiojo reikalavimo, t.y. kaip ji prašo atkurti galimai jos pažeistas teises (pvz., pripažinti ją trečiosios vietos laimėtoja ir priteisti prizinį fondą ar apsiriboti tik prizo priteisimu), kadangi trečia vieta iš esmės nėra joks materialinis rezultatas. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl prizinių vietų paskirstymo pripažinimo neteisėtu, tačiau sprendimu nepaskirsčius prizinių vietų, jos taip ir liko nepaskirstytos, dėl ko gali kilti nauji ginčai, nors prizai jau yra išmokėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ir ginčas pagal ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą nustatyti trečiosios vietos laimėtoją turėjo būti nutrauktas CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kadangi reikalavimu nebuvo prašoma nustatyti materialinių teisinių pasekmių.
2. Vertintinas kaip nepagrįstas pirmos instancijos teismo Konkurso sąlygų aiškinimas remiantis CK 1.5 straipsnyje ir Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Siekiant suorganizuoti skaidrų ir bet kokius ginčus tarp dalyvių eliminuojantį viešąjį pirkimą, buvo numatyta aritmetinė vertinimo sistema ne tik sveikais skaičiais, bet ir dešimtosiomis ir šimtosiomis dalimis. Esminis tokio sprendimo motyvas buvo tas, kad smulkesnis detalizavimas dešimtosiomis ir šimtosiomis dalimis leido išvengti situacijų, kai du ar net keletas dalyvių gauna identišką balą, nes tokiu atveju būtų sunku nuspręsti, kuris dalyvis yra geresnis ir turi užimti prizinę vietą. Būtent dėl to Konkurso sąlygose nebuvo kalbama apie surinktų balų apvalinimą nei sudarant pasiūlymų eilę, nei skirstant prizines vietas, todėl būtų logiška manyti, kad, nesant Konkurso sąlygose numatytų kokių išimčių, apvalinimo taisyklė negalioja abiem vertinimo procesams.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Konkurso sąlygų 64 punkto taikymą. Kaip matyti iš Vertinimo komisijos Darbo reglamento 7 punkto, minėtos komisijos funkcijos buvo apsiribotos tik pateiktų projektų vertinimu, jų palyginimu ir pasiūlymų eilės sudarymu, o Darbo reglamento 24 punkte įtvirtintas vienintelis atvejis, kai vertinimo komisija gali rekomendacijų forma teikti išvadas, t.y. tik siūlymai dėl prizines vietas užėmusių projektų tobulinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo spręsti, kad pagal savo Darbo reglamentą Vertinimo komisija būtų turėjusi įgaliojimus spręsti dėl skaičiavimo nustatymo ir/ar jos keitimo bei duoti privalomus nurodymus viešojo pirkimo komisijai. Konkurso laimėtojų prizų (apdovanojimų) išrinkimas priskiriama išimtinai Viešojo konkurso vertinimo komisijos kompetencijai, o projektų eilės sudarymas – Vertinimo komisijos kompetencijai.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Archimetras“ su apeliaciniu skundu nesutinka, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Šalies argumentai
1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė nesuformulavo teismui materialiojo reikalavimo, t. y. kaip ji prašo teismą atkurti jos galimai pažeistas teises. Ieškiniu buvo aiškiai prašoma panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-09 rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo ir dėl autorinių sutarčių su konkurso laimėtojais sudarymo. 