- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- eI2-6793-1247/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03507-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Melykonas“, mažoji bendrija „Lietar“
- Advokatai
- Vaidas Batūra
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nuotolinio ryšio priemonėmis dalyvaujant pareiškėjui A. H., jo atstovui advokatui Vaidui Batūrai,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Melykonas“ ir mažoji bendrija „Lietar“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 24S150793 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta A. H. panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760232779 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), galiojantį iki 2025 m. kovo 12 d.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
2.1. Pareiškėjui 2023 m. kovo 13 d. buvo suteiktas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes jis ketino dirbti UAB ,,RNDV statyba”. Kadangi, atvykus į Lietuvą, darbo sąlygos netenkino, pareiškėjas nusprendė pakeisti darbdavį ir dėl to kreipėsi į Migracijos departamentą, o gavęs Migracijos departamento leidimą, pakeitė darbdavį ir įsidarbino UAB „Melykonas“. Taigi, atvykęs į Lietuvą pareiškėjas įsidarbino ir dirbo tokiomis sąlygomis, kurios buvo nurodytos prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tada, kaip nurodo pareiškėjas, jam paaiškėjo tai, ko jis negalėjo numatyti, pildydamas prašymą – kad jo netenkina darbdavio pasiūlytos darbo sąlygos. Tuo tarpu kiti potencialūs darbdaviai nesutiko mokėti pragyvenimo lygį atitinkančio darbo užmokesčio arba kėlė tokius reikalavimus, kurie buvo neproporcingi darbo užmokesčiui, todėl pareiškėjas ėmėsi veiksmų, siekdamas įsteigti įmonę su statybomis susijusioms paslaugoms teikti. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 25 d. įsteigė MB ,,Nev group”, tačiau įmonė negalėjo teikti paslaugų, kol nebuvo surasti klientai. Tuo tarpu 2024 m. balandžio mėnesį įvyko tai, ko pareiškėjas negalėjo iš anksto numatyti – pareiškėjui lūžo koja, dėl ko jis turėjo gydytis Ispanijoje, kurioje turi leidimą gyventi ir iš kurios atvyko į Lietuvos Respubliką. Dėl šios pateisinamos priežasties pareiškėjas pastaruosius 6 mėnesius nedirbo, tačiau jis pats sukūrė sau darbo vietą MB ,,Nev group”, į kurią ketina grįžti, kai pasveiks.
2.2. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, kuriuo panaikino Leidimą laikinai gyventi, neįvertino individualios pareiškėjo situacijos, o tai prieštarauja teisingumo principui. Išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis neatitinka pačios atsakovės nustatytų aplinkybių apie pareiškėjo darbą. Tuo tarpu tai, kad po kurio laiko pasikeitė situacija, nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu, nes pareiškėjas iš anksto negalėjo nuspėti, kaip klostysis situacija ateityje su darbdaviais, ar pareiškėją tenkins darbo sąlygos, ar pareiškėjas nesusirgs.
2.3. Migracijos departamentas, atlikdamas viešojo administravimo funkciją, privalėjo imtis visų būtinų priemonių nustatyti visas Sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, o ne selektyviai jas atrinkti. Šiame kontekste pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisę į gerą administravimą, atsižvelgia į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atskleidžiančią gero administravimo principo turinį, taip pat remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kuriomis atskleidžiamas konstitucinio teisingumo principo turinys.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėjas teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi ir tai, kad UAB „Melykonas“ ir MB ,,Lietar” priklauso tam pačiam asmeniui. Šiuo atveju pareiškėjo pagrindinė darbovietė buvo UAB ,,Melykonas”, o MB ,,Lietar” pareiškėjas dirbo papildomai ir ne visą darbo dieną, todėl, pareiškėjo nuomone, jis neprivalėjo teikti naujo prašymo Migracijos departamentui ir gauti sutikimą dėl darbdavio pakeitimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad, atvykęs į Lietuvą, laikėsi visų reikalavimų, įsidarbino, kreipėsi dėl darbdavio pakeitimo, gavo sutikimą, todėl atsakovo reikalavimas dirbti ir atitikti formalius reikalavimus, kai asmeniui to neleidžia sveikatos būklė, neatitinka atsakingo valdymo principo ir iš esmės reiškia, kad iš pareiškėjo reikalaujama neįmanomų dalykų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas (toliau – ir atsakovas) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Paaiškindamas faktines aplinkybes, atsakovas nurodo, kad, vykdydamas užsieniečių kontrolę, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje patikrino duomenis apie pareiškėjo įsidarbinimą ir nustatė, kad pareiškėjui, kuris 2023 m. gegužės 24 d. buvo įdarbintas UAB „Melykonas“, per visą darbo laikotarpį (13 mėnesių) tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (900 Eur) buvo mokamas tik 5 mėnesius. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. dirbo MB „Lietar“, tačiau Migracijos departamentui informacija apie šį darbdavį pateikta nebuvo. Nustatyta ir tai, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. pareiškėjas vykdo individualią veiklą. Atsižvelgus į tai, ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio nuostatas neatitinka tikrovės.
