- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2A-439-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24097-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „DAIVILVA BALTIC“
- Atsakovas
- UAB „UNIKORT“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „DAIVILVA BALTIC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „DAIVILVA BALTIC“ ieškinį atsakovui UAB „UNIKORT“ dėl vienašalio įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 548,29 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti atsakovo 2015-05-13 pranešimu vienašališkai atliktą 548,29 Eur dydžio nuostolių įskaitymą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2015 m. vasario 23 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. V005412, pagal kurią ieškovas įsipareigojo 2015-02-27 paimti krovinį-kiaušinius iš Leonpolio k., Ukmergės rajono, ir iki 2015-03-02 d. pristatyti krovinį į paskirties vietą adresu Szolohehy 2, H9073, Bony, Vengrija. Vežimo metu dalis vežamų kiaušinių sudužo. Atsakovas pateikė ieškovui pretenziją dėl nuostolių kompensavimo, kurioje nurodė, kad 2015-03-26 d. UAB „B. L. Solution“ kraipėsi į atsakovą dėl krovinio pažeidimo, yra nustatyti krovinio pažeidimai, padaryti atitinkami įrašai CMR važtaraštyje. Dėl krovinio pažeidimo patirti nuostoliai sudaro 548,29 Eur ir šią sumą privalo atlyginti ieškovas, nes krovinys pažeistas transportavimo metu. Nurodytu raštu atsakovas informavo, kad vadovaudamasis CK 6.130, 6.131 str. 548,29 Eur suma įskaitoma su vežimo sutarties užmokesčiu, o likusi 661,71 Eur suma bus pervesta ieškovui. 2015-05-13 atsakovas sumokėjo dalį sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos 661,71 Eur. 2015-05-22 raštu atsakovas pažymėjo, jog mano, jog šiuo atveju vežėjo kaltė yra preziumuojama ir jis privalo atlyginti visus nuostolius, kurie atsirado krovinio transportavimo metu. Atsakovas atlygino nuostolius UAB „B. L. Solution“ ir įgijo regreso teisę į ieškovą. Atsakovo nuomone, kartu su 2015-05-12 pretenzija pateiktos UAB „B. L. Solution“ ir UAB „Zujų paukštynas“ pretenzijos yra pakankamas pagrindas atsakovui reikalauti iš ieškovo nuostolių atlyginimo. 2015-05-25 d. ieškovas, atsakydamas į atsakovo pretenziją, jį informavo, kad su pretenzija nesutinka ir dėl to, kad pažeisti pretenzijos pateikimo terminai (CMR Konvencijos 30 str. 1 p.). Be to, atsakovas turi įrodyti, kad yra ieškovo (vežėjo) kaltė dėl krovinio apgadinimo, tačiau to nepadarė, nes krovinys buvo apgadintas dėl netinkamo įpakavimo, bei dėl to, kad per daug palečių buvo sudėta viena ant kitos, neįrodytas pats žalos dydis (548,29 Eur). Dėl šių priežasčių ginčytinas atsakovo pranešimu vienašališkai atliktas 548,29 Eur dydžio nuostolių įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir 2015-03-02 į išsikrovimo vietą pristatė apgadintą krovinį. Krovinio pakuotė buvo pažeista, krovinys apgadintas. Įrašas (reklamacija) apie krovinio pakuotės pažeidimus buvo atliktas CMR važtaraštyje. Dėl minėtų krovinio apgadinimų atsakovas patyrė papildomus nuostolius. Ieškovui pristačius krovinį gavėjui, 2015-03-24 ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DB/150897 dėl 1210 Eur sumokėjimo. 2015-03-26 d. krovinio siuntėjas UAB „Zujų paukštynas“ pateikė atsakovo užsakovui įmonei UAB „B. L. Solution“ pretenziją dėl krovinio apgadinimo ir patirtos žalos atlyginimo, nuostolių detalizavimą. Krovinio siuntėjas nurodė, kad prekės buvo apgadintos transportavimo metu. Tuo tarpu, atsakovo užsakovas įmonė UAB „B. L. Solution“ taip pat pateikė pretenziją atsakovui, kadangi dėl šio krovinio pervežimo sudarė sutartį su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai įrodo, jog krovinys sugadinamas dėl to, kad krovinys vežamas neįpakavus ar įpakavus netinkamai, jei krovinį pakrovė siuntėjas, dėl natūralių krovinio savybių (kiaušiniai sudužo) (CMR Konvencijos 17 str. 4 d. b), c), d) p. Taigi, nagrinėjamoje byloje krovinio sugadinimo priežastį (dėl krovinio netinkamo įpakavimo) turi nustatyti ne atsakovas, o ieškovas, taip paneigdamas savo kaltės prezumpciją. Bylos