- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-113-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03325-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- I. Z., I.
- Atsakovas
- M. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Z. ir atsakovo M. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir atsakovo M. N. priešieškinį ieškovei I. Z. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje yra kilęs dėl santuokos nutraukimo, kompensacijos už sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovė I. Z. prašė nutraukti jos ir atsakovo M. N. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo kompensaciją už jam priklausančio namo pagerinimą – 59 300 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad gyvenimo su atsakovu santuokoje metu ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas, todėl atsakovė turi teisę gauti iš atsakovo piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo verte.
Priešieškiniu atsakovas M. N. prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti ieškovei skalbimo mašiną, šildymo katilą ir penkis radiatorius, penkias duris (tik varčias), stumdomų durų spintą ir plastikinį balkono langą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškino, kad dėl šalių santuokinio gyvenimo iširimo yra kalta būtent ieškovė. Atsakovas pripažino, kad ieškovė iš asmeninių lėšų pirko daiktus, kurie buvo naudojami buityje, bei nurodė, kad jie turi būti priteisti ieškovei, tačiau nesutiko su tuo, kad ieškovės lėšomis būtų buvę atlikti kokie nors atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo statybos darbai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisė iš atsakovo ieškovei 29 080,70 Lt dydžio kompensaciją už padalintą turtą natūra, įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei šaldytuvą „Gorenje“, modelis WA63120, per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad bylos šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas laikė įrodytu, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis namas ir jo gerbūvis bylos šalių gyvenimo santuokoje metu buvo pagerintas ieškovės asmeninėmis lėšomis, t. y. buvo sukurta bendra dalinė nuosavybė. Teismas į bylą pateiktus lokalinę sąmatą bei turto vertinimą laikė nepatikimais įrodymais, kuriais remiantis negalima nustatyti realiai atliktų pagerinimų apimties. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad iš jos asmeninių lėšų buvo padidinta turto dalis 9 080,70 Lt sumai (pirko kieto kuro katilą, radiatorius, durų varčias, spintą, plastikinį langą, vandens siurblį). Anot teismo, ieškovė įrodė antro atsakovui priklausančio namo aukšto, sanitarinio mazgo įrengimą. Vadovaudamasis logika, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas manė, kad neesant objektyvių įrodymų dėl turto vertės padidinimo, būtų sąžininga įvertinti atsakovo turto padidinimą laikotarpiu nuo 2008 iki 2011 metų bendra 40 000 Lt suma. Teismas ieškovei taip pat priteisė iš atsakovo skalbimo mašiną, įgytą ieškovės lėšomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo kaip kompensaciją už padalintą turtą natūra 14 642,55 Lt ir grąžinti ieškovei skalbimo mašiną „Gorenje“ WA63120; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas paaiškina, kad sutinka, jog ieškovė namui pagerinti panaudojo 11 542,55 Lt asmeninių lėšų, taip pat tikėtina, jog galėjo papildomai išleisti dar 3 000 Lt. Teismas sprendime klaidingai nurodė, kad atsakovas įpareigotas ieškovei grąžinti šaldytuvą „Gorenje“ WA63120, nors turėjo būti skalbimo mašina.