3.2. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, tačiau Sprendime nurodytais laikotarpiais jam mokėtas darbo užmokestis nebuvo lygus pakankamam pragyventi lėšų dydžiui (2023 m. – 840 Eur, 2024 m. – 924 Eur). Atsižvelgiant į tai, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas taip pat neneigia, jog jam dirbant UAB „Melykonas“ nei tarpininkavimo rašte nurodytas 900 Eur mėnesinis atlyginimas, nei minimali mėnesinė alga Sprendime nurodytais laikotarpiais nebuvo mokama. Vadinasi, egzistavo Sprendimu nustatyti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Tuo tarpu tuo atveju, jeigu nustatomas bent vienas iš Įstatymo 50 straipsnyje nustatytų savarankiškų imperatyvių leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, Migracijos departamentas turi pareigą panaikinti tokį leidimą.
3.3. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatyme nustatytus keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų galiojimo laikotarpį, todėl užsieniečiai negali turėti teisėto lūkesčio, kad jiems išduoti leidimai laikinai gyventi liks galioti, jei jie nebeatitiks Įstatyme nustatytų reikalavimų (kai jų Migracijos departamentui pateikta informacija nebeatitinka tikrovės). Atitinkamai tai, kad pareiškėjas sirgo, neatleidžia jo, siekiančio išsaugoti turimą Leidimą laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus.
3.4. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tuo tarpu pareiškėjas, UAB „Melykonas“ nemokant 900 Eur mėnesinio atlyginimo, iki Sprendimo priėmimo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Taigi, jis nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, o tai, atsakovo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Ši aplinkybė patvirtina ir ginčijamo Sprendimo proporcingumą.
3.5. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai, kad po ligos jis ketina grįžti į sau sukurtą darbo vietą MB „Nev group“ tik patvirtina Sprendimo išvadą, kad pareiškėjo deklaruotas tikslas dirbti pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas neatitinka tikrovės. Pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus tam tikrus Įstatyme nurodytus atvejus. Šuo atveju pareiškėjas, turėdamas Leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Melykonas“ pagrindu, kitose bendrovėse dirbti negalėjo.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Melykonas“ ir MB „Lietar“ atsiliepimų į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą, prašė skundą tenkinti, vadovaujantis jame nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu papildomai buvo pateikti šie esminiai paaiškinimai dėl ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas neprivalėjo žinoti, kaip tinkamai informuoti Migracijos departamentą apie tai, kad jis įkūrė MB „Nev group“ ir joje sukūrė sau darbo vietą, nes tai turėjo atlikti buhalteris. Tuo tarpu teisės aktai nedraudžia įsteigti juridinio asmens ir nenustato, kad juridinio asmens įsteigimas galėtų būti pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Kartu nepagrįstai nenustatyti ilgalaikiai ekonominiai pareiškėjo ryšiai Lietuvoje, nes jis ne tik dirbo pas du darbdavius, bet dar ir pats įsteigė juridinį asmenį, kurio veikla realiai sudarė prielaidas gauti pajamų.
