Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. vasario 12 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas J. J. 2014-12-02 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt (43 Eur) dydžio bauda už tai, kad jis 2014-11-29 0.41 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) vs., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, todėl nespėjo sustoti prieš kitą sustojusią transporto priemonę, todėl įvyko susidūrimas. Tuo S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punktą.

Nesutikdamas su šiuo Nutarimu Pažeidėjas pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi jo skundas nebuvo patenkintas.

Apeliaciniame skunde kartu nurodoma ir tai, jog policijos pareigūno O. Č. parodymai negali būti pripažinti esminiu įrodymu nagrinėjamoje byloje, kadangi ne jis, o kitas pareigūnas įvykio metu atliko pagrindinį darbą, t. y. braižė įvykio vietos schemą ir apklausė liudytojus, juo labiau kad policijos pareigūno O. Č. parodymai gali būti vertintini kaip subjektyvūs, kadangi ginčas vyksta tarp policijos pareigūno ir asmens. Tokiu būdu, nei policijos pareigūno O. Č., nei abiejų pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti esminiais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę, kadangi šie duomenys niekaip neįrodo jo kaltę padarius inkriminuojamą pažeidimą. Apelianto tvirtinimu reikšminga ir tai, kad visi S. G. vairuotame automobilyje buvę asmenys, įskaitant ją bei automobilio savininką A. U., buvo neblaivūs, o jų parodymus, jog kitas automobilis atsitrenkė į juos, paneigia aplinkybė, jog A. U. S. G. liepė sustoti, kadangi ji pravažiavo posūkį, t. y. kai aptariamas automobilis sustojo, jo transporto priemonė dar buvo 50 -70 m atstumu nuo priekyje važiavusio automobilio. Negana to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atsisakė iškviesti į teismo posėdį ir apklausti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininko V. M. ir kitus liudytojus, kurie girdėjo ir matė, kaip V. M. policijos pareigūnų prašė užfiksuoti S. G. vairuoto automobilio priekinių ratų prasisukimo žymes ant kelio. Tokiu būdu teismas trukdė teikti įrodymus ir pažeidė ATPK 257 str. įtvirtintą teisės normą. Apeliantas yra įsitikinęs ir dėl to, jog apylinkės teismas nepagrįstai neapklausė policijos pareigūno D. A., kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu sirgo ir būtent tuo metu negalėjo atvykti į teismo posėdį. Itin reikšminga ir ta aplinkybė, jog pats teismas pripažino, jog eismo įvykio schema nėra pakankamai tiksli ir prieštarauja fotonuotraukose užfiksuotoms aplinkybėms, kurios atitinka jo ir kartu su juo buvusių liudytojų parodymus apie eismo įvykį. Be to, apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, jog automobilių apgadinimai rodo buvus itin stiprų susidūrimą patvirtina būtent Pažeidėjo kaltę, yra tik prielaida, kuri negali būti pripažinta objektyviu įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pažeidėjas sutinka su paties įvykio aplinkybėmis, t. y. kad 2014-11-29 0.41 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) vs. susidūrė jo ir S. G. vairuojami automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniu skundu ginčijama Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl šio eismo įvykio kaltas yra būtent Pažeidėjas. Su tokia Pažeidėjo pozicija iš dalies sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. KET 127 p. numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ATPK 248 str. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 256 str. 3 d. pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau pagal Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 str. 3 d. kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Kaip jau minėta pirmiau, Pažeidėjo ir S. G. vairuojami automobiliai įvykio metu išties susidūrė. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo pritarta Nutarime padarytoms išvadoms ir konstatuota, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas Pažeidėjas. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė remdamasis vien byloje esančia eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis bei policijos pareigūno O. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ir jo parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skundžiamus Nutarimą ir apylinkės teismo nutartį sprendžia, jog šiuo atveju pats įvykio tyrimas nebuvo pakankamai išsamus ir visapusiškas, byloje nebuvo surinkta pakankamai esminių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl Pažeidėjo kaltės ar jo nekaltumo padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad tiek Pažeidėjas, tiek kartu su juo važiavę keleiviai (A. K., J. N. bei V. S.) nuosekliai viso proceso metu, įskaitant ir eimo įvykio vakarą, tvirtino, jog būtent S. G. yra kalta dėl įvykusio automobilių susidūrimo. Visi šie asmenys nurodė, kad Pažeidėjo automobilis važiavo paskui kitą, t. y. S. G., vairuotą automobilį. Pastarajam sustojus, Pažeidėjas taip pat sustojo, tačiau priekyje sustojusi transporto priemonė pradėjo važiuoti atbula ir trenkėsi į Pažeidėjo automobilį. Tokius Pažeidėjo ir jo keleivių paaiškinimus iš dalies patvirtina policijos pareigūno O. Č. tarnybiniame pranešime bei foto nuotraukose užfiksuota aplinkybė, jog S. G. vairuotame automobilyje įvykio metu išties buvo įjungta atbulinė pavara. Reikšminga tai, kad eismo įvykio metu S. G. buvo neblaivi, ji iškart pasišalino iš įvykio vietos, o jos ir kartu su ja važiavusių keleivių parodymai dėl S. G. vairuoto automobilio sustojimo, atbulinės pavaros jungimo ir kito automobilio atsitrenkimo aplinkybių yra nenuoseklūs bei prieštaringi, nors visi su S. G. važiavę asmenys, kaip ir ji pati, pripažino, jog eismo įvykio metu pravažiavo kelių sankryžą, kurioje turėjo sukti į dešinę, ir dėl to stabdė vairuotą automobilį. Iš to akivaizdu, jog Pažeidėjo ir su juo buvusių asmenų parodymai yra ne tik nuoseklūs tarpusavyje, tačiau juos iš dalies patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga. Be to, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukos ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas negali būti pripažinti vieninteliais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais Pažeidėjo kaltę, nors Pažeidėjo automobiliui padaryti apgadinimai išties kelia pagrįstų abejonių jo ir kartu su juo važiavusių asmenų parodymų patikimumu.

