Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017-01-30, apie 15.40 val., kelyje Šventininkai - Kalviai - Stakliškės, Kaišiadorių r., vairavo jam priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Astra", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,42 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus – tą dieną gėrė degtinės, automobiliu Opel Astra važiavo į parduotuvę, esančią apie 1,5 km nuo namų, pirkti cigarečių. Pavažiavus apie 1 km, pamatė, kad kelyje įvykęs eismo įvykis ir yra atvykę policijos pareigūnai. Pamatęs pareigūnus, jis išsigando ir sustojo. Policijos pareigūnams priėjus ir paklausus jo, ar jis vartojo alkoholinių gėrimų, jis prisipažino. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino savo seserį N. S.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai Ž. R. ir J. T. parodė, kad š. m. sausio 30 d., apie 15 val., per radijo ryšį iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad kelyje Šventininkai - Kalviai - Stakliškės, Kaišiadorių r., už Kalvių maždaug 2 km, link Stakliškių, dėl slidžios kelio dangos nuo kelio nuvažiavęs vilkikas su priekaba, kurioje gabeno medieną. Jie, atvykę į vietą, reguliavo eismą. Apie 15.45 val. pastebėjo, kad nuo Kalvių pusės atvažiuoja automobilis "Opel", juodos spalvos. Minėtas automobilis sustojo, kai jo vairuotojas juos pastebėjo, ir norėjo apsisukti. Kadangi kelio danga buvo labai slidi, vairuotojas automobilio nesuvaldė ir nuslydo nuo kelio į pakelės griovį. Jiems priėjus prie automobilio "Opel Astra", valst. Nr. neprisimena, už vairo sėdėjo vyriškis, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo veidas buvo raudonas, akys keistai blizgėjo. Daugiau automobilyje nieko nebuvo. Vairuotojo pasiteiravus, ar jis vartojęs alkoholį, šis prisipažino, kad gėrė degtinės. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2.30 promilių girtumas. Tuomet vairuotoją nuvežė į Kaišiadorių ligoninę paimti jo kraują alkoholio kiekiui nustatyti. (b. l. 7).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad R. L. 2017-01-30, 15:48 val., nustatytas 2,30 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 26).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1067/2017(01) konstatuota, kad R. L. kraujyje, paimtame 2017-01-30 16.50 val., nustatyta 2,42 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 31).

Iš VĮ "Regitra" registracijos liudijimo Nr. R065357 kopijos matyti, kad automobilio "Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, savininkas yra R. L.. (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl R. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas N. S. prašymas (b. l. 50), kad ji sutinka būti kaltinamojo R. L. laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis). R. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 32, BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nusikalstama veika žalos padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, R. L. šią sąlygą atitinka, nes jis turi šeimą, rūpinasi nuo vaikystės neįgaliu sūnumi, kuris gyvena kartu su juo (b. l. 55, 62-64), seniūnijoje nusiskundimų dėl R. L. elgesio neužregistruota (b. l. 40), anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka (b. l. 32, 33-34), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 38), nors šiuo metu niekur nedirba, tačiau registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo (b. l. 36, 59). Teismo posėdyje R. L. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo sesuo N. S., kuri nurodė, jog su broliu bendrauja dažnai, išsakė požiūrį į R. L. įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog su broliu bendrauja pakankamai artimai ir dažnai, ji savo brolį gerai pažįsta, yra įsitikinusi, kad galės daryti broliui R. L. teigiamą poveikį bei pasižadėjo visokeriopai jį globoti. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja N. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, N. S. neteista ir nebausta administracine tvarka, ji yra kritiška dėl R. L. įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti R. L. teigimą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, R. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką R. L. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi rūpintis neįgaliu sūnumi, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės minimalus taikymo terminas.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. L. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė nepareiškė prašymo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis R. L., automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta 2.42 promilės alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.

Spręsdamas šioje byloje automobilio, kuris VĮ Regitra duomenimis, įregistruotas kaltinamojo vardu, konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs ir nėra baustas administracine tvarka, neteistas, gyvena kaimo vietovėje ir turi neįgalų sūnų, kurį vežioti pas gydytojus yra reikalinga transporto priemonė, todėl teismas daro išvadą, kad šio automobilio konfiskavimas sukeltų neigiamų pasekmių ne tik pačiam kaltinamajam, bet ir kitiems jo šeimos nariams. Įvertinęs visą kaltinamojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, todėl netaikytinas.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – R. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. R065357 (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-57-925/2017 viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 5 MGL dydžio (188.30 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (mėnesius) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – R. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. R0945375, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.