Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui N. P. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemone „Zoom“),

Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. J. (naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemone „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. vasario kovo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-511-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo 2024 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. MD-VM00-ANR_N-511-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir nutarimas) N. P. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2023 m. gruodžio 20 d. į Vilniaus oro uostą reisu (duomenys neskelbtini) iš Turkijos, Stambulo, atskrido Lietuvos pilietė N. P., paso Nr. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), pilietė ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, kad deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Keleivės bagažas buvo atrinktas detaliam patikrinimui. Atlikus detalų keleivės bagažo tikrinimą, rastos nedeklaruotos cigaretės: 3 blokai (600NAR) cigarečių „Marlboro Ice Blast“ nepaženklintų banderolėmis, 3 blokai (600 NAR) cigarečių „Kent Switch“ nepaženklintų banderolėmis, 4 blokai (800 NAR) cigarečių „Dunhill Switch“ nepaženklintų banderolėmis, 5 blokai (1000 NAR) cigarečių „Vogue Frisson Menthe“ nepaženklintų banderolėmis, 1 blokas (200 NAR) cigarečių „Lucky Strike Switch“ nepaženklintų banderolėmis. Gabendama nurodytas cigaretes pilietė N. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a punktas. Sulaikytų prekių vertė 714,80 Eur. Už ANK 208 straipsnio 2 dalies numatytą nusižengimą jai skirta 1 820 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė (b. l. 7-9).

N. P. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo pakeisti 2024 m. kovo 6 d. Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą ir sumažinti jai paskirtą baudą iki 910 Eur.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai paskirta bausmė griežta, neatitinka ANK 32 straipsnio 2 dalies principų, todėl nutarimas turėtų būti pakeistas. Pažymi, kad viena išlaiko nepilnamečius vaikus, dirba, yra charakterizuojama teigiamai. Tokiu būdu dėl jai paskirtos administracinės poveikio priemonės nukentės ne tik ji, bet ir jos artimieji. Šį administracinį nusižengimą padarė dėl tvarkos nežinojimo, grįždama iš poilsinės kelionės įsigijo cigarečių savo reikmėms, tokia veikla nesiverčia. Anksčiau nebuvo bausta už panašius nusižengimus, stengiasi laikytis įstatymų. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 15).

Institucijos įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su skunde nurodomais teiginiais, jog paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinka ANK 32 straipsnio 2 dalies principų. Pažymėtina, jog Vilniaus teritorinė muitinė, skirdama baudą vadovavosi ANK 34 straipsniu, kuris nustato nuobaudų skyrimo taisykles. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Svarbu paminėti, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. N. P. pateiktame skunde nurodo, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Atkreiptinas dėmesys, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą N. P. dėl padaryto nusižengimo nesigailėjo, tik nurodė, jog nežinojo, kad perkant iš „duty free“ už visas cigaretes bus skiriama administracinė nuobauda ir jos bus atimtos. Skunde taip pat nurodoma, jog nusižengimas padarytas dėl tvarkos nežinojimo. Toks skunde N. P. gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo turėtų būti vertinamas kaip formalus, siekiant išvengti paskirtos baudos. N. P. gailėtis dėl padaryto nusižengimo pradėjo tik tada, kai buvo priimtas Nutarimas ir paskirta minimali 1 820 Eur bauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu, todėl tai nėra nuoširdus gailėjimasis bei prisipažinimas, kuris galėtų būti vertinamas kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kritiškai vertinamas N. P. teiginys, jog ji nežinojo, kad negalima gabenti tokio kiekio cigarečių. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo gabenamas nemažas kiekis, t. y. 16 blokų cigarečių - akcizinių prekių, kuris bet kokiu atveju turėjo kelti pagrįstų abejonių. Svarbu paminėti tai, jog visi teisės aktai yra viešai prieinami, juos galima bet kada pasižiūrėti ir pasitikrinti, ar prekes, kurias žadama gabenti, galima gabenti ir kokį tų prekių kiekį galima gabenti, neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais. Muitinės tinklalapyje taip pat yra nurodyta, kokius kiekius akcizinių prekių galima įsivežti į Lietuvos Respubliką. N. P. keliaudama į trečiąsias šalis turi išmanyti ir domėtis teisės aktais reglamentuojančiais akcizinių prekių gabenimą iš trečiųjų šalių.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Už ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatytos baudos ribos yra nuo 1 820 iki 4 000 Eur. Atsižvelgus į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą N. P. paskirta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. 1 820 Eur. Įstatymų leidėjas ne veltui nustatė tokias minimo nusižengimo sankcijos ribas. Nustatydamas tokias sankcijos ribas įstatymų leidėjas vertino šį nusižengimą kaip pakankamai sunkų ir pavojingą bei nusprendė, jog ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra proporcinga padarytam nusižengimui. Pažymėtina, jog švelnesnės nuobaudos skyrimas yra galimas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. [...], kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų švelninti administracinio poveikio priemonės taikymą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti mažesnę baudą negu įstatymo numatyta minimali bauda, švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-385-651/2018, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231/1058). Pažymėtina, kad neišvengiamai baudų paskyrimas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet reikia nepamiršti, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti ar paskirta nuobauda gali užtikrinti nuobaudoms keliamus tikslus. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą, nusižengusio asmens nubaudimą, o ne asmens nesilaikančio įstatymų asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. AN2-365- 606/2018 ). Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir nesidomėjo bylos eiga, neteikė jokių dokumentų bei prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti mažesnę naudą negu ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, yra galimybė paskirtą baudą išdėstyti iki dvejų metų, tačiau turi būti pateiktas asmens prašymas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, N. P. padėtis (išlaiko nepilnamečius vaikus, dirba, teigiamai charakterizuojama) nėra išskirtinė, paskirta bauda už tyčinį nusižengimą, kuris įstatymo leidėjo (atsižvelgus į sankcijos ribas) yra vertinamas, kaip vienas iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai darantis nusižengimas. Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnamečių vaikų išlaikymas administracinėn atsakomybėn traukiamai N. P. netrukdė iš trečiųjų šalių įsigyti akcizinių prekių už 714,80 Eur bei keliauti poilsiauti į trečiąsias šalis, todėl jos padėtis niekaip negali būti vertinama kaip išimtinai išskirtinė, kad būtų paskirta per pus mažesnė bauda nei ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda.

Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad nagrinėjimu atveju N. P. skundas neturėtų būti tenkinamas, kadangi paskirta ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali 1 820 Eur bauda turės tiesioginį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo poveikį ir bus efektyvi prevencinė ir proporcinga priemonė nuobaudoms keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgus į visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (b. l. 39-42).

Teismo posėdžio metu pareiškėja N. P. paaiškino, kad prašo paskirtą baudą sumažinti per pusę. 1 800 Eur dydžio bauda yra didelė. Pažymi, kad trūksta informacijos oro uoste, ji nežinojo taisyklių, kiek galima vežtis blokų cigarečių. Ji tiek neskraido, kad galėtų žinoti. Šios cigaretės nebuvo skirtos pardavinėjimui, bet savo reikmėms. Lietuvoje uždraustos cigaretės su skoniu, todėl dauguma cigarečių buvo perkamos su skoniais. Ši situacija atsitiko dėl jos nežinojimo. Ji prekių neslėpė, akivaizdžiai nešėsi maišeliuose, nes nežinojo galiojančių taisyklių. Atsiskaitė už cigaretes iš asmeninės kortelės, nebuvo atsiskaitoma grynais pinigais. Paaiškina, kad viskas įvyko gruodžio 19 d. skrendant iš Turkijos. Nusileido Turkijoje ir nusipirko cigaretes. Iš Turkijos atskrido su Turkijos avialinijomis. Nupirktus daiktus nešėsi maišelyje „Duty Free“. Turėjo 16 blokų cigarečių. Šiuos blokus sudarė skirtingų rūšių cigaretės. Tiksliai neprisimena, bijo sumeluoti, nes neskaičiavo, kiek pirko. Buvo „Malboro“ su skoniu 3-4 blokai, kiti blokai. Buvo perkamos tokios cigaretės, kad jaustųsi mėtinis skonis. Parodo, kad laukiant lagaminų pasiėmimo, ji „Duty Free“ maišelius susistatė ant kėdės ir laukė lagamino. Lagaminas buvo tuščias, be jokių cigarečių, nes net nepagalvojo. Lagaminą paėmus, einant link išėjimo, ponia V. per turėklą persisvėrusi, pasakė grįžti atgal. Ji nieko nesuprasdama nuėjo. Pasakius, ką vežasi, ji atsiprašė ir pasakė, jog nieko nežinojo, ir iškart paprašė deklaruoti prekes. Buvo pasakyta ne. Tuomet reikėjo eiti kabinetą ir laukė pareigūnų. Kai atvyko policijos pareigūnai, buvo užpildytas administracinio nusižengimo protokolas.

