Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovui D. S., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „NBG grupė“ bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Bankrovita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Nagrinėdamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas bylas, Konstitucinis Teismas tiria tiek viso akto, tiek ir jo dalies atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams. Bylos dėl teisės akto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinėjimo Konstituciniame Teisme pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, kad visas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, Konstitucijoje nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką. Teismas nurodė, kad LR CPK 365 str. 1 d., 2 d. yra aiškiai įtvirtinti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). CPK 366 str. 1 d. 9 p. įstatymo leidėjas nustatė, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, gali tik konkretus subjektas t. y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nes, skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras tokią teisę įgyvendina atsižvelgiant į jo, kaip valstybės pareigūno, ginančio viešąjį interesą, kompetenciją. Prokuroras nėra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių dalyvis, todėl Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ir tik nustatęs, kad pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, turi pagrindą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iš to seka, kad įstatymo leidėjas sąmoningai nustatė tokį apribojimą, papildomą teisę suteikdamas tik Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą stabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodytos CPK normos atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms. Teismas sprendė, kad šis pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios naujos aplinkybės paaiškėjo, ir kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai. Teismas taip pat nurodė, kad pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą.

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą ir LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – dėl padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, o 2012-04-25 Kauno apygardos teismas savo nutartyje dėl to iš viso nepasisakė. Teismas nurodė, kad LR CPK 365 str. 1 d., 2 d. yra aiškiai įtvirtinti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). CPK 366 str. 1 d. 9 p. įstatymo leidėjas nustatė, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, gali tik konkretus subjektas, t. y. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nes, skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras tokią teisę įgyvendina atsižvelgiant į jo, kaip valstybės pareigūno, ginančio viešąjį interesą, kompetenciją. Kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2011-11-04 priėmė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011, kuris apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas Kauno apygardos teismui priėmus 2012-04-25 nutartį, todėl teismas darė išvadą, kad atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 str. 1 d. 9 p., taip pat nėra pagrindo. Nenustatęs naujų, reikšmingų aplinkybių ir aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios galėtų būti bylos proceso atnaujinimo pagrindu, teismas sprendė, kad pareiškėjas tik siekia jam nepalankaus sprendimo peržiūrėjimo, todėl jo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymus dėl proceso atnaujinimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Nurodo, jog nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, teismo pareigą atskleisti bylos esmę bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias apsimestinį sandorį, sutartis ir jų aiškinimą. Apelianto nuomone, teismas neužtikrino tinkamo bylos išnagrinėjimo, nenustatė teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir bylos įrodinėjimo dalyko, vadovavosi vien formaliais argumentais, nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo instituto taikymą, nesilaikė teismų formuojamos praktikos. Nutarties motyvuojamoji dalis yra nevientisa, prieštaringa, pateikti argumentai neaiškūs, nenuoseklūs, išvados nemotyvuotos, teismas nepasisakė dėl esminių 2013-03-08 patikslinto prašymo reikalavimų. Apeliantas nuodo, kad procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti ar nepagrįsti, tačiau teismas reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių neanalizavo, o formaliais pagrindais, nesivadovaudamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ir neatsižvelgdamas į šio instituto taikymo tikslus, nepagrįstai netenkino prašymo atnaujinti procesą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose pateiktų išaiškinimų, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė asmeniui apginti savo teises ir teistus interesus, kai buvo išnaudotos visos galimybės teismo sprendimą peržiūrėti instancine tvarka. Kitoks proceso atnaujinimo instituto aiškinimas suponuotų situaciją, kai materialinį suinteresuotumą turintys asmenys netektų galimybės ginti savo pažeistų teisių, iš jų atimant galimybę reikalauti pašalinti esminius proceso pažeidimus.

Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, jog proceso atnaujinimas byloje LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu yra negalimas, kadangi sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nurodo, jog teismas turėjo teikti prioritetą teisingam bylos išnagrinėjimui ir taikyti ne tik CPK 366 str. 1 d. 9 p., bet ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. Byloje būtina atnaujinti procesą ir ištirti bei nustatyti esmines bylos aplinkybes, kad 2006-10-04 vartojimo kredito sutartis yra apsimestinis sandoris, nes bylą nagrinėję teismai šių aplinkybių tinkamai neatskleidė, nenustatė tikrosios sandorį sudariusių šalių valios, nesprendė, ar šalių valia atitiko tikruosius jų ketinimus. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, apribojo pareiškėjo galimybę duoti išsamius paaiškinimus dėl šių aplinkybių. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus ir atsisakė iš ieškovės AB Šiaulių bankas išreikalauti pareiškėjo nurodytus įrodymus, turinčius esminę reikšmę nagrinėjamai balai ir pagrindžiančius apsimestinio sandorio sudarymo aplinkybes ir atskleidžiantys kredito suteikimo tikrąsias aplinkybes ir jas nulėmusias faktorius, tikruosius šalių tikslus. Todėl proceso atnaujinimo klausimo negalima spręsti formaliai, bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas turi būti analizuojamas visos bylos kontekste ir jis turi būti atnaujintas, jeigu nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.

Apeliantas skundu prašo tenkint jo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismas, kadangi analizuojant LR teisės, ES ir tarptautinės teisės aktus ir susitarimus, yra iškilusi pagrįsta teisinė abejonė, priešingai nei pirmosios instancijos teismui, dėl vienam asmeniui – LR Generaliniam prokurorui sudarytų išskirtinių sąlygų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu byloje, kurioje sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB ,,NBG grupė“ prašo pareiškėjo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat prašo pareiškėjui skirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant UAB ,,NBG grupė“, kadangi dėl pastovių ir nepagrįstų apelianto skundų bankroto procedūra tęsiasi nuo 2007 m. ir nėra galimybės jos užbaigti, o įmonėje nėra lėšų apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir atlyginimą administratoriui. Nurodo, jog nutartis pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytų aplinkybių egzistavimą. Atskiruoju skundu tik keliamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų tyrimo proceso teisės normų taikymo, kai teismai vienaip ar kitaip vertino ir nustatė tam tikras faktines aplinkybes išnagrinėtoje byloje. Tačiau proceso normų taikymo klausimai turėjo būti sprendžiami kasacine tvarka, o faktinių aplinkybių nustatymo klausimas iš esmės jau yra išspręstas išnagrinėtoje byloje. Taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo CPK 366 str. 1 d. 9 p. taikymo ir aiškinimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjas negali remtis šiuo proceso atnaujinimo pagrindu. Be to, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidęs tam nustatytą terminą, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės terminui atnaujinti objektyviai neužkirto jam kelio laiku kreiptis dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB Šiaulių bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-4, t. 1) ir prašė priteisti iš atsakovo D. S. skolą pagal 2006 m. spalio 4 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2006-5897-09. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 147-151, t. 1) ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo, šį sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 121-128, t. 2),.

Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje dviem įstatyme numatytais pagrindais, o būtent:1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir 2) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą nurodytoje byloje, padarė išvadą, kad atsakovas nenurodė jokių konkrečių naujų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios atitiktų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus reikalavimus, o kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pareiškėjas negali, kadangi nėra tinkamas tokio prašymo, reiškiamo šiuo pagrindu, pateikimo subjektas. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, teigdamas, kad prašymas atmestas vien formaliais argumentais, nesuteikiant pareiškėjui vienintelės likusios galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus.

Teismų suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, tačiau laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik nustačius būtinybę taisyti esmines klaidas ir esant svarbioms, pagrįstoms bei įtikinančioms aplinkybėms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų - ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada - sprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. V. Š, bylos Nr. 3K-3-250/2010).