Apeliaciniu skundu ieškovė I. Z. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 59 365 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovui šalių gyvenimo kartu metu priklausantis namas buvo pagerintas ieškovės lėšomis, dėl pagerinimų namo vertė padidėjo 118 729 Lt, kurių pusė turėtų būti priteista ieškovei. Kadangi reikalavimo grąžinti jai skalbimo mašiną ieškovė nereiškė, teismas neturėjo teisės šioje dalyje priimti sprendimo. Teismas neteisingai paskirstė tarp šalių ir bylinėjimosi išlaidas, kurios turėjo būti paskaičiuotos nuo reikalavimo priteisti 59 365 Lt dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas M. N. prašo skundą atmesti. Atsakovas paaiškina, kad ieškovės teiginiai apie jos išleistas sumas atsakovui priklausančio namo pagerinimui yra niekuo neparemti bei akivaizdžiai klaidingi, ką patvirtino ne tik ieškinio tikslinimas, bet ir faktas, jog dalis ieškovės nurodytų pirkinių buvo apmokėti atsakovo asmeninėmis lėšomis. Pateiktos lokalinės sąmatos bei turto vertinimas nėra įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ieškovės realiai į namą investuotos asmeninių lėšų sumos dydį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK 320) straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Šio apeliacinio proceso ribas nustato apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai, iš kurių matyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas abiejų apeliantų skundžiamas dviem aspektais: dėl skalbimo mašinos priteisimo ir dėl ieškovei I. Z. priteistos kompensacijos dydžio. Taigi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslas ir yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimas minėtų aspektų fone, netenkinant atsakovo prašymo dėl žodinio proceso, nes prie apeliacinių skundų nėra pateikta naujų įrodymų, todėl nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra būtina (CPK 322str.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl ieškovei priteistos kompensacijos dydžio.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu apsigyveno ir bendrą ūkį pradėjo tvarkyti 2008 m. pradžioje, o santuoką sudarė 2008 m. lapkričio 15 d. Gyvenimo kartu su ieškove metu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu gyvenimo su atsakovu iki santuokos ir po jos sudarymo metu atsakovui priklausantis namas buvo iš esmės pagerintas ieškovės asmeninėmis lėšomis.
Reikalavimo pripažinti minėtą namą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis), ieškovė nereiškė, tačiau savo teises gina pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją už jam priklausančio turto pagerinimą. Kasacinio teismo praktikoje išskiriama, jog toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Reiškiančiam tokį materialinį teisinį reikalavimą sutuoktiniui tenka ir pareiga įrodyti ne tik, kad santuokos metu kitam sutuoktiniui asmenines nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas ir pagerintas būtent ieškinį reiškiančio sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ar sutuoktinių bendromis lėšomis, ar sutuoktinio darbu, bet ir pagerinimo mastą (CPK 12, 178 straipsniai). Iš šalių procesiniuose dokumentuose išreikštų pozicijų akivaizdu, jog šalys nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kuria, ištyrus bylos medžiagą, nustatytas ieškovei priteistinos kompensacijos dydis.
Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Ieškovė, siekdama pagrįsti, kad bendro gyvenimo su atsakovu metu turėjo 85 000 Lt asmeninių lėšų, pateikė 2008 m. liepos 10 d. su savo buvusiu sutuoktiniu J. Z. sudarytą susitarimą, kuriuo patvirtinta, jog pastarasis ieškovei sumokėjo 85 000 Lt pagal 2008 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą (b. l. 24), bei asmeninių banko sąskaitų išrašus (b. l. 34-40). Ginčo dėl to, kad ieškovė minėta suma iš tiesų disponavo bei dalį jos investavo į atsakovui priklausančio namo pagerinimą, tarp šalių nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis).
