Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. M., jo atstovui teisininkui J. V., protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK) atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) II k., (duomenys neskelbtini) sen., Rokiškio r. sav., patikslintą skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2014-12-02 S. M. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau - protokolas) Nr. 54P-22511183-14, Protokole nurodė, kad 2014-11-29 0 val. 41 min. Biržų r., Paąžuolės vs., vairuodamas automobilį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, todėl nespėjo sustoti prieš kitą sustojusią transporto priemonę, todėl įvyko susidūrimas. Tuo S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 127 punktą (redakcija galiojusi nuo 2014-10-11).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas 2014-12-02 nutarimu Nr. 54N-22511408-14 S. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt (43 EUR) baudą. Pareigūnas įvertino, jog nenustatyta S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. nurodė, kad palaiko skundą. Paaiškino, jog važiavo apie 70 km/h greičiu per karjerus iš Kvetkų į Kučgalį žvyrkeliu, naktį, buvo pašalę. Važiavo nuo priekyje važiavusio automobilio atsilikęs apie 50 m atstumu. Tą automobilį ant kelio matė ne visada, nes važiavimui trukdė dulkės, per dulkes ne visada automobilis matėsi. Priekyje važiavęs automobilis sustojo, todėl pats taip pat greitai pilnai sustojo. Pamatė, kaip įsijungė atgalinė pavara, įsijungė šviesos ir tas automobilis įvažiavo į jo automobilio priekį. Pažymėjo, jog policijos pareigūno rašytame jo paaiškinime buvo ne taip, kaip jo paties rašytame paaiškinime. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė autoįvykio metu S. M. vairuoto ir sudaužyto automobilio vaizdų, kelio ruožo vaizdų, kuriame įvyko eismo įvykis, fotonuotraukas, nurodant, kad jo darytos kitą dieną po įvykio (b.l. 19-21).

Liudytojas O. Č. parodė, jog nurodytu laiku nuvyko į įvykio vietą Paąžuolės kaime, kur rado 2 susidūrusius automobilius. S. M. ir kiti kartu važiavę asmenys nurodė versiją, kad važiuojant matė važiuojantį automobilį, pamatė jo įjungtą galinę pavarą ir į tuo metu jau sustojusį S. M. vairuojamą automobilį atsitrenkė tas automobilis. Kito automobilio vairuotoja mergina ir kartu važiavę asmenys buvo pabėgę. Vienas likęs keleivis aiškino kitaip, kad į juos įvažiavo mašina. Nurodė, kad neįtikėtina, jog automobilis atbuline eiga galėjo važiuoti tiek, kad taip sugadintų kito automobilio priekinę dalį. Tikėtina, jog automobilis įvažiavo į galą, nes smūgis buvo tikrai nemažas. Stabdymo žymių nesimatė, įvykio vieta buvo nufotografuota. Pažymėjo, jog schema nubraižyta teisingai, o važiuojant į įvykio vietą kelias dulkėjo.

Liudytoja S. G. nurodė, jog vairavo automobilį ir važiuodama 50-60 km/h greičiu pravažiavo kelią, kur turėjo pasukti. Jai pasakė, kad sustotų, nes pravažiavo, todėl ji pilnai sustojo. Prieš tai stabdė normaliai, ratai nečiuožė, ir pasukusi galvą pamatė greit artėjančias automobilio šviesas. Manė, jog tas automobilis pravažiuos. Sustojo dešiniau, šalia kelio. Jai reikėjo apsisukti, o tas automobilis trenkė į jos vairuojamo automobilio galą. Nuo smūgio galva trenkėsi į stiklą, iššoko magnetofonas, neatsidarė keleivio durelės. Pavaros nebuvo įjungusi, buvo nuspaudusi stabdžio ir sankabos pedalus. Pažymėjo, jog nenorėjo važiuoti atgal, viskas vyko staigiai. Buvo šoke, susitrenkė galvą, dėl įvykio tarp vykusių asmenų kilo triukšmas, todėl išsigando ir pabėgo.

