- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-102-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01228-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. K., R. B.
- Atsakovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. K., M. B., uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio autoservisas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. K., R. B. ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo P. K., M. B., uždaroji akcinė bendrovė „Uostamiesčio autoservisas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš atsakovo ieškovės R. K. naudai 4 500 Eur nuostolių atlyginimą už sunaikintą (utilizuotą) automobilį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis 1); ieškovės R. B. naudai 800 Eur nuostolių atlyginimą už sunaikintą (utilizuotą) automobilį R. K., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis 2); ieškovės R. K. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės R. B. naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad R. K. sutuoktinio P. K. vardu už bendras sutuoktinių lėšas 2013 m. buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini) (toliau – „Automobilis l“). „Automobilis l“ buvo įgytas iš ieškovės E. K. sūnaus R. K. valdomo autoserviso uždarosios akcinės bendrovės „VTR“ kliento, kuris jį pardavė sutuoktiniams už 2 600 Eur. „Automobilis l“ neturėjo valstybinių numerių, nes buvo ką tik atgabentas iš Danijos, todėl neregistruotas Lietuvoje, nuo pat įsigijimo buvo laikomas uždarosios akcinės bendrovės „VTR“ autoserviso patalpose/kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės E. K. sūnus R. K. rūpinosi „Automobilio l“ remontu, kuris buvo atliekamas laisvu nuo darbo laiku kelis metus iš eilės. Teigė, kad „Automobilis l“ 2017 m. buvo pilnai suremontuotas, liko tik nudažyti kėbulą. UAB „VTR“ bankrutavus buvusi įmonės darbuotoja (vadybininkė) V. S. 2017 m. gruodžio 21 d. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Uostamiesčio autoservisas“, kuri pradėjo automobilių remonto veiklą toje pačioje vietoje buvusiose uždarosios akcinės bendrovės „VTR“ numojamose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą „Automobilį l“ ieškovės R. K. sūnus matė 2019 m. pavasarį, kai tuo metu adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo įsikūręs UAB „Uostamiesčio autoservisas“, kurios nuo 2019 m. vasario mėn. direktoriumi tapo buvęs uždarosios akcinės bendrovės „VTR“ darbuotojas atsakovas V. Š.. Ieškovės R. K. sūnus R. K. 2019 m. liepos mėn. atvyko į autoserviso teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau „Automobilio l“ neberado. Neaiškiomis aplinkybėmis dingus „Automobiliui 1“, ieškovės sūnus 2019 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Nurodė, kad interneto svetainėje „Autoplius“ buvo rastas „Automobilio l“ skelbimas, kuriame nurodyta, jog automobilis parduodamas dalimis, (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) Atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu 2020 m. sausio 7 d. buvo apklaustas M. B., kuris nurodė, kad jis dirba pagal individualios veiklos sutartį ir užsiima atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų prekyba, automobilių laužyne, adresu (duomenys neskelbtini) „Automobilį 1“ įsigyti jam pasiūlė atsakovas V. Š. maždaug 2019 m. vasario mėn. „Automobilį l“ apžiūrėjo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko galimai už 400 Eur, jokios sutarties nesirašė, kam priklauso „Automobilis l“ net nesidomėjo. Ikiteisminiame tyrime 2020 m sausio 6 d. kratos protokolu nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas „Automobilis l“, sidabrinės spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (išardytas dalimis). Ieškovės R. B. sutuoktinis R. K. 2019 m. liepos mėn. apsilankęs uždarosios akcinės bendrovės „Uostamiesčio autoservisas“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat neberado ir ieškovei R. B. priklausančio automobilio R. K., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas autoserviso vadovu, nurodė, kad „Automobilio 2“ nematė, kur jis dingo nežino. Dingus „Automobiliui 2“, ieškovė R. B. 