Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 2 dalimi (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) G. Z. dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnautoju, pareigūnu ar eiti jiems prilygintų asmenų pareigas.

G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti laikrodis „Ulysse Nardin“ ir 5000 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. Z. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, jog dirbdamas valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (toliau – VĮ (duomenys neskelbtini)) infrastruktūros direktoriumi bei būdamas VĮ (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininku, vykdydamas savo tarnybines pareigas, numatytas infrastruktūros direktoriaus pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-279, 2016 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje prekybos centre „Studlendas“, Herkaus Manto g. 84, Klaipėdoje, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 5175 Eur vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Kyšį priėmė už savo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB (duomenys neskelbtini) palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti: AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo vadovo M. K. prašymu, 2016 m. vasario 4 d. 10.55 val. telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai pavaldaus VĮ (duomenys neskelbtini) l. e. Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas G. S. įtikinti objekto (duomenys neskelbtini), kurio užsakovė VĮ (duomenys neskelbtini), o rangovė AB (duomenys neskelbtini), statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB (duomenys neskelbtini) pradėti daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus. AB (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pasiektu tarpininkaujant G. Z. žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis (duomenys neskelbtini), buvo patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas.

1.1. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. Z. 2016 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ (duomenys neskelbtini) administracijos pastate, (duomenys neskelbtini), iš AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko G. K., šiam davus, savo naudai priėmė kyšį – 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų), kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę. Kyšį G. Z. priėmė už susitarimo, sudaryto su G. K. susitikimo, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolimesnį vykdymą, t. y. už tai, kad G. Z., kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, savo įgalinimų ribose, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB (duomenys neskelbtini) palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis kyšis priimtas ir už susitarimo, pasiekto 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti 2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia spraga, o būtent – nuostatomis, numatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos darbus sumokėti, palankiu AB (duomenys neskelbtini) ir jos atstovams būdu. Vykdydamas šį susitarimą su G. K., G. Z. nesiėmė aktyvių veiksmų ginti jo atstovaujamos užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) interesus, aiškinant sutarties nuostatas palankiu užsakovui būdu, t. y. remiantis Objekto techninio projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies techninės specifikacijos nuostatomis siekti, kad šiuos bandymus privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB (duomenys neskelbtini), o patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išreikštas ne tik sutartyje numatytas užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) reikalavimas rangovei AB (duomenys neskelbtini) atlikti objekto (duomenys neskelbtini) estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas rangovei AB (duomenys neskelbtini) už šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.

1.2. G. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, 2016 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje prekybos centre „Studlendas“ Herkaus Manto g. 84, Klaipėdoje, ėjusiam valstybės įmonės VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktoriaus pareigas G. Z., siekdamas jo teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė 5175 Eur vertės kyšį – rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Kyšį G. Z. davė už pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, savo įgalinimų ribose, priims AB (duomenys neskelbtini) palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat už tai, kad ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti: AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo vadovo M. K. prašymu, 2016 m. vasario 4 d. 10.55 val. vykusio telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai pavaldaus VĮ (duomenys neskelbtini) l. e. Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas G. S. įtikinti objekto (duomenys neskelbtini), kurio užsakovė VĮ (duomenys neskelbtini), o rangovė AB (duomenys neskelbtini), statybos darbų techninę priežiūrą vykdančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros grupės darbuotojus nesudaryti kliūčių AB (duomenys neskelbtini) pradėti daryti parengiamuosius darbus, t. y. objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus. AB (duomenys neskelbtini), pasinaudodama pasiektu tarpininkaujant G. Z. žodiniu susitarimu, iki 2016 m. kovo 29 d., t. y. iki to laiko, kai darbo projekto dalis (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) techninio prižiūrėtojo R. S. spaudu „Pritariu statyti“, atliko ne tik objekto senų konstrukcijų demontavimo ir pasirengimo naujoms statyboms darbus, bet ir naujo objekto statybos darbus, kuriems pradėti ir vykdyti nurodyto projekto patvirtinimas buvo būtinas.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką G. K. 2016 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., G. Z. tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktoriui G. Z. tiesiogiai davė kyšį – 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų), kurie buvo įdėti į alkoholio gėrimo butelio dėžutę. Kyšį davė už susitarimo, G. K. sudaryto su G. Z. susitikimo, įvykusio 2016 m. vasario 4 d. „Charlie pizza“, metu, tolimesnį vykdymą, t. y. už tai, kad G. Z., kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, savo įgalinimų ribose, t. y. veikdamas teisėtai, priims AB (duomenys neskelbtini) palankius ir šios bendrovės interesus atitinkančius sprendimus įmonei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis kyšis duotas ir už susitarimo, pasiekto 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu, pasinaudoti 2014 m. spalio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) esančia spraga, o būtent – nuostatomis, numatančiomis teisę užsakovui reikalauti atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, tačiau neaptariančiomis, kam teks prievolė už šiuos darbus sumokėti, palankiu AB (duomenys neskelbtini) ir jos atstovams būdu. Vykdydamas susitarimą, G. Z. nesiėmė aktyvių veiksmų ginti jo atstovaujamos užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) interesus aiškinant sutarties nuostatas palankiu užsakovui būdu, t. y. remiantis Objekto techninio projekto konstrukcijų, architektūros ir sklypo sutvarkymo dalies techninės specifikacijos nuostatomis siekti, kad šiuos bandymus privalomai atliktų ir už juos sumokėtų rangovė AB (duomenys neskelbtini), o patvirtino 2016 m. birželio 10 d. aktą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išreikštas ne tik sutartyje numatytas užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) reikalavimas rangovei AB (duomenys neskelbtini) atlikti objekto (duomenys neskelbtini) estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius išbandymus, bet ir aptartas užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas rangovei AB (duomenys neskelbtini) už šiuos darbus sumokėti kaip už papildomus.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su 2016 m. vasario 4 d. picerijoje „Charlie pizza” G. K. jam perduotu 5175 Eur vertės laikrodžiu tiek kaltinime, tiek nuosprendyje yra siejamas vienintelis konkretus jo veiksmas – tą pačią dieną nuo 10.55 val. nepilną minutę vykęs pokalbis telefonu su G. S., kurio metu apeliantas pastarojo paprašė „ne protokolui pakalbėti” su techninę priežiūrą vykdančios UAB (duomenys neskelbtini) atstovais, kad jie netrukdytų vykdyti paruošiamųjų darbų objekte. G. Z. teigimu, techninės priežiūros atstovai neturėjo teisės trukdyti tokius darbus. Anot apelianto, byloje nenustatytas joks kitas jo veiksmas dėl padėjimo AB (duomenys neskelbtini) pradėti parengiamuosius, o juo labiau – statybos darbus. Rašytiniai įrodymai akivaizdžiai liudija tai, kad apie objekte galimai vykdytus statybos darbus be darbo projekto su spaudu „Pritariu statyti“ G. Z. iš viso nebuvo informuotas, o pats statybvietėje pirmą kartą apsilankė 2017 m. balandžio mėnesį.

2.2. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad AB (duomenys neskelbtini) buvo leidžiama vykdyti statybos darbus iki 2016 m. kovo 29 d. ir VĮ (duomenys neskelbtini) dėl to nesiėmė jokių veiksmų, rėmėsi liudytojo R. S. parodymais, tačiau jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra prieštaringi bei nepagrįsti jokiais dokumentais. Priešingai – teismui pateikti dokumentai (įrašai statybos darbų žurnale, R. S. iki 2016 m. kovo 29 d. pasirašyti gamybinių pasitarimų protokolai, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų kopijos) įrodo, kad R. S. iki 2016 m. kovo 29 d. jokių statybos darbų nefiksavo, įrašų į statybos darbų žurnalą apie be darbo projekto vykdomus statybos darbus nedarė ir apie tai raštiškai neinformavo statytojo. Būdamas techninis prižiūrėtojas apie jo paties nurodytą problemą R. S. neinformavo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, ką vadovaujantis tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo redakcijos 16 straipsnio reikalavimais, privalėjo atlikti. Faktą, jog R. S. statytojo neinformavo apie statybos darbus, galimai vykdytus be darbo projekto, teisme paliudijo ir VĮ (duomenys neskelbtini) projekto vadovas R. P.. 2017 m. rugsėjo 4 d. liudytojas R. S. buvo įpareigotas pateikti teismui jo minimą reagavimo raštą, surašytą 2016 m. kovo mėnesį, ir patvirtinimą, kad toks raštas buvo įteiktas VĮ (duomenys neskelbtini). Tačiau aptariamas raštas nebuvo pateiktas, o teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas įpareigojimas būtų įvykdytas. Tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas sąmoningai ar per aplaidumą nesiėmė pakankamų priemonių, siekdamas patikrinti menamo rašto egzistavimo faktą. Nepašalinęs abejonės, susijusios su nuteistajam palankia aplinkybe, teismas nuosprendyje tendencingai konstatavo, kad statybos darbai be darbo projekto vyko su jo žinia.

2.3. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje taip pat vadovautasi nelogiškomis ir tikrovės neatitinkančiomis liudytojo R. S. interpretacijomis, kad dėl darbo projekto trūkumų pradėti darbus buvo vėluojama beveik keturis mėnesius. Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp VĮ (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta 2015 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. vasario 4 d. tebuvo praėjusios penkios savaitės nuo jos įsigaliojimo, todėl kalbėti apie keturių mėnesių vėlavimą yra visiškai nelogiška. Nuosprendžio išvadų tendencingumą iliustruoja ir tai, kad liudyti byloje buvo pakviesti net penki UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, iš kurių du iki 2016 m. kovo 29 d. net nesilankė objekte, o apie kaltinime nurodytus estakados statinius – dinaminius bandymus tebuvo apklausti tik du analogiškas paslaugas teikusios UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Apeliantas pažymi, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai darė trukdžius AB (duomenys neskelbtini) vykdyti statybos darbus. Byloje užfiksuotas 2016 m. balandžio 28 d. nuo 19.35 val. iki 20.18 val. vykęs G. K. ir A. M. telefoninis pokalbis, kuriame aptartos aplinkybės apie viešbutyje „Araratas“ vykusį G. K. susitikimą su A. S.. Pastarasis primygtinai siūlė AB (duomenys neskelbtini) pasirašyti konsultavimo sutartį, kad šiai bendrovei nebūtų daromi trukdžiai objektuose iš techninę priežiūrą vykdančios įmonės pusės (galimi kyšininkavimo požymiai). Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto pokalbio nėra duomenų, kad A. S. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų rankose tokia informacija galėjo virsti papildoma priemone siekti nuteistajam G. Z. nepalankių UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų parodymų.

2.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas ignoravo jo išdėstytus argumentus, jog (duomenys neskelbtini) direkcijai ir valstybei yra naudinga, kad (duomenys neskelbtini) infrastruktūros objektai būtų pastatomi laiku ir greičiau pradėtų generuoti investicijų grąžą, o VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros padalinių darbuotojams už savalaikį projektų įgyvendinimą yra galimybė gauti kintamąją atlyginimo dalį. Teismui buvo pateikta ir prie bylos medžiagos prijungta VĮ (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 13 d. „Pažyma apie G. Z. darbo užmokesčio sudedamąsias dalis“, iš kurios matyti, kad nuteistojo G. Z. kintamoji atlyginimo dalis nuo 2016 m. kovo 7 d. buvo 1911,83 Eur. Taigi menamo kyšio dalyko vertė buvo mažesnė, nei G. Z. trijų mėnesių kintamojo atlyginimo dydis, todėl jo ir jo buvusių pavaldinių nebuvo jokio reikalo papildomai motyvuoti. Nuteistojo teigimu, nepaisant to, kad jis buvo sekamas nuo 2015 m. vasario mėnesio, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad šiuo ar kitais atvejais, kuomet statybos proceso dalyviai vieni kitiems nepagrįstai ir neteisėtai neleisdavo vykdyti darbų (šiuo atveju paruošiamųjų), jis be papildomo atlygio būtų nesiėmęs veiksmų minėtiems trukdžiams šalinti. Apeliantas pažymi, kad G. S. atlyginimo kintamoji dalis taip pat priklausė nuo sėkmingai ir savalaikiai įgyvendinamų infrastruktūros projektų. Būtent suinteresuotumas savalaikiai įgyvendinti projektą ir gauti didesnį atlyginimą, o ne siekis padėti AB (duomenys neskelbtini), buvo G. Z. veikimo pagrindinis ir vienintelis motyvas skambinant G. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

2.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuteistojo G. Z. telefoninis pokalbis su G. S. nesukėlė jokių pasekmių. Sprendžiant iš liudytojo G. S. duotų parodymų, jis G. Z. prašymą suvokė visai ne kaip privalomai vykdomą vadovo nurodymą. Statybos objekto techninę priežiūrą vykdžiusios privačios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo visiškai nepriklausomi ir nepavaldūs nei G. Z., nei G. S.. Nė vienas iš minėtos bendrovės darbuotojų (R. S., E. S. ir kt.) duodami parodymus teisme nenurodė, kad G. S. jų būtų ko nors prašęs dėl AB (duomenys neskelbtini) vykdomų statybos darbų. Taigi, apelianto vertinimu, G. Z. telefoninio pokalbio su G. S. metu pasakytos frazės „pakalbėti ne protokolui su technine priežiūra” nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti aktyviais veiksmais šalinant kliūtis AB (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytiems darbams vykdyti. Daugiau šią tema G. Z. nei su G. S., nei su kitais jam pavaldžiais darbuotojais nekalbėjo.