5.2. Pareiškėjo darbas MB „Lietar“ yra tik papildomas (dirbama ne visą darbo diena), o pagrindinė jo darbovietė yra būtent UAB „Melykonas“. Šiuo atveju neturėjo būti reikalaujama, kad jis praneštų apie savo darbą MB „Lietar“, nes iš esmės tai yra darbas pas tą patį darbdavį (akcininkas tas pats), be to, teisės aktais nėra sudaryta techninė galimybė informuoti Migracijos departamentą apie tokias aplinkybes.
5.3. Migracijos departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus – kaip antai objektyvumo (be kita ko, nepateikdamas teismui informacijos apie MB „Nev group“ gaunamas pajamas, nors tokią informaciją rinko), proporcingumo, išsamumo (kaip antai nenurodė, kokią individualią veiklą vykdė pareiškėjas, pareiškėjo ir MB „Nev group“ ryšių), įstatymo viršenybės principus. Be to, atsakovas selektyviai rinko ir vertino informaciją apie pareiškėją, taip pat pateikė teismui neteisingą informaciją (pavyzdžiui, apie tai, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą). Migracijos departamentas, pareiškėjo nuomone, turėjo būti jo aktyvesnis ir siekti išsamiai išsiaiškinti pareiškėjo situaciją – jis, be kita ko, turėjo surinkti išsamią informaciją apie tai, kad pareiškėjas sukūrė sau darbo vietą (kartu ir darbo vietas kitiems asmenims), jis moka mokesčius, turi pakankamai lėšų pragyventi.
5.4. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis niekada neteikė tikrovės neatitinkančios informacijos Migracijos departamentui, kartu nepažeidė jokių kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl Sprendimas jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas galimai turi negatyvų nusiteikimą jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir papildomai pateikė šiuos esminius nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus.
6.1. Nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualios aplinkybės dėl to, kad pareiškėjas įsteigė juridinį asmenį, sukūrė darbo vietas sau ir kitiems asmenims, nes šiuo atveju aktualūs duomenys apie tai, kad pareiškėjas nedirbo to darbo, kuriam dirbti buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Pasak atsakovo atstovo, tiek teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad egzistavo imperatyvus pagrindas panaikinti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi; taigi, patvirtina ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6.2. Asmuo, įgijęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, privalo visą tokio leidimo galiojimo laiką atitikti Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Taigi, net ir išeidamas nemokamų atostogų, privalo įvertinti tai, ar jis atitiks leidimui laikinai gyventi Lietuvoje įgyti ir turėti keliamus reikalavimus. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės (įskaitant aplinkybes dėl būtinybės įsteigti juridinį asmenį, be kita ko, siekiant gauti reikiamą darbo užmokestį) nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo pareigos imtis veiksmų pakeisti jam išduotą leidimą laikinai gyventi arba gauti atitinkamą naują leidimą laikinai gyventi.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai apie tai, kad jis nevykdo individualios veiklos, kad duomenis apie pasikeitusias su pareiškėjo darbu susijusias aplinkybes Migracijos departamentui turėjo pranešti pats darbdavys, apie tai, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui negalėjo būti panaikintas, nes jis yra įsteigęs juridinį asmenį ir taip sau bei kitiems sukūręs darbo vietas, taigi ir turi ilgalaikius ekonominiu ryšius Lietuvoje, šioje byloje, atsižvelgiant į leidimo laikinai gyventi pareiškėjui panaikinimo pagrindą, nėra aktualūs. Kartu atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas dar iki savo traumos (kojos lūžio) išvyko į Ispaniją, taip aiškiai parodydamas, kad neketina dirbti Lietuvoje pagal leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 24S150793, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui A. H. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760232779, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Remiantis bylos rašytine medžiaga ir šalių pateiktais paaiškinimais, nustatytos toliau nurodytos pareiškėjo skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.
8.1. Pareiškėjui A. H., Armėnijos piliečiui, 2023 m. kovo 20 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760232779, galiojantis iki 2025 m. kovo 12 d. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kaip užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje – pareiškėjui ketinant dirbti UAB „RNDV statyba“. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis.
