- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- AN2-282-844/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00074-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. S.
- Institucija
- LR Valstybinė darbo inspekcija
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarties G. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. S. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1 000 Eur bauda už tai, kad jis, atlikdamas darbdavio funkcijas ir būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 12 d., neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojas S. K. dirbtų legaliai, leido šiam darbuotojui dirbti 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 21 d., nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 5–8).
Šalies argumentai
2. Nesutinkant su Nutarimu apeliantas G. S. skunde Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams (toliau – Alytaus apylinkės teismas) prašė jam paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 300 Eur (b. l. 1–3), tačiau nenustačius tokio pagrindo Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi apelianto skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 114–119).
3. Apeliaciniame skunde G. S. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – sumažinti jam Nutarimu paskirtą 1 000 Eur administracinę nuobaudą iki 300 Eur (b. l. 123–124). Skunde nurodė, kad sutiko su padarytu nusižengimu, tačiau nesutiko su paskirtos baudos dydžiu. Teigė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, administracinė nuobauda turi būti taikoma proporcingai, nes tarp padaryto teisės pažeidimo ir nuobaudos turi būti teisinga pusiausvyra. Apelianto vertinimu teismas neįvertino aplinkybės, jog nebuvo padaryta žala valstybei. Sutinka, kad nelegaliu darbu laikytinas darbas nesant darbo sutarčiai, kuris savo veiksmu padaro didelę žalą valstybės ir visuomenės interesams, tačiau nepranešimas socialiniam draudimui apie sudarytą su darbuotoju darbo sutartį nesukuria jokių ekonominių pasekmių. Tai tik pavėluotas informacijos pateikimas, tęstinis nusižengimas, kurį apeliantas gera valia nutraukė. Darbuotojas gavo užmokestį nuo pat pirmos darbo sutarties dienos, taip pat buvo mokami ir visi privalomi mokesčiai. Mano, kad teismas netinkamai interpretavo pažeidimo sunkumą, nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašė apelianto skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinės nuobaudos individualizavimu ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taigi byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
6. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
8. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje normoje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir kt.). Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama.
9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą darbdaviai ar kiti atsakingi asmenys yra baudžiami nuo 1 000 iki 5 000 Eur bauda. Institucijos Nutarimu apeliantas nubaustas minimalia 1 000 Eur dydžio bauda. Skundžiama nutartimi apeliantui palikta Nutarimu paskirta minimali 1 000 Eur dydžio bauda, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodo, jog yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą nuobaudą sumažinti iki 300 Eur dydžio baudos. Aukštesnysis teismas vertina, kad apeliantas siekia švelnesnės jo teisinės padėties, tačiau šio prašymo pagrindui nepateikė jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų.
10. Nurodytina, kad nelegalus dabas ANK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, todėl aplinkybė, kad dėl darbo įstatymų pažeidimo neatsirado neigiamos pasekmės, pažeidimo pavojingumo vertinimui esminės reikšmės neturi. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų. Nelegaliu darbu yra paneigiamos imperatyvios darbo teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų nuostatos, pažeidžiamos asmens socialinės teisės, iškreipiama darbo rinka bei sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Įstatymo leidėjo už šį nusižengimą nustatyta griežta atsakomybė. Neabejotina, kad pagal tą patį ANK straipsnį kvalifikuotas administracinis nusižengimas kiekvienu atveju gali skirtis savo pavojingumu pagal padaryto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nusižengimą padariusio asmens elgesį, požiūrį į darbo įstatymų reikalavimų laikymąsi, kitas aplinkybes, todėl sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą kiekvienas nelegalaus darbo atvejis yra vertinamas individualiai.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas, leisdamas savo darbuotojui dirbti nelegaliai, padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų darbuotojo interesams, visai darbo rinkai bei ekonominei sistemai. Tai, kad nubaustasis dėl nusižengimo prisipažino ir nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė turi reikšmės skiriant nuobaudą sankcijos ribose ir į tai vertinamu atveju buvo atsižvelgta. Apylinkės teismas vertino ir apelianto nurodytas aplinkybes dėl jo finansinės padėties, tačiau analizuojant skundžiamos nutarties motyvus, individualizuojant nuobaudą pažeidėjui, jokių teisės ir proceso pažeidimų nenustatyta. Skundą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino teisės normą, kurią buvo prašoma taikyti asmens atžvilgiu ir atmesdamas tokį prašymą visiškai išsamiai tai motyvavo. Nei apelianto skundą nagrinėjant apylinkės teisme, nei šiuo metu jokių išskirtinių (išimtinių) aplinkybių, jog būtų pagrindas paskirtą nuobaudą švelninti labiau nei tai numatyta įstatyme, nenustatyta ir nenurodyta paties apelianto. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės dėl jo padėties švelninimo nėra išimtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo teismams taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
12. G. S. administracinio nusižengimo byloje nesant jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, taip pat esant informacijai, kad apeliantas yra jau ne kartą baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų ANK 32 straipsnyje ir skirti G. S. mažesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste akcentuotina, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nesant jokių pagrindų taikyti įstatyme numatytą išimtį dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir paneigtų teisingumo principo esmę.
14. Teismas pažymi, kad nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Keisti skundžiamą teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.