2.6. Nuteistojo teigimu, nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad (duomenys neskelbtini) vyko ne tik parengiamieji, bet ir statybos – polių kalimo – darbai, kurie be techninės priežiūros patvirtinto darbo projekto vykti negalėjo. Nors pirmosios instancijos teismas šią išvadą pagrindė slapto sekimo metu padarytais vaizdo įrašais bei liudytojų A. S. ir R. S. parodymais, tokių duomenų nepakanka situacijos tinkamam teisiniam įvertinimui. 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu peržiūrėti minėti vaizdo įrašai aptariamu klausimu neturi pakankamos įrodomosios vertės, nes jie nei patvirtina, nei paneigia statybos darbų be leidimo atlikimo faktą. Įrašuose plika akimi pastebimas skirtingas bandomųjų polių aukštis, jie pastatyti ne iš eilės, intervalai tarp trijų polių grupių nevienodi, neaišku ar jie jau įkalti į gruntą ar tik pastatyti. Maža to, priešingai nei A. S. ir R. S., praktiškai visi kiti statybvietėje tuo metu buvę ir teisme liudytojais apklausti asmenys (E. L., R. P., G. S.) nurodė, jog AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdė ne statybos, o parengiamuosius darbus. Nuteistojo nuomone, siekiant kompetentingai atsakyti į šį klausimą byloje buvo tikslinga paskirti statybos darbų vertinimo ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl visos kylančios abejonės turėjo būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Tokiu būdu byloje liko neįrodytas statybos darbų be atitinkamo leidimo vykdymo faktas.

2.7. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad iki 2016 m. vasario 4 d. įvykusio laikrodžio perdavimo nebuvo ir negalėjo būti jo susitarimo su G. K. dėl kyšio priėmimo. Šis laikrodis negalėjo būti pripažintas kyšio dalyku dėl anksčiau atlikto G. Z. veiksmo (prašymo G. S.), kadangi neįrodyta, kad G. Z. su G. K. dėl jo prieš tai buvo susitarę. Pasak G. Z., į 2016 m. vasario 4 d. susitikimą picerijoje „Charlie pizza” G. K. atvyko 12.22 val., t. y. po pusantros valandos nuo skambučio G. S.. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. K. iki 2016 m. vasario 4 d. susitikimo tiesiogiai, per kitus asmenis ar dar kokiu nors būdu būtų informavęs G. Z. apie ketinimą perduoti 5175 Eur vertės laikrodį, arba, kad G. Z. būtų minėtos dovanos reikalavęs ar provokavęs ją duoti. Byloje užfiksuoti keli 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. vasario 4 d. vykę G. Z. telefoniniai pokalbiai su liudytoju M. K., kuris jį informavo apie AB (duomenys neskelbtini) kylančias problemas su techninę priežiūrą vykdančia bendrove, tačiau susipažinus su paminėtų pokalbių turiniu bei M. K. liudijimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, galima įsitikinti, jog apie būsimą dovaną ar atlygį su G. Z. kalbėta nebuvo nei telefonu, nei susitikimų metu. Aptariamas 2016 m. vasario 4 d. G. Z. ir G. K. susitikimas buvo nufilmuotas slapto sekimo metu iš labai arti, tačiau jų pokalbio garso įrašo nėra. Pirmosios instancijos teisme peržiūrėję vaizdo įrašą, proceso dalyviai galėjo įsitikinti, jog kaltinime nurodytą laikrodį G. K. perdavė paspaudžiant rankas, nesimaskuojant, viešoje vietoje, o G. Z. dovaną priėmė taip, kaip to reikalauja etiketas. Apie tai, kad laikrodis galėjo būti pirktas ne už G. K. asmenines lėšas, G. Z. nebuvo informuotas ir negalėjo to numanyti. Toks perdavimo būdas visiškai atitinka G. Z. ir G. K. parodymų dalį apie tai, kad laikrodis perduotas ne kaip kyšis, o dovanotas sveikinant su G. Z. perkėlimu į aukštesnes pareigas VĮ (duomenys neskelbtini) bei su artėjančiu gimtadieniu, kuris yra (duomenys neskelbtini). Panašiomis progomis anksčiau G. Z. taip pat ne vieną kartą sveikino G. K. bei įteikė jam asmenines dovanas. Pasak G. Z., itin svarbu, kad laikrodis buvo perduotas pačioje susitikimo pradžioje, t. y. dar nepradėjus pokalbio. Apie tai, kad veža dovaną, norėdamas pasveikinti G. Z. su paskyrimu į aukštesnes pareigas, o ne už konkrečius jo veiksmus, G. K. informavo M. K. 2016 m. vasario 2 d. 16.20 val. telefoninio pokalbio metu. G. Z. vertinimu, tai įrodo, kad tariamas kyšio dalykas jo žinioje atsirado dar nesant jokio susitarimo dėl konkrečių veiksmų, o jam inkriminuotas teisėtas veikimas (telefoninis skambutis G. S.) buvo atliktas nieko nenumanant apie būsimą G. K. dovaną, kurią jis buvo nupirkęs ir planavo padovanoti dar nežinodamas apie problemas su techniniais prižiūrėtojais objekte. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ignoravo reikšmingą aplinkybę, kad minėtą dovaną, kurios vertė 5175 Eur, G. Z. savalaikiai deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdamas gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją už 2016 metus ir sumokėjo atitinkamą gyventojų pajamų mokestį. Tai patvirtinantys dokumentai – VMI deklaracijos kopija ir bankinio pavedimo išrašas – buvo pateikti teismui ir yra prijungti prie bylos medžiagos.

2.8. Nuteistojo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. birželio 16 d. G. Z. sau pavaldiems darbuotojams būtų liepęs nematyti, kad objekte (duomenys neskelbtini) vykdomi statybos darbai. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tuo pačiu laikotarpiu G. Z. mėgintų inicijuoti papildomų darbų (estakados bandymų) pirkimus objekte (duomenys neskelbtini), ar kaip nors kitaip išskirtinai elgtųsi AB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Nors su G. K. G. Z. neva susitarė, kad už gautą laikrodį estakados bandymai bus apmokėti iš VĮ (duomenys neskelbtini) lėšų, papildomų darbų atlikimo aktas buvo patvirtintas tik 2016 m. birželio 10 d., t. y. praėjus daugiau, kaip keturiems mėnesiams. Per visus keturis mėnesius G. K. ir toliau draugiškai bendravo su G. Z. ir nereiškė pretenzijų dėl kaltinime nurodyto susitarimo neįgyvendinimo. G. Z. nuomone, byloje užfiksuoti G. K. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis liudija, kad jų metu jis taip pat nereiškė nepasitenkinimo šiuo klausimu A. M. ir kitiems bendradarbiams. Pirmosios instancijos teismas išvadas apie G. Z. su G. K. 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu vykusio pokalbio turinį bei neva pasiektą susitarimą padarė remdamasis išimtinai prielaidomis.

2.9. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė prielaidos dėl to, kad 2016 m. vasario 4 d. susitikimo metu buvo pasiektas susitarimas dėl 5000 Eur kyšio alkoholinio gėrimo butelio dėžutėje. Apie minėtą kyšį nėra jokių duomenų telefoninių pokalbių įrašuose, operatyvinėje informacijoje ar liudijimuose, kurie logiškai pagrįstų tokio susitarimo buvimą. Šią nuosprendžio prielaidą paneigia STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto Ž. M. 2016 m. vasario 11 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-08-59 ir 2016 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas Nr. L-08-236, kuriuose apie jokį susitarimą dėl ateityje planuojamų perduoti pinigų nėra rašoma. Nuteistasis G. Z. pažymi, kad parodymus apie galimai jam perduotą kyšį ir jo perdavimo aplinkybes savo iniciatyva jis davė 2016 m. birželio 16 d. apklausos STT metu, kuomet jam dar nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl galimo 5000 Eur vertės piniginio kyšio priėmimo. Šioje apklausoje G. Z. nurodė, kad gal G. K. tikėjosi iš jo palankumo ateityje, tačiau čia jau jo reikia klausti. Atitinkamos pozicijos G. Z. nuosekliai laikėsi viso bylos proceso metu.

2.10. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad vienintelis jam inkriminuojamos tęstinės nusikalstamos veikos antrojo epizodo veiksmas – tai patvirtinimas parašu 2016 m. birželio 10 d. akto (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pasak nuteistojo, jo apeliaciniame skunde išdėstyta argumentacija paneigia kaltinimo bei nuosprendžio teiginius, jog minėtą aktą G. Z. pasirašė dėl 2016 m. vasario 4 d. susitikime su G. K. pasiekto susitarimo. Toks akto patvirtinimas negali būti laikomas veikimu BK 225 straipsnio prasme, nes G. Z. apsisprendimas jį pasirašyti ar nepasirašyti negalėjo nulemti galutinio sprendimo dėl estakados laikančiųjų konstrukcijų statinių ir dinaminių bandymų apmokėjimo. Aktą prieš G. Z. vieningai pasirašė visi komisijos nariai, o G. Z. savo parašu patvirtino, kad minėtos komisijos sudaryto akto argumentacija atitinka rangos sutarties sąlygas. Tokiu būdu, tai buvo ne vienasmenišku, o kolegialiu sprendimu įformintas aktas. Teisme parodymus davę liudytojai (G. S., E. L., K. B., Ž. S., M. K.) pažymėjo, kad iš G. Z. pusės šiuo klausimu nebuvo rodoma jokios iniciatyvos, taip pat nebuvo jokio nurodymo, kad už darbus turi apmokėti VĮ (duomenys neskelbtini). Visi šiuo klausimu liudiję asmenys patvirtino, kad kuomet minėtą aktą pasirašinėjo komisijos nariai G. Z. tame pasitarime nedalyvavo ir jų veiksmams įtakos nedarė. Šį aktą G. Z. patvirtino savo kabinete, kuomet jį įprasta tvarka, per sekretorę, jam pateikė VĮ (duomenys neskelbtini) projekto vadovas Ž. S., atsakingas už minėto objekto statybą. Toks akto patvirtinimas dar nereiškė patvirtinimo, kad už minėtus darbus bus apmokama, nes pagal VĮ (duomenys neskelbtini) vidinius nuostatus tai turėjo būti suderinta su teisės departamentu ir viešųjų pirkimų specialistais, taip pat turėjo būti tarnybinis pranešimas, pasirašytas VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus. Visi teismo posėdžiuose šiuo klausimu apklausti liudytojai (S. A., K. B., E. L. ir kt.) paaiškino, kad pagal Lietuvoje nusistovėjusią praktiką už statinius ir dinaminius bandymus apmokėdavo užsakovas. Nei vienas iš asmenų, pasirašiusių 2016 m. birželio 10 d. nenumatytų darbų aktą, nenurodė, jog iš G. Z. pusės būtų patyrę kokį nors poveikį ar spaudimą. Taigi, priešingai nei teigiama nuosprendyje, patvirtindamas aktą, G. Z. veikė ne AB (duomenys neskelbtini) naudai, o jo buvusios darbovietės interesais. Šią aplinkybę įrodo prie bylos prijungta įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta taikos sutartis tarp VĮ (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini). Nutartyje patvirtinta, kad už statinius ir dinaminius bandymus privalo apmokėti užsakovas, t. y. VĮ (duomenys neskelbtini), ką VĮ (duomenys neskelbtini) ir padarė 2017 metais. Nuteistojo teigimu, jam nepatvirtinus kolegialios komisijos narių parašais patvirtinto 2016 m. birželio 10 d. akto, tokiu neteisėtu (rangos sutarties sąlygų neatitinkančiu) veikimu jis būtų padaręs žalos VĮ (duomenys neskelbtini), todėl visos aplinkybės patvirtina, kad jo sprendimas buvo priimtas visiškai pagrįstai, prieš tai kruopščiai išanalizavus situaciją.

