- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-400-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01402-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. J.
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-400-755/2017
teisėja Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01402-2016-6
2017 m. gegužės 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutė Jonaitienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-786/2017 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui S. J., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė pakeisti 2014-07-14 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-703-786/2014 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo S. J. priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. J., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Posėdžio metu nurodė, kad su atsakovu S. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Ji nenutraukta. Santuokoje įgijo nekilnojamojo turto, kuris tarp sutuoktinių nėra padalintas. Turtui įsigyti 2008-09-22 sudarė kreditavimo sutartį, tačiau atsakovas apie du metus nevykdo kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ji viena vykdo šią prievolę. Santuokoje susilaukė dukros M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra pilnametė, ir sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014-07-14 Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-703-786/2014 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nuo 2014-04-22 teikti išlaikymą savo vaikams iki jų pilnametystės arba kol įgys vidurinį išsilavinimą, periodinėmis išmokomis po 72,41 Eur (250 Lt) kas mėnesį kiekvienam, minėtą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė teigė, kad su atsakovu negyvena nuo 2014 m. spalio mėnesio, sūnus M. J. gyvena kartu su ja, nors vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Atsakovas moka išlaikymą nuo 2014 m. liepos mėnesio, nors pagal taikos sutartį įsipareigojo mokėti nuo 2014-04-22, todėl yra susidaręs 434,43 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nesutinka padidinti teikiamą išlaikymą, motyvuodamas, kad atsakovo mokamų 72,41 Eur kas mėnesį pakanka vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir poreikių užtikrinimui. Atsakovas su vaiku nebendrauja apie metus laiko, nesidomi jo sveikata, nesirūpina jo atostogų kokybe, nesidomi jo pažangumu mokykloje. Atsakovui nebendraujant su vaiku bei dėl mokyklos lankymo vaikas turi psichologinių problemų. Ieškovė dirba, jos pajamos iki 500 Eur. Iš gaunamų pajamų be nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ji išlaiko pilnametę dukrą, prie kurios išlaikymo atsakovas neprisideda. Atsakovas S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-26 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Nuspręsta pakeisti 2014 m. liepos 14 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo dydį ir iš S. J. priteisti sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2016-12-02) iki M. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2014 m. spalio mėnesio gyvena kartu su motina, kuri rūpinasi kasdienių jo poreikių užtikrinimu. Nustatyta, kad praėjus dvejiems metams nuo atsakovo sūnui teikiamo išlaikymo dydžio nustatymo, šalių sūnaus M. J. poreikiai žymiai išaugo. M. J. tapo moksleivis, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje. Taigi, pasikeitė jo gyvenimo tarpsnis su kuriuo išaugo poreikiai vaiko drabužiams ir avalynei, skirtiems mokyklai ir laisvalaikiui, ugdymui, papildomoms lėšoms mokslo reikmėms, robotikos ir karatė būreliams, maitinimui, higienai, su amžiumi atsiradusių naujų poreikių užtikrinimui, smulkioms išlaidoms. Per tą laiką pasikeitė šalies ekonominė padėtis, žymiai išaugo kainos už prekes, paslaugas ir t.t. Teismas laikė, kad šios aplinkybės (didesni vaiko poreikiai jam paaugus ir šalyje pakitusios kainos) yra visiems žinomos ir atskirai jų įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis) bei jos teismo laikytinos naujomis įrodytomis aplinkybėmis, dėl ko reikia pakeisti (padidinti) jau priteisto išlaikymo dydį (CPK 185, 197 straipsniai). Teismas nustatė, kad nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą sudaro padidėję vaiko poreikiai jam išaugus ir pradėjus sparčiai vystytis, bei pasikeitusi šalies ekonominė padėtis. Bylos nagrinėjimo metu teismui nepavyko nustatyti duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovas gauna pajamas dirbdamas papildomus darbus savaitgaliais. Atsižvelgiant į tai bei