Paaiškina, kad tai nebuvo jos pirma kelionė į trečiąją šalį, yra buvusi Turkijoje, Egipte, tačiau tuo metu nerūkydavo, todėl cigarečių nesiveždavo ir buvo neaktualu. Zanzibaro cigaretės buvo rankinėje, jas atidavė. Atidavė ir pasakė, kad dar turi, kadangi turėjo rankinėje. Ji sakė, kad gali sumokėti akcizą, tačiau neleido. Ji nežino, kokiu kanalu ėjo, net nežino kur yra žaliasis kanalas. Vėliau jai irgi pasakė, jog ji ėjo žaliuoju kanalu. Šios kelionės nėra dažnos, todėl nežino kur tas žaliasis kanalas. Nuo (duomenys neskelbtini) metų yra 4 kartus skridus. Ši paskutinė kelionė buvo ilgesnė, nežino kur yra žaliasis kanalas. Tikriausiai trūko informacijos, kad ji galėtų nueiti su tomis cigaretėmis. Tikrai būtų jas deklaravusi. Jeigu būtų informacija, tačiau ji pati neskaito straipsnių, nežino kiek galima vežtis, o kiek negalima. Vežėsi 16 blokų cigarečių. Pakelio į dieną tikrai nesurūko. Tačiau pirko su tikslu, kad nežino kada išvyks, kad galėtų nusipirkti su skoniu cigarečių. „Malboro“ pakelis atrodo gavosi apie 4 eurus, blokas kainavo 39 Eur (b. l. 55-57).

Institucijos atstovė paaiškino, kad su pateiktu skundu nesutinka, kaip ir buvo pažymėta atsiliepime, kurį palaiko bei jame išdėstytus motyvus ir argumentus. Šiuo atveju, būtent ir kilo ginčas ne dėl pačio nusižengimo, o dėl baudos, nes prašoma paskirtos pusę baudos, t. y. 910 eurų, tačiau nagrinėjamu atveju, jų manymu, proporcingai paskirta pagal straipsnio sankcijoje numatyta baudą ir numatyta minimali bauda, kurią ir nustatė įstatymų leidėjas. Ji nežino ir negali pasakyti, kad iš pradžių buvo pasiūlyta 900 Eur bauda, tačiau būtų keista, jeigu jų pareigūnai taip būtų sakę. Kadangi ANK 208 straipsnio 2 dalis, nurodo, kad administracinis nurodymas tiesiog neįmanomas. Nemano, kad taip pareigūnai pasakė, kitu atveju, jeigu būtų įmanoma, būtų surašytas administracinis nurodymas. Administracinio nusižengimo protokolą surašė Vilniaus oro uosto pareigūnas. Pažymi, kad oro uoste yra lentelės, kai tik nusileidžia ir eina link lagaminų, ten yra vienoje pusėje lietuvių ir anglų kalbomis nurodyta, kad deklaruojamos prekės, lentelė raudonai pažymėta, kad eiti į vieną pusę ir po to yra lentelė į kitą pusę, kad deklaruojamų prekių nėra. O kažkaip atskirai, kad informuoti, tai muitinė neinformuoja, žmonės prieš atskrisdami turėtų pasidomėti kiek jie gali įsivežti tų prekių, kurios būtų neapmokestinamos mokesčiais. Oro uoste galima įsivežti, neapsimokestinant muitais, bloką, t. y. 10 pakelių cigarečių iš trečiųjų šalių (b. l. 57).

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų.