2.11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad prieš priimdama sprendimą dėl G. Z. paskyrimo į Infrastruktūros direktoriaus pareigas VĮ (duomenys neskelbtini) 2015 m. lapkričio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą kreipėsi į STT dėl informacijos apie G. Z. pateikimo. Nežiūrint to, kad tuo metu G. Z. jau kurį laiką buvo sekamas, STT, pateikdama pažymą VĮ (duomenys neskelbtini), nevykdė Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos pateikti įslaptintą informaciją dėl asmens rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos“ taip neteisėtai veikdama G. Z. atžvilgiu. Pasak nuteistojo G. Z., tikėtina, kad STT įvykdžius imperatyvias įstatymo nuostatas, jis nebūtų paaukštintas į Infrastruktūros direktoriaus pareigas, o kadangi laikrodis buvo G. K. dovana būtent paaukštinimo proga, aptariamas veiksmas nebūtų atliktas. Apie minėtą pažymą ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. V. buvo informuotas 2017 m. balandžio 3 d. G. Z. prašymu ją prijungti prie bylos medžiagos, tačiau 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu prokuroras minėtą pažymą prijungti prie bylos atsisakė, nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Z. buvo apklaustas apie 2015 m. vasario – kovo mėnesių įvykius. G. Z. gynėjo prašymu STT pažyma buvo prijungta prie bylos medžiagos teisminio proceso metu, G. Z. apie tai davė parodymus, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje dėl neteisėtų STT veiksmų jo atžvilgiu nepasisakė.

2.12. Nuteistojo teigimu, 2017 m. balandžio 3 d. kreipdamasis į prokurorą jis prašė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti tyrimui reikšmingą 2016 m. gegužės 7 d. jo telefoninio pokalbio su VĮ (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų skyriaus viršininku S. S. garso įrašą. 2017 m. balandžio 13 d. nutarimu prokuroras pripažinęs, kad toks pokalbis egzistuoja, G. Z. prašymą atmetė, o prieš prasidedant teisminiam nagrinėjimui, nurodė STT sunaikinti visus prie ikiteisminio tyrimo medžiagos neprijungtų telefoninių pokalbių garso įrašus. Nors teismas kreipėsi į STT dėl minėto pokalbio įrašo išreikalavimo, buvo atsakyta, kad telefoninių pokalbių garso įrašai jau sunaikinti prokuroro nurodymu. Nuteistojo G. Z. vertinimu, toks elgesys, kuomet prokuroras vienasmeniškai priėmė sprendimą sunaikinti nuteistajam palankaus turinio telefoninius pokalbius iki prasidedant teisminiam nagrinėjimui, parodė jo suinteresuotumą bet kokiomis priemonėmis eliminuoti kaltinimui neparankius įrodymus ir pažeidė BPK įtvirtintą lygiateisiškumo principą.

2.13. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remtasi STT 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolu, kuriame teigiama, kad G. K. 2016 m. birželio 16 d. iš „BMW” automobilio bagažinės ištraukė baltą voką su pinigais, išėmė pinigus ir sudėjo į rudos spalvos maišelį, tačiau ši aplinkybė nėra užfiksuota prie protokolo esančiame vaizdo įraše, todėl tokia kriminalinės žvalgybos medžiaga negali būti laikoma turinčia įrodomąją vertę. Liudytojams E. S. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu STT tyrėjas E. R. uždavė klausimus, o atsakymai į šiuos klausimus surašyti identišku daugiau nei 50 žodžių tekstu. Tai akivaizdžiai įrodo, kad liudytojų nuomonė buvo formuojama, o jų parodymai surašomi ne pagal tai, kas sakoma, o pagal tai, kas reikalinga įtariamųjų kaltei pagrįsti. Ši aplinkybė taip pat nesulaukė jokio pirmos instancijos teismo įvertinimo.

2.14. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo šališkumą jo atžvilgiu įrodo ir tai, kad 2017 m. birželio 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimis du kartus trims mėnesiams buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas jo turtui. 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį G. Z. skundė Lietuvos apeliaciniam teismui ir pastarojo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi minėtos sankcijos buvo panaikintos, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Perteklinės ir nepagrįstos procesinės prievartos priemonės G. Z. buvo taikomos itin ilgą laikotarpį – nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2017 m. spalio 18 d.

2.15. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nesant tam teisinio pagrindo G. Z. inkriminuota nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kaip tęstinė, nors pagal byloje nustatytas aplinkybes turėjo būti vertinama kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, t. y. nusikaltimų daugetas. Pasak nuteistojo G. Z., keli bendri požymiai neduoda pagrindo abu kaltinime inkriminuojamus veikos epizodus laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, nes kiti veikų požymiai skiriasi. Visų pirma, skiriasi inkriminuojamo kyšio dalykas: pirmuoju atveju – laikrodis, antruoju – pinigai. Labai skiriasi aprašytas veikimo būdas: pirmu atveju tariamo kyšio dalykas perduotas visiškai nesimaskuojant viešoje vietoje – gausiai lankomoje Klaipėdos picerijoje pietų metu, kuomet būna daugiausiai lankytojų. Antruoju atveju veiksmai atlikti jau visai kitoje aplinkoje – tarnybiniame kabinete, per akivaizdžiai neplanuotą susitikimą, G. K. spontaniškai ir skubiai bėgant paimti dėžutę su alkoholinio gėrimo buteliu ir užmaskuotai paslėpus tariamai kyšiui skirtus pinigus alkoholinio gėrimo dėžutėje. Tarp abiejų nusikalstamų veikų epizodų buvo ilgas laiko tarpas – keturi mėnesiai ir 12 dienų. Nuteistojo manymu, visa tai liudija bendro išankstinio plano dėl abiejų inkriminuojamų veikų epizodų nebuvimą.

2.16. Nuteistasis G. Z. pažymi, kad nuosprendžio išvada, jog G. K. 2016 m. vasario 4 d. G. Z. perdavė 5175 Eur vertės laikrodį už praeityje jau atliktus veiksmus, eliminuoja bet kokią galimybę veiką kvalifikuoti kaip tęstinę, nes tokia įvykių seka logiškai negalima. Klausimas dėl tęstinio nusikaltimo svarstytinas tik esant duomenų dėl galimos vieningos kaltininko tyčios, o tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Nuteistojo G. Z. vertinimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad jis turėjo vieningą tyčią per du kartus gauti didelės vertės kyšį. Pasak nuteistojo, perduodant laikrodį, nei jis, nei G. K. dar nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tarp jų įvyks kaltinime nurodomas 2016 m. birželio 16 d. susitikimas. Tai rodo, kad net pagal kaltinime aprašytas bei nuosprendžiu konstatuotas aplinkybes, kiekvienu atveju turėjo susiformuoti savarankiška kaltininkų tyčia. 2017 m. vasario 9 d. pranešime apie įtarimą nuteistojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai. Todėl net ir pripažinus G. Z. kaltę jo veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti iš BK 225 straipsnio 3 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

3. Nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir dėl jo priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2016 m. birželio 16 d. važiuodamas į Lietuvą G. K. neplanavo ir nesiekė susitikti su G. Z., o juo labiau nebuvo jokio siekio ar poreikio perduoti jam pinigus ar kitas materialines vertybes. Teismas nevertino šių duomenų nei atskirai, nei jų visumos ir dėl jų savo motyvuotų išvadų nepateikė.

3.2. Nuteistasis pažymi, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo vykdomas jo, M. K. ir G. Z. slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Jos metu nustatyta, kad 2016 m. birželio 16 d. G. K., vykdamas iš Latvijos į Lietuvą, paskambino M. K. ir paprašė, esant galimybei, suorganizuoti susitikimą su VĮ (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi A. V.. Telefoninių pokalbių tarp G. K. ir M. K. turinys patvirtina, kad buvo siekiama pasinaudoti senu A. V. kvietimu ir susitikti tik su juo bei pasveikinti jį artėjančių Joninių proga, kurios Latvijoje yra ypač minimos ir yra tradicija pasveikinti savo verslo partnerius.

3.3. Nuteistojo teigimu, byloje surinkti duomenys – jo paties paaiškinimai, M. K., G. Z., A. V. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudija, jog jis (G. K.) siekė susitikti tik su A. V.. Su G. Z. tą dieną susitikti nebuvo planuota. Siekį susitikti tik su A. V. patvirtina slapta vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę gautų pokalbių turinys: G. K. pokalbis su M. K., prašant jo suorganizuoti susitikimą būtent su A. V.; G. Z. tos pačios dienos pokalbis su A. V. sekretore. Pasak nuteistojo G. K., šią aplinkybę patvirtina ir STT pareigūno Ž. M. 2016 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo, adresuoto STT Klaipėdos valdybos viršininkui A. J., turinys. Anot nuteistojo, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atvažiavęs į susitikimą su (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi A. V., automobilyje jis turėjo tik vieną dovaną ir ji buvo skirta tik A. V.. Visa tai liudija, jog tą dieną nebuvo planuota susitikti su G. Z. ir nebuvo siekio, noro ar poreikio jam duoti kyšį. Kadangi (duomenys neskelbtini) direkcijos pastato išorė ir vidaus patalpos yra stebimos, ikiteisminio tyrimo metu buvo išimti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai taip pat patvirtina, jog iki A. V. kabineto G. K. su M. K. atėjo turėdamas rankose vieną vienintelę dovaną, skirtą A. V.. Vaizdo įrašo turinys liudija, jog G. K. su M. K. priimamajame laukė priėmimo pas A. V., bet nesiteiravo G. Z., nėjo pas jį, nors jo kabineto durys yra greta. Duomenys, esantys vaizdo įraše, liudija, kad net priimamajame pasirodžius G. Z., G. K. su M. K. su juo tik pasisveikino, bet pas jį į kabinetą nėjo, nes tokio tikslo nebuvo. Nuteistojo nuomone, visų šių aplinkybių teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nevertino, jų netyrė, su kitais duomenimis nelygino ir savo motyvuotų išvadų nepateikė.

3.4. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje yra duomenys, kurie įvardija Joninių proga AB (duomenys neskelbtini) sveikinamus asmenis, jiems įteikiamas dovanas. Už G. Z. pasveikinimą buvo atsakingas M. K.. Laukdami priėmimo pas A. V. ir atsitiktinai priimamajame susitikę G. Z., G. K. su M. K. pasijuto nepatogiai, kad švenčių proga apsilankė tik pas A. V.. Prisiminęs, jog automobilio bagažinėje turi dovanų maišelį su dėžute alkoholinio gėrimo, G. K. greitai nubėgo prie automobilio ir jį atsinešęs perdavė G. Z.. Perduodamas G. Z. dovanų maišelį su jame esančia dėžute alkoholinio gėrimo, G. K. turėjo vienintelį siekį – išsisukti iš nepatogios padėties ir pasveikinti G. Z. su Joninėmis. Šias aplinkybes visiškai patvirtina ne tik paties nuteistojo G. K. veiksmai bei paaiškinimai, bet ir M. K. parodymai, (duomenys neskelbtini) vidaus patalpų ir išorės vaizdą filmavusių stebėjimo kamerų vaizdo įrašų turinys, STT pareigūno Ž. M. 2016 m. birželio 16 d. tarnybinio pranešimo turinys. Apelianto teigimu, tik vėliau paaiškėjo apmaudi klaida, kad jo automobilio bagažinėje buvusius du dovanų maišelius jis supainiojo. Iš bagažinės G. K. paėmė ir G. Z. perdavė maišelį, skirtą kitam asmeniui, kuriame buvo ir pinigai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tai buvo M. K. premija, tačiau teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Perduodamas G. Z. dovanų maišelį ir sveikindamas jį su artėjančiomis Joninėmis, G. K. nesuvokė, kad dėžutėje su alkoholiniu gėrimu yra ir pinigai. Šiuo atveju įvyko klaida (kazusas), kurios turinyje negali būti asmens kaltės.

