- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-537-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01678-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. B., O. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., I. K., S. K.
- Trečiasis asmuo
- V. K., R. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-922/2025 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 2025 m. sausio 24 d. patikslintą ieškinį atsakovams O. R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K., S. K., tretiesiems asmenims V. K. ir R. A. dėl servituto nustatymo, o taip pat išsprendė šalių AB „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. bei trečiojo asmens V. K. sudarytos 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties tvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė teismo nustatyti atsakovams Nacionalinei žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), A. B., O. R., A. K. ir Ž. K., I. K. ir S. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 108 kv. m. ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) ir elektros tinklų apsaugos zonai nustatyti pagal UAB „Construs“ parengtą servituto „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 10. Priteisti iš ieškovės vienkartinę piniginę kompensaciją atsakovei NŽT - 18,46 Eur, atsakovei A. B. - 9,22 Eur, atsakovei O. R. - 9,24 Eur, A. K. ir Ž. K. - 10,68 Eur, I. K. ir S. K. - 10,68 Eur; Ž. K. - 7,78 Eur, S. K. - 7,78 Eur. Priteisti lygiomis dalimis iš septynių atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vykdant elektros tinklų įrengimą operatorius yra atsakingas už elektros tinklų projekto parengimą ir suderinimą su suinteresuotomis šalimis. Trečiojo asmens V. K. (toliau – ir Naujasis vartotojas) sutikimu buvo parengtas naujas servituto planas, pagal kurį keitėsi Žemės sklype planuojama nustatyti servituto zona (sumažėjo iki 108 kv. m.). Ieškovė atliko vienkartinių piniginių kompensacijų apskaičiavimą pagal pakeistus sprendinius.
3. Pažymėjo, jog ieškovės prašomas nustatyti servitutas privačioje žemėje yra objektyviai būtinas ir vienintelis būdas išspręsti ne tik ieškovės, kaip energetikos objekto savininko, bet ir viešo intereso įgyvendinimą. Pažymėjo, kad projektiniai sprendiniai yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti bei racionalūs tinklų plėtros požiūriu. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui parinktas optimaliausias prijungimo taškas, atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius.
4. 2025 m. kovo 18 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas pareiškimas dėl 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. bei trečiojo asmens V. K. sudarymo prašant patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Kartu buvo nurodyta, jog šalys nesusitarė, kas atlygins procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Ieškovė ir atsakovė NŽT nereikalauja viena iš kitos jokių kitų, nei nurodyta taikos sutartyje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos). Ieškovė ir kiti atsakovai šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą paliko spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. S kundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinys atsakovės O. R. atžvilgiu tenkintas visiškai, atsakovės O. R. atžvilgiu žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei O. R. ir kitiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatytas 108 kv. m ploto neterminuotas servitutas, suteikiantis ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), teisę nustatyti ir įregistruoti elektros tinklų apsaugos zonas pagal UAB „Construs“ parengtą servituto „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 10 (planas be datos). Teismas iš ieškovės priteisė vienkartinę 5,39 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei O. R. už teismo priverstinai nustatytą servitutą. Taip pat teismas patvirtino ieškovės, NŽT, A. B. A. K., Ž. K., I. K., S. K. ir trečiojo asmens V. K. 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties sąlygas; civilinę bylą Nr. e2-60-922/2025 ieškovės, NŽT, Ž. K., A. K., A. B., I. K. ir S. K. atžvilgiu nutraukė; išaiškino šalims taikos sutarties sudarymo pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1, 2 dalyje; taip pat grąžino ieškovei 82 Eur žyminį mokestį.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir kitas faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog ieškovė analizavo galimybę prijungti elektros tinklus ir nuo kitų galimų prijungimo vietų, kurios nuo naujojo vartotojo objekto yra toliau nutolusios, tačiau nustatė, kad tokios galimybės nebuvo. Teismas turi įvertinti vieną, ieškinio dalyką atitinkantį servituto turinio tinkamumą kito asmens nuosavybės teisės apribojimo, tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo, racionalumo bei kitais kriterijais, kur šiuo atveju teismas įsitikino, kad esamas atsakovės O. R. atžvilgiu priverstinai nustatomas servitutas atitinka tuos kriterijus. Be to, pati atsakovė nepasinaudojo galimybe pateikti bent vieną konkretų, alternatyvų ieškovės pateiktam servituto planą, nors tokią galimybę proceso metu turėjo, o apsiribojo tik kritika, pasvarstymais ir neįrodytomis prielaidomis apie ieškovės pateikto servituto plano netinkamumą. Kartu teismas pabrėžė, jog atsakovė iš esamos situacijos turėjo suprasti, kad sodindama tujas jos ir kitų bendraturčių sklype pati tyčia siekė apsunkinti ieškovei palankaus sprendimo įvykdymą, todėl sprendė, kad tiesiant požeminį elektros kabelį, atliekant žemės kasimo darbus, žala, kuri galimai bus padaryta augalams, atitinka atsakovei sukeliamų, teismo jau įvertintų nepatogumų proporcingumo kriterijų.
7. Dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 293 straipsnio 5 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino. Šalims, neatsižvelgiant į jų pareiškimą dėl jiems žinomų taikos sutarties patvirtinimo teisinių pasekmių, teismas išaiškino CK 6.985 straipsnio turinį.
8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškovei grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neatsisakė savo ieškinio reikalavimo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškovei iš valstybės biudžeto negrąžinama 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio suma (27 Eur), šis ieškinio reikalavimas nagrinėtas tik atsakovės O. R. atžvilgiu ir iš jos, atsižvelgiant į bendrą atsakovų skaičių (7) bei iš ieškovės priteisiamą 9,24 Eur dydžio piniginę kompensaciją už servituto nustatymą, teismas savo iniciatyva taikė ekonomiškumo principą ir atliko ieškovės ir atsakovės O. R. vienarūšių priešpriešinių piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą bei priteisė iš ieškovės atsakovei 5,39 Eur piniginę kompensaciją už servituto nustatymą (9,24 Eur – 3,85 Eur).
9. Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, jog atsakovė A. B. patyrė 3 625,80 Eur išlaidų advokato pagalbai. 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties Taikos sutarties 2.2 punktu ieškovė ir kiti penki atsakovai (be NŽT) byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą paliko spręsti teismui, o tai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, prilygsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos nenumatymui, dėl ko teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė. Pažymėjo, kad atsakovės A. B. 3 625,80 Eur išlaidos advokato pagalbai buvo (turėjo būti) 2025-03-14 taikos sutarties derybų objektas, tačiau atsakovė derybų būdu nepasiekė susitarimo, kad jai šias išlaidas atlygintų ieškovė. Taikos sutarties sudaryme dalyvavusių atsakovų A. B., Ž. K. ir kitų sutarties šalių (galimai turėjusių bylinėjimosi išlaidų) atžvilgiu teismas taikė CPK 94 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.
10. Nustatė, kad atsakovei O. R. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o pagal 2025-03-24 pažymą išlaidų suma yra 781,25 Eur. Atsakovui Ž. K. taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o pagal 2025-01-29 pažymą išlaidų suma yra 643,75 Eur. Pati ieškinį pralaimėjusi atsakovė O. R. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl nei iš jos, nei iš kitų bylos šalių, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, taip pat teismui taikant CPK 96 straipsnio 4 dalį, teismo vertinimu, nėra pagrindo valstybės naudai priteisti 781,25 Eur ir 643,75 Eur išlaidų už advokatų pagalbą, t. y. šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
11. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje susidarė 221,55 Eur pašto išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tinkamą šalių procesinį elgesį, valią sudaryti taikos sutartį, lemiančią greitą ir ekonomišką bylos užbaigimą, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, atleido taikos sutartį sudariusias šalis, kurios nėra laikomos bylą pralaimėjusiomis šalimis, o taikydamas CPK 96 straipsnio 4 dalį atleido ir atsakovę O. R. nuo valstybei mokėtinų procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jai iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalių 2025 m. kovo 14 d. taikos sutarties 2.2 punkto nuostata, kad taikos sutartį pasirašę atsakovai (išskyrus NŽT) bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, sudaro sąlygas teismui nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, yra ydinga ir nelogiška, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, pagal kurią šalims nesutarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taikos sutartimi, šių išlaidų klausimą teismas turi spręsti ne vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalies išimtimi, o bendrosiomis išlaidų paskirstymo taisyklėmis, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
12.2. Apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai nėra priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės, ir nurodo, jog ieškovės ieškinys buvo ne tik modifikuotas patikslintu ieškiniu (t. y. reikalaujamo servituto plotas sumažėjo daugiau nei 2,5 karto – nuo 282 kv. m. iki 108 kv. m.), bet pradinis ieškinys net nebuvo deramai pagrįstas įrodymais, kad tikrai buvo svarstytos visos galimos elektros tinklų įrengimo alternatyvos ir kad ieškovo pasirinktas variantas yra racionaliausias.