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis „Automobilio 2“ savininkas yra R. B.; iš pateiktos transporto priemonė pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. R. B. automobilį įsigijo už 250 Eur iš uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų transporto remontas“. Su atsakovu geranoriškai ginčo situacijos išspręsti nepavyko, atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė melagingą informaciją, jog į bendrovės teritoriją atvyko gamtosaugininkai ir pateikė pastabas dėl „Automobilio 1“ ir „Automobilio 2“ ir įspėjimą sutvarkyti per 4 dienas bei įspėjo apie baudos skyrimą, taip pat, jog su uždarosios akcinės bendrovės „VTR“ vadovu susisiekti nepavyko, nes neturėjo jo kontaktų, tačiau atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis „Automobilį 1“ ir „Automobilį 2“ pasiūlė nupirkti ir po to pardavė laužyno savininkui M. B., t. y. faktiškai ėmėsi neteisėtų veiksmų disponuoti jam nepriklausančiais daiktais.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių R. K. ir R. B. atsakovui V. Š. po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovių R. K. ir R. B. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio autoservisas“ po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovių R. K. ir R. B. po 11,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
3.1. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio dėl ginčo automobilių ieškovės į įmonės teritoriją nebuvo atvykusios, jais nesidomėjo, nei į UAB „Uostamiesčio autoservisas“, nei į atsakovą dėl ginčo automobilių saugojimo ar remonto nesikreipė.
3.2. „Automobilis 1“, „Automobilis 2“ eisme dalyvauti leidimo neturėjo, nebuvo techniškai tvarkingi. Liudytojas R. K. patvirtino, kad „Automobilis 1“ buvo remontuojamas po avarijos, turėjo defektų, buvo neužbaigtas, o vėliau ilgą laiką laikomas atviroje lauko pavėsinėje. Pažymėtina, kad „Automobilis 1“ nebuvo Lietuvoje registruotas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys, kokios būklės jis buvo parvežtas iš Danijos, nepaneigta atsakovo atstovo iškelta versija, kad Danijoje jis buvo pripažintas kaip nebetinkamas naudoti eismui ir jį buvo galima naudoti tik dalims. Dėl „Automobilio 2“ taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta informacija, kad jis turėjo leidimą dalyvauti eisme, o liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad buvo techniškai netvarkingas, nebevažiuojantis, į jį sukrautos detalės, variklis, iš kurio tekėjo alyva ir pan.
3.3. Atsakovas V. Š., veikdamas kaip UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas, nutarė ilgą laiką jo vadovaujamos įmonės teritorijoje stovinčias techniškai netvarkingas ir eisme negalinčias dalyvauti transporto priemones „Automobilį 1“ ir „Automobilį 2“ utilizuoti, t. y. atiduoti į autolaužyną, taip siekdamas sutvarkyti įmonės teritoriją.
3.4. Ieškovės teise pakeisti atsakovą nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad V. Š. yra tinkamas atsakovas ir yra atsakingas už ieškovėms padarytus nuostolius, kadangi veikė savo, o ne UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vardu.
3.5. Aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti.
3.6. Ieškovės tik dėl savo nerūpestingų veiksmų neišsaugojo šio turto, dėl to automobiliai būdami be priežiūros ir nesaugomi, galimai dėl trečiųjų asmenų veiksmų galėjo prarasti dar didesnę savo turtinę vertę. Vertinant visas šias aplinkybes atsakovo kaltė dėl ieškovių prašomų nuostolių atlyginimo neįrodyta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė R. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas V. Š. yra netinkamas atsakovas, o ieškovės neįrodė, kad neteisėtai perduodamas ginčo transporto priemones utilizuoti, atsakovas veikė kaip fizinis asmuo.