Liudytojas A. U. parodė, jog važiavo automobiliu, kuriam įvažiavo į galą. Pasakė S. G., kad pralėks posūkį ir sustojus buvo smūgis į galą. Ji sustojo jau už posūkio, laukė, kol iš paskos važiuojantis automobilis ją aplenks, bet automobilis įvažiavo į galą. Norėjo daryti posūkį, bet nepadarė ir reikėjo sustoti. Atbulinis signalas nebuvo įjungtas, nes ji nespėjo. Smūgis įvyko dar realiai nesustojus, o nuo smūgio pariedėjo į priekį. Pažymėjo, jog degė iki to „Stop“ signalas ir atbulinės eigos signalas.

Liudytojas T. Z. parodė, jog sėdėjo automobilio gale. A. U. pasakė, kad pravažiavo. S. G. stabdė ir buvo „geras“ smūgis. Jo pusės automobilio durys neatsidarė.

Liudytoja J. N. parodė, kad apie 1 val. nakties važiavo AUDI automobiliu, kurį vairavo S. M.. Priekyje važiavo kitas automobilis. Kelias dulkėjo. Jie sustojo, o priekyje važiavęs automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga. Įvyko susidūrimas. Važiuojant atstumas tarp mašinų buvo 50-70 metrų. Kai sustojo, iš kitos mašinos išbėgo vairuotoja S. G. ir jos draugas, o dar vienas draugas pasiliko. Sėdėjo automobilio gale. Visą vaizdą matė. Važiuojant iš paskos, priekyje važiuojantį automobilį matydavo, o kai sukdavo ties posūkiu, tai nematydavo, nes kelias dulkėjo. Įvykis įvyko keli metrai už sankryžos. Ta kita mašina buvo truputį toliau už sankryžos, o jie sustojo toliau už sankryžos. Susidūrimas įvyko įkalnėje. Provėžų nematė, tik girdėjo kalbant. Kai sustojo, kita mašina nuo jų buvo 5-7 metrai, degė tos mašinos baltos šviestos, mašina važiavo atbulom ir įvyko smūgis.

Liudytoja V. S. parodė, kad sėdėjo automobilio gale per vidurį, matė, kaip priekyje važiavęs automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Jie važiavo, o ta kita mašina įkalnėje staigiai sustojo, neparodė jokio signalo, tik užsidegė baltos spalvos žibintai, pradėjo važiuoti atgal ir buvo smūgis. Kai automobiliai sustojo, tarp jų buvo 5-7 metrų atstumas. Kelias dulkėjo, tačiau priekyje važiavusį automobilį matė visada. Kai privažiavo atsisukimą į karjerą, jų mašina buvo sustojusi šone keliuko, o ta kita mašina įstrižai vidury kelio, aukščiau jų. Po įvykio iš karto norėjo susitarti gražiuoju, kad nereiktų kviesti policijos, bet nepavyko. Po įvykio buvo atvažiavę mašinos savininkas, prašė, kad policininkai užfiksuotų, jog buksavo priekinės mašinos ratai.

Teismo posėdžio metu Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovas papildė, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis - S. M. veiksmai, nors S. G. padaryta daug smulkių pažeidimų. Mano, jog eismo įvykio schema yra nubraižyta teisingai. Konkreti susidūrimo vieta neužfiksuota, po smūgio automobiliai turėjo kažkiek pajudėti. Abejonių dėl pagrindinio kaltininko nekilo, nes jei būtų neaiškumai, būtų skyręs autotechninę ekspertizę. Kad padaryti tokius didelius transporto priemonių pažeidimus, smūgis turėjo būti nemažas – viena transporto priemonė stabdė, o kitos transporto priemonės greitis buvo apie 70 km/h. Pažymėjo, jog nutarime nurodyta S. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra klaida. Teismui atstovas pateikė CD-R laikmeną su eismo įvykio vietos foto lentele.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.).