12.3. Apeliantės vertinimu, ieškovė nevykdė pareigos servituto nustatymui rinktis proporcingą ir tarnaujančio daikto savininkų interesus mažiausiai varžantį ribojimą, arba užtikrinti šiuos reikalavimus bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kadangi ieškinio korekcijas pateikė tik po to, kai 2024 m. liepos 17 d. bylos šalims (jų atstovams) nuvykus į (duomenys neskelbtini) vykusį situacijos aptarimą vietoje A. B. atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovų sklypą nuo trečiojo asmens V. K. žemės sklypo, į kurį siekiama atvesti elektros tinklus, skiria iš esmės ta pati tvora (identiška ir vientisai įrengta), kaip ir su jais besiribojančio kito žemės sklypo iki kurio galiausiai ir nustatytas servitutas taikos sutartimi. A. B. atstovui iškėlus klausimą ar nėra taip, kad abu šie sklypai priklauso tam pačiam trečiajam asmeniui V. K., ieškovo atstovė vietoje iš karto šį faktą patvirtino, ir taip pripažino, kad ieškovui ši informacija buvo jau žinoma, tačiau jokių veiksmų pervertinant reikalaujamo servituto apimtis dėl to ieškovė nesiėmė.
12.4. Todėl vertina, kad jos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad su siūlymu pritarti servitutui bei pirminiu ieškiniu jai nebuvo pateiktas deramas pagrindimas, jog ieškovės siekiamas nustatyti servitutas yra mažiausiai varžantis visų potencialių tarnaujančių sklypų savininkų teises, taip pat dėl to, kad, netgi pasikeitus galimybes iki 2023 m. gruodžio 31 d. ribojusiam teisiniam reglamentavimui dėl elektros tinklų tiesimo miško žemėje, ieškovė netgi 2024 m. liepos 17 d. susitikimo vietoje metu paraginta A. B. atstovo tik 2025 m. sausio 24 d. patikslino projektinius sprendinius ir savo ieškinį. Tuo tarpu vos tik pasikeitus servituto apimčiai ir gavus informaciją, kuri leido įvertinti šį sprendinį kaip racionaliausią ir mažiausiai ribojantį potencialiai tarnaujančių žemės sklypų savininkų teises, A. B. nedelsdama kooperavosi ir geranoriškai pripažino, kad kiti variantai nėra tokie efektyvūs bei iš karto sutiko ginčą baigti taikiai.
Atsiliepimas
13. Atsakovė NŽT atsiliepimu prašo apeliantės A. B. apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais bei remtis teismų praktika.
14. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo turinio galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vertino ir šalių procesinį elgesį.
14.2. Tačiau, jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo išspręstas, tuomet taip pat nebūtų pagrindo vertinti, kad atsakovės patirtos išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės.
14.3. Ieškovė pabrėžia, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi teise į ieškinio patikslinimą dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, be to, ieškovė į teismą kreipėsi dėl to, kad tuo metu žemės sklypo savininkai, įskaitant ir apeliantę, su ieškovės reikalavimais nesutiko. Vėliau beveik visi atsakovai, sutikdami sudaryti taikos sutartį, iš esmės pripažino ieškinio reikalavimų pagrįstumą, taigi, jie negali būti laikomi laimėję bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Atsakovės A. B. apeliacinio skundo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovei nebuvo priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik pateikto atsakovės A. B. apeliacinio skundo ribose.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareikštą ieškinį atsakovams O. R., NŽT, Ž. K., A. K., A. B., I. K., S. K., tretiesiems asmenims V. K. ir R. A. dėl servituto nustatymo.
18. Ieškovė pirmosios instancijos teismui teikė 2024 m. balandžio 30 d. bei 2025 m. sausio 24 d. patikslintus ieškinius, kurie buvo priimti.
19. 2025 m. sausio 24 d. patikslintu ieškiniu prašomo nustatyti servituto plotas buvo sumažintas nuo 282 kv. m. iki 108 kv. m.; be kitų aplinkybių nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad derybų metu su atsakovais ir trečiuoju asmeniu dėl taikaus ginčo sprendimo atsirado objektyvios galimybės pakeisti ieškovės elektros tinklų įrengimo techninius sprendinius, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nustatančiam sąlygas dėl inžinerinių tinklų tiesimo miško žemėje (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas buvo papildytas 102 straipsniu ir pakeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnis), bei įvertinus ir visas kitas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, tame tarpe gavus Naujojo vartotojo pritarimą/suderinimą dėl pakeistų techninių sprendinių, ieškovė teikia patikslintą ieškinį, tikslindama prašomo nustatyti servituto zoną (kurios plotas mažėja iki 108 kv. m.) pagal naujai parengtą Servituto planą „Servituto planas tarp pažymėtų taškų 1-10 sklype Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Servituto planas), atitinkamai tikslinami prašomų priteisti iš ieškovės atsakovams vienkartinių piniginių kompensacijų dydžiai.