Iš byloje esančių foto nuotraukų akivaizdu, jog eismo įvykio schema yra nepakankamai tiksli, t. y. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, jog automobiliai, stovintys vienas paskui kitą yra susilietę kairėmis pusėmis, kai foto nuotraukos rodo, jog šios transporto priemonės yra susiglaudusios dešinėmis pusėmis. Šį netikslumą taip pat pastebėjo ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Tačiau daugiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti dėl kurio nors eismo įvykio dalyvio kaltės sukėlus šį įvykį nėra. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, aplinkybė, jog atbulinė pavara galėjo įsijungti automatiškai smūgio metu, negali būti pripažinta įrodymu, leidžiančiu konstatuoti Pažeidėjo kaltę, juo labiau kad toks tvirtinimas tėra tik sunkiai tikėtina prielaida. Tačiau išties itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad Pažeidėjo automobiliui yra padaryti itin stiprūs apgadinimai, kurie, sunkiai tikėtina, galėjo atsirasti tik nuo priekyje stovėjusio ir atbulomis važiavusio automobilio smūgio. Tokiu būdu tarp byloje esančių įrodymų yra akivaizdžių prieštaravimų, kurie nebuvo pašalinti tyrimo metu bei trukdo tinkamai išnagrinėti bylą. Kartu visi šie duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog Nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimti nesurinkus pakankamai duomenų, nepašalinus byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų leidžiančių daryti kategorišką išvadą, juo labiau kad nagrinėjamu atveju nei policijos pareigūnai, nei teismas neturi pakankamai kompetencijos, kuri leistų tik pagal automobiliams padarytus sužalojimus nuspręsti, kurio eismo dalyvio veiksmai tiesiogiai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiriant šią administracinio teisės pažeidimo bylą Pažeidėjas nebuvo apklaustas apie tai, kur jis tiksliai važiavo, jeigu jis gerai matė priekyje važiuojanti ir stojantį automobilį, kodėl jis jo nelenkė, kodėl privažiavo pakankamai arti ir sustojo pats ir pan. Reikšminga ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo gauti duomenys, kad į eismo įvykio vietą atvykęs Pažeidėjo tėvas, kaip ir dalis kitų liudytojų, matė S. G. vairuoto automobilio neva prasisukusių ratų padarytas žymes kelio dangoje bei policijos pareigūnų prašė tai užfiksuoti. Apie tokias aplinkybes nebuvo apklaustas nei Pažeidėjo tėvas V. M., nei policijos pareigūnas, nei kiti liudytojai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, jog Nutarime yra nustatyta Pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies pažeidimą), tačiau byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad įvykio metu Pažeidėjas išties buvo baustas už tos pačios rūšies pažeidimą.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tiek apylinkės teismo išvados, tiek ir administracinio teisės pažeidimų protokole bei Nutarime nurodytos aplinkybės šiuo metu neatitinka byloje esančių faktinių duomenų, todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą buvimo ar nebuvimo. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą policijos pareigūnai ir apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. ir 286 str. 2 d. reikalavimų, jie visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Tokiu būdu skundžiami Nutarimas ir apylinkės teismo nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus skundžiami Nutarimas ir apylinkės teismo nutartis yra naikinami, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.

Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 3 p.,

NUTARĖ:

Panaikinti 2014 m. gruodžio 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto J. J. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015 m. vasario 12 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį ir šią bylą grąžinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui tirti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.