Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotai atstovei Neringai Aponienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo įgaliotam atstovui advokatui Viliui Putkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-263-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-263-2022 (toliau – ir Nutarimas) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, atlikdamas darbdavio funkcijas ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 12 d., neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojas S. K. dirbtų legaliai, leido šiam darbuotojui dirbti 2021 m. liepos 20 d. ir 2021 m. liepos 21 d., nustatyta tvarka nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jo priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1, 2 dalių ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu G. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. savo skundą palaikė bei paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta, tai atsitiko per nepastebėjimą. Nori, kad jam skirta bauda būtų sumažinta, nes šiemet jis patyrė daug nuostolių, bėdų, sustojo verslas, todėl neišgalės sumokėti baudos. Atlyginimas nedidelis, jį nustato sau pats. Dar dirba transporto vadybininku sūnaus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bet atlyginimas tik simbolinis, gal 10 ar 40 eurų, nepamena tiksliai, dirba tik 1 val. per dieną etatu. Santaupų neturi, nekilnojamas turtas yra bendras su žmona 3 kambarių butas ir garažas, dar turi motinos jam padovanotą sodą – du sklypus ir namelį. Nekilnojamojo turto vertės nežino, šiuo metu vyksta skyrybos, santuokoje įgytas turtas dar nepadalintas. Savo automobilio neturi, naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu, telefonu. Išlaidų transportui pats neturi. Santuokos metu yra paėmęs paskolą buičiai pasigerinti, darė remontą, kol kas grąžino nedidelę kredito dalį, mokėjimai išdėstyti ilgam laikotarpiui, žmona yra kredito laiduotoja. Jis prižiūri savo 1951 m. gimusią motiną, kuri daugiau vaikų neturi. Motina neturi nuosavybėje būsto, butą, kuriame ji gyvena, ji padovanojo pareiškėjui. Jo ir motinos gaunamų pajamų skirtumas yra apie 100 eurų. Motina gyvena viena, ji vasarą būna sode, pareiškėjas kasdien pas ją važiuoja. Jis padeda motinai nupirkti maisto, vaistų, kurių dauguma yra valstybės kompensuojami. Mamai diagnozuota išsėtinė sklerozė, cukraligė, ji turi daug ligų, bet invalidumo grupės jai neskyrė. Pareiškėjas turi vieną sūnų, jam 24 m., jis studentas, įkūręs įmonę, kurioje pareiškėjas ir dirba. Tos įmonės veikla sezoninė, ekonominė situacija ir joje sunki. Sūnus gyvena pas pareiškėją, šis jį išlaiko. Sutuoktinė dirba.

Institucijos įgaliota atstovė teisme prašė Nutarimą palikti galioti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia UĮ 56 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą.

Susipažinus su teismui pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą, G. S. administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei išklausius visus proceso dalyvius, matyti, jog G. S. visiškai sutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, jo neginčija ir neneigia byloje nustatyto fakto, kad jis leido nelegaliai dirbti darbuotojui S. K.. Tačiau G. S. nesutinka su Nutarimu jam paskirta administracine nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda ir prašo teismo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sumažinti jam paskirtą baudą iki 300 Eur. Todėl būtent šiuo aspektu teismas toliau ir pasisako.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu G. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda – 1 000 Eur. Skunde G. S. prašo jam paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur. G. S. apeliavo į tai, jog byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Jo paties finansinė padėtis yra sudėtinga, kadangi jis gauna tik nedideles pajamas, iš kurių dar išlaiko ir neįgalią motiną. Būtent šių motyvų pagrindu G. S. ir prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas pažymi, jog sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.). Taigi iš viso to sprendžiama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik esant nustatytoms išskirtinėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, dėl kurių egzistavimo asmeniui būtų galima švelninti jo teisinę padėtį. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra.