2016-02-09 raštu Nr. S-398, kuriuo perkančioji organizacija pakeitė sudarytą projektų eilę, buvo pažeistos pačios atsakovės paskelbtų Pirkimo sąlygų 44, 63, 64 ir 66 punktų nuostatos, kas ir sąlygojo ieškovės teisių pažeidimą. Pirmos instancijos teismas panaikino perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2016-02-29 rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo ir tokiu būdu buvo konstatuota, kad ieškovė turėjo būti pripažinta trečiosios vietos laimėtoja, kas reiškia, kad ieškovei turi priklausyti 3 000 Eur prizas. Teisė priimti sprendimą dėl vieno ar kito tiekėjo pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu ar atmetimo išimtinai priklauso tik perkančiajai organizacijai, todėl teismas negalėjo spręsti tokių ieškinio reikalavimų kaip vieno ar kito tiekėjo pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl projektų įvertinimo balų apvalinimo. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad projektai pagal Pirkimo sąlygų 60 punktą bus neapvalinami, todėl Pirkimo sąlygų 60 punkte numatytas vertinimo intervalas sveikais skaičiais, nenumatant jokių papildomų sąlygų, yra aiškus ir konkretus, reiškiantis privalomą reikalavimą suapvalinti balus iki sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo sąlygų 60 punkte nustatyti balai yra vertinami ir suapvalinami iki sveikojo skaičiaus, darytina išvada, kad Pirkimo sąlygų 48 ir 60 punktų kontekste projektų įvertinimai turi būti taip pat suapvalinti iki sveikojo skaičiaus siekiant nustatyti, ar perkančioji organizacija gali neskirti pirmosios vietos. Projektas „ABC“ surinko 6,82 balus. Pagal bendrąsias apvalinimo taisykles 6,82 balai turi būti apvalinami iki 7 balų. Nesuapvalinus projekto įvertinimo, nėra aišku, kokiai skalei būtų priskirtas projektas „ABC“ – „vidutiniškai“ (5-6) ar „gerai“ (7-8). Pirkimo sąlygų 60 punkte nėra nustatyta, kaip turi būti įvertinti projektai, kurie surinko daugiau kaip 6 balus, bet mažiau kaip 7 balus, todėl siekiant objektyvaus įvertinimo ir nustatyti, ar turėjo būti skirta pirmoji vieta, projekto „ABC“ balas turėjo būti suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, t.y. 7, kas reiškia, jog projektui „ABC“ turėjo būti skirta pirmoji vieta, o ieškovui atitinkamai – trečioji vieta. Tokios Pirkimo sąlygos, kuriose nėra nustatyta aiškių įvertinimo balais paskirstymų, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Pirkimo sąlygų neaiškumą savo išvadoje konstatavo ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Vertinant atsakovės Pirkimo sąlygas pagal sisteminio aiškinimo metodą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Pirkimo sąlygų 64 punktą Vertinimo komisijos projektų įvertinimai ir pastabos įpareigoja Viešojo pirkimo komisiją. Iš byloje esančio Ekspertų vertinimo komisijos 2015-12-16 posėdžio protokolo Nr. 15/12/16 matyti, kad komisija nutarė paskelbti projektų eilę nurodant kiekvieno projekto galutinį įvertinimo balą, rekomenduojant viešo pirkimo komisijai vadovautis galutine vertinimo vidurkio reikšme, suapvalinant ją iki sveiko skaičiaus. Vertinimo komisijai nustačius, jog galutinis balas turėtų būti suapvalintas iki sveiko skaičiaus, Viešojo pirkimo komisija privalėjo suapvalinti galutinius rezultatus iki sveiko skaičiaus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „RS studija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir atstatyti teisingumą, nurodant Šiaulių miesto savivaldybei peržiūrėti Konkurso vietų skyrimą paskiriant pirmą, antrą, trečią vietas atitinkamai išmokant Konkurso sąlygose numatytas pinigų sumas.
