Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliui ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d., 2014 m. birželio 12 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiais paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

J. T. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. J. T. 2013 m. liepos mėn. 6 d., apie 18.20 val., Lenkijos Respublikoje, autostrados A2 58/9 kilometre, t. y. Poznanė – Swiecko 58.9 km, Liubušo vaivadijos vietovėje, važiuodamas nuo Poznanės link Šviecko, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (Draudžiama vairuoti transporto priemonę apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų) ir 133 punkto reikalavimus (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties), t. y. J. T., vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, viršydamas leistiną greitį, važiuodamas apie 152 km/h greičiu, nors šiame kelio ruože leistinas greitis siekia iki 140 km/h, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę, užvažiavo ant šalikelės ir apsivertė. Įvykus eismo įvykiui, nesunkiai sutrikdyta (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivės S. K., (duomenys neskelbtini), sveikata bei apgadintas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. J. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai laikė ir gabeno narkotines medžiagas be tikslo jas platinti. Jis 2013 m. liepos mėn. 6 d., apie 18.20 val., Lenkijos Respublikoje, autostrados A2 58/9 kilometre, t. y. Poznanė – Swiecko 58.9 km, Liubušo vaivadijos vietovėje, važiuodamas nuo Poznanės link Šviecko, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Automobilio apžiūros metu J. T. kuprinėje buvo rasta 9.94 g neto masės narkotinės medžiagos, t. y. hašišo, gauto iš sulipdytos suspaustos indiškų kanapių dervos, kurią ketino pargabenti iš Lenkijos į Olandiją.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. T. prašo išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bei nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Skundu taip pat prašoma grąžinti iš jo paimtas darbo priemones – elektronines svarstykles, kadangi jokia nusikalstama veika su jomis nebuvo vykdoma.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir įvertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikaltimas, kurio padarymu jis buvo kaltinamas, ir už kurį buvo nuteistas, įvykdytas Lenkijos Respublikoje. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo remtis tarptautine teise ir, skirdamas bausmę, taikyti Lenkijos įstatymus, o tai nebuvo daroma. Teigiama, kad nuteistasis negalėjo būti nuteistas sunkesne bausme negu ta, kuri galėjo būti taikyta nusikaltimo padarymo metu, ir sunkesne bausme negu jis būtų nuteistas Lenkijos Respublikoje už analogiško nusikaltimo padarymą.Vilniaus miesto apylinkės teismas, taikydamas BK 68 straipsnio nuostatas ir atimdamas nuteistajam teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, nesivadovavo BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų dėl bausmės sumažinimo 1/3, nors apeliantas prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, skunde nurodoma, kad pagal Lenkijos Respublikos įstatymus nuteistajam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusioji S. K. dėl sukelto autoįvykio, per kurį jai buvo sutrikdyta sveikata, neturi nuteistajam jokių pretenzijų, prašė, kad jis nebūtų dėl to teisiamas, tačiau teismas nevertino nurodytų duomenų kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas kaip lengvinančios aplinkybės nevertino ir to, kad jis pats susirado, kurioje gydymo įstaigoje buvo gydoma nukentėjusioji ir rūpinosi jos gerove, savo lėšomis pasirūpino, padėjo nukentėjusiajai sugrįžti į Lietuvą, kur toliau ja rūpinosi. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė sunaikinti nuteistajam priklausančias elektronines svarstykles, nes byloje nėra jokių duomenų, kad jos buvo naudojamos nusikalstamai veikai. Nuteistojo teigimu, yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad jis yra juvelyras ir elektroninės svarstyklės jam yra reikalingos kaip darbo įrankis. Teismo posėdyje apelianto gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti, tačiau grąžinti nuteistajam iš jo paimtas elektronines svarstykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Baudžiamosios bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme apibrėžia apeliacinių skundų ribos. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, taip pat teismas įvertina, ar byloje nėra padaryta esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų. Apeliaciniu skundu neginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, veikų kvalifikavimo klausimai, tačiau nesutinkama su nuosprendžiu paskirta bausme, keliamas klausimas dėl užsienio valstybės, kurioje padarytos nusikalstamos veikos, teisės taikymo skiriant bausmę.Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde ir teismo posėdyje nurodytus argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų ir baudžiamojo proceso principų, o skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė teisingą sprendimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. BK 8 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-519/2013).Iš Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177, 178, 178 a bei pagal Lenkijos teisę taikytino šios šalies Narkomanijos prevencijos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, kurių, kaip nagrinėjamu atveju pažeistų nuostatų, tikslus turinys, ir maksimalūs bausmių dydžiai yra nurodyti ir byloje (t. 2 b. l. 98) matyti, kad bausmė, paskirta apeliantui Lietuvos Respublikoje, neviršija šioje šalyje nustatytos maksimalios bausmės ir yra netgi ženkliai švelnesnė.Priešingai nei nurodo apeliantas, iš Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnio nuostatų matyti, kad teismas šioje šalyje, kaip ir nutarė pirmosios instancijos teismas, gali uždrausti vairuoti tam tikras transporto priemones, jeigu asmuo buvo nuteistas už nusikaltimą, susijusį su eismo saugumu, buvus neblaiviam ar vartojus narkotines medžiagas 3 metams, todėl ir šioje dalyje nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos numato, kad „Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu“. Taigi šiame straipsnyje kalbama apie bausmės, o ne baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise, sušvelninimą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesprendė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sušvelninimo klausimo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Nuteistasis mano, kad byloje kaip lengvinanti aplinkybė turėjo būti vertinama nukentėjusiosios pozicija jo atžvilgiu, jo požiūris į padarytą veiką ir rūpestis nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliantu, kad šios aplinkybės yra svarbios skiriant bausmę, tačiau pastebi, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos. Apelianto rūpestis nukentėjusiąja atspindi nuteistojo nuoširdų gailestį dėl padarytos veikos, todėl papildomai pripažinti tai dar viena atskira lengvinančia aplinkybe nebuvo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neįžvelgė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir bausmę skyrė pakankamai ją argumentuodamas. Teismas, tinkamai įvertino padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Nuteistasis yra ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka. Didelė dalis administracinių teisės pažeidimų yra susiję su pavojingais ir pasikartojančiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie atspindi nuteistojo kaip vairuotojo požiūrį į visuomenės saugumą. Nuteistajam buvo konstatuota – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (t. 3, b. l. 99), taip pat buvo konstatuotas priklausomybės sindromas, organinis asmenybės sutrikimas (t. 3, b. l. 97). Šiuo atveju nusikalstamos veikos vėlgi susijusios su narkotinių medžiagų vartojimu. Nuteistasis mano, kad jam turi būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau visgi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, kitos, švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nagrinėjamoje byloje reikštų neteisingą teismo sprendimą ir bausmės paskirties ignoravimą. Nuteistasis yra ne kartą teistas, jam yra taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau šios bausmės nepakeitė apelianto elgesio, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius teisės pažeidimus, todėl nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jo izoliavimas nuo visuomenės yra visiškai pagrįstas. Nagrinėjamoje situacijoje teismas paskyrė švelnesnes už bausmės vidurkį bausmes ir jos nėra per griežtos. Bausmės subendrintos tinkamai, tad švelninti paskirtos bausmės teismas neįžvelgia nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis motyvuotas tinkamai, tad ir šioje dalyje teismo sprendimas teisingas.Apeliantas prašo grąžinti įvykio metu rastas ir paimtas jam priklausančias svarstykles, kurios niekaip nesusijusios su padaryta nusikalstama veika. Teismas neatmeta galimybės, kad šios svarstyklės gali būti naudojamos juvelyro darbe, tačiau pastebi, kad kelionė į Olandiją su tuo nebuvo susijusi (iš nukentėjusiosios S. K. parodymų matyti, kad jie vyko pas pažįstamus į Amsterdamą, žinodami, kad ten narkotikų vartojimas teisėtas ir norėdami padovanoti narkotikus pažįstamiems (t. 2 b. l. 45-46). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilyje buvo rasta kuprinė ir joje buvusios mini elektroninės svarstyklės, kurias apeliantas prašo jam grąžinti. Iš bylos medžiagos matyti, jog apžiūrėjus šias svarstykles ant metalinės svarstyklių lėkštės buvo matyti rudos spalvos medžiagos pėdsakai. Panaudojus skalpelį, nuo svarstyklių lėkštės buvo paimti medžiagos pėdsakai, kurie ištirti panaudojant testerį nark II KN Reagent20 Fast Blue Salts. Panaudojus testerį, nuo svarstyklių lėkštės paimtas pavyzdys atitiko narkotinės medžiagos Marijuana THC pavyzdį (t. 2, b. l. 25-26). Iš to matyti, kad rastos svarstyklės buvo naudojamos ir narkotinėms medžiagoms sverti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl jų teisingas ir jų grąžinti nuteistajam nėra pagrindo.Teismas netenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje būtinas (BPK 322 str. 1 d.). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Nuteistasis gynėjo nagrinėjamoje byloje nepageidavo ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam gynėjas užtikrintas įstatyme imperatyviai numatytu pagrindu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. T. apeliacinį skundą atmesti.