3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo eiga, įtarimų ir kaltinimų pateikimų raida ir kaita liudija, jog tyrėjai nuo pat pradžių nerado pagrindo, kodėl G. K. G. Z. 2016 m. birželio 16 d. įteikė dovaną. Nuteistojo G. K. teigimu, jam 2016 m. birželio 17 d. įteikto pareiškimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką turinys rodo, jog jis yra įtariamas tuo, kad 2016 m. birželio 16 d. G. Z. įteikė dovaną už tai, kad (duomenys neskelbtini) sąskaita būtų surinktas ir utilizuotas užterštas gruntas. Tik tyrimo pabaigoje buvo persigalvota ir nurodyta, kad ši dovana buvo skirta už estakados bandymų atlikimą (duomenys neskelbtini) sąskaita. Joninių proga perduotos G. Z. dovanos siejimas su tuo metu objekte sprendžiamais klausimais neturi jokio pagrindo.

3.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, nevertindamas 2016 m. birželio 16 d. veiksmų chronologijos, turinio, motyvų bei G. K. suvokimo, be pagrindo susiejo Joninių proga G. Z. perduotos dovanos faktą su būsimu estakados bandymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog rangovo – AB (duomenys neskelbtini) pozicija dėl estakados bandymo buvo konkreti ir aiški nuo jos pradžios iki galo. Nei (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) sutartyje, nei rangovo atliekamų darbų kiekiuose ir kainų žiniaraščiuose nėra sąmatinės eilutės estakados bandymui. Rangovas privalo atlikti tik tuos darbus, kurie yra surašyti užsakovo ir rangovo pasirašytoje sutartyje, o kadangi estakados bandymo darbai sutartyje nebuvo numatyti, rangovas to atlikti ir neprivalėjo. Rangovo 2015 m. gruodžio 10 d. raštas užsakovui rodo, kad jis informavo, kad užsakovas 2016 m. birželio mėnesį galės organizuoti konstrukcijų bandymus. 2016 m. sausio 25 d. rangovo raštas užsakovui dar kartą patvirtina, kad estakados bandymą turi organizuoti užsakovas, bet jei jis pageidauja (papildomi darbai), šiuos darbus gali įvykdyti rangovas. Tą patį patvirtina ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 15 d. raštas, adresuotas užsakovui ir rangovui. Taigi, dar 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje buvo aišku, kad rangovas nėra įpareigotas atlikti estakados bandymų, o užsakovas tai galės padaryti 2016 m. birželį, ką realiai ir padarė, 2016 m. birželio 10 d. priimdamas nenumatytų darbų aktą. Komisijos narių surašytas 2016 m. birželio 10 d. nenumatytų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė šeši komisijos nariai, patvirtina, jog estakados bandymas yra papildomi, sutartyje nenumatyti darbai, o papildomus darbus apmoka juos užsakantis subjektas. Šis aktas surašytas būtent 2016 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) rašto pagrindu. Visa tai liudija, jog rangovo AB (duomenys neskelbtini) pozicija buvo aiški nuo pat 2015 m. gruodžio mėnesio – joks dokumentas, sutartis ar reglamentas neįpareigoja rangovo atlikti (organizuoti) estakados bandymo. Šias aplinkybes patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimas. Byloje apklausti liudytojai Ž. S., G. S., S. A., K. B., R. B. vieningai nurodė, jog estakados bandymu yra suinteresuotas užsakovas ir sutartyje nebuvo įpareigojimo rangovui atlikti estakados bandymą. Estakados bandymo organizavimas yra užsakovo prerogatyva. Nuteistojo G. K. nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2016 m. birželio 16 d. jo G. Z. įteikta dovana neturėjo nieko bendro su statomuose objektuose sprendžiamais klausimais. Tačiau teismas šių aplinkybių visumos nevertino, be pagrindo G. Z. įteiktą dovaną traktuodamas kaip kyšį.

3.7. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad G. K. 2016 m. vasario 4 d. žinojo apie objekte esančias problemas dėl paruošiamųjų darbų pradėjimo nesant projekto ir kad jas galėjo padėti išspręsti užsakovo atstovas, todėl turėjo motyvą G. Z. duoti kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nuteistojo G. K. teigimu, nepatikrinęs ir nesugretinęs su kitais bylos duomenimis teismas suabsoliutino M. K. telefoninio pokalbio metu pasakytą frazę, kad (duomenys neskelbtini) techninė priežiūra neleidžia dirbti, kol nėra ekspertizės patvirtinto darbo projekto. Tačiau teismas netyrė ir nesiaiškino, kokių darbų neleidžiama dirbti ir ar tai atitinka tikrovę. Teismas į vieną sujungė dvi skirtingas darbų rūšis, kurios atsispindi ir kaltinamojo akto turinyje dėl 2016 m. vasario 4 d. įvykių. Kaltinamajame akte nurodytos dvi skirtingos darbų rūšys: 1) pasirengimo statybai darbai; 2) statybos darbai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasirengimo statybos darbams projektas nėra reikalingas ir nėra teisinio akto, kuris reglamentuotų pasirengimo statyboms darbų pobūdį ir apimtį. Tai nurodė visi dėl šio epizodo apklausti liudytojai – A. S., E. S., R. S., R. P., M. K.. Byloje esantis statybos darbų grafikas, taip pat statybos darbų grafikai, pridėti prie kiekvieno pasitarimo protokolo, kurie buvo pildomi būtent techninio prižiūrėtojo, patvirtina, kad statybos darbai objekte turėjo prasidėti 2016 m. balandžio 4 d. Statybos darbai objekte 2016 m. sausio – kovo mėnesiais ir negalėjo vykti, nes jiems vykdyti į objektą nebuvo atvežtos būtinos statybinės medžiagos ir įrengimai.

3.8. Pasak nuteistojo G. K., 2016 m. sausio – kovo mėnesiais objekte vyko pasirengimo statyboms darbai, o jiems atlikti projektas nėra ruošiamas. Teismas nuosprendyje ignoravo byloje esančius dokumentus, kuriais buvo fiksuojama padėtis objekte – pasitarimo protokolus Nr. 1 – Nr. 11. Šiuos pasitarimus organizavo ir protokolus rašė techninis prižiūrėtojas – asmuo, kuris buvo atsakingas už rangovo darbų priežiūrą. Protokolų, kuriuos pasirašo užsakovo, techninę priežiūrą vykdančios įmonės, projektuotojo, rangovo ir kiti suinteresuoti atstovai, turinys liudija, jog 2016 m. sausio – kovo mėnesiais jokie naujos statybos darbai nebuvo vykdomi, o dėl atliekamų paruošiamųjų statybos darbų pastabų ar priekaištų nėra. Prie kiekvieno protokolo pridėtas darbų grafikas liudija, kad pirmieji statybos darbai – polių kalimas, yra numatyti tik balandžio mėnesį. Šios aplinkybės teismo nebuvo tirtos ir vertintos, o jos liudija, jog atliekant paruošiamuosius darbus statyboms, šiuos darbus stebėjo ir juos fiksavo techninę priežiūrą atliekantis subjektas ir iš esmės jokių pastabų dėl darbų stabdymo nebuvo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog užsakovas rangovui 2016 m. sausio 25 d. perdavė statybos aikštelę, kurios reali būklė neatitiko perduotos dokumentacijos, todėl rangovas iki statybų darbų pradžios turėjo vietoje ištirti realią situaciją, ką ir darė – tai patvirtina šalių tarpusavio susirašinėjimas dėl užteršto grunto, iškasamo grunto apimčių apskaičiavimo, nepažymėtų ar neteisingai pažymėtų objekte esančių komunikacijų, esamos geležinkelio atšakos, kuri projekte pažymėta kaip būsima ir t. t. Nuteistojo G. K. teigimu, teismas šių duomenų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors jie betarpiškai yra susiję su nuteistajam inkriminuojamos veikos turiniu, t. y. paruošiamųjų darbų vykdymu. 2016 m. sausio 28 d. – 2016 m. balandžio 7 d. darbo pasitarimo protokolai Nr. 1 – Nr. 11, statybos darbų technologinis projektas, užteršto grunto tyrimo ataskaita, užsakovo, rangovo ir projektuotojo 2016 m. sausio – kovo mėnesių susirašinėjimas bei liudytojų A. ir E. S., R. S., M. K., R. P. parodymai patvirtina, jog 2016 m. sausio – kovo mėnesiais objekte vyko paruošiamieji statybos darbai, kurie nėra priskiriami statybos darbams. Techninę priežiūrą vykdantis subjektas šių darbų neribojo, nestabdė ir rangovas juos vykdė įprastine tvarka. Nuteistojo G. K. nuomone, teismo išvada, kad 2016 m. vasario 2 d. techninė priežiūra neleido dirbti (duomenys neskelbtini), kol nėra ekspertizės akto, o jis neva žinojo kilusią problemą dėl paruošiamųjų darbų pradėjimo nesant projekto, ir kad tai išspręsti galėjo užsakovo atstovas, todėl jis turėjo motyvą 2016 m. vasario 4 d. G. Z. duoti kyšį, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir bylos duomenims.

3.9. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad 2016 m. vasario 4 d. jis padovanojo G. Z. laikrodį kaip asmeninę dovaną, norėdamas jį pasveikinti su paskyrimu į naujas pareigas ir su artėjančia gimimo diena. Ši dovana neturi nieko bendro su objekte vykusiais pasirengimo statybai darbais. 2016 m. gegužės 18 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-08-21 tik patvirtina, jog G. K. susitikimas su G. Z. ir vaizdo įraše fiksuoti jų veiksmai visiškai atitinka natūralų asmens pasveikinimo veiksmą. Darbo projektą ekspertai aprobavo 2016 m. kovo 9 d., o 2016 m. kovo 10 d. į objektą pradėtos vežti statybinės medžiagos – metaliniai poliai, būtini pirminiams statybos darbams atlikti. Taigi, iki 2016 m. kovo mėnesio vidurio statybos darbams vykdyti nebuvo jokių objektyvių galimybių, todėl statybos darbai visiškai nesietini su G. K. dovana G. Z. 2016 m. vasario 4 d. Dėl darbo (duomenys neskelbtini) apklausti liudytojai patvirtino, jog rangovas, ruošdamasis polių kalimui, gali atlikti objekte polių bandomuosius kalimus, siekiant nustatyti naudotiną darbų technologiją, technikos pajėgumą, grunto realią sudėtį ir t.t. Tai yra leidžiama ir reglamentuojama techniniame projekte. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. kovo mėnesio antroje pusėje prieš pradedant statybos darbus buvo atliekami bandomieji polių kalimai, kurie buvo leidžiami techninio reglamento ir atliekami kiekviename objekte iki statybos darbų pradžios.

3.10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu G. K. veikos, įvykdytos 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d., buvo traktuojamos kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos. Tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje jos buvo perkvalifikuotos kaip viena tęstinė veika. Pasak nuteistojo G. K., skundžiamame nuosprendyje nėra argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis, darydamas pirmąją veiką (2016 m. vasario 4 d.), jau buvo apsisprendęs, žinojo, suprato ir norėjo daryti antrą veiką (2016 m. birželio 16 d.). Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų faktinių aplinkybių visumą vieningos tyčios buvimui, nuteistojo suvokimą bei siekį tai realizuoti. Faktinės bylos aplinkybės, kaltinamųjų paaiškinimai, liudytojų parodymai, fiksuota vaizdo medžiaga, kratų protokolai liudija, jog byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir pagrįstą išvadą, jog G. K., 2016 m. vasario 4 d. perduodamas G. Z. dovaną – laikrodį (jei tai laikytina nusikalstama veika), jau turėjo sumanymą daryti kitą analogišką veiką ir buvo dėl to apsisprendęs, suvokęs ir siekęs. Nuteistojo G. K. nuomone, bylos medžiaga patvirtina, jog 2016 m. vasario 4 d. ir 2016 m. birželio 16 d. faktinės aplinkybės, atliktų veiksmų turinys, jų apimtis ir chronologija, išankstinis pasiruošimas ir spontaniškumas nėra apimti vieningo sumanymo, tyčia ir jos turinys kiekvienu atveju buvo skirtingi.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis G. Z. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą, o nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliaciniai skundai atmetami.