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Apeliantė, siekdama įrodyti, kad balų apvalinimas yra ydingas, nes sukuria tokią situaciją, kai surenkami vienodi vertinimo balai, nepagrįstai sutapatina su skirtingus viešojo pirkimo procedūrų epizodus. Vertinimo balų neapvalinimas yra pagrįstas siekiant nustatyti projektų eilę. Kitas procedūrų epizodas yra vietų skyrimas. Jeigu Konkurso sąlygose nebūtų 48 punkto, numatančio galimybę neskirti pirmosios vietos, arba komisijai netaikant šios galimybės, balų apvalinimas nekeltų jokių problemų ir nebūtų šio ginčo objektas. Nagrinėjamu atveju balų apvalinimo būtinybė atsiranda procedūrų epizode, kai norint neskirti pirmosios vietos yra būtina nustatyti, ar nors vienas darbas surinko vertinimą „gerai“. Konkurso sąlygos kalba apie vertinimą „gerai“, o ne apie būtinybę surinkti arba pasiekti „7“ vertinimo balus, ką teisminio proceso metu bando įrodyti apeliantė. Būtinybę apvalinti sąlygoja 60 punkto lentelėje pateikti konkursinių darbų kokybės vertinimo intervalai „0-2“, „3-4“, „5-6“, „7-8“, „9-10“. Lentelėje jie pateikti kaip suapvalinti balai – sveiki skaičiai, nes tik tokiu atveju jie sudaro galimų balų nuoseklią seką. Neapvalinant vertinimo balų, ši lentelė netenka prasmės. Vertinimo balų neapalinimas nustatant darbų eilę ir jų apvalinimas tuo išimtiniu atveju, kai norima neskirti pirmos vietos, yra logiškas ir skaidrus.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad UAB „RS studija“ nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl pirmos vietos neskyrimo ir prizo išmokėjimo. 2016 m. vasario 9 d., kai buvo priimtas sprendimas neskirti pirmos vietos, buvo parašytas elektroninis laiškas komisijos pirmininkei (laiškas pateikiamas su atsiliepimu į apeliacinį skundą). Negavus aiškaus atsakymo, 2016 m. vasario 14 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija. 2016 m. kovo 14 d. buvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį šioje byloje, kuriame aiškiai buvo išdėstyta UAB „RS studija“ argumentai dėl pirmos vietos neskyrimo neatitikimo Konkurso sąlygoms.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė – Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015-11-30 centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė apie vykdomą Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės su prieigomis – sutvarkymo projekto architektūrinės koncepcijos projekto konkursą, pirkimo Nr. 167890 (toliau – Pirkimas, Konkursas). Konkurse dalyvavo ir ieškovė UAB ,,Archimetras“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu su Kauno savivaldybės įmone ,,Kauno planas“. Perkančioji organizacija 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-3669 informavo, kad Ekspertų komisija įvertino gautus projektus taip: projektui „Saulė“ buvo skirta 1,78 balų; projektui „ABC“ buvo skirta 6,82 balų; projektui „Vanduo ugnis vėjas žemė“ buvo skirta 2,57 balų; projektui „292312“ buvo skirta 2,07 balų; projektui „Valdovas“ buvo skirti 5 balai; projektui „452671“ buvo skirta 2,07 balų. Perkančioji organizacija taip pat informavo, kad komisijos posėdis, kuriame bus atplėšti vokai su devizo šifrais ir kitais projekto pasiūlymo dokumentais, vyks 2016 m. sausio 6 d. Ieškovė 2015 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 20151228-01 kreipėsi į Perkančiąją organizaciją su prašymu sudaryti projektų eilę, kadangi pagal Pirkimo sąlygų 66 p. vokus su devizų šifrais (2 vokas) Komisija turi teisę atplėšti tik sudarius projektų eilę, šie vokai turi būti atplėšiami kitame Komisijos posėdyje. Perkančioji organizacija 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-6 informavo ieškovę, kad Ekspertų (vertinimo) komisija sudarė projektų eilę vertinimo balų mažėjimo tvarka: 1) ABS (6,82 balų); 2) Valdovas (5,00 balų); 3) Vanduo ugnis vėjas žemė (2,57 balų); 4) 452671 (2,07 balų); 5) 29312 (2,07 balų); 6) Saulė (1,78 balų). Taip pat perkančioji organizacija pažymėjo, kad įvertinus dalyvių kvalifikaciją, bus sudaryta projektų pasiūlymų eilė ir paskelbti konkurso laimėtojai, užėmę tris prizines vietas: pirmąją, antrąją ir trečiąją. Perkančioji organizacija 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. S-398 informavo, kad Viešojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 9 d. posėdyje priėmė sprendimus: 1. Nustatyti pasiūlymų eilę; 2. Neskirti pirmosios vietos laimėtojo, nes nei vienas projektas nesurinko vidutinio įvertinimo balais „gerai“, kaip nurodyta konkurso sąlygų 48 punkte; 3. Antros vietos laimėtoju paskelbti UAB ,,RS studija“ ir laimėtojui išmokėti 5 800 Eur dydžio premiją; 4. Trečios vietos laimėtoju paskelbti MB ,,Archcentras“ ir laimėtojui išmokėti 3 000 Eur dydžio premiją; 5. Su Konkurso laimėtojais UAB ,,RS studija“ ir MB ,,Archcentras“ sudaryti autorines sutartis dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo. Viešojo pirkimo komisija sudarė tokią pasiūlymų eilę: 1) -; 2) UAB „RS studija“; 3) MB „Archcentras“; 4) UAB „Archimetras“ ir Kauno SĮ „Kauno planas“; 5) UAB „NPS projektai“.