S. M. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą. Tačiau administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis, policijos pareigūno O. Č. tarnybiniu pranešimu, papildomomis duomenimis apie eismo įvykį, liudytojos S. G. paaiškinimu ir jos parodymais teisme, liudytojo O. Č. parodymais teisme, CD-R laikmena, kurie remiantis LR ATPK 256 str., pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinį teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. M. surašytas dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo. LR ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). S. M. kaltinamas pažeidęs KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pažeidimo esmę sudaro tai, jog S. M., vairuodamas automobilį, neatsižvelgė į kelio ir meteologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, todėl nespėjo sustoti prieš kitą sustojusią transporto priemonę, todėl įvyko susidūrimas. Nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė.

Pažymėtina, kad byloje nėra detaliai analizuojami S. G. galimai padaryti KET pažeidimai, kuriuos nurodė patikslintame skunde S. M.. Byloje analizuojamas protokole bei nutarime S. M. pateiktas kaltinimas (pažeidimo esme), kad jis atsitrenkė ne į atbulomis važiuojantį, bet į sustojusį kitą automobilį. Tokios eismo įvykio aplinkybės ir paties S. M. veiksmai turi būti analizuojami vertinant nuobaudos paskyrimo teisėtumą.

Nors S. M. nesutiko su tuo, kad jis atsitrenkė į sustojusį automobilį, nurodydamas, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė atbulomis važiuojantis automobilis, tačiau būtent jo vairuojamo automobilio atsitrenkimo faktą į kitą automobilį parodo byloje surinkti įrodymai. Teismas nesivadovauja abiem automobiliais važiavusių keleivių parodymais, nes jie prieštarauja bylos rašytinei medžiagai, todėl remiamasi nesusijusiais su eismo įvykiu policijos pareigūno O. Č. parodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ir bylos rašytine medžiaga. Pagal ją nustatyta, kad eismo įvykio metu automobiliui AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta užpakalinė dešinė dalis ir tuo padaryta žala, o automobiliui „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta visa priekinė dalis, kas užfiksuota papildomuose duomenyse apie įvykį. Tuo įrodytas transporto priemonių sugadinimo faktas, kad yra įvykęs eismo įvykis ir dėl ko abejonių byloje nėra. Eismo įvykio metu automobilių padėtis užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje, ką patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. Esminio ginčo dėl šioje schemoje nurodytų aplinkybių nėra, todėl teismas ja vadovaujasi. Schemoje automobilis „AUDI 80“ užfiksuotas priekine dalimi nutolęs nuo kelkraščio, kaip ir automobilis „AUDI A6“, kuris taip pat priekine dalimi nutolęs nuo kelkraščio. Nors schemoje šie duomenys užfiksuoti, automobiliai schematiškai nubraižyti šiek tiek netiksliai vertinant pateiktas fotonuotraukas. Tačiau pažymėtina, jog toks automobilių išsidėstymas užfiksuotas po automobilių susidūrimo ir netikėti nurodytais matavimais nėra pagrindo. Iki susidūrimo automobilių padėtį galima įvertinti pagal padarytus jiems sugadinimus. Automobiliui „AUDI 80“ padaryti sugadinimai jo užpakalinėje galinėje dalyje nurodo, jog jis už sankryžos prieš eismo įvykį kelyje priekine dalimi buvo arčiau kelkraščio, o „AUDI A6“ padaryti sugadinimai jo visoje priekinėje dalyje rodo, kad jis prieš eismo įvykį kelyje buvo lygiagrečiai su kelkraščiu. Todėl abiejų automobilių kontaktas buvo pirmajam automobiliui į dešinę užpakalinę dalį, o antrajam automobiliui į visą priekinę dalį. Vien pagal padarytus šiuo automobilių sugadinimus ir jų vietą teismas sprendžia, jog žala automobiliui „AUDI 80“ buvo padaryta dėl S. M. veiksmų, kai jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį, ką atsiliepime pažymėjo protokolą surašiusi institucija. Nors S. M. pateikė versiją, jog tai į jį atsitrenkė atbuline eiga važiavęs pirmasis automobilis, o jis buvo sustojęs 4-5 m atstumo nuo jo. Tačiau tokia S. M. versija