5.1. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G. Z. ir G. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįsdami šiuos teiginius, apeliantai kelia savo versijas, ginčija Klaipėdos apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, o nuteistasis G. Z. taip pat abejoja ir teismo nešališkumu. Abu nuteistieji nesutinka ir su tuo, kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos.

5.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Z. pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su, jo nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, nuteistajam nepalankaus teismo sprendimo priėmimu bei nepagrįstai ilgą laiką tęstu laikinu nuosavybės teisės apribojimu jo turtui.

5.3. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teisėjo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų konstatuotas nešališkumo principo pažeidimas, nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Atskirų teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų atmetimas ar tenkinimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kuris nors proceso dalyvis, patys savaime paprastai nelaikomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais ar aplinkybėmis, rodančiomis teismo šališkumą.

5.4. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad teismas nesuteikė kuriai nors iš proceso šalių palankumo ir nesudarė įspūdžio, jog yra vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys rodo, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tiesiogiai apklausė kaltinamuosius (nuteistuosius) G. Z. ir G. K., liudytojus, ištyrė procesinių veiksmų protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus, svarstė tiek nuteistųjų, tiek ir jų gynėjų, taip pat ir prokuroro pareikštus prašymus, pateikė motyvus dėl jų tenkinimo arba atmetimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamųjų (nuteistųjų) ir liudytojų parodymų bei kitų įrodymų analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados. Įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo nuteistasis G. Z., nėra nei baudžiamojo įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą patvirtinantis faktas.

5.5. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Z. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo šališkumą rodo ir tai, kad šio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į jam priklausantį turtą 2017 m. spalio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį. Tačiau teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei byloje nėra kitų teismo suinteresuotumą bylos baigtimi pagrindžiančių duomenų. Tokių duomenų šioje byloje nėra. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei nuteistasis G. Z., nei jo gynėjas nušalinimo teismui (teisėjai) nepareiškė. Teismo šališkumo klausimą nuteistasis G. Z. kelia tik savo apeliaciniame skunde, priėmus jam nepalankų teismo sprendimą. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

5.6. Šioje byloje G. Z. buvo nuteistas pagal BK 225 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o G. K. – pagal BK 227 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

5.7. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų. Būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. tai, ko siekė kyšio davėjas.

5.8. BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija). Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia – turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant asmens kaltės klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai.

5.9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktorius ir Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininkas G. Z. 2016 m. vasario 4 d., laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val., kavinėje „Charlie pizza“, esančioje prekybos centre „Studlendas“, Herkaus Manto g. 84, Klaipėdoje, iš Latvijos Respublikoje registruotos įmonės AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko G. K. priėmė 5175 Eur vertės rankinį laikrodį „Ulysse Nardin“. Taip pat byloje objektyviai nustatyta, kad 2016 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., savo tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ (duomenys neskelbtini) administracijos pastate, (duomenys neskelbtini), G. Z. iš G. K. priėmė 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę. Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais duomenimis, esančiais šiuose įrodymų šaltiniuose: 2016 m. gegužės 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-21 nurodoma, kad 2016 m. vasario 4 d. vykdyto G. K. slapto sekimo metu užfiksuota, kaip jis laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val. prekybos centre „Studlendas“ esančioje picerijoje „Charlie pizza“ susitiko su G. Z. ir perdavė jam laikrodį (t. 4, b. l. 115–116); 2016 m. liepos 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus 2016 m. birželio 16 d. VĮ (duomenys neskelbtini) pastato vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus nustatyta, jog 11.55.32 val. G. K. su dovanų maišeliu užėjo į G. Z. tarnybinį kabinetą, o 11.55.54 val. iš jo išėjo be maišelio, 11.59.29 val. G. Z. išėjo iš savo tarnybinio kabineto, rankose laikydamas juodos spalvos vyrišką rankinę ir dovanų maišelį (t. 6, b. l. 157–160); remiantis 2016 m. birželio 16 d. kratų protokolais G. Z. kratos metu jo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo noru pateikė laikrodį „Ulysse Nardin“ su dėžute ir dokumentais ir devynis 500 Eur nominalo banknotus (iš viso 4500 Eur), kurie buvo dėžutėje, spintelės stalčiuje (t. 3, b. l. 64–69), o kratos metu G. Z. tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šis pateikė vieną 500 Eur nominalo vertės banknotą, penkis 20 Eur nominalo vertės banknotus ir vieną 50 Eur nominalo banknotą, iš viso 650 Eur (t. 3, b. l. 84–86); 2016 m. birželio 16 d. kratos protokole ir 2016 m. liepos 5 d. apžiūros protokole nurodoma, kad 2016 m. birželio 16 d. kratos metu G. Z. automobilyje „Volkswagen Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas juodos spalvos popierinis dovanų maišelis, kuriame yra rudos spalvos kartoninė dėžutė, o dėžutėje yra 70 cl talpos alkoholinio gėrimo butelis (t. 3, b. l. 109–112, t. 6, b. l. 71–76). Laikrodžio „Ulysse Nardin“ ir alkoholinio gėrimo butelio, kurio dėžutėje buvo įdėti 5000 Eur, perdavimo fakto apeliaciniuose skunduose neginčija ir patys nuteistieji G. Z. bei G. K., tačiau jų teigimu, šiuos daiktus G. K. G. Z. perdavė ne kaip kyšį už šio teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis, kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, savo įgalinimų ribose priims konkrečius AB (duomenys neskelbtini) palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bendrovei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis. Pasak abiejų nuteistųjų, laikrodis „Ulysse Nardin“ buvo G. K. dovana G. Z. jo perkėlimo į aukštesnes VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktoriaus pareigas ir artėjančio gimtadienio proga. Tuo tarpu 2016 m. birželio 16 d. alkoholinio gėrimo butelio, kurio dėžutėje buvo įdėti 5000 Eur, perdavimą G. Z. G. K. įvardija kaip klaidą, įvykusią šiam vietoj dovanų maišelio su alkoholinio gėrimo buteliu netyčia paėmus AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. K. kaip premiją už darbą skirtą dovanų maišelį su alkoholinio gėrimo buteliu ir 5000 Eur. Nuteistojo G. Z. teigimu, jis pastebėjo, kad G. K. perduoto alkoholinio gėrimo dėžutėje buvo įdėtos pinigų kupiūros, labai susijaudino, todėl nusprendė į teisėsaugos institucijas nesikreipti, o pinigus vėliau grąžinti G. K., juo labiau, kad perduodamas dovanų maišelį su alkoholiniu gėrimu ir pinigais šis jokio pageidavimo, susijusio su G. Z. darbo pareigomis, neišreiškė. Iš nuteistųjų G. Z. ir G. K. apeliacinių skundų turinio ir jų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jie neigia tyčios buvimą jų veiksmuose, kurie buvo kvalifikuoti kaip kyšio davimas ir jo priėmimas.

5.10. Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) nusikalstamos veikos požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Nuteistųjų G. Z. ir G. K. versijas dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas paneigia iš dalies jų pačių parodymų, liudytojų G. S., Ž. S., E. L. ir kt. parodymų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų ir kitų bylos įrodymų visuma.

5.11. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir kyšininkavimą yra sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę nulemia ne susitarimo buvimas, o papirkimo ir kyšininkavimo motyvas – pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veikimas ar neveikimas. Šios bylos kontekste, siekiant nustatyti papirkimo ir kyšininkavimo motyvus, itin svarbu įvertinti įvykių eigą ir situaciją, kuriai esant 2016 m. vasario 4 d. G. K. G. Z. perdavė laikrodį „Ulysse Nardin“, o 2016 m. birželio 16 d. – alkoholinio gėrimo butelį ir 5000 Eur.

5.12. 2015 m. gruodžio 28 d. tarp rangovo AB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta sutartis dėl objekto (duomenys neskelbtini). 2015 m. gruodžio 30 d. statybos darbų techninės priežiūros paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas VĮ (duomenys neskelbtini) pavedė, o UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti šio objekto statybos darbų techninę priežiūrą. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. S. 2016 m. sausio 4 d. įsakymu dėl objekto techninės priežiūros darbo grupės skyrimo grupės vadovu paskirtas E. S., grupės nariai: R. S., S. Š. (pagalbininkė). Iš bylos duomenų matyti, kad rangovui AB (duomenys neskelbtini) vykdant 2015 m. gruodžio 28 d. su užsakovu VĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą statybos rangos sutartį tarp rangovo ir objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančios bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovų kilo tam tikrų nesutarimų, dėl kurių šio inžineriniu požiūriu sudėtingo projekto įgyvendinimas strigo, rangovo AB (duomenys neskelbtini) atstovai šiuos nesutarimus laikė rimta kliūtimi tęsti darbus ir buvo suinteresuoti šią problemą kuo greičiau išspręsti. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis G. K. nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) iš anksto buvo sudariusi sutartį su projektuotoju dėl darbo projekto, kuris yra rengiamas ir derinamas dalimis. Pirmoji projekto dalis buvo polių pagrindas. Nuteistojo teigimu, AB (duomenys neskelbtini) atstovai visą vasario mėnesį tikslino darbo projekto sprendimus derindami juos su užsakovu ir už objekto statybos darbų techninę priežiūrą atsakingais asmenimis. 2016 m. kovo 9-10 d. projektas buvo parengtas, atlikta jo ekspertizė ir jis buvo perduotas objekto statybos darbų techninei priežiūrai, kad ši suteiktų leidimą statyti. Tuo pat metu rangovo darbuotojai pradėjo aktyviai rengtis statybos darbams aikštelėje, tikėdamiesi, kad per porą dienų gaus projektą su leidimu statyti. Tačiau objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai atsisakė tvirtinti projektą ir, nuteistojo G. K. nuomone, nurodė formalius neatitikimus dėl projekte nurodytos ankerių plieno markės ir spausdinimo klaidos įlaido markėje. Dėl šio klausimo kilo diskusija su tiekėjais, gamintojais, situacijai išsiaiškinti reikėjo papildomo laiko. Nuteistojo vertinimu, visiems su projektu dirbantiems specialistams buvo aišku, kad projekte buvo tik formalūs neatitikimai, jis turėjo būti patvirtintas iškart po ekspertizės. Nuteistajam G. K. toks techninės priežiūros formalus požiūris pasirodė įtartinas, realių priežasčių užlaikyti darbus nebuvo, užsakovas ir rangovas matė, kad jų planai yra stabdomi dėl formalių smulkmenų. Liudytojas M. K., dirbęs AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo vadovu, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis ir kiti bendrovės specialistai visą vasario mėnesį tikslino darbo projekto sprendimus derindami juos su užsakovu ir už objekto statybos darbų techninę priežiūrą atsakingais asmenimis. Liudytojo teigimu, objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai ne kartą grąžino projektą taisymui, nors jų pastabos ir pretenzijos nebuvo pagrįstos. Apie šią problemą M. K. kalbėjosi su AB (duomenys neskelbtini) vadovais, nurodė jiems, kad tokie techninės priežiūros specialistų veiksmai kenkia projekto vykdymui, būtina šį klausimą išspręsti. Pasak liudytojo, apie šią situaciją jis kalbėjosi ir su G. Z., prašė, kad nebūtų kliūčių atlikti objekte parengiamuosius darbus.