Ieškovė UAB „Archimetras“ 2016 m. vasario 11 d. Perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją Nr. 20160211-01, kuria prašė: vadovautis Konkurso sąlygomis ir nekeisti iki vokų su devizo šifrais atplėšimo 2015-01-04 raštu Nr. S-6 „Dėl projektų eilės sudarymo“ sudarytos projektų eilės, jeigu tai nėra susiję su dalyvių kvalifikacijos įvertinimu; pirmosios vietos laimėtoju paskelbti UAB „RS studija“, antrosios vietos laimėtoju paskelbti MB „Archcentras“ ir trečiosios vietos laimėtoju paskelbti ūkio subjektų grupę UAB „Archimetras“ ir Kauno SĮ „Kauno planas“ bei su minėtais tiekėjais sudaryti autorines sutartis dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo.
Perkančioji organizacija 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-442 atmetė ieškovės pretenziją, nurodydama, kad Ekspertų komisija vertina tik Konkursui pateiktų projektų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams bei Konkurso sąlygose išdėstytiems vertinimo kriterijams ir prizines vietas skiria Viešojo pirkimo komisija, o ne Ekspertų (vertinimo) komisija. Taip pat nurodė, kad Pagal Konkurso sąlygas Komisija gali neskirti pirmosios vietos, jeigu projektas nesurinks 7,00 balų, Konkurso sąlygose nebuvo nurodyta, kad vertinimo balai bus suapvalinami. Atsakovė pažymėjo, kad pirmoji vieta nebuvo skirta todėl, kad nei vienas projektas nesurinko 7,00 balų.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo ir dėl autorinių sutarčių su konkurso laimėtojais sudarymo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neteisėtu atsakovės viešajame pirkime Nr. 167890 priimtą sprendimą dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, pažeidė Pirkimų sąlygų 43, 48, 60, 64 punktus dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo.
Atsakovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovės ieškinys, ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino Pirkimo sąlygas bei CK 1.5 straipsnio ir VPĮ 3 straipsnio nuostatas, taip pat tuo, kad byloje nebuvo galima nagrinėti dalies ieškinio reikalavimų, nes jie nebuvo tinkamai suformuluoti.
Dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo neskirti pirmosios vietos teisėtumo ir Vertinimo komisijos projektų įvertinimų pastabų
Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtis – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo pirkimo konkurso) skaidrumu. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs perkančiosios organizacijos pareigą laikytis skaidrumo principo, inter alia reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir kt.).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo pirkimu pirko Šiaulių miesto centrinės dalies – Prisikėlimo aikštės su prieigomis – sutvarkymo projekto architektūrinės koncepcijos projektą. Pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad Perkančioji organizacija atviro projekto konkurso laimėtojui (laimėtojams) skirs apdovanojimą (premiją) (Pirkimo sąlygų 42 p.). Pagal Pirkimo sąlygų 43 punktą premija yra skiriama trims Projekto konkurso laimėtojams, užėmusiems šias tris prizines vietas: pirmąją, antrąją, trečiąją. Pirmosios vietos laimėtojui buvo numatyta skirti 14 500 Eur premiją, antrosios vietos laimėtojui – 5 800 Eur ir trečiosios – 3 000 Eur (Pirkimo sąlygų 44 p.). Taip pat Pirkimo sąlygų 48 punkte buvo numatyta, kad Komisija gali neskirti pirmosios vietos, jeigu vertinant projektus pagal projekto konkurso dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus, nei vienas projektas nesurinko vidutinio įvertinimo balais: ,,gerai“ pagal 60 punkte nurodytus kokybinius vertinimo intervalus. Pirkimo sąlygų 60 punkte numatyta, kad siekiant palengvinti vertinimą ir suvienodinti galimas balų interpretacijas, 10 balų salė padalinta į kokybinius intervalus: silpnai (0-2); patenkinamai (3-4); vidutiniškai (5-6); gerai (7-8); puikiai (9-10). Taigi pagal Pirkimo sąlygas, nors vienam projektui gavus įvertinimą ,,gerai“, turėjo būti skiriama Projekto konkurso pirmoji vieta.