8.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 21 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2305-LLGD-0831 leisti pakeisti darbdavį – UAB „RNDV statyba“ į UAB „Melykonas“. Kartu su prašymu pateiktu UAB „Melykonas“ tarpininkavimo raštu dėl leidimo gyventi išdavimo Nr. 20230509-083209 įmonė įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui plytų mūrininku (pagal profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą), numatant mokėti mėnesinį darbo užmokestį – 900 Eur. Kartu įmonė nurodė įsipareigojanti, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį. Darbdavys taip pat įsipareigojo už užsienietį mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
8.3. Migracijos departamento 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymas tenkintas ir pareiškėjui leista pakeisti darbdavį. Nuo 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Melykonas“.
8.4. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus – išrašą iš Valensijos ligoninės Skubios pagalbos skyriaus dokumentų, kuris patvirtina, kad 2024 m. balandžio 27 d. (verčiant dokumentą padaryta vertimo klaida, nurodant, kad pareiškėjas į ligoninę atvyko 2024 m. balandžio 7 d.) pareiškėjas kreipėsi skubios pagalbos dėl kojos lūžio. Kaip matyti iš minėto išrašo, pareiškėjas iš ligoninės paleistas 2024 m. balandžio 27 d.
8.5. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 20 d. atliko patikrinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje „Sodra“ (toliau – IS „Sodra“). Kaip matyti iš byloje pateikto 2024 m. birželio 20 d. išrašo iš šios informacinės sistemos, UAB „Melykonas“ pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas 2023 m. gegužės – lapkričio mėnesiais (iš jų tik 5 mėnesius mokėtas darbo užmokestis buvo įsipareigoto mokėti dydžio, o 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais jis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga), kitą laikotarpį (nuo 2023 m. gruodžio mėnesio iki 2024 m. gegužės mėnesio) darbo užmokestis pareiškėjui ir nustatytos įmokos į biudžetą mokamos nebuvo. IS „Sodros“ duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. dirbo MB „Lietar“. Remiantis IS „Sodra“ duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 3 d. vykdė individualią veiklą.
8.6. Migracijos departamentas 2024 m. birželio 20 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nustatė toliau nurodytas aplinkybes ir pateikė toliau nurodytus esminius Leidimo laikinai gyventi panaikinimo argumentus.
8.6.1. Remiantis atliktu IS „Sodra“ duomenų patikrinimu, pareiškėjas UAB „Melykonas“ įdarbintas nuo 2023 m. gegužės 24 d. ir per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį (13 mėnesių) užsieniečiui tik 5 mėnesius (2023 m. birželio, rugsėjo – lapkričio mėn.) buvo išmokėtas UAB „Melykonas“ pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 900 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. birželio, rugsėjo – lapkričio mėnesiais (5 mėn.) buvo mokamas darbo užmokestis, atitinkantis nurodytą tarpininkavimo rašte (840 – 1400 Eur), 2023 m. gegužės ir liepos mėn. (2 mėn.) – mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (210 – 381,82 Eur), o nuo 2023 m. gruodžio mėn. (6 mėn.) užsieniečiui darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso, t. y. nurodytu laikotarpiu asmuo UAB „Melykonas“ faktiškai nedirbo, nors jam leidimas laikinai gyventi išduotas tikslu dirbti Lietuvos Respublikoje. Nurodyta, kad, pareiškėjui teikiant prašymą dėl darbdavio keitimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas įmonės pateiktame tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. dirbo MB „Lietar“, tačiau Migracijos departamentui informacija apie šią asmens darbovietę pateikta nebuvo. Be to, IS „Sodra“ duomenimis, asmuo nuo 2023 m. gegužės 3 d., t. y. po mėnesio nuo Leidimo laikinai gyventi įteikimo, užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečiui pastaruosius 6 mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis ir jis vykdė individualią veiklą, konstatuota, kad asmens deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio nuostatas – neatitinka tikrovės.