4.2. Teismas neatsižvelgė, kad sprendimas utilizuoti trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio autoservisas“ nuomojamoje teritorijoje buvusias transporto priemones buvo priimtas ne minėto trečiojo asmens, o būtent atsakovo, šias aplinkybes patvirtina tai, kad byloje nebuvo pateiktas UAB „Uostamiesčio autoservisas“ direktoriaus įsakymas dėl ginčo transporto priemonių utilizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas kaip fizinis asmuo, veikdamas neteisėtai, perdavęs utilizuoti ginčo transporto priemones už tai gavo finansinės naudos – 450 Eur (400 Eur už „Automobilį 1“ ir 50 Eur už „Automobilį 2“). Neabejotina, kad transporto priemones atsakovas utilizuoti perdavė kaip fizinis asmuo, nes gautą finansinę naudą pasiliko sau, o neįnešė į bendrovės kasą.
4.4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, utilizuodamas transporto priemones, veikė kaip UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas, nes visi aukščiau nurodyti atsakovo veiksmai buvo atlikti savarankiškai, siekiant asmeninės naudos ir nebuvo niekaip susiję su UAB „Uostamiesčio autoservisas“.
4.5. Teismas turėjo pareigą nustatyti, kokios teisės normos pagrindu civilinė atsakomybė taikytina trečiajam asmeniui UAB „Uostamiesčio autoservisas“, o ne atsakovui. Tik nustačius trečiojo asmens civilinės atsakomybės taikymo pagrindus, galėjo būti išspręstas klausimas, ar trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio autoservisas“ su atsakovu neatsako solidariai.
4.6. Teismas ignoravo ieškovių teiktus paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, jog ieškovės transporto priemonių, 2019 m. atvykus „Uostamiesčio autoservisas“ adresu, nerado, todėl buvo paskelbta transporto priemonių paieška, o ginčo automobiliai ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti apardyti autolaužyne, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl teismo išvados, esą ieškovės nuo 2019 m. ginčo automobiliais nesidomėjo, yra neteisingos ir nepagrįstos.
4.7. Vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, yra svarbu tai, kad atsakovas ginčo transporto priemones M. B. į autolaužyną pardavė neteisėtai, suvokdamas, kad ginčo transporto priemonės nei jam, nei jo vadovaujamam autoservisui nuosavybės teise nepriklauso. Susidarė teisiškai ydinga situacija, kai transporto priemones praradusioms ieškovėms ne tik nebuvo užtikrintas nuostolių atlyginimas, tačiau naudą, atlikęs neteisėtus veiksmus, gavo žalą padaręs asmuo, t. y. atsakovas.
4.8. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl trečiojo asmens ir atsakovo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad žalos padarymą ieškovėms sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai, tuo tarpu trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio autoservisas“ civilinės atsakomybės pagrindai byloje nebuvo nustatyti, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovių ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkama atsakovui.
4.9. Byloje nebuvo konstatuotas ieškovių didelis neatsargumas, todėl ieškovių tariamas nerūpestingumas negalėjo būti pagrindas ieškinį atmesti. Juo labiau, kad ieškovių tariamas nerūpestingumas negali būti prilyginamas neteisėtiems tyčiniams atsakovo veiksmams, turėjusiems tiesioginės įtakos ieškovių patirtiems nuostoliams.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. Š. ir trečiasis asmuo UAB „Uostamiesčio autoservisas“ prašo skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo byloje visuomet laikėsi pozicijos, kad nepateiktas nė vienas R. K. nuosavybės teisę galintis pagrįsti dokumentas. Nėra nė vieno įrodymo apie R. K. ar jos sutuoktinio P. K. elgesį iki automobilio išgabenimo į autolaužyną, iš kurio galima būtų spręsti, kad jie laikė automobilį (duomenys neskelbtini) savo, o ne sūnaus R. K. nuosavybe.
5.2. Bet kokias savo pretenzijas, susijusias su automobilio saugojimu, jų remontu ar kt., apeliantė galėjo laiku reikšti UAB „VTR Vakarų transporto remontas", t. y. įmonei, kuriai vykdant veiklą apeliantė nurodo savo automobilį teritorijoje pastačiusi ir tariamai remontavusi.