Į bylą ieškovė pateikė dvi lokalines sąmatas, iš kurių pagal vieną (Lokalinė sąmata Nr. 1) paskaičiuota bendra atsakovui priklausančio namo statybos darbų kaina, o pagal kitą (Lokalinė sąmata Nr. 2) – atliktų statybos darbų kaina šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Abi paminėtas sąmatas pagal ieškovės užsakymą parengė ypatingo statinio projekto dalies ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovė. Lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nurodyta, kad atliktų statybos darbų vertė, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra 98 728,80 Lt, o Lokalinėje sąmatoje Nr. 1 nurodyta, kad bendra atliktų statybos darbų vertė – 294 399,94 Lt. Pagal ieškovės užsakymą parengtoje Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 11-05-30:01 užfiksuota, kad atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rinkos vertė 2011 m. balandžio 22 d. buvo 314 000 Lt. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, jog dėl jos asmeninių lėšų padidėjusi atsakovo gyvenamojo namo vertė turėtų būti apskaičiuota atimant iš atsakovui priklausančio gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės Lokalinėse sąmatose užfiksuotų statybos darbų kainų skirtumą, t.y. 314 000 Lt – (294 399,94 Lt – 98 728,80 Lt), kas sudarytų – 118 328,86 Lt. Būtent nuo šios sumos ieškovė apskaičiavo prašomos priteisti kompensacijos dydį (118 328,86 Lt/2). Tačiau toks kompensacijos apskaičiavimo būdas nėra tinkamas. Tokia išvada darytina, kadangi, ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos, nustatant realiai atliktų statybos darbų apimtį, nėra tinkamos įrodinėjimo priemonės, kadangi neįmanoma patikrinti, kokiu būdu jas parengęs asmuo nustatė, kokie statybos darbai ir kuriuo metu buvo atlikti; be to, lokalinėse sąmatose skaičiavimai atlikti pagal statybos darbų kainas buvusias 2009 – 2010 metais, kai pats namas pradėtas statyti 2006 metais. Taigi akivaizdu, jog ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia būtų atsakovui priklausančio namo vertė be ieškovės lėšomis atliktų pagerinimų. Tačiau atsižvelgiant į šios bylos įrodinėjimo dalyko specifiką bei aplinkybes, jog de facto neįmanoma (dėl šalių skirtingai nurodomų faktų) nustatyti, kokie namo rangos darbai buvo atlikti ieškovės lėšomis ir šalių bendro gyvenimo laikotarpiu, spręstina, jog šiuo konkrečiu atveju kompensavimo mechanizmas turėtų būti parenkamas toks, kad ieškovei būtų grąžintos realiai išleistos lėšos atsakovo asmeninio turto pagerinimui. Apibendrinant išdėstyta, esminę reikšmę nustatant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį turi tinkamas įrodymų, pagrindžiančių ieškovės išlaidas atsakovo namui pagerinti, įvertinimas.
Iš ieškovės procesinių dokumentų bei paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, matyti, kad ieškovės pozicija dėl to, kokią realiai sumą ji investavo į atsakovui priklausantį gyvenamąjį namą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu keitėsi: iš pradžių ieškovė teigė, kad į namo pagerinimus investavo 85 000 Lt (b. l. 3), vėliau, kad 26 000 Lt (b. l. 99), o galiausiai, kad 70 000 Lt (b. l. 100).
Byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo iš asmeninių lėšų nupirko šildymo katilą ir radiatorius – 4 954,70 Lt (b. l. 72 Lt), po santuokos sudarymo sumokėjo 2 081 Lt už spintą (b. l. 67-68), už langus – 1 200 Lt (b. l. 71). Iš atsiliepime į ieškinį išdėstytos atsakovo pozicijos akivaizdu, jog jis pripažįsta, kad iš ieškovės asmeninių lėšų iki šalių santuokos sudarymo buvo nupirktos durys, už kurias sumokėta – 1 290 Lt (b. l. 73). Atsakovas pripažįsta faktą, jog ieškovė taip pat apmokėjo į bylą pateiktas sąskaitas, kuriose nenurodytas mokėtojas, 2 016,85 Lt sumai (CPK 187 straipsnio 1 dalis) (b. l. 72-91). Taigi iš paminėto seka, kad į bylą yra pateikta įrodymų, jog ieškovė šalių gyvenimo kartu metu iš asmeninių lėšų neabejotinai nupirko daiktų, skirtų atsakovui priklausančio namo pagerinimui, už 11 542,55 Lt (CPK 185 straipsnis).