į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad šiuo metu šalių pajamos yra panašios. Teismas, išklausęs šalis, išnagrinėjęs rašytinę medžiagą, nustatė, kad šalių vaikas paaugo, jo poreikiai pasikeitė. Be to, priteista suma vaiko išlaikymui, teismo nuomone, šiuo metu neužtikrina vaiko poreikių, atsižvelgiant į nūdienos kainas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Šalių sūnus gyvena su ieškove, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir išlaikymo dydis pakeistinas (CK 3.201 straipsnis, CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys, CK 3.208 straipsnis). Teismas sprendė, kad išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 2 d. (CK 3.200 straipsnis). Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. J. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-01-26 sprendimą, prašo priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 100 Eur sumą kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui. Bylą nagrinėti prašo žodinio proceso tvarka. Atsakovas tvirtina, kad jis neturėjo galimybės susipažinti su ieškovės pateiktu atsiliepimu ir pateikti savo atsikirtimą į jį, kadangi atsakovės atsiliepimas buvo atsakovui įteiktas teismo posėdžio metu. Teigia, kad atsakovo turtinė padėtis visiškai nepasikeitė. Ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis pablogėjo. Teigia, kad ieškovė reikšmingų įrodymų apie pasikeitusius vaiko poreikius nepateikė. Duomenų, patvirtinančių apie vaiko sveikatos būklę, tai, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, nepateikė. Tokiu būdu atsakovas tvirtina, kad ieškovė neįrodė nei vieno iš CK 3.201 straipsnyje nurodytų pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad jis gauna ženkliai didesnes pajamas, nei jis nurodo.Teismas neįvertino to, kad jis per mėnesį turi mokėti už komunalines paslaugas – 80 Eur, o šildymo metu 160 Eur per mėnesį, 50 Eur išleidžia kurui į darbą nuvykti, 100 Eur skiria maistui, 40 Eur maistui, 72,41 Eur vaikui išlaikyti. Padidinus išlaikymą vaikui iki 160 Eur per mėnesį, jis nebegalės įsipilti kuro, vykti į darbą. Ieškovės teiginys, kad ji turi išlaikyti dukrą atmestinas, nes jis, atsakovas, dukrai yra padovanojęs nekilnojamojo turto. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad ji viena moka įmokas už namą. Be to, ji gauna papildomas pajamas – yra išnuomojusi šalims bendrai priklausantį namą. Pažymi, kad minimalios mėnesinės algos išlaikymo dydis yra orientacinis.Vaikui išlaikyti 320 Eur suma yra nereali, nes jis pats už tokią sumą išgyvena ir nors ir turi kitokių išlaidų. Jo pajamos yra 327 Eur, o ieškovė uždirba 500 Eur ir gauna nuomos mokestį už šalims priklausančio namo nuomą. Todėl teigia, kad ieškovė buvo atleista nuo pareigos išlaikyti sūnų, šią pareigą perkeliant atsakovui. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad jis nesirūpina sūnumi. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad jai tenka vienai išlaikyti vaikus. Pažymi, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai. Nurodo, kad gali įrodyti, jog vaikui reikia psichologo pagalbos. Nurodo, kad apeliantas atlyginimą gauna ir „vokelyje“. Nors atsakovas teigia, kad jis pasirūpino dukros išlaikymu, tačiau turtas dukros vardu buvo perrašytas siekiant išvengti arešto.Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl jiems bendrai nuosavybės teise priklausančio namo, nes atsakovas namu nesirūpino, o namas yra nuomojamas už sumą, kurią reikia mokėti kaip paskolą. Atsakovas sūnaus nematė metus, vengia dalyvauti vaiko gyvenime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Tuo remdamasis teismas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomų argumentų pagrindu nėra.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apygardos teismas vertina, kad žodinis procesas šioje proceso stadijoje nereikalingas, nes, atsižvelgiant į apeliacinio skundo motyvaciją, išvadas byloje galima daryti įvertinus pateiktą medžiagą.Apelianto teiginys apie jo pažeistas teises negalėjus susipažinti su ieškovės į bylą pateiktu 2017-01-23 atsiliepimu į S. J., vertinamas kaip deklaratyvus. Teismas šalims išaiškino procesines teises, bylos duomenimis nė viena šalių neturėjo atstovo, taigi ir galimo teisinio pranašumo, be to, dėl ieškovės paaiškinimo pridėjimo prie bylos atsakovas neprieštaravo, posėdžio atidėti dėl to neprašė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad jo teisės buvo kaip nors suvaržytos ar pažeistos kas būtų įtakoję teismo išvadų esmę.