Tuo tarpu pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje, faktiškai nurodo byloje jau nagrinėtas aplinkybes, kurios buvo nustatinėjamos ir buvo nustatytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir dėl pareikštų reikalavimų priėmus procesinius sprendimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašyme nurodytos ir byloje nagrinėtos aplinkybės bei dėl jų nustatymo vykęs įrodinėjimo procesas buvo (arba turėjo būti) bylos nagrinėjimo dalykas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, todėl akivaizdu, kad jos negali būti pripažintos naujomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti atnaujintas procesas. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo eigoje, būtent pasinaudodamas įstatyme numatyta teismų sprendimų instancinės kontrolės forma, turėjo realią galimybę siekti sprendimų peržiūrėjimo ir tokiu būdu savalaikiai apginti savo teises ir teistus interesus. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės siekia išnagrinėtos bylos pernagrinėjimo, t. y. siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš esmės iš naujo ir visa apimtimi, nors yra pasinaudojęs teise į apeliaciją, o jo kasacinis skundas buvo atsisakytas priimti dėl jo neatitikimo įstatymo nustatytiems reikalavimams (b. l. 59, t. 4). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs kasacijos galimybe, nesuteikia pagrindo teigti, kad visos išnagrinėtos bylos aplinkybės turėtų būti atnaujintos bylos nagrinėjimo objektu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto proceso atnaujinimo pagrindas byloje nenustatytas, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios naujos bylos aplinkybės paaiškėjo, ir kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai.

Pareiškėjas atnaujinti procesą byloje prašė dar vienu pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tačiau prašymas atnaujinti procesą šiuo pagrindu dėl, pareiškėjo nuomone, teismų padarytos aiškios teisės taikymo klaidos yra paduotas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje, o pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmos instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju byla buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo, ir pareiškėjas, kaip byloje dalyvavusi šalis, jau įgyvendino teisę ginti savo interesus įstatyme įtvirtinta ir proceso šalies teises užtikrinančia instancine sprendimo peržiūrėjimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-04 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, pagrįstai sprendė, kad proceso atnaujinimas šiuo pagrindu byloje negalimas. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo pateikto prašymo net negalima aiškiai nustatyti, kokios konkrečios teisės normos taikymo klaida yra padaryta, kadangi prašyme vardijama daug materialinės ir procesinės teisės normų, kurios, pareiškėjo nuomone, buvo taikytos netinkamai.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kadangi jam yra iškilusi pagrįsta teisinė abejonė dėl vienam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui sudarytų išskirtinių sąlygų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu byloje, kurioje sprendimas jau peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad LR CPK 365 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai įtvirtinti subjektai, kuriems suteikta teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui suteikta teisė inicijuoti proceso atnaujinimą yra išimtis iš bendrosios taisyklės, numatančios, kad proceso atnaujinimo iniciatyva tenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar ginčijama, t. y. byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia išimtis įstatymų leidėjo siejama su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti tik esant dviem būtinom sąlygom: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Todėl negalima darytį išvados, kad tokia įstatymo leidėjo numatyta išimtis, siejama su viešo intereso gynimu, sukuria Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui išskirtines procesines sąlygas, ypač tais atvejais, kai proceso dalyviui buvo sudarytos visos galimybės savo interesus procese ginti savarankiškai ir įstatymo nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos konstitucingumą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo juriprudencijoje pabrėžiama, kad kiekvienas teisės institutas turi būti taikomas tokiais pagrindais ir sąlygomis ir tokiems tikslams, kokiems numatė įstatymų leidėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-303/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 366 straipsnyje įstatymų leidėjo įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, reiškia išsamų teisinį reguliavimą atvejų, kuriems esant proceso atnaujinimas yra galimas, ir tai jokiu būdu nereiškia tokio reglamentavimo antikonstuticingumo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, vadovavosi vien formaliais argumentais ir nepagrįstai susiaurino proceso atnaujinimo instituto taikymą, kadangi pats pareiškėjas įstatyme numatytu proceso atnaujinimo institutu nori naudotis, nesilaikydamas įstatyme numatytų sąlygų.

Suinteresuotas asmuo BUAB ,,NBG grupė“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, bauda dalyvaujančiam byloje asmeniui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis gali būti paskirta esant šioms sąlygoms: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224/2005). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasinaudojimas procesine teise reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, net jei toks prašymas teismo netenkinamas, byloje nenustačius proceso atnaujinimo pagrindų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. sąmoningai pareiškė reikalavimą teisme, suvokdamas jo aiškų nepagrįstumą. Todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo kolegijos atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl naikinti teisėtą nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5482-886/2011 nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.