Remdamasi byloje surinktais duomenimis teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nėra pagrindo išvadai, kad visos ieškovės turėtos piniginės lėšos (85 000 Lt) buvo panaudotos atsakovo turto pagerinimui (CPK 178 straipsnis). Šią išvadą paremia pačios ieškovės nenuoseklumas dėl realiai išleistos sumos bei duomenys, kad ieškovė pirko automobilį, be to, akivaizdu, jog ji turėjo skirti dalį lėšų asmeninių poreikių tenkinimui. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovei priteistinos kompensacijos dydį nustatė remdamasis spekuliatyviomis prielaidomis apie atsakovui priklausančio gyvenamojo namo vertės pokytį, tačiau jo nustatyta 20 000 Lt suma, atsižvelgiant į bylos faktinę medžiagą, yra ne tik protinga, bet ir tikėtinai paremta, t. y. jog ieškovė be 11 542,55 Lt į atsakovo namo pagerinimą investavo papildomai 20 000 Lt (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada daroma remiantis byloje surinktais duomenimis apie ieškovės ir atsakovo disponuotas sumas bendro gyvenimo metu, apie atsakovui priklausančio namo remontą. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis neidentifikuojamais motyvais ieškovei dalį kompensacijos priteisė kaip jungtinės veiklos rezultatą, nors iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, priešingai, nepaisant to, jog atsakovui priklausantis namas ieškovės lėšomis buvo pradėtas gerinti dar iki santuokos, tai nekeičia fakto, jog visa ginčo situacija turėjo būti kvalifikuojama pagal CK 3.90 straipsnį.
Šių motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas padidinant iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos dydį nuo 29 080,70 Lt iki 31 542,55 Lt.
Dėl skalbimo mašinos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovą ieškovei grąžinti ne šaldytuvą, bet skalbimo mašiną. Tačiau ieškovė teigia, kad teismas apskritai be pagrindo jai priteisė šį turtą.
Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 10 d. priėmė nutartį, kuria ištaisė sprendime padarytą rašymo apsirikimą, kai klaidingai skalbimo mašina buvo įvardinta šaldytuvu. Pasisakant dėl ieškovės argumentų šioje dalyje, pažymėtina, jog ji ignoruoja faktą, kad atsakovas priešieškiniu prašė skalbimo mašiną priteisti būtent jai, taigi skalbimo mašina ieškovei buvo priteista remiantis priešieškinio dalyku. Taigi apeliacinių skundų argumentai šioje dalyje yra nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo, keičiama ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 300 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nors už ieškinį turėjo iš viso sumokėti – 1 781 Lt. Kadangi patikslinta ieškinio suma buvo 59 365 Lt, o ieškovei priteista 31 542,55 Lt, t.y. patenkinta 53 proc. ieškinio reikalavimų, tai iš jos valstybei priteistina 534,67 Lt(59365Lt-31549,55Ltx3proc-300Lt) neprimokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovo valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis, kurią ieškovė turėjo sumokėti nuo patenkinto reikalavimo – 946,27Lt(31542,55Ltx3proc.), tačiau nebuvo sumokėjusi, o teismas ieškinį priėmė ir šioje dalyje patenkino. Tai rodo, kad likusio viso žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas priimant ieškinį, tenkinat jame nurodytą prašymą, todėl atidėto žyminio mokesčio dalis nuo patenkinto reikalavimo valstybei priteisiama iš atsakovo (CPK 84, 93, 96str.). Pašto išlaidų paskirstymas nekeičiamas.
Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, kadangi prašomos priteisti kompensacijos dydis padidėjo nežymiai ir skundžiamo sprendimo pakeitimas nėra esminis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 6 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės metrikacijos skyriuje 2008 m. lapkričio 15 d. (registracijos įrašo Nr. 494) tarp M. N. (a. k(duomenys neskelbtini) ir I. Z. (a.k.(duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovei I. Z. kaip kompensaciją 31 542,55 Lt.
Įpareigoti atsakovą M. N. grąžinti ieškovei I. Z. skalbimo mašiną „Gorenje“, modelis WA63120, per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. N. valstybei 946,27 Lt žyminio mokesčio ir 4,54 Lt pašto išlaidų.
Priteisti iš ieškovės I. Z. valstybei 534,67 Lt žyminio mokesčio ir 4,54 Lt pašto išlaidų.“