Skundžiamame Nutarime Institucija teisingai bei pagrįstai nustatė G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Tuo tarpu G. S. nurodytos aplinkybės dėl jo sunkios finansinės padėties nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pagrįsdamas savo turtinę padėtį, G. S. pateikė teismui tik duomenis apie savo gaunamą darbo užmokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adm. skundo b. l. 103), kuris per mėnesį sudaro 680,86 Eur (atskaičius mokesčius), Vartojimo kredito sutarties Nr. 9000742183 sandorio Nr. 2 kopiją (adm. skundo b. l. 104), pagal kurią 2021 m. rugsėjo 16 d. suteiktą 11 658,72 Eur kredito sumą yra įsipareigojęs sumokėti iki 2027 m. rugpjūčio 28 d., motinos L. S. neįgaliojo pažymėjimo kopiją (adm. skundo b. l. 59), patvirtinančią, kad šiam asmeniui didelių specialiųjų poreikių lygis nustatytas nuo 2017 m. gegužės 11 d. neterminuotai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 28 d. pažymą apie L. S. išmokėtas išmokas (adm. skundo b. l. 96 - 100), iš kurios matyti, kad L. S. per mėnesį išmokama senatvės pensija, našlių pensija ir transporto išlaidų kompensacija sudaro bendrai 509,93 Eur (2022 m. balandžio mėnesio duomenys). Duomenų apie visas gaunamas kitų rūšių pajamas, turimą registruotiną nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, taip pat kitokį (vertybinius popierius ir kt.) turtą nepateikta, pareiškėjas žodžiu teismui nurodė turintis santuokoje įgytą ir šiuo metu santuokos nutraukimo byloje dalijamą turtą – trijų kambarių butą ir garažą, taip pat nurodė asmeninės nuosavybės teise dar turintis motinos padovanotą butą, kuriame gyvena motina, taip pat du sodo sklypus su nameliu, dar teigė tik už simbolinį atlygį dirbantis sūnaus įmonėje, tačiau jokių duomenų, kokias su darbo santykiais susijusias pajamas gauna sūnaus įmonėje, nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad darbo užmokestį pareiškėjas sau nustato pats, be to, naudojasi įmonei priklausančiu automobiliu, telefonu. Taigi, vien vertinant teismui pateiktus ir žodžiu pareiškėjo nurodytus duomenis apie jo turtinę padėtį, nepateiktus visų objektyvių duomenų apie pareiškėjo turimą turtą, santaupas, visų rūšių pajamas, nėra pagrindo šiuo atveju nuspręsti, kad jam paskirta minimalaus dydžio bauda gali būti laikoma nepakeliama finansine našta. Įvertinus ir tai, kad pareiškėjo motinos gaunamos išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo yra nedaug mažesnės nei paties pareiškėjo darbo užmokestis, atskirai gyvenanti motina jam netgi yra padovanojusi tiek savo butą, tiek du sodo sklypus su nameliu, įvertinus ir tai, kad duomenų apie motinos turimas santaupas ir kitą turtą nėra, abejotina, kad pareiškėjas kaip nors reikšmingai finansiškai prisideda prie motinos išlaikymo. Pareiškėjo sūnus pilnametis, darbingas, pats turi veikiančią įmonę, taigi, pareiškėjas neturi pareigos jį išlaikyti, be to, nurodė netgi pats papildomai dirbantis sūnaus įmonėje, kreditiniai pareiškėjo įsipareigojimai nėra dideli, be to, galutinio atsiskaitymo pagal kredito sutartį laikas baigsis tik po 5 metų, vartojimo kreditas buvo paimtas laiduojant ir pareiškėjo sutuoktinei, naudojamas bendriems šeimos poreikiams. Todėl G. S. skunde nurodytos aplinkybės dėl sunkios jo finansinės padėties vertinamos kaip deklaratyvūs, objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai.

Sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą, be kita ko, būtina itin svariai įvertinti ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pastebėtina, jog tokio pobūdžio administracinį nusižengimą (nelegalus darbas) jis padarė pirmą kartą, tačiau tiek šio administracinio nusižengimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu ANK 40 straipsnio atžvilgiu jis yra laikomas baustu administracine tvarka (adm. skundo b. l. 67 – 91, 92). G. S. iki šiol nėra teistas, tačiau 2022 m. liepos 18 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo tyčinio nusikaltimo padarymo (adm. skundo b. l. 66). Taigi visa tai leidžia teigti, jog G. S. yra linkęs pažeidinėti imperatyvius teisės aktų reikalavimus, jo asmenybė nėra drausminga, o tai irgi nesuteikia jokio pagrindo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninančias jo teisinę padėtį. Teismo vertinimu, visi G. S. išdėstyti skundo motyvai negali būti laikomi išskirtinėmis aplinkybėmis, suponuojančiomis galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog visos G. S. išdėstytos aplinkybės dėl jo turtinės padėties jam buvo žinomos dar iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl jis pats turėjo elgtis ypatingai atsargiai, būti maksimaliai atidus, tačiau šis visgi pasirinko lengvabūdišką, teisei priešingą elgesio modelį ir dėl to dabar privalo prisiimti ir visas neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama G. S. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų ir pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą, todėl keisti skundžiamą Nutarimą skunde nurodytais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl visų šių priežasčių Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, o G. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-263-2022, kuriuo G. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.