Iš byloje esančio Perkančioji organizacijos 2016 m. sausio 4 d. rašto Nr. S-6 matyti, kad Ekspertų (vertinimo) komisija sudarė projektų eilę vertinimo balų mažėjimo tvarka: 1) ABS (6,82 balų); 2) Valdovas (5,00 balų); 3) Vanduo ugnis vėjas žemė (2,57 balų); 4) 452671 (2,07 balų); 5) 29312 (2,07 balų); 6) Saulė (1,78 balų). Viešojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 9 d. posėdyje priėmė sprendimą neskirti pirmosios vietos laimėtojo, nes nei vienas projektas nesurinko vidutinio įvertinimo balais „gerai“, kaip nurodyta konkurso sąlygų 48 punkte.
Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta, kad projektai pagal Pirkimo sąlygų 60 punktą nebus apvalinami. Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje taip pat nurodyta, kad Pirkimo sąlygose nėra nustatytos tvarkos, kaip bus vertinami tie tiekėjų projektų pasiūlymai, kurių vidutinis įvertinimo balas po Ekspertų komisijos vertinimo nebus sveikasis skaičius (t. 1, b. l. 131-133). Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat pažymėjo, kad už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų) parengimą pagrįstumą ir atitiktį Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioji organizacija. VPĮ 24 straipsnio 8 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Vykdydama konkursą, perkančioji organizacija privalo laikytis ne tik VPĮ reikalavimų, bet ir pačios parengtų konkurso sąlygų (VPĮ 3 str.). Šiame kontekste Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taip pat konstatuota, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai pirkimo sąlygas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo sąlygų 60 punkte nustatyti balai yra vertinami ir suapvalinami iki sveikojo skaičiaus, nenumatant jokių papildomų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 48 ir 60 punktų kontekste projektų įvertinimai turi būti taip pat suapvalinti iki sveikojo skaičiaus. Taip pat Pirkimo sąlygų 64 punkte nurodyta, kad Vertinimo komisijos projektų įvertinimai ir pastabos įpareigoja Viešojo pirkimo komisiją. Iš byloje esančio Ekspertų vertinimo komisijos 2015 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo Nr. 15/12/16 matyti, kad komisija nutarė paskelbti projektų eilę nurodant kiekvieno projekto galutinį įvertinimo balą, rekomenduojant viešo pirkimo komisijai vadovautis galutine vertinimo vidurkio reikšme, suapvalinant ją iki sveiko skaičiaus. Taigi Ekspertų vertinimo komisijai nurodžius, kad kiekvieno projekto galutinis vertinimo balas turėtų būti suapvalintas iki sveiko skaičiaus, Viešojo pirkimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo sąlygų 64 punkte buvo įtvirtinta nuostata dėl Ekspertų vertinimo komisijos pastabų privalomumo, turėjo suapvalinti galutinius rezultatus iki sveiko skaičiaus.
Atmestini apeliantės argumentai, kad pagal Vertinimo komisijos Darbo reglamentą komisijos funkcijos buvo apsiribotos tik pateiktų projektų vertinimu, jų palyginimu ir pasiūlymų eilės sudarymu, Vertinimo komisija neturėjo įgaliojimų spręsti dėl skaičiavimo nustatymo ir/ar jos keitimo bei duoti privalomus nurodymus viešojo pirkimo komisijai. Kaip minėta, Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas 64 punktas pagal kurį Vertinimo komisijos projektų įvertinimai ir pastabos įpareigoja Viešojo pirkimo komisiją. Pirkimo sąlygose nėra nurodyti jokie šio punkto taikymo apribojimai. Dėl to nėra pagrindo sutikti su nurodytu apeliantės argumentu.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylose dėl viešųjų pirkimų yra konstatavęs, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajai organizacijai nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiamai. Teismui konstatavus ginčo konkurso sąlygos neaiškumą, dviprasmiškumą, lėmusį nevienodą tiekėjų jos turinio suvokimą ir taikymą, ši negali būti pripažinta teisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į VPĮ įtvirtiną skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus ir šie būtų objektyviai įvertinti, sprendžia, kad Perkančioji organizacija parengdama Pirkimo sąlygas, kuriose nenurodė, kad balai yra neapvalinami, bei nenumatė, kaip bus vertinami projektai, kurie surinko daugiau kaip 6 balus, bet mažiau kaip 7 balus, dėl to pažeidė skaidrumo principą. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovės skundžiamus Perkančiosios organizacijos veiksmus pagrįstai pripažino neteisėtais bei pripažino neteisėtu atsakovės viešajame pirkime priimtą sprendimą dėl pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo. Tokios išvados teisėtumo nepaneigia skundo argumentas, kad apvalinimo taisyklė šiuo atveju negalėjo būti taikoma dėl to, kad ji nebuvo aptarta Pirkimo sąlygose.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, sprendime išsamiai nurodė argumentus dėl ieškinio dalies pagrįstumo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybės, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl ieškovės pasirinko teisių gynimo būdo