20. Atsakovė A. B. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (viso 3 625,80 Eur), kurias sudarė 1 210 Eur už atsiliepimo parengimą, 508,20 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, 338,80 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už dalyvavimą 2024 m. liepos 4 d. posėdyje, 338,80 Eur už patikslinto ieškinio analizė, pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. vasario 26 d. teismo posėdyje, 338,80 Eur už taikos sutarties projekto analizę, konsultacijas dėl taikos sutarties ir dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, 637,10 Eur už vykimą į (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimą aptarime su ieškove ir jos atstovais (vyko 2024 m. liepos 17 d.), 169,40 Eur už dalyvavimą 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje ir aptarimą su kliente (3 t., 127-144 b. l.).
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovės O. R. atžvilgiu tenkino visiškai ir patvirtino ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovų NŽT, A. B., A. K., Ž. K., I. K., S. K. ir trečiojo asmens V. K. 2025 m. kovo 14 d. taikos sutartį, kurios 2.2 punkte numatyta, jog ieškovė ir atsakovė NŽT nereikalauja viena iš kitos jokių kitų, nei nurodyta šioje taikos sutartyje, turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įskaitant ir išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti (jei tokios buvo patirtos). Ieškovė ir kiti atsakovai šioje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą paliko spręsti teismui.
22. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių taikos sutarties nuostatą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo palikimo spręsti teismui, taip pat nurodęs, jog atsakovė nepasiekė susitarimo su ieškove dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad taiko CPK 94 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Kartu teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į taikos sutarties 2.2 punktą, atsakovai civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti) paskirstymo klausimą paliko spręsti teismui, o tai, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi, prilygsta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos nenumatymui, dėl ko teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė.
23. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą šalių sudarytos taikos sutarties 2.2 punktą, pagrįstai sprendė, jog šalys, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikdamos spręsti teismui, faktiškai nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir teismui nekyla pareiga paskirstyti tokias išlaidas (CPK 94 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos nagrinėjimo ribas (atsakovės A. B. apeliacinis skundas), neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog bylinėjimosi išlaidos ir / ar jų dalis šiai atsakovei neturėjo būti priteistos.
25. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką šalių taikos sutartyje nustatyta sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, reiškia ne ką kita, kaip susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Nors ginčijama taikos sutarties nuostata nebuvo susitarta dėl konkrečių atlygintinų šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų sumų, tačiau, priešingai nei sprendė teismas, pripažintina, jog ja taip pat nebuvo atsisakyta teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimą CPK 94 straipsnio 2 dalies prasme. Nurodydamos, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, šalys aiškiai išreiškė valią, kad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos teismo CPK nustatyta tvarka. Toks susitarimas CPK 94 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste aiškintinas kaip susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Aiškinimas, kad šalių susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo sprendimo CPK nustatyta tvarka reiškia susitarimą taikyti ir CPK 94 straipsnio 2 dalį, reikštų šalių atsisakymą nuo teisės gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tai padarytų pačią sutarties nuostatą beprasmę. Tokiais atvejais šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias šių išlaidų paskirstymo taisykles, visų pirma pagal taisykles, kurios nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).
27. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikos sutartyje šalims nurodžius, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palieka spręsti teismui, pirmosios instancijos teismui kilo pareiga vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir vertinti ieškovės ir atsakovės A. B. procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos bei taikos sutartimi šalių priimtą sprendimą dėl ginčo esmės. To pirmosios instancijos teismui nepadarius, apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į pateiktą apeliacinį skundą, kyla pareiga įvertinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių elgesį bei priimti atitinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo/ priteisimo.
