Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame nuotoliniame (mišriame) teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skirti įpareigojimai;

2) 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė;

3) 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 40 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2023 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 1 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metais 6 mėnesiais 11 dienų laisvės atėmimo, ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2023 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (6 veikos), paskirta 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (8 mėnesiai laisvės atėmimo), ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 8 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 3 mėnesius 19 dienų švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti 4 metus laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. F. M. kaltinamas tuo, kad realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų, o būtent, jis 2023 m. vasario 19 d. Vilniaus mieste, tikslesnis laikas ir vieta nenustatyti, radęs žinomai netikrą 200 Eur banknotą be serijos numerio, vandens ženklų ir hologramos, 2023 m. vasario 19 d. apie 07.21 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), realizavo šį netikrą pinigą, atsiskaitydamas šiuo žinomai netikru 200 Eur banknotu kaip tikrais pinigais R. L. už suteiktas taksi paslaugas pavežant maršrutu (duomenys neskelbtini), o iš R. L. gavo 146 Eur grąžą, tokiu būdu realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

- tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir trumpojo Nr. 1424 (taksi iškvietimas) išklotinės laikotarpiu fiksuoti 4 sujungimai.

4.16. Patikrinus S. M. bei S. A. giminystės ryšius nustatyta, kad S. M. turi brolį F. M., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuris yra S. A. dukters A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Daugiau analizės metu tyrimui reikšmingų duomenų kol kas nenustatyta (t. 1, b. l. 89-91).

Motyvuojamoji dalis

F. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

6. Šioje byloje F. M. kaltinamas tuo, kad realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų Lietuvos Respublikos apyvartoje esančių pinigų. Šios veikos subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia: tai yra, kai kaltininkas suvokia, kad įgyja, laiko, realizuoja netikrus ar falsifikuotus pinigus ar vertybinius popierius ir nori taip veikti.

7. Netikri pinigai laikomi šio nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, jeigu jie atitinka du požymius. Pirma, pinigai, kurie padirbinėjami, turi būti bent vienos ar kelių valstybių apyvartoje. Šio nusikaltimo dalyku negali būti neegzistuojančios valstybės pinigai arba pinigai, kurių nėra valstybės apyvartoje. Antras požymis – pinigų kokybė. Pinigų kokybė yra vienas iš požymių, kurį turi atitikti netikri pinigai tam, kad jie būtų laikomi minėto nusikaltimo dalyku. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373/2011). Netikri pinigai turi būti panašūs į tikruosius. Netikrų piniginių ženklų panašumas į tikruosius turi būti toks, kad eilinis žmogus galėtų priimti kaip tikrą. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 213 straipsnį svarbu, kad pagamintas netikras pinigas būtų toks panašus į tikrą, kad normaliomis sąlygomis galėtų patekti į apyvartą. Todėl šio nusikaltimo nebus, kai piniginiai ženklai padirbinėjami primityviai (pvz., suklijuojami iš žurnalo iškirptų pavyzdžių, nekokybiškai nupiešiami ir pan.).

8. 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninis skyriaus specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad pinigas – padirbtas. Pastabos – banknoto averse užrašas kirilica, o banknoto reverse užrašas ,,SOUVENIR PRODUCTION“. Tokie banknotai neatitinka eurų kopijų spausdinimo reikalavimų pagal ECB/2013/10 sprendimą (t. 1, b. l. 54).

10. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Tai yra asmuo suvokia, kad jis pagamino, laiko arba disponuoja netikrais pinigais, ir nori tai daryti. Kaltinamasis F. M. radęs pinigus, pamatė ant jų užrašą „suvenyrinis pinigas“ ir sugalvojo atsiskaityti už taksi paslaugas. Tačiau teismui konstatavus, jog panaudoti netikri pinigai nėra panašūs į tikrus ir neatitinka kokybės požymio, vadovaujantis teismų praktika, F. M. veika galėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Teismų praktikoje yra aiškinama, kad BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo nebūna, kai piniginiai ženklai padirbinėjami primityviai (pvz. suklijuojami iš žurnalo iškirptų pavyzdžių, nekokybiškai nupiešiami ir pan.). Tokios veikos turėtų būti kvalifikuojamos kaip sukčiavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kaltininkas padaro BK 182 straipsnyje numatytas veikas įteikdamas (atsiskaitydamas) nukentėjusiajam netikrus pinigus ar vertybinius popierius, jo veika kvalifikuotina kaip sukčiavimo ir netikrų pinigų ar vertybinių popierių realizavimo (BK 182, 213 straipsniai) sutaptis. Jei pinigų kokybė akivaizdžiai rodo juos esant netikrus (piešti, atspausdinti spalvotu spausdintuvu ant paprasto popieriaus ir pan.), o kaltininkas juos perduoda pasinaudodamas aplinkybėmis, kuriomis perdavimo momentu asmeniui sunku suvokti apgaulę (tamsus paros metas, laiko stoka ir pan.), jo veika pagal BK 213 straipsnį papildomai nekvalifikuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 7 d. Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga Nr. AB-36-1).

11. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad F. M. pasinaudodamas tuo, kad buvo tamsus paros metas, taksi vairuotojui perdavė akivaizdžiai netikrus pinigus. Taksi vairuotojas, t. y. nukentėjusysis, neatidžiai patikrino ir neįvertino nekokybiškos netikros kupiūros, o tik atidavęs grąžą, pašvietė prožektoriumi į 200 Eur nominalo kupiūrą ir suprato, kad minėta kupiūra netikra, nesimatė jokios blizgančios juostos ir vandens ženklų, tokiu būdu kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu. Kadangi F. M. perdavė kupiūrą, kuri pagal savo požymius negali būti laikoma BK 213 straipsnio nusikaltimo dalyku, tad jo veiksmai kvalifikuojami kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Dėl bausmės skyrimo

12. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

14. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

15. BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baudžiamasis nusižengimas, veika baigta, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, nedirbantis, daug kartų teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti F. M. paskyrus BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant maksimaliam terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, šios bausmės dydis – 45 parų areštas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant – 30 parų arešto bausmę.

21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie griežtesnės 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 15 parų arešto švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti 4 metus ir 15 dienų laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 4 papunktis).

Dėl civilinio ieškinio

22. Nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį 200 Eur sumai turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 60). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Iš F. M. priteistina R. L. 200 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.263 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir LR BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

23. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam F. M., priteisimo.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš kaltinamojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

26. Advokato dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, kadangi kaltinamasis buvo suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo F. M. nepriteistinos.

27. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

28. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1) voką Nr. 1, su CD disku (pokalbių garso įrašai); 2) voką Nr. 2, su DVD disku (priklausomybės ir išklotinė); 3) voką Nr. 3, su CD disku (BPC garso įrašas), saugomus baudžiamojoje byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką; 4) netikrą 200 Eur banknotą, kuris liko Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizių ir techniniame skyriuje, laikyti perduotu šiam skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. M. paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie griežtesnės 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį – 15 parų arešto švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę skirti 4 metus ir 15 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmę įskaityti F. M. atliktą bausmės dalį pagal 2024 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendį.

F. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš F. M. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš F. M. nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – 1) vokas Nr. 1, su CD disku (pokalbių garso įrašai); 2) vokas Nr. 2, su DVD disku (priklausomybės ir išklotinė); 3) vokas Nr. 3, su CD disku (BPC garso įrašas), saugomi baudžiamojoje byloje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką; 4) netikras 200 Eur banknotas, kuris liko Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizių ir techniniame skyriuje, laikytinas perduotu šiam skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.