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu padidintas priteisto išlaikymo dydis atsakovo sūnui - teismas sprendė priteisti iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui 160 Eur kas mėnesį periodinių išmokų, mokamų iki vaiko pilnametystės.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Apeliantas skundu faktiškai teigia, kad jo turtinė padėtis leidžia jam mokėti tik 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui, nes jo turtinė padėtis nepagerėjo, o ieškovė neįrodė, jog jos turtinė padėtis pablogėjo ir vaiko poreikiai pasikeitė( padidėjo). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos šalių turtinę padėtį bei vaiko poreikius. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 160 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydis vaikui yra teisingas, nustatytas tinkamai įvertinus reikšmingas aplinkybes, pagrįstas bylos duomenimis.Kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai dėl neįrodytų reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą vaiko išlaikymo dydžiui pakeisti, yra nepagrįsti ir vertinami kaip deklaratyvūs. Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus jau vertino ir dėl jų motyvuotai pasisakė sprendime. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad praėjus dvejiems metams po to, kai buvo nustatytas išlaikymo dydis šalių vaikui, vaiko poreikiai išaugo – jis tapo moksleiviu, dėl ko, suprantama, išaugo ir vaiko poreikiai. Taip pat pagrįstai teismas nurodė ir įvertino tai, kad pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, išaugo kainos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad šios aplinkybių papildomai įrodinėti nereikia. Be to, apeliaciniu skundu jų atsakovas ir nepaneigia.Byloje teisingai nustatyta ir šalių turtinė padėtis, o išlaikymas vaikui nustatytas proporcingai tėvo turtinei padėčiai. Nors apeliantas skundu nurodo, kad turi išlaidų kas mėnesį, jas įvardina, ir teigia, kad jų teismas neįvertino, tačiau nurodytos jo patiriamos išlaidos nesudaro pagrindo vertinti, kad apelianto turtinė padėtis neleidžia mokėti 160 Eur per mėnesį išlaikymo vaikui. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad bylos duomenimis pasikeitė atsakovo pajamos-jos padidėjo, tai patvirtina byloje esanti 2016-12-23 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 26). Reikšminga aplinkybė, patvirtinanti apie pagerėjusią apelianto finansinę padėtį, yra tai, kad atsakovas pradėjo gauti ir nenuolatinių pajamų, kurių konkretaus dydžio neįvardijo, tačiau jas esant papildomas pats pripažino. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog tikrosios turtinės padėties atsakovas neatskleidžia, todėl vertinami kaip nepagrįsti ir neįrodyti teiginiai apie sunkią jo turtinę padėtį. Bylos duomenimis atsakovas grąžina kreditą bankui, turi nekilnojamojo turto, naudojasi automobiliu, yra sveiko, darbingo amžiaus, didesnių pajamų nesiekia, kas leidžia spręsti, kad atsakovo tikrosios pajamos didesnės, arba be reikšmingų priežasčių atsakovas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo padėtis yra nustatyta teisingai ir yra pakankamai gera mokėti vaikui 160 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, padidindamas priteistą išlaikymą šalių vaikui, darytina išvada, atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką. Priteistas išlaikymas neviršija dominuojančios teismų praktikos tuo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatyta vaiko poreikiams reikalinga suma priteistina iš atsakovo – 160 Eur per mėnesį, kurią teismas pagrindė teisingu vaiko poreikių įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant ir į subjektyvius veiksnius – asmens pastangas, norą ir galimybę gauti pajamas. Minėta, apeliantas yra sveiko, darbingo amžiaus, bylos duomenimis didesnes pajamas duodančio darbo neieško.Teismo vertinimu, CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos byloje taikytos teisingai – nustatyto išlaikymo dydis yra proporcingas apelianto turtinei padėčiai. Be to, apygardos teismas pažymi, kad iš esmės apeliantas skundu neįrodė, kodėl būtent 160 Eur suma per mėnesį vaiko išlaikymui yra nepagrįsta. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujų įrodymų – banko išrašus, jo teigimu, patvirtinančius paskolos įmokų mokėjimus, tačiau šie įrodymai nepriimami, nes nebuvo kliūčių juos pateikti pirmos instancijos teismo procese( CPK 314 straipsnis). Kolegijos vertinimu, esant iš esmės teisingai išspręstam ginčui padidinti šalių vaikui priteistą išlaikymą, jie teisiškai nereikšmingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.