5.13. Aplinkybę, jog nuteistasis G. Z. AB (duomenys neskelbtini) atstovų buvo informuotas apie jų ir objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdančių specialistų nesutarimus dėl darbo projekto ir rangovo objekte atliekamų darbų bei AB (duomenys neskelbtini) atstovų iniciatyva ėmėsi šiuos nesutarimus spręsti, patvirtina paties G. Z. parodymai. Nuteistasis G. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2016 m. vasario 2 d. jis kaip VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktorius susitiko su AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo direktoriumi M. K., kuris jam paaiškino, kad vykdant 2015 m. gruodžio 28 d. sutartį tarp rangovo AB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) kilo nesutarimų su objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais, kurie neleido rangovui vykdyti objekte paruošiamųjų darbų. Nuteistojo G. Z. teigimu, tokie specialistų veiksmai jam pasirodė neteisėti, jis žinojo, kad tuo pat metu vyko teisminis procesas civilinėje byloje, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. S. davė nepalankius AB (duomenys neskelbtini) parodymus. Pasak G. Z., jis suprato, kad ši konfrontacija tarp AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vyksta ir statant VĮ (duomenys neskelbtini) objektą. 2016 m. vasario 4 d. M. K. priminus, G. Z. paskambino G. S. ir nurodė šiam, kad jis „ne protokolui“ pasikalbėtų su objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais, jog šie leistų AB (duomenys neskelbtini) atlikti paruošiamuosius darbus objekte.

5.14. AB (duomenys neskelbtini) atstovų suinteresuotumą kuo greičiau išspręsti nesutarimus su objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais ir kad šiuos nesutarimus jie ketino spręsti pasinaudodami G. K. asmenine pažintimi su G. Z., patvirtina duomenys, užfiksuoti 2016 m. vasario 24 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-8. 2016 m. vasario 2 d. telefoninio pokalbio metu M. K. informavo G. K., kad (duomenys neskelbtini) objekto statybos darbų techninę priežiūrą vykdantys specialistai neleidžia dirbti, todėl vakare jis susitiks su G. Z. ir prašys jo paspausti techninės priežiūros specialistus, kad šie leistų rangovui dirbti. G. K. pritarė šiems M. K. veiksmams ir paprašė 2016 m. vasario 4 d. Klaipėdoje suorganizuoti jo susitikimą su G. Z.. G. K. nurodė, kad jis nori įteikti G. Z. dovaną paskyrimo į naujas pareigas proga ir paprašyti jo, kad būtų pagreitintas sprendimų priėmimas dėl (duomenys neskelbtini). M. K. teigimu, techninės priežiūros specialistai yra pasiruošę „užsimerkti“ ir nefiksuoti AB (duomenys neskelbtini) be projekto atliekamų darbų, tačiau apie tai su jais turi pasikalbėti užsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas (iš pokalbio turinio matyti, kad turimas omenyje G. Z.) (t. 4, b. l. 137-154).

5.15. Kaip ir buvo nurodęs G. K., M. K. 2016 m. vasario 2 d. susitiko su G. Z. ir informavo jį apie AB (duomenys neskelbtini) nesutarimus su objekto statybos techninę priežiūrą vykdančiais specialistais bei paprašė jo pašalinti kliūtis rangos darbams atlikti (aplinkybės, jog 2016 m. vasario 2 d. susitiko su M. K., kuris jam pranešė apie nesutarimus su objekto statybos darbų techninės priežiūros specialistais, pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats nuteistasis G. Z.). 2016 m. balandžio 7 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-08-15 užfiksuotas 2016 m. vasario 4 d. vykęs M. K. ir G. Z. telefoninis pokalbis, kurio metu M. K. G. Z. nurodė, kad su juo nori susitikti G. K., o G. Z. pažadėjo paskambinti VĮ (duomenys neskelbtini) l. e. Statybos ir eksploatacijos departamento direktoriaus pareigas G. S. ir pakalbėti su juo apie tai, ką jis buvo pamiršęs (t. 4, b. l. 126). Tame pačiame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad iškart po šio telefoninio pokalbio G. Z. paskambino jam tiesiogiai pavaldžiam G. S. ir nurodė, kad objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekantys specialistai „laužosi“, neleidžia M. K. atlikti parengiamųjų darbų. G. Z. pokalbio metu nurodė G. S. „ne protokolui“ pakalbėti su techninės priežiūros specialistais S. ar S., kad šie „nedurniuotų“ ir leistų ranogovui atlikti darbus (t. 4, b. l. 126). Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio metu G. Z. jo paprašė pakalbėti su objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančiais specialistais, kad šie leistų rangovui kuo greičiau pradėti paruošiamuosius darbus. Liudytojo teigimu, šį G. Z. prašymą jis perdavė gamybinio pasitarimo metu. Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas. Šiuo atveju G. Z. per sau pavaldų G. S. turėjo galimybę paveikti objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančius specialistus taip, kad šie nesudarytų kliūčių AB (duomenys neskelbtini) vykdyti darbus pagal rangos darbų sutartį (duomenys neskelbtini).

5.16. 2016 m. gegužės 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2016 m. vasario 4 d. G. K. laikotarpiu nuo 12.22 val. iki 13.00 val. prekybos centre „Studlendas“ esančioje picerijoje „Charlie pizza“ susitiko su G. Z. ir perdavė jam laikrodį „Ulysse Nardin“ (t. 4, b. l. 115–116). Šio G. K. ir G. Z. susitikimo tikslą, laikrodžio perdavimo priežastis ir nuteistųjų susitarimus atskleidžia tą pačią dieną vykusio 2016 m. vasario 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto G. K. ir vieno iš AB (duomenys neskelbtini) vadovų A. M. telefoninio pokalbio turinys. Pokalbio metu G. K. informavo A. M., kad G. Z. buvo labai patenkintas dovana (laikrodžiu), o iš A. M. reakcijos matyti, kad jis iš anksto žinojo apie G. K. ir G. Z. susitikimą ir ketinamą dovanoti laikrodį. G. K. A. M. taip pat nurodė, kad dovanodami G. Z. dovaną už „penketuką“, jie sutaupys 17 000 Eur. A. M. tokį metodą pavadino geru. G. K. teigimu, jis su G. Z. aptarė ir kitame AB (duomenys neskelbtini) statomame objekte – estakadoje – būtinų atlikti bandymų apmokėjimo klausimą. Pasak G. K., klausimas dėl apmokėjimo už bandymus yra ginčytinas, neaišku, ar bandymai turi būti apmokėti AB (duomenys neskelbtini), ar VĮ (duomenys neskelbtini) sąskaita. G. Z. G. K. pažadėjo, kad jo pastangomis už bandymus sumokės VĮ (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu G. K. taip pat informavo A. M., kad (duomenys neskelbtini) vyksta darbai, užsakovas, atstovaujamas G. Z., davė nurodymus techninės priežiūros specialistams leisti atlikti tam tikrus darbus nesant darbo projekto (t. 4, b. l. 172-195).

5.17. 2016 m. birželio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole taip pat užfiksuotas vėlesnis G. K. ir A. M. 2016 m. balandžio 28 d. telefoninis pokalbis, iš kurio turinio matyti, kad G. Z. pastangomis kliūtys AB (duomenys neskelbtini) vykdyti darbus pagal su VĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą rangos darbų sutartį (duomenys neskelbtini) buvo pašalintos. G. K. A. M. pokalbio metu nurodė, kad be G. Z. veiksmų AB (duomenys neskelbtini) problemos su techninės priežiūros specialistais nebūtų išspręstos, bendrovės darbuotojai objekte nebūtų galėję dirbti, bendrovė būtų patyrusi nuostolių (t. 5, b. l. 48).

5.18. Aptarta situacija, jog AB (duomenys neskelbtini) atstovai nesutarimus su objekto statybos darbų techninės priežiūros specialistais vertino kaip rimtą problemą ir kliūtį atlikti statybos rangos darbus pagal su VĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą statybos rangos darbų sutartį, nuteistųjų G. K. ir G. Z. parodymai ir atlikti veiksmai, liudytojų M. K. ir G. S. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti telefoniniai pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad G. K. G. Z. perduotas laikrodis „Ulysse Nardin“ buvo ne jo asmeninė dovana G. Z. paaukštinimo ir jo artėjančio gimtadienio proga, o kyšis už pastarojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis kaip rangos darbų užsakovės VĮ (duomenys neskelbtini) atstovas savo įgalinimų ribose priims AB (duomenys neskelbtini) palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bendrovei atliekant darbus pagal pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis: (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) taip pat už tai, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų šalinti kliūtis šiems darbams vykdyti. Nors G. Z. G. S. nurodymą „ne protokolui“ pasikalbėti su objekto statybos darbų techninę priežiūrą atliekančiais specialistais, kad šie leistų AB (duomenys neskelbtini) atlikti darbus objekte, telefonu perdavė prieš susitikdamas su G. K. ir priimdamas iš jo laikrodį, ši aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės, nes remiantis teismų praktika veika kaip kyšininkavimas ar papirkimas kvalifikuojama nepaisant to, ar kyšis priimamas prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo.

5.19. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo ir G. K. versiją apie tai, jog pastarojo G. Z. perduotas laikrodis „Ulysse Nardin“ buvo dovana G. Z. perkėlimo į aukštesnes pareigas ir gimtadienio proga, patvirtina aplinkybė, kad laikrodį G. Z. savalaikiai deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai teikdamas gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją už 2016 metus ir sumokėjo atitinkamą gyventojų pajamų mokestį. Tačiau minėta deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikta tik 2017 m. kovo 22 d. (t. 14, b. l. 172-177), tuo metu G. Z. jau buvo pareikšti įtarimai dėl kyšio (laikrodžio) paėmimo, laikrodis buvo paimtas 2016 m. birželio 16 d. jo namuose vykusios kratos metu. Pirmosios instancijos teisme G. Z. pripažino, kad neįvykdė pareigos per 30 dienų nuo laikrodžio gavimo dienos patikslinti savo Viešųjų ir privačių interesų deklaraciją, apie gautą laikrodį neinformavo VĮ (duomenys neskelbtini) vadovybės. Šios aplinkybės rodo G. Z. siekį nuslėpti, kad G. K. jam perdavė laikrodį.

5.20. Aplinkybę, kad G. K. už konkrečius AB (duomenys neskelbtini) interesus atitinkančius ir palankius bendrovei sprendimus G. Z. perduodavo neteisėtą atlygį, patvirtina ir 2016 m. birželio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2016 m. kovo 17 d. vykęs G. K. ir A. M. telefoninis pokalbis, kurio metu G. K. A. M. nurodė, kad G. Z. skundėsi dėl objekto statybos darbų techninės priežiūros specialistų trukdymo AB (duomenys neskelbtini) darbuotojams dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat su juo kalbėjo apie sutartį dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini). Pasak G. K., G. Z. jį patikino, kad sutartis bus pasirašyta. A. M. pasiteiravus, ar G. Z. taip kalbėjo po „patepimo“, G. K. atsakė, kad „patepimą“ G. Z. perdavė, reguliariai kas mėnesį G. Z. veža tokius „patepimus“ (t. 5, b. l. 33-37).