5.3. UAB „Uostamiesčio autoservisas“ neturėjo pagrindo rūpintis turtu, į kurį, kaip vėliau paaiškėjo, pretendavo apeliantė ir kurį UAB „Uostamiesčio autoservisas“ laikė tiesiog atliekomis, trukdančiomis UAB „Uostamiesčio autoservisas“ išsinuomotą teritoriją naudoti pagal paskirtį. Apeliantė neribotą laiką laikyti savo daiktų UAB „Uostamiesčio autoservisas“ išsinuomotoje teritorijoje neturėjo jokio teisėto pagrindo, tokie veiksmai vertintini kaip UAB „Uostamiesčio autoservisas“ valdymo teisės pažeidimas, pasireiškiantis trukdymu valdyti/naudotis išsinuomota teritorija.
Šalies argumentai
5.4. Apeliantė teisingai nurodo, jog byloje nebuvo ginčo, kad už jos automobilio pridavimą į autolaužyną, individualią veiklą vykdantis asmuo M. B. UAB „Uostamiesčio autoservisas" vadovui sumokėjo 400 Eur, tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas veikė kaip fizinis asmuo, kadangi išnagrinėtos bylos dalykas yra ne administracinė atsakomybė už kokių nors raštvedybos ar buhalterinės apskaitos tiesyklių pažeidimą, o civilinė deliktinė atsakomybė.
5.5. Apeliantė nepagrįstai teigia, neva teismas nustatydamas, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti pagal ieškinį, privalo iš esmės išspręsti ieškinio pagrįstumą jo atžvilgiu, t. y. nustatyti civilinės atsakomybės pagrindus (konstatuoti neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos). Teismas aiškiai motyvavo, jog išvadą dėl atsakovo netinkamumo padaryta įvertinus aplinkybes, patvirtinančias, kad apeliantės nurodytus tariamai neteisėtus V. Š. veiksmus šis padarė veikdamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens vadovas, todėl ieškinys turėtų būti reiškiamas juridiniam asmeniui.
5.6. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. davė parodymus, kad nieko apie automobilio būklę ir vertę nežino, matė jį tik kartą. Kita ieškovė R. B. sprendimo neskundžia, bet nutarime fiksuotas jos paaiškinimas, kad ne ji, o jos sugyventinis R. K. įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos mėnesį neberado jai priklausančio automobilio „R. K.“. Ši ieškovė gyvena Norvegijoje, nėra jokių duomenų, kad ji „R. K.“ po jo pirkimo iš viso yra kada nors mačiusi.
5.7. Pačios apeliantės ieškinyje nurodyta, kad tariamas automobilio (duomenys neskelbtini) pardavėjas automobilį parsigabeno iš Danijos, automobilis nebuvo registruotas, pagal jokius registrus nėra galimybės identifikuoti jo savininką/valdytoją. Teisės aktai nustato automobilių registracijos, ypač atvežtiems iš užsienio, reikalavimus, pavyzdžiui, muitinės dokumentai, ekspertizės ir kt., tačiau šioje byloje tokių dokumentų nebuvo pateikta, jokių dokumentų, iš kurių galima būtų nustatyti automobilių techninę būklę ir parametrus (gamybos metai, rida ir kt.). Registruojant iš užsienio valstybės įvežtą naudotą automobilį, pareiškėjas privalo pateikti jo įsigijimą patvirtinantį dokumentą ir ankstesnės registracijos dokumentus.
5.8. 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdis buvo atidėtas nustatant terminą patikslinti ieškinį, tačiau ieškovės to taip ir nepadarė, toliau palaikė reikalavimo atlyginti žalą už sunaikintus automobilius, kurie sunaikinti nebuvo.
5.9. Apeliantė šioje byloje neįrodė nė vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, tarp jų ir konkretaus žalos dydžio, kuriuo objektyviai tegalima laikyti automobilio metalo laužo vertę, kurios atsiradimas priežastiniu ryčiu susijęs su pačios apeliantės veiksmais, t. y. dideliu neatsargumu visiškai nesidomint automobiliu, netgi kiekviename teismo posėdyje siūlant jį pasiimti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Automobiliai buvo jo aikštelėje, jis siūlė juos atsakovėms atsiimti, tačiau jos nepanoro.