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Pirkimo laimėtoja ieškovę, nes iš pačios ieškovės pateiktos pozicijos matyti, kad ji pirmos vietos laimėtoju laikė UAB „RS studija“, tačiau ieškovė nėra trečiųjų asmenų atstovė ar subjektas, kuris galėtų ginti viešąjį interesą, todėl ieškovei ginčijant jai teisių ir/ar pareigų nenustatančius juridinius veiksmus ir netgi neprašant teismo procesiniu sprendimu pripažinti jai ar kam nors kitam teisę į pirmą vietą, ieškovės reikalavimas pripažinti sprendimą dėl pirmos vietos laimėtojo neskyrimo neteisėtu turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.) arba byla turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 d. 1 p., nes ieškiniu neprašoma nustatyti materialinių teisinių pasekmių (CK 1.138 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir mastą, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, kaip tiekėja dalyvavusi atsakovės vykdytame Konkurse, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. rašte Nr. S-398 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės nustatymo, pirmosios vietos laimėtojo neskyrimo, antrosios ir trečiosios vietos laimėtojų paskyrimo ir dėl autorinių sutarčių su konkurso laimėtojais sudarymo. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad Perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisija 2016 m. vasario 9 d. posėdyje priėmė sprendimus: neskirti pirmosios vietos laimėtojo; antros vietos laimėtoju paskelbti UAB ,,RS studija“ ir laimėtojui išmokėti 5 800 Eur dydžio premiją; trečios vietos laimėtoju paskelbti MB ,,Archcentras“ ir laimėtojui išmokėti 3 000 Eur dydžio premiją; su Konkurso laimėtojais UAB ,,RS studija“ ir MB ,,Archcentras“ sudaryti autorines sutartis dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo. Viešojo pirkimo komisijos sudarytoje eilėje UAB „Archimetras“ ir Kauno SĮ „Kauno planas“ buvo įrašyti ketvirtoje vietoje. Dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo neskirti pirmosios vietos laimėtojo ieškovė prarado galimybę būti paskelbta trečios vietos laimėtoja, gauti 3 000 Eur dydžio premiją (Pirkimo sąlygų 44 p.) bei su Perkančiąja organizacija sudaryti autorinę sutartį dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo (Pirkimo sąlygų 47 p), taip pat prarado galimybę derėtis dėl techninio projekto parengimo ir šio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo (Pirkimo sąlygų 78 p.). Toks Perkančiosios organizacijos sprendimas tiesiogiai pažeidė ieškovės teises bei interesus. Patenkinus ieškovės ieškinyje nurodytus reikalavimus, ieškovei kyla materialiniai teisiniai padariniai. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sprendimą dėl pirmos vietos laimėtojo neskyrimo neteisėtu turėjo būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 3 p.) arba byla turėjo būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 d. 1 p. tai, kad teismas netenkino ieškovės reikalavimo ir nepripažino negaliojančiomis su laimėtojais UAB ,,RS studija“ ir MB ,,Archcentras“ sudarytų autorinių sutarčių, neeliminuoja ieškovės teisės tapti trečios vietos laimėtoja ir teisės sudaryti su atsakove autorinę sutartį, kaip numato konkurso sąlygos, nes pagal konkurso sąlygas numatyta, kad autorinės sutartys numatoma sudaryti su pirmų trijų vietų laimėtojais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismas patyrė 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei UAB ,,Archimetras“ (j.a.k. 302697526, adresas Ūmėdžių g. 4-2, Kaunas) priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (j.a.k. 188771865, adresas Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai) 302,50 Eur (tris šimtus du eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.