Utenos apylinkės teismo sprendimas

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 3 200,00 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo, mokėdama mėnesines įmokas, per 84 mėn. grąžinti ieškovei kreditą, mokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 449,84 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 18,00 proc.), 276,83 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė padarė dalinį kredito dengimą su palūkanų perskaičiavimu, t. y. atsakovė atlikto išankstinę įmoką, dėl ko buvo paskaičiuotos įmokos, ir, kaip ieškinyje nurodo ieškovė, atsakovė Sutartyje nurodytas sumas turėjo apmokėti ne per 84 mėn., o per 82 mėn. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, todėl ieškovė 2023-10-24 vienašališkai nutraukė Sutartį.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus ir visiškai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir ieškovei iš atsakovės priteisti 3 004,48 Eur negrąžinto kredito, 17,75 Eur tarpininkavimo mokesčio.

Ieškovė prašo priteisti 228,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2023-10-24). Aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Sutartis nutraukta nuo 2023-10-24, tenkinamas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 228,69 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2023-10-24.

Ieškovė prašė priteisti 18,00 proc. (1 785,52 Eur) negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo Sutarties nutraukimo iki visiško įvykdymo, tačiau ne ilgiau kaip iki Sutarties pasibaigimo dienos bei ir 238,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo), nutraukusi Sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Sutarties vykdymo atveju, todėl yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas mokėjimo (pelno) palūkanas pagal Sutartį (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-755/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovės teisėti lūkesčiai buvo gauti palūkanas, numatytas Sutartimi, kas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2023-10-24) iki Sutarties termino pabaigos (2029-08-15) sudaro 1 785,52 Eur. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju esant atsakovės civilinės sutartinės atsakomybės taikymo pagrindams (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų pagrįstas dalyje dėl 1 785,52 Eur, todėl yra tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis bendrovei už bendrovės teikiamas tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus paslaugas (įskaitant, bet neapsiribojant, už vartojimo kredito gavėjo duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų apdorojimą ir įvertinimą, taip pat už vartojimo kredito paraiškos nagrinėjimą bei visų su sutartimi susijusių dokumentų parengimą ir įforminimą), mokamas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Iš minėtame Sutarties punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad šis mokestis savo esme yra mokestis už teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir vykdymu.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 11,71 Eur delspinigių, apskaičiuotų taikant 0,05 proc. dydį už kiekvieną pradelstą dieną, neviršijant 180 dienų. CK 6.71 straipsnis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovė pateikė įrodymus (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas), kad su atsakove raštu susitarė dėl netesybų – 0,05 proc. delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteistini 11,71 Eur dydžio delspinigiai.