Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. B. pateikė skundą apylinkės teismui ir prašė pakeisti skundžiamą nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

8. Apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo pozicija, jog pažeidėjui V. B. nebuvo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, konkrečiai nesutinkama su pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą. Būtent šiuo klausimu (dėl administracinio poveikio priemonės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

10. V. B. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirta 350 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, t. y. paskirtas minimalus administracinio poveiki priemonės taikymo terminas. Skundžiama teismo nutartimi nutarimas paliktas nepakeistas, teismas atmetė pažeidėjo prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

11. ANK 34 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Kitaip bendroji taisyklė netektų prasmės, o teismai visada taikytų specialiąją taisyklę. Apelianto nurodytais motyvais kiekvienoje byloje, kiekvienam pažeidimą padariusiam asmeniui galima būtų mažinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą ir tai galėtų tapti taisykle, tačiau tai neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismas ar įstatymo nustatyta institucija (pareigūnas) turi teisę paskirti mažesnę baudą negu įstatymo numatyta minimali bauda, švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu įstatymo numatyta, iš viso neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, kai, teismo ar įstatymo nustatytos institucijos (pareigūno) vertinimu, ANK numatytos normos sankcijoje įtvirtinta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per didelė nusižengimą padariusiam asmeniui, neproporcinga padarytam nusižengimui ir dėl to yra neteisinga.

11.1. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos veikos padarymą laiko proporcinga priemone tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, ši priemonė yra būtina visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir ja nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tačiau tam tikrais atvejais padarytas pažeidimas gali būti toks, kad už jo padarymą taikoma administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui priemone ir toks jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Todėl ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta norma, kuri suteikia teismui (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai) teisę paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta poveikio priemonę, kai normos sankcijoje nustatyta poveikio priemonė, kurią pagal įstatymą turėtų skirti teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija), yra laikoma neproporcinga ir neteisinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, jos taikymas prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

12. Nagrinėjamu atveju atmesdamas V. B. skundą dėl Institucijos paskirtos nuobaudos, apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas švelnesnės nuobaudos skyrimui, ir pagrįstai nepaskyrė pažeidėjui švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos nustatytos aplinkybės leido pažeidėjui paskirti tik sankcijoje numatytą nuobaudą. Aplinkybių, kurios būtų pagrindas V. B. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, sumažinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra.

13. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad padarytas vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų, todėl esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei esant duomenims, kurie leidžia manyti, kad pažeidėjas nėra labai atsakingas ir pareigingas vairuotojas, nebuvo pagrindas neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokio pagrindo nesudarė nei apelianto nurodytos darbinės ir šeiminės aplinkybės.

14. Apeliantas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėms funkcijoms atlikti, kad tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Turi šeimą, augina tris mažamečius vaikus, paskutinis gimė 2018-05-08, turi kreditinių įsipareigojimų, todėl jam norint dirbti ir išlaikyti šeimą, teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Be to, pažymi, kad jis jau suprato savo veiksmų neigiamą esmę, todėl šios administracinės poveikio priemonės taikymas būtų neadekvatus, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Apygardų teismai yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

16. Apylinkės teismo nustatyta ir tai apeliaciniame skunde neginčijama, kad reikalingos kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi įmonėje dirbantis vadybininkas, be to, teisę yra įgijusi ir jo sutuoktinė. Šios aplinkybės rodo, kad dėl pažeidėjui taikytos administracinio poveikio priemonės nebus sutrikdyta darbinė veikla bei nebus suvaržyta galimybė pasirūpinti šeima. Pažymėtina, kad apeliantas, prieš sėsdamas neblaivus prie vairo, turėjo pagalvoti apie galimas pasekmes, juolab, kad visos nurodytos aplinkybės egzistavo iki pažeidimo padarymo ir tai jam nesukliudė padaryti pažeidimą.

16.1. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant grėsmei pažeidėjui prarasti darbą, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai gyvenime, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Apylinkės teismo tinkamai pažymėta, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes.

18. Apylinkės teismas įvertino ir pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie leido manyti, kad pažeidėjas nėra itin pareigingas ir atsakingas vairuotojas, nes pažeidimą padarė galiojant net šešioms administracinėms nuobaudoms. Šiuo atveju, priešingai nei mano apeliantas, negalima tvirtinti, kad šis kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo atsitiktinis.

19. Taigi nustatytos aplinkybės, kartu jas vertinant su nustatyta viena pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sudarė pagrindą skirti nuobaudą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Būtent tokia nuobauda, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra proporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei. Dėl nurodytų priežasčių pažeidėjui už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą nebuvo pagrindo.

20. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismui pateiktų duomenų pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą tiek, kiek tai yra susiję su paskirta administracinio poveikio priemone – asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu, kurios terminas nustatytas minimalus, nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria visiems apylinkės teismo išdėstytiems motyvams ir jų visų nekartodamas daro išvadą, kad pažeidėjui paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, o paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, nebuvo jokių pagrindų. Dėl nurodytų priežasčių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.