- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-714-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04437-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- R. M., S. M.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. M. ir S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. M. ir S. M. dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės (reg. Nr. 11195), kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, pardavė S. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2860 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 739 kv. m., bei taikyti restituciją natūra – valstybės nuosavybėn grąžinti atsakovams S. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 739 kv. m ploto dalį, o atsakovams S. M. ir R. M. grąžinti 113,98 Eur, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.Nurodė, kad S. M. teisės aktų nustatyta tvarka buvo nuspręsta suteikti parduodant 0,20 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-05-05 įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-1759 patvirtino Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Rudaminos seniūnijos, Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis, būdus bei pobūdžius, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus, taip pat S. M. buvo suprojektuotas 0,2860 ha ploto kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos, žemės sklypas proj. Nr. 1304. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013-09-12 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2604 patvirtino žemės sklypo (projektinis Nr. 1304) kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemėvaldos“ 2011-06-18 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėto įsakymo 4 punktu nuspręsta parduoti S. M. valstybinės žemės kitos paskirties 0,2860 ha ploto žemės sklypą, įskaitant 8,75 Lt valstybės vienkartinių išmokų, sumokėtų pagal 1992-08-07 mokėjimo pranešimą, o už 0,086 ha žemės sumokant 458 Lt. 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės (reg. Nr. 11195), Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, pardavė S. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2860 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba 2015-11-06 gavo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-11-04 raštą Nr. 2.S-(206)-62040, kuriuo prokurorė informavo apie 2015-11-04 priimtą nutarimą Nr. 2.1.5-71, kuriame prokurorė D. K. išnagrinėjusi S.B. B. prašymą, konstatavo, kad atsakovams parduodant žemės sklypą kadastro Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, tuo pačiu pažeistas ir viešasis interesas. Nutarimu prokurorė nutarė reikalauti, kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi teisinių priemonių nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti taikymo dėl 2013-11-20 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 1195) galiojimo. Atsižvelgdamas į minėtą nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016-02-15 pavedimu Nr. 1PAV-113-(L8) Vilniaus rajono skyriaus vedėjui pavedė organizuoti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu, dalyvaujant namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkams R. M. ir S. M. būtų nustatyta, ar namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Pardavimo taisyklės), 4 p. nuostatas. Atsižvelgiant į namų valdos sudėties apibrėžimą, bei atsakovų faktiškai naudojamos namų valdos įvertinimą atlikus patikrinimą, bei matavimus, nustatyta, kad šiuo metu namų valdos sklypo plotas sudėties požiūriu neatitinka 739 kv.m ploto dalyje, taip pat, kad sklypas suformuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Pardavimo taisyklių 4 p. nuostatas. Atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. įtvirtintą teisinį namų valdos reglamentavimą, į namų valdos žemę neturėjo būti įtraukta pievų užimta žemė. Ieškinys reiškiamas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalies 739 kv.m ploto neteisėto pardavimo, t. y. atsižvelgiama tai, kad 2016-03-03 žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo metu dalyvaujant atsakovei tiksliaisiais matavimo prietaisais buvo nustatyta, kad žemės sklypo naudmenas sudaro 689 kv. m pievos ir 50 kv. m. nenaudojamas plotas, kas negalėjo būti parduota kaip namų valda. Atsakovai apie patikrinimo rezultatus buvo informuoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016-03-09 raštu 48SD-2559-(14.48.104.) pateikiant patikrinimo aktą su priedais.Pripažinus netekusia galios 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 11195) dalį dėl neteisėtai 739 kv. m. parduoto ploto, turi būti taikoma restitucija. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, CK 6.146 straipsniu, restitucija turėtų būti atliekama natūra, t. y. pagal negaliojančią Sutarties dalį atsakovų įgyta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 739 kv. m ploto dalis grąžintina valstybės nuosavybėn, o atsakovams grąžintini už šią dalį sumokėti pinigai – 393,56 Lt (113,98 Eur).Atsakovai S. M. ir R. M. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinys grindžiamas būtinumu apginti viešąjį interesą, tačiau ieškovė nenurodė, kokių asmenų ar jų grupės interesais yra ginamas viešasis interesas. Įsakymo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011-05-05 įsakymas Nr. 48Vį-{14.48.2.)-1759, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai. S. M. suprojektuotas 0,2860 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1304. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. nuostatas tai yra teritorijų planavimo dokumentai. Todėl darytina išvada, kad ieškovės ginčijama sutartis neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatoms ir jokiam kitam įstatymui, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.223 str.2 d.ir tenkinti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-02-17 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės (reg. Nr. 11195) dalį, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, pardavė atsakovams S. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2860 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 739 kv. m.; taikė restituciją natūra – valstybės nuosavybėn grąžino atsakovams S. M. ir R. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 739 kv. m ploto dalį, o atsakovams S. M. ir R. M. grąžino 113,98 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į namų valdos sudėties apibrėžimą bei atsakovų faktiškai naudojamos namų valdos įvertinimą atlikus patikrinimą, bei matavimus, konstatavo, kad šiuo metu namų valdos sklypo plotas (689 kv. m ploto pieva ir 50 kv. m ploto nenaudojama žemė) sudėties požiūriu neatitinka 739 kv.m ploto dalyje, taip pat konstatavo, kad sklypas suformuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Pardavimo taisyklių 4 p. nuostatas. Teismas nurodė, kad į namų valdos žemę, ją parduodant atsakovams S. M. ir R. M. neturėjo būti įtraukta pievų užimta žemė, bei nenaudojama žemė. Teismas atsakovų nurodomą aplinkybę, kad ginčo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis atsirado Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2011-05-05 įsakymo Nr. 48Vį-{14.48.2.)-1759, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos ir plotai pagrindu, laikė teisiškai nereikšminga, nes ne šiuo pagrindu yra įgyjama nuosavybė. Teismas 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 11195) dalį dėl 739 kv. m. parduoto ploto pripažino niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str.) bei taikė abipusę restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai S. M. ir R. M. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas nesprendė klausimo, ar iš tiesų šiuo ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir, koks jis. Atsakovams numatytas parduoti žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį, pasirašytą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos ir S. M. 2010-01-15 Nr.AL-1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Įsakymu dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Rudaminos seniūnijos Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo 2011-05-05 Nr. 48VJ- (14.48.2.)-1759, patvirtino šios vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus. Šio įsakymo priedėlyje, 42 eilutėje, S. M. suprojektuotas sklypas Nr. 1304, 0,2860 ha ploto ir jo ribos. Šis dokumentas yra teritorijų planavimo dokumentas, toks, kuris ir yra nurodytas Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. pirmame sakinyje. Tačiau teismas šio dokumento nevertino kaip teritorijų planavimo dokumento, o nusprendė, kad jis yra teisiškai nereikšmingas, kadangi ne jo pagrindu įgyjama nuosavybė. Šioje byloje teismas klaidingai išaiškino Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d.Reikšminga bylos aplinkybė, kad šioje sodyboje gyveno atsakovės S. M. tėvas S. Š. su šeima ir visą laiką naudojosi 30 arų žemės sklypu.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-17 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:Apeliantai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad apeliantės tėvas su šeima visą laiką naudojosi 30 arų žemės sklypu. Su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai tokių teiginių neįrodo, nes juose nėra tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, visi duomenys rodo, kad apeliantai nenaudojo namų valdai daugiau nei 20 arų namų valdos žemės. Tai įrodo faktas, kad, atsižvelgiant į namų valdos faktinį naudojimą, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-15 potvarkiu Nr. 1279p „Dėl žemės sklypų privačios namų valdos pardavimo“ rajono valdyba nusprendė parduoti apeliantams 0,20 ha ploto namų valdą (duomenys neskelbtini).Apeliantams namų valda buvo parduota su pieva, kuri iš esmės kaip žemės ūkio naudmena gali būti siejama su žemės ūkio veikla, o ne su statinių eksploatavimu. Visa tai paneigia apeliantų argumentus, kad namų valdos (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje esanti pieva privatizuota teisėtai kaip namų valdos žemė. Apeliantai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatskleidė skundžiamame sprendime pažeisto viešojo intereso. Privatizuojant valstybinės žemės sklypus valstybės institucijų, kaip viešųjų subjektų veikla, sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Teismas skundžiamame sprendime atskleidė padarytą pažeidimą, o būtent skundžiamame sprendime pažymėjo, kad apeliantams dalis namų valdos parduota pažeidžiant Žemės reformos 9 str. 2 d. nuostatas. Taip pat teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad „sandoriai, kuriais sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausančio turto likimas, turi viešojo intereso apsaugos elementų, todėl yra viešasis interesas nagrinėti valstybės nuosavybės perleidimo sandorius“. Tai paminėjus skundžiamame sprendime visiškai pakanka, kad būtų konstatuotas pažeidimas, kas savaime reiškia ir viešojo intereso pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Dėl naujų įrodymų. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) pateikė naujus įrodymus- apeliantės S. M. gimimo liudijimą bei išrašą iš apeliantės tėvo Š. S. asmeninės sąskaitos, patvirtinantį, kad jo šeima 1956-1959 m. naudojosi 30 arų ploto žemės sklypu. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nagrinėjamos bylos esmė – valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pardavimo teisėtumo patikrinimas ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pažeistos valstybės nuosavybės teisės į žemę gynimas sudaro viešąjį interesą, nutarė, kad byloje pateiktų įrodymų neužtenka išvadai apie apeliantų sklypo (ne) naudojimą pagal namų valdos paskirtį. Teisėjų kolegija prijungė prie bylos medžiagos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, bei pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d., 314 str.). Apeliantai pateikė papildomus įrodymus-Registrų centro išrašą, gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, policijos komisariato išduota pažymą apie gaisrą, apeliantams priklausančio arklio pasą, taip pat patenkino jų prašymą ir apklausė liudytojas R. A., S. V., S. N.. Papildomi įrodymai buvo pateikti teismo posėdžio metu, ieškovės atstovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti šių papildomų įrodymų tyrime.Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2006-11-14 atsakovės S. M. vardu nuosavybės teise registruoti 73,68 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas ir ūkinis pasatas; statinių statybos pradžia ir pabaiga 1992 m. Gyvenamojo namo techniniame pase ir techninės apskaitos duomenyse neužfiksuotas naudojamas žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-05-05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1759 patvirtino Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Rudaminos seniūnijos, Rudaminos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas ir plotus; S. M. buvo suprojektuotas 0,2860 ha ploto žemės sklypas. 2013-11-20 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovams S. M. ir R. M. bendros jungtinės nuosavybės teise buvo parduotas 2860 kv. m. žemės sklypas. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą 2016 m. buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo sudaro pievos plotas bei nenaudojamas šlaitas, jie užima 739 kv. m.; 2016-03-04 buvo surašytas atitinkamas aktas. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., apibrėžiant namų valdos žemės sudėtį, nustato, kad tai yra žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Ieškovė sprendė, kad šiuo metu namų valdos sklypo plotas sudėties požiūriu neatitinka 739 kv. m. ploto dalyje, t.y. sklypas suformuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Pardavimo taisyklių 4 p. nuostatas, dėl to kreipėsi su ieškiniu dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo nuginčijimo šioje dalyje.Dėl pareikšto ieškinio vertinimo kaip ginančio viešąjį interesą.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo viešojo intereso atskleidimo nagrinėjamoje byloje. Apeliantai nurodė, kad teismas nesprendė klausimo ar iš tiesų šiuo ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir koks jis. Apeliantas nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją kiekvieną kartą, kai sprendžiamas klausimas ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti pagrįsta, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantų pozicija; konkrečios grupės asmenų intereso nenurodymas sprendimo motyvuose reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, ar jis neatskleistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą; pažeistos valstybės nuosavybės teisės į žemę gynimas yra viešasis interesas.Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl viešojo intereso turinio nagrinėjamoje byloje ir plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Dėl skundo argumentų dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.Apeliantai nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, kuria rėmėsi teismas, nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teisės priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai, ne didesni kaip 2,0 ha. Atsakovams numatytas parduoti žemės sklypas buvo suprojektuotas pagal 2010-01-15 sutartį Nr. AL-1; nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 48VĮ (14.48.2)-1759 buvo patvirtintas šio sklypo projektas, ribos ir plotas. Apeliantų vertinimu šis dokumentas yra teritorijų planavimo dokumentas, valstybės žemės sklypo pirkimo-pradavimo sutartis galėjo būti pakeista, tik jį nuginčijus. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje įtvirtina, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas yra tęstinio pobūdžio procesas, susidedantis iš atskirų etapų, parengiamųjų darbų. Atitinkamu žemėtvarkos projektu yra suprojektuojama konkreti teritorija, kuriuos ribose asmenims (pretendentams) atitinkantiems konkretaus žemėtvarkos rengimo sąlygas, gali atsirasti subjektinė teisė įsigyti nuosavybėn laisvą valstybinės žemės sklypą, identifikuotą individualiais požymiais. Apeliantais įstatyminis pagrindas namų valdos nuosavybei po registruotais statiniais atsirasti įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., o parduodamos namų valdos dydį nustato Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos; namų valdos tinkamas suprojektavimas, suformavimas tik sukuria prielaidas atsirasti asmenų nuosavybei įstatyme įtvirtintais pagrindais. Taigi ieškovė, norėdama įrodyti kad dalis žemės sklypo suteikta atsakovams neteisėtai, neturėjo pareigos ginčyti žemės sklypo projektą.Dėl žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį.Ieškinys dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiu dalyje dėl 739 kv. m. sklypo buvo pareikštas, nustačius, kad ši namų valdos žemės sklypo dalis nenaudojama pagal paskirtį. Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d., apibrėžiant namų valdos žemės sudėtį, nustato, kad tai yra žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Atlikus žemės naudojimo patikrinimą, 2016 m. buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo sudaro pievos plotas bei nenaudojamas šlaitas, jie užima 739 kv. m.; 2016-03-04 buvo surašytas atitinkamas aktas. Ieškovė sprendė, kad šiuo metu namų valdos sklypo plotas sudėties požiūriu neatitinka 739 kv. m. ploto dalyje, t.y. sklypas suformuotas pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. ir Pardavimo taisyklių 4 p. nuostatas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pripažįsta, kad Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme nėra įtvirtinta tiesioginio draudimo, kad namų valdai negalima parduoti pievos, tačiau, jos manymu, įstatymai imperatyviai sieja parduodamos privatiems asmenims namų valdos dydį kaimo vietovėje su statinių eksploatacija ir faktiniu žemės valdos naudojimu pagal įstatyme išvardintas naudmenas. Ieškovės manymu 2016-03-04 aktas įrodo, jog 739 kv. m. atsakovų sklypo dalis (pieva ir 50 kv. m. šlaito) atsakovų nenaudojama.Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomai pateikti įrodymai paneigia akte įtvirtintą informaciją. Su apeliaciniu skundu atsakovai pateikė išrašą iš apeliantės tėvo Š. S. asmeninės sąskaitos, patvirtinantį, kad jo šeima 1956-1959 m. naudojosi 30 arų ploto žemės sklypu. 1991-07-12 policijos komisariato pažyma patvirtina, kad 1990-06-21 S. M. namas (duomenys neskelbtini) kaime sudegė gaisro metu. 2006-10-13 pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. (100)-11.75-567 ir išrašas iš Registrų centro patvirtina, kad 73,68 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas ir 20 kv.m. ūkinis pastatas buvo pastatyti ir įregistruoti (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), t.y. buvusio atsakovės tevo namo vietoje. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti įrodymai patvirtina atsakovės R. M. paaiškinimus apie tai, kad atsakovai atstatė namą vietoje sudegusio jos tėvo namo, t.y. labai tikėtina, kad šeima visą laiką naudojosi tuo pačiu žemės sklypu apie 30 kv. m. ploto. Atsakovai pateikė arklio pasą, patvirtinantį, kad namų ūkyje jie turi arklį. Apklaustos liudytojos S. N. ir S. V., kaimynės bei liudytoja R. A., atsakovės sesuo paaiškino, kad atsakovai M. laiko gyvulius, arklį, naminius paukščius; visa jų sklypo žemė yra ariama ir nuolat naudojama, tame tarpe ir žemės sklypo dalis prie upelio (pieva). Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti įrodymai paneigia ieškovės atlikto patikrinimo 2016-03-04 akto duomenis. Akte užfiksuota žemės sklypo būklė kovo mėnesio pradžioje, iki sezoninių lauko darbų pradžios, fiksacija yra vienkartinė. Byloje nustatyta, kad atsakovai teisėtai laiko gyvulius, t.y. namų valdos žemės sklypo naudojimas ne tik sodui ir daržui, bet ir žemės ūkio kultūrų, skirtų gyvulių ir naminių paukščių pašarui, auginimui, namų valdos paskirčiai neprieštarauja.Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos pripažinti kad atsakovai M. naudojosi 739 kv. m. žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, t.y. ginčijama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis neprieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nuostatoms. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 3 d.). Ieškovė atkleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį ( CPK 83 str. 1 d. 5 p.); atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) iš ieškovo, atleisto nuo bylinėjimosi išlaidų, neišieškomos (CPK 96 str. 2 d.).Atsakovai sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme; lėšos buvo sumokėtos S. M. vardu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš ieškinį pareiškusiai institucijai ( Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos) skirtų biudžeto lėšų (CPK 96¹ str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d sprendimą panaikinti ir ieškinį atsakovams S. M. ir R. M. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, atmesti.
Priteisti S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 220 Eur (du šimtus dvidešimt euro) bylinėjimosi išlaidų iš Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skirtų biudžeto lėšų.