Be to, pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį už padarytą administracinį nusižengimą ANK 208 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas ir privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a) punktu, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. P. patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalies padarymą. N. P. 2023 m. gruodžio 20 d. atskrido į Vilniaus oro uostą reisu (duomenys neskelbtini) iš Turkijos, Stambulo, ir ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, kad deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Keleivės bagažas buvo atrinktas detaliam patikrinimui. Atlikus detalų keleivės bagažo tikrinimą, rastos nedeklaruotos cigaretės: 3 blokai (600NAR) cigarečių „Marlboro Ice Blast“ nepaženklintų banderolėmis, 3 blokai (600 NAR) cigarečių „Kent Switch“ nepaženklintų banderolėmis, 4 blokai (800 NAR) cigarečių „Dunhill Switch“ nepaženklintų banderolėmis, 5 blokai (1000 NAR) cigarečių „Vogue Frisson Menthe“ nepaženklintų banderolėmis, 1 blokas (200 NAR) cigarečių „Lucky Strike Switch“ nepaženklintų banderolėmis. Gabendama nurodytas cigaretes pilietė N. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies a punktas. Sulaikytų prekių vertė 714,80 Eur. Už numatytą nusižengimą jai skirta 1 820 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad N. P. kaltė padarius ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis: daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 12), rašytiniu N. P. paaiškinimu (b. l. 13). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Pareiškėjos rašytinio paaiškinimo matyti, kad atskrido iš Zanzibaro, buvo nusipirkusi kelis blokus cigarečių, nuvykusi į Stambulą oro uostą įsigijo dar keletą cigarečių blokų. Visos cigaretes yra skirtos jos asmeniniam naudojimui. Apie tai, jog perkant iš „Duty free“ ji nežinojo, kad už šias prekes bus keliama administracinė byla (b. l. 13). Tokias pačias aplinkybes Pareiškėja nurodė ir teismo posėdžio metu. Papildomai paaiškino, kad nieko neslėpė, cigaretės buvo sudėtos į maišelį. Patvirtino nutarime nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad iš karto pareigūnams minėjo, kad gali sumokėti mokesčius už cigaretes. Nusižengimą padarė, nes trūko informacijos, nežinojo kiek galima atsivežti cigarečių (b. l. 55-58). N. P. su nusižengimo padarymu sutiko, savo kaltę pripažino visiškai, jos veika yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis ir tinkamai kvalifikuota kaip ANK 208 straipsnio 2 dalį numatytas kontrabandos nusižengimas. Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad N. P. buvo paskirta įstatymo sankcijoje numatyta minimali 1 820 Eur dydžio bauda, paskiriant privalomą administracinio poveikio priemonę – cigarečių konfiskavimą. Todėl darytina išvada, kad šioje dalyje ginčijamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu bei teigia, kad bauda jos atžvilgiu turėtų būti sušvelninta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Teismas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutinka. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas. Teismas, įvertinęs skundo motyvus, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė paskirdama N. P. atžvilgiu minimalią ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą (1 820 Eur) priėmė teisingą sprendimą bei paskyrė tinkamo dydžio baudą, kuri užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą. Įvertinus bylos medžiagą ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą N. P.skirti mažesnę nei įstatymo numatyta baudą, paskirtos priemonės yra pakankamai švelnios ir adekvačios padarytam teisės pažeidimui.

Pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudos dydžio ribų, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Institucija pagrįstai konstatavo, jog minimali bauda N. P. paskirta pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas su tokiomis išvadomis sutinka, kadangi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, N. P. nusižengimo pavojingumą, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusios N. P. nuo nusižengimų darymo ateityje. Be to, teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstyta poziciją, kad Pareiškėjos gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo turėtų būti vertinamas kaip formalus, siekiant išvengti paskirtos baudos. N. P. pradėjo gailėtis dėl padaryto nusižengimo tik tada, kai buvo priimtas skundžiamas Nutarimas ir paskirta minimali bauda su kontrabandos daiktų konfiskavimu, todėl darytina išvada, jog tai nėra nuoširdus gailėjimasis bei prisipažinimas, kuris galėtų būti vertinamas kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pati Pareiškėja nurodo, kad augina nepilnamečius vaikus, be to darbdavio teigiamai charakterizuojama. Byloje pridėta UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, kurioje nurodoma, jog N. P. charakterizuojama teigiamai, seniūnijos duomenimis įstatymų laikosi, seniūnija nusiskundimų neturi dėl įmonės vykdomos veiklos, kadangi ji pati šios įmonės įkūrėja (b. l. 18). Tačiau tai nėra laikoma išskirtinėmis aplinkybėmis, kuriomis vadovaujantis galima būtų taikyti ANK 34 straipsnio dalies nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vilniaus teritorinė muitinė atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį, gabenamų cigarečių kiekį, N. P. charakterizuojančius duomenis – anksčiau administracine tvarka bausta, tačiau už tokį nusižengimą pirmą kartą, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 47-53), atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė minimalų baudos dydį. Taigi paskirta minimali bauda negali būti vertinama kaip pernelyg griežta. Skunde nurodomos aplinkybės (pažeidėja augina nepilnamečius vaikus, dirba, todėl šios paskirtos baudos dydis pakenks ne tik jai pačiai, tačiau ir jos artimiesiems ) nėra išskirtinės ir negali būti pagrindas dar labiau švelninti paskirtos baudos dydį taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į pažeidėjo sunkią finansinę padėtį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos bausmės sumokėjimo termino išdėstymo dalimis.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, įvertinęs pareiškėjos skundą ir institucijos atsiliepimo į jį argumentus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-511-2024, priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo keisti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos N. P. skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-511-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.