duomenimis, ieškovas nepaneigė kaltės dėl krovinio sugadinimo prezumpcijos CMR Konvencijos 17 str. 1 d.), nes nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad siuntėjas netinkamai pakrovė krovinį ir dėl to krovinys buvo sugadintas (CPK 178 str.). Iš krovinio siuntėjo UAB „Zujų paukštynas“ 2015-09-06 rašto 6 p. matyti, kad krovinys buvo supakuotas taip kaip nurodyta nuotraukose. Kartoniniai padėklai ir pakavimo juosta yra tinkamas ir praktikoje naudojamas prekės supakavimas transportavimui atlikti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog už krovinio (kiaušinių) sugadinimą yra atsakingas ieškovas. Kadangi krovinį vežimui (netinkamai) paruošė siuntėjas, pagal CMR konvencijos 17 str., tai jis ir turi būti atsakingas už krovinio sugadinimą. Nors vežimo sutartyje ir yra nurodyta, kad vežėjas yra atsakingas už krovinio pakrovimą, tačiau ši sutarties nuostata prieštarauja tiek bylos faktinėms aplinkybėms, tiek CMR konvencijos nuostatoms. Teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 8 str. 1 d., 9 str. 2 d., 17 str. 1, 4 d. 18 str. 2 d.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl krovinio siuntėjo, o dėl krovinio vežėjo (ieškovo) kaltės, todėl ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, todėl ir apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
7. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
9. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
10. Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 8 str. 1 d., 9 str. 2 d., 17 str. 1, 4 d. 18 str. 2 d. nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad vežimo sutarties 1.3 p. neatitinka CMR konvencijos nuostatų. Su šiais ieškovo teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Vežimo sutarties 1.3 p. yra nurodyta, kad vykdytojas (ieškovas) yra atsakingas už krovinio pakrovimą (iškrovimą), privalo užtikrinti, kad krovinys atitiktų Sutarties bei CMR važtaraštyje nurodytus duomenis, privalo nedelsiant informuoti užsakovą (atsakovą) apie neatitikimus. Be to, vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo informuoti užsakovą apie problemas vežant krovinį, įskaitant apie krovinio sugadinimą. Nors ieškovas teigia, kad vežimo sutarties 1.3 p. neatitinka CMR konvencijos 17 str. 4 d. nuostatų, tačiau jis pasirašydamas sutartį su šiuo sutarties punktu sutiko (atsižvelgęs į krovinio specifiką, galėjo tokio punkto nepasirašyti), o vėliau jo neginčijo (pvz. nepareiškė priešieškinio dėl šio punkto pripažinimo negaliojančiu).
12. Be to, atsižvelgus į CMR konvencijos normų visumą, negalima teigti, jog sutartimi nustatyta vežėjo pareiga prieš pakraunant patikrinti krovinį prieštarautų šios konvencijos nuostatoms. Priešingai, sutarties 1.3 punktas iš esmės atitinka 8 str. 1 d. nuostatas, kad vežėjas, priimdamas krovinį privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę.
13. Taigi, sutarties 1.3 punktas yra galiojantis ir ieškovas (ieškovo darbuotojas) turėjo jį vykdyti. Ieškovas sutartimi prisiėmė pareigą patikrinti krovinį pakrovimo metu ir pareikšti pastabas krovinio siuntėjui (užsakovui), todėl jeigu jis to nepadarė, turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ieškovas jau ne pirmą kartą teikė užsakovui tokio krovinio vežimo paslaugas, todėl turėjo ne tik suprasti kaip tokio pobūdžio kroviniai turi būti pakraunami, bet ir patikrinti ar krovinys pakrautas ir apsaugotas tinkamai.
14. Tarp šalių nėra ginčo, kad krovinys (kiaušiniai) buvo sugadinti vežimo metu. CMR konvencijos 17 str. 1 d. yra nurodyta, kad vežėjas atsako už dalies krovinio sugadinimą nuo jo priėmimo momento. Kadangi ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus patikrinti ar teisingai pakrautas krovinys, jis turi atsakyti pagal CMR konvencijos 17 str. 1 d., o šio straipsnio 4 d. šiuo atveju netaikoma, nes ieškovas neįrodė, jog krovinys buvo sugadintas ne dėl jo, o dėl krovinio siuntėjo kaltės.
15. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino bylos aplinkybes ir teisingai taikė CMR konvencijos nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.