6.2. Atomobilį (duomenys neskelbtini) grąžino į UAB „Uostamiesčio autoservisas" aikštelę, automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo registruotas Lietuvos Respublikoje, potencialiems savininkams atsisakius jį pasiimti utilizavo.
6.3. Mano, kad ieškovėms automobiliai nereikalingi, jos tik siekia pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai).
8. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad UAB „Pajūrio mediena“ uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio autoservisas“ nuomoja gamybines patalpas, buitines patalpas, administracines patalpas, lauko aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2020 m balandžio 16 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje, požymių. Nutarta daiktą automobilį (duomenys neskelbtini) jo dalis grąžinti teisėtam savininkui ar jo atstovui. Prokuroras nustatė, kad UAB „Uostamiesčio autoservisas“ direktorius V. Š. utilizavo įmonės teritorijoje ilgą laiką be priežiūros paliktas nevažiuojančias transporto priemones „Automobilį 1“, „Automobilį 2“, siekdamas sutvarkyti vadovaujamos įmonės teritoriją. 2017 m. birželio 30 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria uždaroji akcinė bendrovė „VTR“ pardavė „Automobilį 2“ ieškovei R. B., transporto priemonės kaina 250 Eur. 2021 m. sausio 6 d. V. Š. pripažintas įvykdęs administracinį nusižengimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 8 Eur bauda. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto komisariato 2021 m. liepos 16 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atliekant kratą (duomenys neskelbtini), esančiame automobilių laužyne, kuriame pagal individualią veiklą dirbo M. B., buvo rastas ir paimtas „Automobilis 1“, sidabrinės spalvos. M. B. nurodė, kad „Automobilį 1“ jam perdavė V. Š.. Taip pat nustatyta, kad V. Š. dar perdavė ir „Automobilį 2“, kuris būnant teritorijoje buvo nufotografuotas. Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos priteisti nuostolių atlyginimą už utilizuotus automobilius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
10. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas kaip fizinis asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą ieškovėms netekus automobilių.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį motyvuojant, kad jis buvo pareikštas netinkamam atsakovui, apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje atsakovas V. Š. nėra atsakingas už ieškovių teigimu patirtus nuostolius.
12. CPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
13. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).
14. Vertindamas atsakovo tinkamumą teismas turi atsižvelgti į šalių tarpusavio teisinius santykius. (duomenys neskelbtini) straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nustatyta, kad ieškovas privalo išdėstyti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti teisinio ieškinio pagrindo nereikalaujama. Ieškovui išdėsčius faktinį reikalavimo pagrindą, teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė į bylą UAB „Uostamiesčio autoservisas“, kadangi pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama byla yra susijusi su jos teisėmis ir pareigomis (CPK 47 straipsnis). Teismas taip pat akcentavo ir ieškovių atstovei išaiškino jos teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu arba įtraukti į bylą bendraatsakoviu. Išaiškino, kad ieškovėms tokio prašymo nereiškiant, byla bus nagrinėjama iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdyje ieškovių atstovė nurodė, kad yra pagrindas tikslinti ieškinį, jeigu klientas sutiks, ir reikalauti turtą grąžinti natūra. Teismo posėdis buvo atidėtas nustatant terminą patikslinti ieškinį, tačiau ieškovės šia teise nepasinaudojo, laikėsi pozicijos, kad V. Š. yra tinkamas atsakovas ir yra atsakingas už ieškovėms padarytus nuostolius, kadangi veikė savo, o ne UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vardu.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus, kuriais gali būti tik fiziniai asmenys (CK 2.81 straipsnio l, 4 dalys, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 2, 4 dalys).
18. CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės; pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Taigi būdamas UAB „Uostamiesčio autoservisas“ darbuotoju, be to, vienasmeniu valdymo organu, kuriam įstatymas suteikia teisę veikti bendrovės vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalis), V. Š. veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas.