5.21. AB (duomenys neskelbtini) atstovai problema, kurią būtina išspręsti bendrovės naudai, laikė ir klausimą dėl to, kas pagal AB (duomenys neskelbtini) ir VĮ (duomenys neskelbtini) sudarytą statybos rangos darbų sutartį (duomenys neskelbtini) turi atlikti pastatytos estakados laikančiųjų konstrukcijų statinius ir dinaminius bandymus ir už šiuos bandymus apmokėti. Sutartyje buvo numatyta teisė užsakovui reikalauti iš rangovo atlikti šiuos bandymus, tačiau neaptarta, kam tenka prievolė už juos sumokėti – rangovui ar užsakovui. Dėl estakados bandymų reikalingumo į VĮ (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovus bei UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi AB (duomenys neskelbtini) Vilniaus filialo direktorė R. B., kuri pažymėjo, kad estakada yra individualaus projektavimo ir netipinių konstrukcijų statinys, todėl po statybos darbų baigimo būtina įvertinti jos techninę būklę (t. 2, b. l. 72). Klausimą dėl estakados bandymų apmokėjimo G. K. taip pat sprendė pasinaudodamas savo asmeniniais ryšiais su G. Z., o šis palaikė tokį bendravimą. 2016 m. vasario 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. K. A. M. 2016 m. vasario 4 d. telefoninis pokalbis, kurio metu G. K. nurodė, kad jis su G. Z. aptarė estakadoje būtinų atliktų bandymų apmokėjimo klausimą. Pasak G. K., klausimas dėl apmokėjimo už bandymus yra ginčytinas, neaišku, ar bandymai turi būti apmokėti AB (duomenys neskelbtini), ar VĮ (duomenys neskelbtini) sąskaita. G. Z. G. K. pažadėjo, kad jo pastangomis už bandymus sumokės VĮ (duomenys neskelbtini). Tarp rangovo ir užsakovo kilusius nesutarimus dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo už juos patvirtina ir objekto statybos projekte dalyvavusių liudytojų G. S., Ž. S., E. L. parodymai. Liudytojas G. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) atstovai kreipėsi į objekto statybos darbų techninės priežiūros specialistus ir projektuotojus, kurių nuomone, bandymus turėjo atlikti rangovas AB (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, vėlesnių diskusijų su rangovu, projektuotojais ir techninės priežiūros specialistais metu buvo priimtas sprendimas, kad darbus atlikti ir juos apmokėti turi užsakovas, o ne rangovas. Pagal projektą estakados bandymų kaina turėjo siekti apie 16 000 – 20 000 Eur. Liudytojas Ž. S., kuris 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) projekto vadovu, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. B. iškėlus klausimą dėl estakados bandymų, jis, kaip užsakovo atstovas, kreipėsi į projektuotojus ir objekto techninės priežiūros specialistus, kurie nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bandymų atlikimo ir apmokėjimo už juos reikia vadovautis techniniu projektu, tačiau jame buvo dviprasmybių, tarp projekto dalyvių kilo diskusijos. 2016 m. birželio 10 d. buvo pasirašytas nenumatytų darbų aktas, pagal kurį estakados bandymus turėjo apmokėti užsakovas. Liudytojas E. L., VĮ (duomenys neskelbtini) Statybos ir eksploatacijos skyriaus viršininkas, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo tarp rangovo ir užsakovo kilo ginčas, o pradinė projektuotojų ir techninės priežiūros specialistų nuomonė buvo tokia, jog bandymus turi atlikti rangovas. Vėliau buvo pasirašytas nenumatytų darbų aktas, pagal kurį estakados bandymus turėjo apmokėti užsakovas.

5.22. Būdamas VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktorius G. Z. dalyvavo pasitarimuose dėl projekto (duomenys neskelbtini), gavo visą su projektu susijusią informaciją, todėl dar 2015 m. gruodžio mėnesį sužinojo apie AB (duomenys neskelbtini) siūlymą VĮ (duomenys neskelbtini) atlikti estakados bandymus. G. Z. 2015 m. gruodžio 17 d. raštu statinio projekto vykdymo priežiūros vadovui S. A., FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojui K. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) prašė išaiškinti, ar pagal projektą yra būtinas estakados bandymų atlikimas bei kas pagal FIDIC sutarties sąlygas yra atsakingas už jų atlikimą (t. 2, b. l. 73). K. B. 2015 m. gruodžio 28 d. rašte G. Z. ir AB (duomenys neskelbtini) atstovei R. B. nurodė, kad pagal techninę ir teisinę dokumentaciją už estakados bandymus apkrovomis yra atsakingas rangovas AB (duomenys neskelbtini), kuris privalės parengti (estakados) tilto techninį pasą su būtinais priedais, o vienas iš jų - bandymų ataskaita (t. 2, b. l. 11). Ir tik vėlesniame K. B. 2016 m. vasario 15 d. rašte AB (duomenys neskelbtini) ir G. Z. nurodoma, kad, inžinieriaus nuomone, užsakovas turėtų sumokėti už estakados bandymų atlikimą rangovui pagal Statybos rangos sutarties nuostatas, bet galutinis sprendimas yra užsakovo prerogatyva (t. 2, b. l. 77). Taigi, 2016 m. vasario 4 d. vykusio G. Z. ir G. K. susitikimo metu, būdamas informuotas apie FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojo K. B. poziciją, jog estakados bandymus turi apmokėti rangovas AB (duomenys neskelbtini), G. K. turėjo motyvą prašyti G. Z., kad šiuos bandymus apmokėtų VĮ (duomenys neskelbtini). Iš G. K. ir A. M. 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio turinio matyti, kad G. Z. pažadėjo įvykdyti šį G. K. prašymą. Net ir 2016 m. vasario 15 d. pasikeitus FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojo K. B. nuomonei dėl to, kas turėtų apmokėti estakados bandymus, galutinį sprendimą turėjo priimti užsakovas VĮ (duomenys neskelbtini). Šis AB (duomenys neskelbtini) palankus sprendimas buvo priimtas VĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. birželio 10 d. aktu „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“ kuriame nurodoma, kad estakados bandymai yra papildomi darbai, būtini sutarčiai vykdyti, o už juos sumokės užsakovas VĮ (duomenys neskelbtini). Aktą patvirtino VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktorius G. Z., pasirašė VĮ (duomenys neskelbtini) l. e. Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius G. S., VĮ (duomenys neskelbtini) Statybos ir eksploatacijos skyriaus viršininkas E. L., VĮ (duomenys neskelbtini) Statybos ir eksploatacijos skyriaus projektų vadovas Ž. S., UAB (duomenys neskelbtini) projekto vykdymo priežiūros vadovas S. A., UAB „(duomenys neskelbtini) techninės priežiūros vadovas FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdytojas K. B., AB (duomenys neskelbtini) atstovė R. B. (t. 2, b. l. 78–79).

5.23. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Z. nurodo, kad patvirtindamas 2016 m. birželio 10 d. aktą „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“ jis veikė ne AB (duomenys neskelbtini) naudai, o VĮ (duomenys neskelbtini) interesais, ir šią aplinkybę įrodo prie bylos medžiagos pridėta įsiteisėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią taikos sutartimi VĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti estakados bandymus. Tačiau aplinkybė, kad klausimas dėl estakados bandymų apmokėjimo buvo sprendžiamas teisme, tik patvirtina tai, jog šis klausimas buvo ginčytinas ir net po ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. Z. atžvilgiu rangovas ir užsakovas dėl jo nesutarė. Iki pat 2016 m. birželio 10 d. akto pasirašymo nebuvo garantijų, kad klausimas dėl estakados bandymų atlikimo ir apmokėjimo bus išspręstas rangovo AB (duomenys neskelbtini) naudai, patys AB (duomenys neskelbtini) atstovai situaciją vertino kaip problemą, o tai sudarė prielaidas ir motyvą bendrovės atstovui G. K. 2016 m. vasario 4 d. prašyti G. Z. pagalbos sprendžiant šį klausimą palankiu bendrovei būdu. Nors 2016 m. birželio 10 d. aktą G. Z. patvirtino tik po to, kai jį pasirašė visi kiti projekte dalyvavusių bendrovių atstovai, bylos duomenys (aptarto 2016 m. vasario 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto G. K. ir A. M. telefoninio pokalbio turinys) leidžia daryti išvadą, kad iš užsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) atstovų tik G. Z. buvo asmeniškai suinteresuotas palankiu AB (duomenys neskelbtini) sprendimu.

5.24. Byloje nustatyta (šios aplinkybės neneigia ir patys nuteistieji G. Z. ir G. K.), kad praėjus šešioms dienoms nuo 2016 m. birželio 10 d. akto „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“ priėmimo, t. y. 2016 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., G. Z. tarnybiniame kabinete, esančiame VĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), G. K. G. Z. perdavė 0,7 l talpos 48 Eur vertės alkoholinio gėrimo „Hine vintage cognacs“ butelį ir 5000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholio gėrimo butelio dėžutę. Nuteistieji G. K. ir G. Z. apeliaciniuose skunduose teigia, jog jų kaltė dėl kyšininkavimo ir papirkimo šiame epizode buvo įrodinėjama ir remiantis 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolu, kuriame nurodoma, kad 2016 m. birželio 16 d. slapto sekimo metu užfiksuota, jog 11.54 val. G. K. išbėgo iš VĮ (duomenys neskelbtini) pastato, priėjo prie savo automobilio „BMW 530“, atidarė bagažinę, paėmė joje buvusį baltos spalvos voką, jį atplėšė ir išėmė iš jo pinigų banknotus, kuriuos perskaičiavo ir įdėjo į bagažinėje buvusį rudos spalvos dovanų maišelį, šį maišelį pasiėmė ir uždaręs bagažinę sugrįžo į VĮ (duomenys neskelbtini) pastatą (t. 4, b. l. 119-122). Pasak nuteistųjų, 2016 m. birželio 16 d. tarnybiniame pranešime 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolą surašęs STT Klaipėdos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyr. specialistas Ž. M. aplinkybės, kad G. K. išėmė iš voko pinigų banknotus ir juos perskaičiavęs įdėjo į dovanų maišelį, kurį nusinešė į VĮ (duomenys neskelbtini) pastatą, nenurodė. Apeliaciniame teisme apklaustas kaip liudytojas Ž. M. nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d. G. K. ir G. Z. slaptą sekimą atliko ne jis, o policijos pareigūnai iš specialiojo padalinio, kurių pavardžių įvardinti jis negali. Liudytojo teigimu, jis pats betarpiškai nematė, kad G. K. perskaičiuotų iš voko paimtus pinigų banknotus ir įdėtų juos į bagažinėje buvusį rudos spalvos dovanų maišelį prieš sugrįždamas į VĮ (duomenys neskelbtini) pastatą. Pasak liudytojo, 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolą jis surašė remdamasis slaptą sekimą atlikusių pareigūnų pateiktomis detaliomis ataskaitomis, o jo 2016 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas surašytas remiantis duomenimis, kuriuos liudytojas gavo telefonu bendraudamas su slaptą sekimą atlikusiais pareigūnais, šio tarnybinio pranešimo turinys yra bendresnio pobūdžio, ne toks detalus, kaip slapto sekimo protokolo turinys. Liudytojas STT pareigūnas Ž. M. betarpiškai nestebėjo jo surašytame 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų 2016 m. birželio 16 d. įvykių ir negalėjo įvardinti slaptą sekimą atlikusių policijos pareigūnų, 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotų G. K. veiksmų (išėmęs iš voko perskaičiavo jame buvusius pinigų banknotus ir įdėjo juos į dovanų maišelį, kurį pasiėmė su savimi) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl kyla pagrįstų abejonių ar jis iš tiesų atliko šiuos veiksmus, šių abejonių nėra galimybės pašalinti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. K. ir G. Z. atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis apie G. K. veiksmus šiam 11.54 val. išėjus iš VĮ (duomenys neskelbtini) pastato, t. y., kad šis išėmęs iš voko perskaičiavo jame buvusius pinigų banknotus ir įdėjo juos į dovanų maišelį, kurį pasiėmė su savimi ir grįžo į VĮ (duomenys neskelbtini) pastatą. Tačiau net ir patikimai nenustačius, ar G. K. atliko minėtus veiksmus, ar ne, ši aplinkybė nekeičia jam ir G. Z. pareikšto kaltinimo dėl 5000 Eur kyšio davimo ir jo priėmimo esmės bei nepaneigia G. K. ir G. Z. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, kuri įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

