Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui T. L. V. dėl dukros G. V. išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją, sutiktina, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnametės G. interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant jo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodo, kad šiuo metu nepilnamete dukra rūpinasi tik ji ir jos mama, tuo tarpu atsakovas prie dukters išlaikymo arba visai neprisideda, arba kartais perveda į jos sąskaitą apie šimtą eurų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui), tai, jog šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, tuo tarpu ieškovės galimybės šiuo metu dirbti ir užsidirbti dėl vaiko priežiūros yra ribotos, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma sietina su minimalių vaiko poreikių tenkinimu, atsakovas nuolat neprisideda prie savo vaiko išlaikymo ir nebendrauja su dukra, dėl ko nepatiria kitų išlaikymo išlaidų, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymui po 220 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2019-02-06 iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 79 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 120 Eur išlaidas už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 120 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso sudaro 21,97 Eur. Kadangi su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos viršija 3,00 Eur, šios išlaidos susidarė išskirtinai dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, todėl jos priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. 2019-02-06) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė G. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 79 Eur (septyniasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 120 Eur (šimtą dvidešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 21,97 Eur (dvidešimt vieną eurą 97 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.