28. Minėta, kad šioje byloje ieškovė pareikštą ieškinį tikslino du kartus, kurių vienas buvo sąlygotas būtent 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, nustačiusio sąlygas dėl inžinerinių tinklų tiesimo miško žemėje (Lietuvos Respublikos miškų įstatymas buvo papildytas 102 straipsniu ir pakeistas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnis). Dėl šios aplinkybės prašomo nustatyti servituto dydis sumažėjo nuo 282 kv. m. iki 108 kv. m. Be to, civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2023 m. lapkričio 27 d. iki 2025 m. kovo mėnesio, tačiau ieškovė, atsižvelgdama į nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitusį reglamentavimą, ieškinį patikslino tik 2025 m. sausio 24 d., t. y. faktiškai po metų laiko po to, kai nustatytas teisinis reglamentavimas sudarė sąlygas rinktis atsakovų teises mažiau ribojančią servituto nustatymo apimtį. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors taikos sutartimi iš esmės ir yra sutarta dėl ieškovės reikšto reikalavimo patenkinimo (nustatytas servitutas atsakovų tarnaujančiam daiktui), tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 24 d. ieškovė, būdama savo srities profesionale, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo ir organizuotumo standartai, turėjo pareigą per protingą terminą nuo teisinio reglamentavimo pasikeitimo momento būti aktyvi ir atidi bei pateikti patikslintą ieškinį, kadangi, kaip nurodė pati ieškovė, nuo 2024 m. sausio 1 d. pasikeitęs teisinis reglamentavimas, sudarė sąlygas dėl inžinerinių tinklų tiesimo miško žemėje bei atitinkamai mažesnio dydžio servituto nustatymo. Šuo atveju visuotinai žinoma, kad ieškovė yra vienas iš juridinių asmenų, paslaugas teikiančiu visos šalies mastu, dėl ko atitinkami teisinio reglamentavimo pokyčiai yra tiesiogiai su ieškovės vykdoma veikla susiję pokyčiai. Kita vertus, byloje nebuvo paneigta ir apeliantės atstovo teiginiai, kad dėl galimo šiuo metu šalių susitarto servituto pasiūlymo egzistuoja ir atsakovės atstovo indėlis pasiūlius atitinkamą sprendimą bei atkreipus ieškovės dėmesį į tai.
29. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors šalių sudaryta taikos sutartimi ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo iš esmės yra tenkintas, tačiau atsakovės A. B. procesinis elgesys nebuvo nesąžiningas, be to, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. sausio 24 d. (kuomet buvo pateiktas ieškovės patikslintas ieškinys atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą) susidarė ne dėl atsakovės netinkamo procesinio elgesio. Kartu teismas vertina, kad laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. (minėtas teisinio reguliavimo pasikeitimas) iki 2024 m. balandžio 25 d., kai pirmosios instancijos teisme vyko parengiamasis posėdis, buvo pakankamas laiko tarpas, per kurį ieškovė, būdama savo srities profesionale, turėjo galimybę parengti patikslintą ieškinį atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.
30. Įvertinus atsakovės A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančius dokumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui, spręstina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2025 m. sausio 24 d. atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti atlyginamos: 508,20 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje, 338,80 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje, 84,70 Eur už dalyvavimą 2024 m. liepos 4 d. posėdyje, 338,80 Eur už taikos sutarties projekto analizę, konsultacijas dėl taikos sutarties ir dalyvavimą 2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje, 637,10 Eur už vykimą į (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimą aptarime su ieškove ir jos atstovais (vyko 2024 m. liepos mėn.), 169,40 Eur už dalyvavimą 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje ir aptarimą su kliente, - iš viso 2 077 Eur.
31. Apskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų dydis (2077 Eur), atsižvelgiant į atsakovei teiktų teisinių paslaugų valandų skaičių (bendrai viso 12 valandų), taip pat vykusių teismo posėdžių skaičių (5 posėdžiai, kurių bendra trukmė apie 3 valandas), yra pagrįstas ir įrodytas į bylą pateiktais mokėjimo pranešimais bei AB SEB banko patvirtinimais apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (3 t., 127-144 b. l.), taip pat neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) numatytų dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės A. B. naudai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais ir teisiniu reguliavimu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepaskirstydamas ir nepriteisdamas atsakovės A. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės bei šalims sudarius taikos sutartį, o patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikus spręsti teismui, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei nebuvo paskirstyta ir priteista dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, pakeičiama ir atsakovei iš ieškovės priteisiamos 2 077 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis).
34. Atsakovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 605 Eur (2025 m. vasario 24 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 2025-04-22/1, AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą). Ieškovė duomenų bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 57 proc. (apeliaciniu skundu prašoma atlyginti visas išlaidas, kurių dydis 3625,80, o atsakovei priteisiama 2077 Eur), atsakovei iš ieškovės priteisiama 344,85 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, taip pat yra pagrįstos ir proporcingos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria nepaskirstytos atsakovės A. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius, juridinio asmens kodas 304151376, priteisti 2 077 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius, juridinio asmens kodas 304151376, 344,85 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 85 ct) teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme.