Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu V. Š., jo atstovui advokatui Gediminui Lukauskui,

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajam tyrėjui Mariui Uksui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. Š. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2591-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) 2022 m. vasario 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2591-2022 (toliau – Nutarimas), administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminui. Administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė skirta dėl to, kad V. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,07 promilių neblaivumas. V. Š. padarė pažeidimą, numatytą Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkte.

Pareiškėjas su padarytu nusižengimu sutinka ir neneigia vairavęs neblaivus. Pareiškėjo manymu, paskyrus jam alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, ji ne tik leis pasiekti bausmės tikslus, bet ir labiau atitiks proporcingumo už padarytą nusižengimą kriterijus. Nepaisant to, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo svarstyta alternatyvios administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taikymas. Mano, kad nepasiūlius aukščiau minėtos alternatyvios administracinio poveikio priemonės, buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo principas. Pareiškėjo teigimu, paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 31¹ straipsnio nuostatas. Taip pat neindividualizavo pažeidėjui skiriamos nuobaudos ir visiškai nesivadovavo proporcingumo principu. Nors V. Š. padarytas pažeidimas laikytinas pavojingu, tačiau jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Jo veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, administracinėn atsakomybėn patrauktas savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas buvo pripažinta lengvinančia aplinkybe. Akcentuoja, kad pareiškėjas dirba uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ krautuvo vairuotojo – sandėlininko padėjėjo pareigose. Įmonėje dirba nuo 2011 m. Įmonės direktorius nurodė, kad pareiškėjas informavo jį apie padarytą administracinį teisės pažeidimą už kurį gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas įmonės direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjui uždraudus vairuoti transporto priemones, jo atvykimas į darbą taps komplikuotu, nes joks viešasis transportas nuo jo gyvenamosios vietos iki darbovietės tokiu laiku nekursuoja. Taigi, teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbinėmis pareigomis, o jos netekimas, būtų tolygus darbo netekimui. Duomenų, kad pareiškėjas darytų teisės pažeidimus – nėra. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Paskirtą baudą pareiškėjas sumokėjo. Be kita ko, jis augina nepilnametį sūnų, kuris lanko Kretingos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinio ugdymo grupę. Sūnus turi sveikatos sutrikimų, todėl dažnai tenka lankytis medicinos įstaigose. Pareiškėjas atsižvelgdamas į visus aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti administracinio poveikio priemonę, kuri yra švelnesnė negu numatyta įstatyme.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 39-ANR_T-10-2022 „Nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo“, V. Š. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 39-ANR_O-23395-2022 „Sustabdyti teisė vairuoti transporto priemones“ V. Š. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2022 m. vasario 13 d. iki tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas. 2022 m. vasario 13 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad V. Š. 2022 m. vasario 13 d., 10.06 val. (pirmuoju tikrinimu) nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, o antruoju pūtimu (2022 m. vasario 13 d. 10.21 val.), nustatytas 1,08 promilių neblaivumas. V. Š. su tikrinimo rezultatais sutiko.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamos dvi alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemonės: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių; 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Pažymėtina, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Š., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,07 promilių neblaivumas. Pareiškėjas su padarytu nusižengimu sutiko ir dėl jo padarymo gailisi. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nusižengimo padarymo išvakarėse būdamas su draugais vartojo alkoholinius gėrimus (brendį), o neblaivumas buvo nustatytas ryte. Nurodė, kad ryte jautėsi gerai. Iš V. Š. paaiškinimų matyti, kad alkoholį jis tikrai vartojo, o jo poelgis – transporto priemonės vairavimas, vertintinas kaip lengvabūdiškas pasitikėjimas savo jėgomis, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams ar pačiam sau. Alkoholio matuoklio parodymai parodė, jog V. Š. pasitikėjimas buvo perdėtas ir objektyviai nepamatuotas, nes V. Š. pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus. V. Š. buvo nustatytas kelis kartus didesnis nei leistina norma neblaivumas. Be kita ko, V. Š. teigė, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo nusižengimo padarymo išvakarėse, tačiau iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad pirmuoju pūtimu V. Š. buvo nustatytas 1,07 promilių neblaivumas, o praėjus 16 minučių po pirmojo patikrinimo, alkoholio matuoklis parodė nežymiai, tačiau didesnį, t. y. 1,08 promilės neblaivumą. Taigi V. Š. neblaivumas nors ir labai nežymiai, tačiau didėjo, kas iš esmės galimai paneigia jo teiginius, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo tik nusižengimo padarymo išvakarėse (prieš 12 valandų, kas nurodoma 2022 m. vasario 13 neblaivumo nustatymo akte, patvirtintame V. Š. parašu). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas jau po 10 val. ryto. Įprastai pagal pastebimą praktiką, praėjus daug laiko nuo alkoholio vartojimo, asmuo blaivėja, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nutiko priešingai – V. Š. nustatytas neblaivumas neženkliai padidėjo. Be kita ko, pareiškėjas nurodė gyvenantis Kretingoje, tačiau buvo sustabdytas Palangoje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nusižengimo padarymo metu jis važiavo namo. Tarp Palangos ir Kretingos atstumas yra didesnis nei 10 kilometrų, kas tik parodo, jog pareiškėjas būdamas neblaivus, ketino vairuoti ganėtinai ilgą atstumą. Pareiškėjui būnant neblaiviam ir vairuojant tokį ilgą atstumą, būtų ženkliai išaugusi tikimybė kilti pavojingiems padariniams – grėsmė kitiems eismo dalyviams ar pačiam pareiškėjui.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2011 m. dirba vienoje Klaipėdos užmiestyje įsikūrusių bendrovių, tačiau gyvena Kretingoje. Netekus vairuotojo pažymėjimo, nuvykimas į darbą ir parvykimas iš jo, taptų labai komplikuotas, nes viešuoju transporto nuvykti ir parvykti galimybės nėra, todėl pareiškėjas mano, kad teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su jo darbinėmis pareigomis. Taip pat jis augina nepilnametį vaiką, kuriuo rūpinasi. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė darbdavio surašytą charakterizuojančią medžiagą apie jį, kurioje jis vertinamas teigiamai. Skunde taip pat akcentavo, kad dėl jo veiksmų sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, jis savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo galisi. Pažymėjo, jog už tokio pobūdžio nusižengimą yra baudžiamas pirmą kartą. Be kita ko, nurodė, jog yra išklausęs 4 valandų mokamą kursą apie alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą žmogaus sveikatai.