atrodo neįtikinama. Visų pirm, automobiliai apgadinti gana žymiai ir antrajam automobiliui padaryti tokie žymūs sugadinimai negalėjo būti padaryti iš tokio nedidelio atstumo, kaip nurodo S. M., ir važiuojant atbuline eiga. Su šiais teiginiais nesutinka ir protokolą surašiusios institucijos atstovas. Be to, pravažiavus nežinomą įsukimą, vairuotojui nuspręsti kokių imtis veiksmų, kad į jį įsukti užimtų laiko. Tačiau byloje nustatyta, jog atsitrenkimas į pirmą automobilį įvyko staiga. Taip pat didelį smūgį nurodo iš savo vietos iššokęs pirmojo automobilio magnetofonas, kas užfiksuota foto lentelėje. Aplinkybė, jog S. G. vairuojamame kartu su kitomis šviesomis gale degė ir atbulinės eigos šviesos nešalina S. M. pareigos sustabdyti vairuojamą automobilį ir tokioje situacijoje. Neatmetama, jog atbulinis bėgis įsijungė paties eismo įvykio metu taip pat nuo didelio smūgio, nes buvo nuspausta sankaba, ką nurodo padariusi liudytoja S. G.. Nenustatyta, jog S. G. automobilis kaip nors judėjo, nes priešingu atveju nebūtų buvę galima apskritai įjungti pavaros, o kad ji įjungta užfiksuota policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir tai patvirtino apklaustas policijos pareigūnas. Taip pat galimai padaryti S. G. KET pažeidimai nesudaro pagrindo teigti, kad jos veiksmai yra pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, o jos staigaus stabdymo žymių policijos pareigūnas neužfiksavo, ką jis patvirtino teisme. Pasirinktas S. M. greitis ir atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio, akivaizdu, kad nebuvo saugus, jis aiškiai per arti ir per greitai naktį važiavo paskui priekyje dulkes nuo sušalusio žvyrkelio keliančio automobilio, kuris įvažiavęs ir sustojęs nedidelėje įkalnėje buvo dar sunkiau matomas, ką patvirtina šalių pateiktos fotonuotraukos. Todėl visų aukščiau išvardintų duomenų pakanka patvirtinti nustatytoms aplinkybėms, jog nesaugiu greičiu važiuodamas S. M. nesugebėjo laiku sustabdyti savo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, nes nesilaikė reikalingo atstumo bei neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, tuo pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus. Šis punktas S. M. įpareigojo atsiradus kliūčiai sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kuri, be abejonės, S. M. buvo žinoma. Pagal aukščiau esančius įrodymus eismo įvykio mechanizmas ir pagrindinė jo kilimo priežastis nustatyta teisingai. Nenustatyta, jokių aplinkybių, dėl kurių S. M. nebūtų galėjęs įvertinti kelio ir meteorologinių sąlygų, numatyti ir apskaičiuoti savo greičio bei galimybės sustoti stabdant priekyje, pamačius stovintį automobilį. Kartu pažymėtina, jog, jį apklausus policijos pareigūnui, buvo užfiksuota, kad pamatęs atbulinės pavaros šviesas S. M. stabdė, tačiau iki mašinos (sustojusios) buvo per mažas atstumas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir remiantis byloje surinktais įrodymais konstatuotina, kad S. M. padaryta veika buvo kvalifikuota tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje surašyti teisingai, todėl administracinėn atsakomybėn S. M. patrauktas pagrįstai.

Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, S. M. asmenybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Iš nutarimo šalintina S. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes ji buvo inkriminuota dėl klaidos, ką pažymėjo protokolą surašiusios institucijos atstovas. Nors buvo pašalinta S. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (LR ATPK 20 str., 30 str., 30² str.), ir nėra teisinio pagrindo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, dėl ko, S. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Paskirtoji administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį.

Tuo būdu, esant visiems šiems virš išdėstytiems argumentams, S. M. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą 2014-12-02 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą ir S. M. skundo netenkinti.

CD-R laikmeną palikti prie bylos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.