8.6.2. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“, pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 minimali mėnesinė alga. Atsižvelgus į IS „Sodra“ duomenis (t. y., kad užsieniečiui nuo 2023 m. gruodžio mėn. nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis)), konstatuota, kad užsienietis neturi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje.
8.6.3. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti Leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
9. Taigi, Sprendime pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą panaikintas, remiantis dviem Įstatyme įtvirtintais savarankiškais pagrindais – pagal šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus.
10. Pažymėtina, kad, remiantis Įstatymo (byloje taikytina aktuali Įstatymo redakcija) nuostatomis, Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (4 str. 3 d.), jam, be kita ko, yra suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (40 str. 1 d. 4 p.), taip pat atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį pakeisti bei išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti, jeigu nustatomi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje bei 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai.
11. Pagal Įstatymo 50 straipsnio, įtvirtinančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o remiantis to paties straipsnio 5 punktu – jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Kaip minėta, pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Remiantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka nustatytas sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (a) papunktis), taip pat pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu (b) papunktis). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, pageidauja pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas, nustatyta tvarka priimdamas sprendimą, vertina, ar jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.
13. Taigi, remiantis Įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, viena iš sąlygų, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu suteikimas užsieniečiui – konkretaus darbdavio įsipareigojimas priimti užsienietį ir atitinkamai užsieniečio įsipareigojimas dirbti pas tą konkretų darbdavį arba, pasikeitus aplinkybėms, imtis veiksmų pakeisti darbdavį teisės aktuose nustatyta tvarka.
14. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, nustatytas teisės aktuose, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2023). Užsieniečiui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1981-821/2024, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2553-1047/2024 ir kt.).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Leidimą laikinai gyventi gavo, nurodydamas, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšos bus pajamos iš darbo užmokesčio. Byloje nustatyta, kad, pareiškėjui įgyvendinus savo teisę prašyti pakeisti darbdavį, darbui pas kurį buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamento sutikimu pareiškėjo darbdavys iš UAB „RNDV statyba“ pakeistas į UAB „Melykonas“. Vadinasi, taip pareiškėjas įsipareigojo Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu dirbti UAB „Melykonas“, kartu iš darbo užmokesčio gaunant reikiamas pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšas.
16. Remiantis Įstatymo 40 straipsnio užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą pasikeitus toms aplinkybėms, kurios sudarė pagrindą jam išduoti Leidimą laikinai gyventi, imtis priemonių gauti naują leidimą. Vadinasi, tuo atveju, jeigu pareiškėjas faktiškai nebedirbo UAB „Melykonas“ ir nebegavo darbo užmokesčio, jis turėjo pareigą imtis veiksmų gauti naują leidimą laikinai gyventi. Kartu pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų pakeisti darbdavį į UAB „Melykonas“, patvirtina tai, kad pareiškėjui buvo žinoma ir suprantama jo pareiga imtis veiksmų pakeisti darbdavį, taip pat sutikimo leisti pakeisti darbdavį gavimo tvarka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo teiginius, kad jis, negaudamas darbo užmokesčio įmonėje, kurioje dirbti jis turėjo pagal Leidimą laikinai gyventi, tinkamai įgyvendino visus teisės aktų reikalavimus.
17. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, tai, kad jis privalėjo dirbti UAB „Melykonas“, nereiškia, kad jis negalėjo užsiimti papildomai kita veikla. Tačiau, atsižvelgiant į Leidimo laikinai gyventi jam išdavimo pagrindą, pareiškėjas privalėjo visą tokio leidimo galiojimo laiką (kol nesiėmė veiksmų pakeisti darbdavį arba gauti leidimą laikinai gyventi kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) dirbti UAB „Melykonas“ ir gauti jame darbo užmokestį. Šiame kontekste pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjui lūžo koja, vertintina kaip teisiškai nereikšminga sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo, nes dėl kojos lūžio pareiškėjas UAB „Melykonas“ negalėjo dirbti tik nuo 2024 m. balandžio mėnesio, tuo tarpu atlyginimas jam nebuvo mokamas nuo 2023 m. gruodžio mėn.
18. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui darbo užmokestis UAB „Melykonas“ buvo mokamas tik 7 mėnesius (2023 m. gegužės – lapkričio mėnesiais), o nuo 2023 m. gruodžio mėn. jam darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Nustatyta ir tai, kad 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais jam buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodyta tarpininkavimo rašte. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių aplinkybių taip pat neginčijo. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad Migracijos departamentas nebuvo informuotas apie aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui įmonėje, kurioje jis turėjo dirbti pagal Leidimą laikinai gyventi, apskritai nebuvo mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas UAB „Melykonas“ iš esmės faktiškai nedirbo, taigi – neatitiko Įstatyme nustatytų sąlygų Leidimui laikinai gyventi gauti darbo pagrindu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas šiame kontekste neįrodė išimtinių aplinkybių, lėmusių sistemingą pažeidimą sąlygų, taikomų asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; taigi, neįrodė tų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti prielaidas Migracijos Sprendimą vertinti kitaip.
19. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, Migracijos departamentas konstatavo, kad yra pagrindas naikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu – duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
19.1. Pažymėtina, kad naujausioje administracinių teismų praktikoje konstatuota, jog Migracijos departamentui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu), o ne tos pačios dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2495-463/2024, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024).
19.2. Atsižvelgdama į nurodytą aktualiausią administracinių teismų praktiką, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Migracijos departamentas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, tačiau padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą.
19.3. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, remiantis naujausia administracinių teismų praktika, aplinkybė, jog administracinis sprendimas grindžiamas teisiniu pagrindu, kurį teisėjų kolegija pripažino netinkamu susiklosčiusioms teisinėms aplinkybėms, galėtų sudaryti pagrindą panaikinti administracinį sprendimą tik tuo atveju, jeigu atsakovas turėtų diskreciją ginčo klausimais ir galėtų priimti kitokį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2394-575/2024 ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas tokios diskrecijos neturi ir gali priimti tik tokį sprendimą, kuris iš esmės sukelia tas pačias teisines pasekmes kaip ir ginčijamas administracinis sprendimas, dėl minėtos atsakovo padarytos teisinio kvalifikavimo klaidos ginčijamas Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais – Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu).
19.4. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į tos pačios dalies 14 punktą.
20. Kaip minėta, ginčijamu Sprendimu leidimas laikinai gyventi pareiškėjui panaikintas, vadovaujantis ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu – nustačius, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
21. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, atsižvelgiant į minėtoje administracinių teismų praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, užsienietis visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį privalo turėti pakankamai lėšų ir (ar) gauti pakankamai reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
22. Paminėtinos toliau nurodytos teisės aktų nuostatos, aktualios vertinant, ar užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna pakankamai reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
22.1. Remiantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329) 8.3 papunkčiu, užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
22.2. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).
22.3. Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punkte buvo patvirtinta, kad 2023 m. taikoma MMA – 840 Eur, Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punkte buvo patvirtinta, kad 2024 m. taikoma MMA – 924 Eur.
23. Kaip minėta, Migracijos departamentas, patikrinęs pareiškėjo duomenis IS „Sodra“, nustatė, kad pareiškėjui 2023 m. gegužės ir liepos mėnesiais (2 mėnesius) buvo mokamas mažesnis nei nustatyta MMA darbo užmokestis (210 – 381,82 Eur), o nuo 2023 m. gruodžio mėnesio (6 mėnesius) pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas iš viso – taigi, pareiškėjas taip pat negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei MMA. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti IS „Sodra“ duomenimis, byloje taip pat nepateikta įrodymų, kurie paneigtų minėtas atsakovo nustatytas aplinkybes.
24. Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas jam išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jis lėšas pragyvenimui Lietuvoje gaus, gaudamas darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad jis tokias lėšas gavo (nors privalėjo) nuo 2023 m. gruodžio mėn. Šiame kontekste pabrėžtina, kad nors pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra gavęs lėšų (tik laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d.) iš darbo užmokesčio iš kito darbdavio (t. y. ne iš to darbdavio, pas kurį įsipareigojo dirbti pagal leidimą laikinai gyventi) (tai patvirtina ir bylos medžiaga), taip pat jis yra įsteigęs MB „Nev group“, iš kurios, kaip nurodė pareiškėjas (nors ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų), jis gauna pajamų, tačiau šios aplinkybės nesudaro prielaidų paneigti išvadą, kad pareiškėjas pajamų, kurias jis, prašydamas jam išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė kaip lėšų pragyvenimui Lietuvoje šaltinį, nuo 2023 m. gruodžio mėn. negavo. Minėtos aplinkybės Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų prasme nesudaro prielaidų išvadai, kad pareiškėjas gavo pakankamų pragyvenimui ir (ar) pakankamai reguliarių pajamų.
25. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, nustačius, kad užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą bei tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, esantis vieninteliu šiuose dokumentuose nurodytu pareiškėjo gyvenimo lėšų šaltiniu Lietuvos Respublikoje, pripažintina, jog leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, nustačius savarankišką imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 5 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2495-463/2024).
26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, nustatęs visas Leidimo panaikinimui Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, aktualias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo pakankamai reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikino Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
27. Pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad Migracijos departamentas šiame kontekste aktualias aplinkybes vertino selektyviai – vertino tik kai kurias iš aplinkybių, tačiau kitas aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, yra svarbios sprendžiant dėl Leidimo laikinai galioti panaikinimo, jis ignoravo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamame Sprendime pateiktus argumentus, minėtus pareiškėjo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas atsižvelgė į visas Leidimo laikinai gyventi galiojimui svarbias aplinkybes – įvertino visas su pareiškėjo darbu UAB „Melykonas“ susijusias aplinkybes (įskaitant tai, kiek laiko pareiškėjas gavo pragyvenimui Lietuvoje pakankamą, taip pat tarpininkavimo rašte nurodytąjį atitinkantį darbo užmokestį), visus kitus IS „Sodra“ pateiktus su pareiškėjo gaunamomis pajamomis (ta forma, kuri buvo nurodyta prašant išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje) susijusias aplinkybes – tai kad, pareiškėjas dirbo MB „Lietar“ (nors pareiškėjas apie tai neinformavo atsakovo), tai kad jis, kaip nurodyta IS „Sodra“, buvo įdarbintas MB „Nev group“. Atsižvelgta ir į tai, kad IS „Sodra“ jis nurodytas kaip individualiai vykdantis veiklą (šiuo atveju nenustatyta pagrindo nesiremti šiais valstybės informacinės sistemos duomenimis). Įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.
28. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendime nurodytu jo ekonominių ryšių vertinimu ir išvada, kad jis ilgalaikių ekonomių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Tačiau byloje nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų ne tai, kad pareiškėjas įsteigė MB „Nev group“, bet kad ši įmonė realiai veikia, kad jos veikla yra tokia, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti ilgalaikius ekonominius pareiškėjo ryšius Lietuvoje. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, šalių pateiktais paaiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju, be kita ko, dėl to, kad pareiškėjas įsteigė MB „Nev group“, į kurią, kaip jis nurodė, planavo grįžti dirbti, kad jis nustatyta tvarka mokėjo mokesčius, susiklostė tokia išimtinė situacija, dėl kurios pareiškėjui neturėjo būti taikomi imperatyvūs Įstatyme nustatyti pagrindai panaikinti Leidimą laikinai gyventi.
29. Pareiškėjas šiuo atveju taip pat nurodė, kad Migracijos departamentas, jo nuomone, buvo nepakankamai aktyvus, siekdamas išsiaiškinti visą su pareiškėjo ekonominiais ryšiais susijusią informaciją. Tačiau administracinių teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik aktyvūs paties pareiškėjo veiksmai, siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindu prievolių nevykdymo tolerancijai, taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis nagrinėjamoje situacijoje.
30. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas taip pat akcentavo, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų – proporcingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, išsamumo ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino visas ginčo išnagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o jų visetas, jos pakankamai išsamiai aptartos ir susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi, Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
31. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 24S150793 nurodytą leidimo laikinai gyventi Nr. 760232779 Lietuvos Respublikos panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.