5.25. 2016 m. liepos 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus 2016 m. birželio 16 d. VĮ (duomenys neskelbtini) pastato vidaus vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus nustatyta, jog 11.55.32 val. G. K. su dovanų maišeliu užėjo į G. Z. tarnybinį kabinetą, o 11.55.54 val. iš jo išėjo be maišelio, 11.59.29 val. G. Z. išėjo iš savo tarnybinio kabineto, rankose laikydamas juodos spalvos vyrišką rankinę ir dovanų maišelį (t. 6, b. l. 157–160). Remiantis 2016 m. liepos 5 d. slapto sekimo protokolu, pietų pertraukos metu, t. y. 12.00 val., G. Z. iš darbovietės nuvyko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), nešinas rankine užėjo į pastato vidų ir po kelių minučių iš jo išėjo. Tada jis nuvyko į kavinę „Kurėnas“, o 12.30 val. sugrįžo į VĮ (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 119-122). 2016 m. liepos 25 d. apžiūros protokole užfiksuoti vėlesni G. Z. veiksmai, sugrįžus į darbovietę. 12.33.27 val. G. Z. grįžo į savo tarnybinį kabinetą. 12.35.28 val. iš A. V. kabineto išėjo G. K. ir M. K., kurie užėjo į G. Z. kabinetą. 12.50.21 val. G. K., M. K. ir G. Z. išėjo iš kabineto ir atsisveikino. Pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus apie G. K. jam perduotus pinigus ir vėliau sekusius savo veiksmus G. Z. nurodė, kad 2016 m. birželio 16 d. į jo kabinetą užėjo G. K., kuris pasveikino jį su Joninėmis ir įteikė dovanų maišelį, kuriame matėsi alkoholinio gėrimo dėžutė. G. K. išėjus G. Z. nusprendė pasižiūrėti, koks tai gėrimas ir jo dėžutėje pamatė pinigų kupiūras. Pasak G. Z., jis labai susijaudino, ne vienerius metus asmeniškai pažinojo G. K., todėl dėl perduotų pinigų niekur nesikreipė, nusprendė juos parsivežti į namus, o vakare grąžinti juos G. K. arba perduoti kitam (duomenys neskelbtini) atstovui, kad šis grąžintų juos savininkui. G. Z. teigimu, pinigus jis įsidėjo į piniginę ir apie 12.00 val. per pietų pertrauką išvežė juos į namus. G. Z. papietavus ir grįžus į darbovietę, į jo kabinetą netikėtai vėl užėjo G. K., kuriam G. Z. apie pinigus nieko neminėjo, nes manė, kad jo kabinete įtaisyta pasiklausymo įranga. 2016 m. birželio 16 d. alkoholinio gėrimo butelio, kurio dėžutėje buvo įdėti 5000 Eur, perdavimą G. Z. G. K. pirmosios instancijos teisme įvardijo kaip klaidą, įvykusią šiam vietoj dovanų maišelio su alkoholinio gėrimo buteliu netyčia paėmus AB (duomenys neskelbtini) darbuotojui M. K. kaip premiją už darbą skirtą dovanų maišelį su alkoholinio gėrimo buteliu ir 5000 Eur. Nors G. Z. savo tyčią dėl kyšio paėmimo neigia, jo suvokimą apie tai, kad G. K. jam perduoti pinigai yra kyšis, rodo jo sąžiningam asmeniui nebūdingas, nelogiškas elgesys: pastebėjęs, kad alkoholinio gėrimo dėžutėje įdėtos pinigų kupiūros, jis nesikreipė į G. K., kad šis paaiškintų, kodėl perdavė jam nemažą pinigų sumą, negrąžino jam pinigų, o nusivežė juos į namus. Net ir tada, kai G. K. vėliau dar kartą užėjo į jo tarnybinį kabinetą, G. Z. apie jo perduotus pinigus neužsiminė. Iš 2016 m. birželio 16 d. kratos protokolo matyti, kad vieną iš dešimties G. K. perduotų 500 Eur banknotų G. Z. pasiėmė su savimi ir laikė piniginėje tol, kol buvo atlikta krata jo darbo kabinete, o likusius devynis 500 Eur banknotus pasiliko namuose (t. 3, b. l. 64–69, 84–86). Ši aplinkybė patvirtina, kad po G. K. atlikto pinigų perdavimo G. Z. disponavo jais kaip savo asmenine nuosavybe. Nuteistųjų G. K. ir G. Z. tyčią 2016 m. birželio 16 d. kyšininkavimo ir papirkimo epizode patvirtina ir jau aptartas 2016 m. kovo 17 d. vykęs G. K. ir A. M. telefoninis pokalbis, kurio metu G. K. A. M. nurodė, kad reguliariai kas mėnesį G. Z. veža „patepimus“ (kyšius). Kad G. K. ir anksčiau tokiu pat būdu – įdėdamas į alkoholinio gėrimo dėžutę – neteisėtai yra perdavęs G. Z. pinigus, šis nurodė 2016 m. birželio 16 d. vykusioje ikiteisminio tyrimo apklausoje. G. Z. teigimu, maždaug 2015 m. liepos mėnesį G. K. jam perdavė butelį alkoholinio gėrimo, kurio dėžutėje buvo 1000 Eur. Pasak G. Z., jis labai apgailestauja ir gailisi, kad nebuvo principingas ir netinkamai pasielgė paimdamas iš G. K. laikrodį, pinigus ir alkoholio butelius (t. 13, b. l. 113–115). Šie nuteistojo G. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Minėti parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis, užfiksuotus slapto sekimo, kratų, apžiūrų, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, ir patvirtina, kad G. Z. iš G. K. gaudavo neteisėtą atlygį už AB (duomenys neskelbtini) interesus atitinkančius ir palankius bendrovei sprendimus.

5.26. Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, o BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis G. Z. pagal BK 230 straipsnio 3 dalį laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. BK 230 straipsnio 3 dalies prasme tam, ar asmuo laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka įstatyme įvardytus požymius – dirba juridiniame asmenyje (kitoje organizacijoje) ar verčiasi profesine veikla ir turi administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.

5.27. Kyšininkavimo ir papirkimo nusikalstamų veikų padarymo metu G. Z. ėjo VĮ (duomenys neskelbtini) Infrastruktūros direktoriaus pareigas. Remiantis VĮ (duomenys neskelbtini) Infrastruktūros direktoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-279, infrastruktūros direktorius pagal atskirą įsakymą pavaduoja generalinį direktorių, jis yra pavaldus generaliniam direktoriui. Viena iš infrastruktūros direktoriaus pareigų: planuoti ir organizuoti (duomenys neskelbtini) infrastruktūros objektų projektavimą, statybą, rekonstravimą ir remontą. Infrastruktūros direktoriui pavaldūs Statybos ir eksploatacijos departamentas bei jam pavaldūs Geležinkelių infrastruktūros skyrius, Statybos ir eksploatacijos skyrius Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamentas. Infrastruktūros direktorius turi teisę: duoti pavaldžių departamentų direktoriams ir skyrių vadovams privalomus vykdyti nurodymus, kurie reikalingi šiuose nuostatuose apibrėžtiems tikslams pasiekti ir funkcijoms vykdyti. Be to, iš VĮ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-250 matyti, kad G. Z. buvo paskirtas VĮ (duomenys neskelbtini) Viešųjų pirkimų komisijos infrastruktūros objektų, statybos remonto ir kitų darbų bei su jais susijusių paslaugų pirkimams vykdyti pirmininku. Užimdamas nurodytas pareigas G. Z. turėjo administracinius įgaliojimus atstovauti įmonei, priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kuriais užtikrinama įmonės veikla, kad ji galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas. Remiantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiais 2015 m. spalio 26 d. Juridinių asmenų registre užregistruotais VĮ (duomenys neskelbtini) įstatais, (duomenys neskelbtini) direkcijos veiklos tikslai – teikti viešąsias paslaugas eksploatuojant (duomenys neskelbtini), atstatant ir eksploatuojant (duomenys neskelbtini) ir valdant (duomenys neskelbtini) esančius valstybei nuosavybės teise priklausančius objektus, užtikrinti (duomenys neskelbtini) funkcionavimą ir konkurencingumą, atlikti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatyme, Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatyme Uosto direkcijai numatytas funkcijas, siekti verslo vertės augimo ir pelno didėjimo, tinkamai eksploatuoti ir plėtoti (duomenys neskelbtini) infrastruktūrą ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Taigi, VĮ (duomenys neskelbtini) teikiamos paslaugos neabejotinai buvo viešo pobūdžio, susijusios su viešojo intereso įgyvendinimu, o VĮ (duomenys neskelbtini) Infrastruktūros direktoriaus pareigas ėjęs G. Z. įmonėje turėjo administracinius įgaliojimus, jo pareigos buvo susijusios su teisiškai reikšmingų veiksmų, kuriais buvo užtikrinamas viešasis interesas vykdant VĮ (duomenys neskelbtini) veiklą, atlikimu, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip padarytus asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, ir pripažino, jog jis atitinka BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius.

5.28. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji G. K. ir G. Z. nurodo, kad jiems inkriminuotos papirkimo ir kyšininkavimo veikos nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes jos turėjo būti vertinamos kaip dvi atskiros papirkimo ir kyšininkavimo veikos, t. y. nusikaltimų daugetas.

5.29. Tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekviena atskirai gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį, sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.

5.30. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. vasario 4 d. (kai G. K. G. Z. kaip kyšį perdavė laikrodį „Ulysse Nardin“) susitikimo metu G. K. ir G. Z. aptarė su abejomis statybos rangos darbų sutartimis susijusius klausimus, kuriuos G. K. buvo suinteresuotas išspręsti AB (duomenys neskelbtini) naudai: rangovo AB (duomenys neskelbtini) nesutarimus su (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninę priežiūrą vykdančiais specialistais ir estakados bandymų apmokėjimo klausimą. Pirmąjį klausimą G. Z. AB (duomenys neskelbtini) atstovo M. K. prašymu ėmėsi spręsti dar prieš susitikimą su G. K., kai 2016 m. vasario 4 d. telefoninio pokalbio metu paprašė sau tiesiogiai pavaldaus G. S. įtikinti objekto (duomenys neskelbtini) statybos darbų techninę priežiūrą vykdančius specialistus nesudaryti kliūčių AB (duomenys neskelbtini) pradėti parengiamuosius darbus. Tuo tarpu pagal kitą statybos rangos darbų sutartį dėl estakados bandymų apmokėjimo tarp rangovo AB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) kilus ginčui ir diskusijoms, šis klausimas AB (duomenys neskelbtini) naudai buvo išspręstas gerokai vėliau po 2016 m. vasario 4 d. G. K. ir G. Z. susitikimo, t. y., tik 2016 m. birželio 10 d. G. Z. patvirtinus VĮ (duomenys neskelbtini) aktą „Dėl nenumatytų darbų, susijusių su estakados bandymu“. Šie su statybos rangos darbų projektų vykdymu susiję ypatumai, dėl kurių sprendimai abiejuose projektuose buvo priimti ne tuo pat metu, lėmė tai, kad antrąjį kyšį – alkoholinio gėrimo butelį ir 5000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo butelio dėžutę – G. K. G. Z. perdavė, o šis priėmė, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po laikrodžio „Ulysse Nardin“ perdavimo, t. y. 2016 m. birželio 16 d. Tačiau, nei gan ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo abiejų kyšių perdavimo momento, nei skirtingas kyšio dalykas – laikrodis ir pinigai – nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad G. Z. ir G. K. padaryta kyšininkavimo ir papirkimo veika buvo tęstinio pobūdžio. Projektai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vyko tuo pat metu; abiejuose projektuose užsakovas buvo VĮ (duomenys neskelbtini), o rangovas – AB (duomenys neskelbtini); 2016 m. vasario 4 d. vykusio rangovo ir atsakovo atstovų G. K. ir G. Z. susitikimo metu G. K. išreiškė G. Z. pageidavimą, kad šis priimtų rangovui palankius ir jo interesus atitinkančius sprendimus, susijusius su abiem projektais. Šios aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. vasario 4 d. G. K. ir G. Z. susitikimo metu jau buvo susiformavusi G. K. tyčia duoti G. Z. kyšius už AB (duomenys neskelbtini) palankius ir bendrovės interesus atitinkančius sprendimus bendrovei atliekant darbus pagal abi pasirašytas su VĮ (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų sutartis ir G. Z. tyčia už G. K. pageidaujamų veiksmų atlikimą abiejuose projektuose priimti šiuos kyšius, todėl nuteistųjų padaryta kyšininkavimo ir papirkimo veika buvo tęstinio pobūdžio. Nors kaltinime nuteistiesiems G. K. ir G. Z. šie nusikalstami veiksmai neinkriminuoti, tačiau jų neteisėtos veikos tęstinumą rodo ir byloje esantys duomenys apie G. K. reguliariai G. Z. perduodamus „patepimus“ už jo, kaip VĮ (duomenys neskelbtini) infrastruktūros direktoriaus, priimtus palankius AB (duomenys neskelbtini) sprendimus, G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie G. K. anksčiau jam perduotus 1000 Eur, kurie buvo įdėti į alkoholinio gėrimo dėžutę.

5.31. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl G. K. ir G. Z. kaltės ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinių skundų ribose Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų G. K. ir G. Z. apeliacinius skundus atmesti.