Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarties, kuriuo teismas netenkino V. M. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-01-28 V. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui bei šeimos poreikiams tenkinti, todėl prašė sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. V. M. kartu su prašymu pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad jis nuo 2015-07-03 iki 2016-01-21 nepadarė administracinių teisės pažeidimų, dirba UAB „Bukasta“, kur charakterizuojamas teigiamai, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus bei gali vairuoti be apribojimų.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos V. M. buvo nurodęs prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teigia, jog V. M. atitinka formalius ATPK 329 str. numatytus reikalavimus, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo funkcijoms vykdyti ir šeimos poreikiams tenkinti, jis apgailestauja dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų ir pasižada ateityje laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Taip pat pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimu paskirta V. M. 868 eurų bauda sumokėta 2015-12-15, 17.52 val. ir kvitas per neapsižiūrėjimą nebuvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

V. M. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

ATPK 330 str. 2 d. nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus.

Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-1-4-2013).

Sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet taip pat ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 str. teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575 -4446/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, V. M. atstovo teismui pateikti dokumentui, jog teismo paskirtą baudą V. M. sumokėjo, per atimtos teisės laikotarpį nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikė kvalifikacinius egzaminus, teigiamai charakterizuojamas darbe, yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad V. M. po administracinės nuobaudos paskyrimo padarė teisingas išvadas, ir tuo pačiu patvirtina aplinkybę, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai yra pasiekti. Be to, bendrame nustatytų aplinkybių kontekste vertintina ir tai, kad V. M. gyvena kaime, dirba UAB „Bukasta“ iki kurios nusigauti miesto transporto priemonėmis sudėtinga, turi šeimą, augina mažametį vienerių metų vaiką, kuriam būtina lankytis pas gydytoją, todėl, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kenčia ne tik ne tik V. M., bet ir jo šeimos elementarūs būtini poreikiai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. M. padarė teisingas išvadas ir nėra linkęs daryti naujų administracinių teisės pažeidimų, todėl darytina išvada, jog tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas po to, kai jau yra pasiekti nuobaudos taikymo tikslai, nėra objektyviai pagrįstas ir yra akivaizdžiai perteklinis, nes neadekvačiai apsunkina ne tik apelianto turtinę padėtį, jo galimybę dirbti bei gyventi pilnavertį gyvenimą, bet ir riboja galimybę rūpintis savo artimaisiais.

Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, iš esmės nieko nepasisakydamas dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, nevertindamas V. M. asmenybę charakterizuojančių duomenų, tai yra, nevertindamas to, kad tai tik antrasis V. M. administracinis teisės pažeidimas (pirmasis buvo mažareikšmis – 2014-06-18 vairavo automobilį, neįregistruotą nustatyta tvarka – nubaustas 14 eurų bauda), jo požiūrio į paskirtą jam nuobaudą bei jo elgesio paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu, vadovaudamasis vieninteliu argumentu, kad V. M. nesumokėjo paskirtos jam baudos, kurį paneigia administracinėje byloje esantis kvitas, patvirtinantis, kad V. M. dar 2015-12-15 sumokėjo paskirtą jam 868,55 eurų dydžio baudą, nutolo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (administracinės bylos Nr. ATP-515/2014, Nr. ATP- 261/2014, Nr. ATP-301/2014 ir kt.), todėl formali ir nemotyvuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-01 nutartis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta ir yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., 302¹² str. 1 d. 5 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti.

Sutrumpinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-30 nutarimu V. M. atimtos teisės vairuoti transporto priemones 1 metams terminą ir laikyti, kad šis terminas pasibaigė.