Teismas vertindamas pareiškėjo bei jo atstovo skunde ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, visgi akcentuoja, kad V. Š. padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir pavojingas. Tokio pobūdžio nusižengimas sukelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas jo pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimos nariams bei kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad V. Š. jo teigimu darbovietėje dirba nuo 2011, todėl aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į darbą bei grįžti iš jo, V. Š. buvo puikiai žinoma iki nusižengimo padarymo momento, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusižengimo padarymo.

Nors V. Š. prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo gailisi, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykimui į darbą ar jo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tai galėtų būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kas galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Tokios pat taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,07 promilės neblaivumas (kas leistiną 0,4 promilių ribą viršija daugiau nei 2 kartus), antruoju neblaivumo tikrinimo metu pareiškėjui nustatytas dar didesnis, t. y. 1,08 promilės neblaivumas. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad V. Š. praeityje, t. y. 2010 metais, jau buvo baustas už analogišką teisės pažeidimą (pagal tuo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį), tą kartą jam buvo skirtas specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones net 26 mėnesių laikotarpiui. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šis pažeidimas yra padarytas labai seniai, paskirta nuobauda bei poveikio priemonė atlikta, todėl yra negaliojanti. Teismas su šiais pareiškėjo atstovo argumentais iš esmės sutinka, tačiau pabrėžia, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, tai yra laikytina pareiškėją charakterizuojančia medžiaga. Negaliojanti nuobauda nepašalina praeityje padaryto pažeidimo fakto ir patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs daryti tokio pobūdžio pažeidimus. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-243-966/2020). Kaip matyti, pareiškėjas po pirmo grubaus teisės pažeidimo nepadarė išvadų – vėl įkliuvo, todėl teisme vėl yra sprendžiamas jo likimas Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo paskirta minimalaus dydžio nuobauda bei minimalaus termino administracinio poveikio priemonė, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo jame nurodytais motyvais ir taikyti švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė netenkinus skundo reikalavimo, tenkinti jį iš dalies ir pakeisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę ir skirti alternatyvą, kuri numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto atėmimo terminą ir papildomai skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, pareiškėjui su tuo sutinkant ir žinant šio įrenginio kainą ar įrengimo kaštus. Atkreipė dėmesį, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo svarstyta šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės taikymo galimybė, todėl buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo principas.

Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo teisme Klaipėdos AVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje nepateikė jokių prašymų, neišreiškė sutikimo, kad būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pareiškėjas bylos nagrinėjime nedalyvavo, nors apie jį buvo informuotas. Tą teismo posėdžio metu patvirtino tiek pats pareiškėjas, tiek jo gynėjas. Svarbu paminėti, kad ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už padarytą veiką. Taigi, pareiškėjas elgėsi pasyviai – bylos nagrinėjime nedalyvavo, neteikė jokių prašymų, neišreiškė sutikimo, kad būtų skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (nors šis jo sutikimas, siekiant, kad būtų skirta tokia administracinio poveikio priemonė buvo privalomas). Taigi, pareiškėjo bei jo atstovo išsakyti argumentai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo svarstyta aukščiau minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo galimybė ir tokiu būdu buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo principas, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nors bylos nagrinėjimo metu institucijoje nedalyvavo, neteikė jokių prašymų, neišreiškė sutikimo skirti aukščiau minėtą administracinio poveikio priemonę, tačiau kreipėsi į teismą ir teismo posėdžio metu išreiškė valią skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei sutrumpinti draudimą vairuoti transporto priemones iki minimalaus termino taikant šią poveikio priemonę.

Kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos alternatyvios galimybės taikyti administracinio poveikio priemones. Viena iš alternatyvų už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Tai reiškia, kad institucija ar teismas turi teisę, o ne pareigą skirti tokią poveikio priemonę.

Sprendžiant klausimą, ar yra teisinis pagrindas taikyti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kartu skiriant trumpesnį privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, būtina įvertinti visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir įvertinti, ar tai padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta, jog turės įsirengti automobilyje antialkoholinį užraktą, žino jo įrengimo ar nuomos kainą ir tai, kad dėl to patirs papildomų išlaidų. Institucija teismo posėdžio metu nurodė, kad antialkoholinio užrakto skyrimas yra galimas, tačiau neprivalomas, todėl prašė nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas, spręsdamas dėl nagrinėjamo skundo reikalavimo, iš naujo atsižvelgia į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nors pareiškėjas pačio pažeidimo fakto neginčijo, neblaivumo patikrinimo nevengė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau šiuo aspektu labai svarbi aplinkybė, jog jis praeityje, prieš daugiau nei 10 metų, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už analogišką teisės pažeidimą, jam buvo uždrausta vairuoti net 26 mėnesių laikotarpiui. Akivaizdu, kad V. Š. žinojo kokios pasekmės jo gali laukti jei bus vėl sustabdytas neblaivus, tačiau tam buvo abejingas. Šios aplinkybės rodo akivaizdų jo, kaip vairuotojo, pavojingumą. Be to, jam buvo nustatytas daugiau nei du kartus minimalią ribą viršijantis neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui dar kartą savo iniciatyva patikrinus Administracinių nusižengimų registro išrašą, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra, ko posėdžio metu neakcentavo nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas. Todėl visapusiškai įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti V. Š. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus alternatyvias administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu paskyrus šią administracinio poveikio priemonę, ji neįgyvendintų nuobaudos tikslų ir neatlitų prevencinio poveikio, nes pareiškėjas tiek praeityje, tiek ir nagrinėjamu atveju, negeba suderinti alkoholio vartojimo ir vairavimo, t. y. linkęs vairuoti pavartojęs alkoholinių gėrimų.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkini pareiškėjo skundo ir pakeisti institucijos nutarimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. vasario 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2591-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.