19. Apeliantė motyvuoja, kad V. Š. veikė kaip fizinis asmuo, nes būtent atsakovas buvo nubaustas administracinio nusižengimo byloje už transporto priemonių utilizavimą, tačiau Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio nuostatose nenumatyta juridinių asmenų atsakomybė, bauda pagal šio straipsnio nuostatas skiriama juridinio asmens vadovui. Taip pat ta aplinkybė, jog individualią veiklą vykdantis asmuo M. B. UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovui sumokėjo 400 Eur nepatvirtina, kad UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas veikė kaip fizinis asmuo. Tai, kad UAB „Uostamiesčio autoservisas“ vadovas neįnešė pinigų į įmonės kasą, yra susiję su mokesčių teisės klausimais, o ne su šioje byloje nagrinėjamais civiliniais teisiniais santykiais.
20. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo objektyvumo ir visapusiškumo kriterijus, nustatė prejudicinius faktus, neabejotinai turėsiančius reikšmę vertinant apeliantės ieškinio reikalavimų pagrįstumą, tuo atveju, jei apeliantė pareikštų ieškinį trečiajam asmeniui.
21. Apeliantės nurodytose kasacinio teismo nutartyse (2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2021), konstatuota, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalimi, rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje turi būti nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi yra išreiškiama priimto teismo sprendimo (nutarties) esmė. Kitos apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalys yra loginiais ir struktūriniais ryšiais neatskiriamai susijusios su sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi, egzistuoja, turi prasmę ir reikšmę tik kartu su ja, nes yra skirtos rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo motyvams pateikti, situacijai ir kitoms aplinkybėms, kuriomis buvo priimtas atitinkamas teismo sprendimas, aprašyti. Vadinasi, lemiamą reikšmę bylos šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turi apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis, ji šalims sukelia tiesioginius teisinius padarinius (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). Taigi, apibendrinant darytina išvada, kad paprastai gali būti skundžiama tik apeliacinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nes ja išsprendžiamas ginčas ir būtent teismo sprendimo rezoliucine dalimi sukuriama teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia. Tačiau kai kuriais atvejais ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir padarytos išvados gali turėti prejudicinę reikšmę ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų. Kasacinis teismas dėl galimybės skųsti kasacine tvarka teismo motyvus yra suformulavęs tokią taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).
23. Kaip nurodyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė iš esmės dėl to, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ir apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada sutiko. Kaip minėta, konstatavus, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė ir kitus motyvus, dėl kurių teismo vertinimu, ieškovių ieškinys nepagrįstas, tačiau kiti skundžiamo teismo sprendimo motyvai neturi įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimu ieškovei pareiškus ieškinį kitam atsakovui turės iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismas.
24. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, neva pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, privalėjo sprendime konstatuoti UAB „Uostamiesčio autoservisas" atsakomybės pagrindus, nurodyti civilinės atsakomybės taikymo trečiajam asmeniui UAB „Uostamiesčio autoservisas“ normas.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti trečiojo asmens UAB „Uostamiesčio autoservisas“ civilinės atsakomybės pagrindų. Byla nesusijusi su viešuoju interesu, todėl teismas bylą nagrinėja pareikšto ieškinio ribose. Ieškovo teisė ir pareiga yra nurodyti atsakovą, atsižvelgdamas į ieškovo nurodomas aplinkybes teismas sprendžia, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį būtent ieškovo nurodyto atsakovo atžvilgiu. Teismas negali nurodyti ieškovui kuriam asmeniui pareikšti reikalavimus, tuo labiau, nustačius, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, toje pačioje byloje iš esmės inicijuoti kitos bylos nagrinėjimą ir spręsti dėl civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo asmeniui, kuriam nėra pareikšti ieškinio reikalavimai.
26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „Uostamiesčio autoservisas“ pateikė duomenis, kad patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
29. Netenkinus apeliacinio skundo trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės R. K. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio autoservisas“ iš ieškovės R. K. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.