Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02871-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.6.2.

2025 m. rugsėjo 1 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Z.V. ir V.V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai Z.V. ir V.V. (toliau kartu ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po A.V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai Z.V. ir V.V. po J.V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A.V. Palikėjas mirė būdamas santuokoje su J.V., santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: T.V., gim. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjų Z. ir V. V. Sesuo T.V. mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vaikų neturėjo. Po tėvo A.V. mirties sutuoktinė J.V. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau. liko gyventi su vaikais name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties, pareiškėjai liko gyventi minėtame name ir iki šiol ten gyvena. Pradėjus gyvenamojo namo ir jo priklausinių registraciją, paaiškėjo, jog pareiškėjai neturi dokumento, patvirtinančio, kad po tėvo A.V. mirties palikimą priėmė sutuoktinė J.V., o po J.V. mirties – pareiškėjai.

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų A.V. ir J.V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A.V. ir J.V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J.V., o jai mirus, Z.V. ir V.V. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog neturi duomenų apie J.V. palikimo perėjimo valstybei faktą, taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė į notarą dėl palikėjos turto paveldėjimo valstybės vardu, prašo dėl pareiškėjų pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir teismų praktiką.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A.V. ir J.V. (duomenys neskelbtini) sudarė ir įregistravo santuoką Nemenčinės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje. Remiantis Gyventojų registro pažymomis nustatyta, jog sutuoktiniai santuokoje susilaukė trijų vaikų - T.V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), Z.V., gim. (duomenys neskelbtini), V.V., gim. (duomenys neskelbtini) Remiantis į bylą pateiktais mirties liudijimais, nustatyta, jog A.V. mirė (duomenys neskelbtini), o J.V. mirė būdama našle (duomenys neskelbtini)

7. Remiantis bylos duomenimis, sutuoktiniams A.V. ir J.V. bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su jo priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su vaikais gyveno sutuoktiniai (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos 2025 m. balandžio 4 d. pažyma Nr. S-6862).

8. Valstybės įmonės „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis palikėjas nebuvo sudaręs testamentų, taip pat nėra įregistruotų pareiškimų dėl A.V. ir J.V. palikimo priėmimo faktų ar palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai, kad turtas nėra paveldėtas, patvirtina ir prie pareiškimo priedų pridėtas VĮ Turto banko pateiktas atsiliepimas.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus

9. Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po A.V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V.V. ir V.V. po J.V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

10. Remiantis į bylą pateiktu mirties liudijimu, palikėjas A.V. mirė (duomenys neskelbtini), palikėja J.V. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

11. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

12. Nagrinėjamu atveju A.V. palikimo atsiradimo diena yra A.V. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis). Nors palikėjo sutuoktinė J.V. privalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog būtų kreiptasi į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra duomenų, jog paveldėjimo byla būtų pradėta.

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

14. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad palikėjas A.V. mirė būdamas santuokoje su J.V., sutuoktiniai taip pat turėjo susilaukę bendrų vaikų: T.V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), Z.V., gim. (duomenys neskelbtini), V.V., gim. (duomenys neskelbtini). Remiantis prie pareiškimo pateiktais rašytiniais įrodymais, palikėjui ir jo sutuoktinei J.V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas kartu su priklausiniais. Bylos duomenimis, sutuoktiniai gyveno minėtame name, mirus palikėjui, name liko gyventi J.V. kartu su vaikais. Po palikėjo A.V. mirties ((duomenys neskelbtini)) sutuoktinė J.V. dėl palikimo priėmimo bei dėl palikimo atsisakymo į notarą nesikreipė.

15. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, nustatytina, jog J.V. yra palikėjo A.V. palikimo paveldėtoja.

16. Pareiškėja po sutuoktinio A.V. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos pažyma Nr. S-6862, kurioje nurodyta, jog J.V. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno (duomenys neskelbtini) Remiantis į bylą pateiktais duomenimis matyti, jog J.V. iš karto po palikėjo mirties tvarkė turtą, juo naudojosi kaip savu, gyveno name kartu su vaikais. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog J.V. iki ir po sutuoktinio mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, laikytina, jog J.V. po sutuoktinio A.V. mirties priėmė jai pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

18. Kaip jau nurodyta sprendime, J.V. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėja mirė našle, turėdama tris vaikus: T.V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini), Z.V., gim. (duomenys neskelbtini), V.V., gim. (duomenys neskelbtini)

19. Palikimo atsiradimo metu pagal galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį vienas iš būdų priimti palikimą yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesiu nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis), įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

20. Pareiškėjai Z. ir V.V. yra palikėjos J.V. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai (sūnūs) (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis). Mirus palikėjai, pareiškėjai per įstatymo numatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.

21. Po palikėjos J.V. mirties ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjai liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog pareiškėjai iki ir po palikėjos mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, taigi naudojosi turtiniu vienetu kaip savu. Palikimo priėmimo faktą taip pat patvirtina pareiškėjų deklaruota gyvenamoji vieta minėtame turtiniame vienete - (duomenys neskelbtini).

22. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, laikytina, jog pareiškėjai Z. ir V.V. po motinos J.V. mirties priėmė jiems pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjų pareiškimas tenkinamas ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad J.V. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po A.V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) kad pareiškėjai V.V. ir V.V. po motinos J.V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) mirties priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J.V. po sutuoktinio A.V. mirties priėmė palikimą bei, kad pareiškėjai po motinos J.V. mirties priėmė palikimą, todėl šitie faktai paveldėjimo ir nekilnojamojo turto registracijos tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų Z.V. ir V.V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio A.V., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirusio (duomenys neskelbtini)) priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos J.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu pareiškėjams Z.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.