Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-23 · Civilinė byla Nr. 2-681/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-23
Bylos Nr.
2-681/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Donatas Šernas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valdymo grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Universalios valdymo sistemos“, UNIVERSALIOS VALDYMO SISTEMOS "Kapitalo valdymo grupė" "Penki kontinentai" "Penkių kontinentų" bankinės technologijos "Kriptonika"
Trečiasis asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-681/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, uždarosios akcinės bendrovės Kriptonika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria tenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8226-565/10 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Penki kontinentai“, uždarosios akcinės bendrovės „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, uždarosios akcinės bendrovės Kriptonika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valdymo grupė“, uždarajai akcinei bendrovei „Universalios valdymo sistemos“, trečiajam asmeniui A. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Kriptonika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kapitalo valdymo grupė“, UAB „Universalios valdymo sistemos“, trečiajam asmeniui A. S. dėl solidaraus 629 953,74 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, mainyti, dovanoti, sudaryti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą ir iš jo kylančias teises.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; ieškovų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 629 953,74 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priklausančius nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ priklausančias turtines teises, pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas; kitą prašymo dalį atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kapitalo valdymo grupė“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo nutartį. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieškovai prašė taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, todėl reikalavimo dydis turėjo būti vertinamas atsižvelgiant į abiejų atsakovų bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno iš jų turtinę padėtį atskirai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Kapitalo valdymo grupė“ atskirąjį skundą tenkinti; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009 nurodė, kad tuo atveju, kai ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t.y. vertinama, ar pagal bendrą visų atsakovų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 27 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė, kad ieškinio suma atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“, įvertinus šio atsakovo turtinę padėtį, nėra didelė, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šio atsakovo atžvilgiu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Kriptonika“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 629 953,74 Lt sumai areštuoti atsakovams UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančius pas atsakovus UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad tais atvejais, kai ieškinys pareikštas keliems atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, pareikšto reikalavimo dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į visų atsakovų bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno atsakovo turtinę padėtį atskirai. Nors ieškovai prašo priteisti patirtus nuostolius iš atsakovų solidariai, tačiau tai dar nereiškia, kad teismas šiuos nuostolius solidariai ir priteis. Be to, teismo suformuluota taisyklė neatitinka CK 6.6 straipsnio ketvirtosios dalies prasmės ir paskirties bei visiškai nepagrįstai riboja kreditoriaus teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli solidarią prievolę turintys skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje Nr. 2-1458/2009.

3. Teismas, konstatavęs, kad atsakovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ieškinio suma yra didelė, ir atsisakęs taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė teismų praktikoje suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

4. Teismas netiesiogiai pasisakė dėl bylos esmės.

5. Teismas tinkamai neįvertino abiejų atsakovų turtinės padėties, o tik padarė nuorodą į neįsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį, kurioje teigiama, jog ieškinio suma atsakovui UAB „Universalios valdymo sistemos“ nėra didelė, o atsakovui UAB „Kapitalo valdymo grupė“ – didelė. Atsakovai neįrodė, kad jų turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra grėsmės, kad netaikius jų turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones šių atsakovų atžvilgiu yra būtina.

6. Teismas neatsižvelgė į atsakovų nesąžiningą elgesį iki ieškinio pareiškimo – atsakovai atsisakė bendradarbiauti ir daugiau kaip vienerius metus vengė geranoriškai padėti ieškovams spręsti su taikos sutarties vykdymu susijusius klausimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ nurodo, kad su ieškovų UAB „Penki kontinentai“, UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos, UAB „Kriptonika“ atskiruoju skundu nesutinka, teigia, kad visi atskirajame skunde suformuluoti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Atskirojo skundo turinys ir bylos duomenys patvirtina, kad atskirasis skundas paduotas tik dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstai atskirojo skundo argumentų.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Jeigu ieškovas pareiškė reikalavimą dėl pinigų sumos priteisimo, sprendžiant dėl šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, turi būti išsiaiškinta, ar prašoma priteisti suma yra didelė. Kai turtinio pobūdžio reikalavimai dėl pinigų sumos priteisimo pareiškiami keliems atsakovams, turi būti aiškinamasi, ar ieškovas ieškinį pareiškė atsakovams, kaip solidariems bendraskoliams, ar įrodinėja atsakovų asmeninę, ar subsidiarią civilinę atsakomybę. Kai ieškovas ieškinį grindžia solidariąja atsakovų pareiga, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1034/2009). Taigi, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis gali pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, taip pat turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismą saisto ieškovo pareikštas prašymas (CPK 13 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-830/2009). Jeigu ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tik vieno atsakovo atžvilgiu, turi būti vertinama, ar ieškinio suma šiam atsakovui, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, yra didelė. Tuomet, kai ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo areštuoti konkretų atsakovo (atsakovų) turtą, teismas, atsižvelgęs į šio turto vertę, sprendžia, ar tokio turto arešto pakanka užtikrinti ieškinį. Jeigu ieškovas prašo taikyti visų atsakovais patrauktų bendraskolių turto areštą, reikalavimo dydis vertinamas atsižvelgiant į bendraskolių bendrą turtinę padėtį, o ne į kiekvieno bendraskolio turtinę padėtį atskirai, t. y. vertinama, ar pagal bendrą jų visų turto vertę ieškinio sumą galima laikyti didele. Tokiu atveju teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali nurodyti, kad jos taikomos visų atsakovų turtui. Teismo nutartį vykdantis antstolis aprašo tą atsakovų turtą, kurį surandą, neviršydamas teismo nutartyje nurodyto arešto masto. Taigi, kai visų bendraskolių, bendrai paėmus, ar vieno iš bendraskolių (kelių bendraskolių) turtinė padėtis labai gera ir ženkliai viršija ieškinio sumą, o disponavimas turimu turtu, kuris yra likvidus, neapsunkintas, teismas neturėtų taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių, kadangi nėra grėsmės, jog jų netaikius, bus neįvykdytas ieškovui galimai palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009 ir tinkamai taikė teisės normas, o atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo vadovavimosi minėta nutartimi bei netinkamo teisės normų taikymo yra nepagrįsti.

Pagal pateiktus į bylą atsakovų įmonių balansus, kitus finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškiniu prašoma priteisti solidariai iš atsakovų suma atsakovams pagal jų turtinę padėtį nėra didelė, kad atsakovų turtinė padėtis patvirtina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo palankaus ieškovams sprendimo įvykdymas nepasunkės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir paneigia atskirojo skundo argumentus dėl pagrindų bei reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti atskiruoju skundu skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis palikina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDonatas Šernas