- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-06
- Bylos Nr.
- 2-240-723/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03325-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- M. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. Z. pateikė ieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi prašo nutraukti santuoką, sudarytą Vilniaus rajono Savivaldybės administracijos CM skyriuje 2008 11 15 d. (registro įrašas Nr. 494) su atsakovu M. N. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo M. N. kompensaciją už namo pagerinimą - 59300 Lt, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino 2008 m. sausio mėn., tuo metu dar buvo santuokoje su savo pirmu vyru ir vyko santuokos nutraukimo procesas, santuoka su juo buvo nutraukta 2008 02 28 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu bendru sutuoktinių prašymu. Kadangi santykiai su pirmu vyru seniai iširo, bendravimas su atsakovu greitai peraugo į šeimyninius santykius. Nuo 2008 m. sausio mėn. pradėjo gyventi kartu su Atsakovu. Jis tuo metu gyveno savo adresu nebaigtame statyti name. Namas buvo neįrengtas, be išorinės apdailos, name kaip gyvenamoji patalpa buvo tik 1 kambarys, šildymo ir kanalizacijos nebuvo, kitos namo patalpos taip pat buvo be apdailos. Tualeto nebuvo, šildymas neįrengtas, laiptų i 2-ą aukštą nebuvo. Kambarys name buvo šildomas krosnimi. Balkono nebuvo. Atsakovui buvo žinomos mano santuokos nutraukimo su vyru sąlygos, kad vyras man išmoka 85000 Lt. kompensaciją. Pinigus sumoje 85000 Lt gavo. Persikraustė pas atsakovą su visais savo daiktais, dalis pinigų (60000 Lt.) buvo padėta į sąskaitą banke. Kitą pinigų sumą 25000 Lt atvežė su savimi į atsakovo namą kuriame gyveno. Atsakovas atėjus jai gyventi pas jį aktyviai pradėjo statybos darbus, kadangi pinigai buvo išgryninti ir kiekvieną dieną buvo galimybė jais disponuoti. Važiavo pirkti statybines medžiagas, užsakinėjo buitinę techniką visur buvo atsiskaitoma jos pinigais, kadangi atsakovas tvirtindavo, kad pinigai jo sąskaitoje ir jis neėmė atsiskaitymo kortelės. Buvo išrašomi čekiai, sąskaitos-faktūros, dalis finansinių dokumentų išrašyta Atsakovo vardu, kadangi jis bendravo su parduotuvių vadybininkais, tačiau faktiškai visiems atsiskaitymams buvo panaudoti jos pinigai. Kai santykiai pablogėjo, suprato, kad gyventi kartu su Atsakovu negalės dėl jo požiūrio į bendrą gyvenimą. Kartą, grįždama namo, rado pakeistą spiną dėl ko teko kreiptis į policiją. Nutarė pati išeiti iš namo, suprato, kad bendro gyvenimo nebus ir šiuo metu gyvena su dukra nurodytu adresu. Tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Dėl nekilnojamojo turto balanso ir padalijimo. Atsakovo namas, atėjus gyventi pas jį, buvo nebaigtas statyti ir remontuoti. Turto vertintojas įvertino namą 314000 Lt. Pagal sąmatą namo statybai santuokos metu (sąmata Nr.2) atlikta darbų ir sunaudota medžiagų 98729 Lt. sumai. Faktiškai šiems darbams panaudoti visi mano asmeniniai pinigai sumoje 85000 Lt. Pagal suformuotą teismų praktiką sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo verte (AT 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinei e byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-25-1/2010). Per bendrą gyvenimo laiką name atlikti sekantys darbai: -išorinė apdaila, -vidaus ir kambarių apdaila, dekoras -sudėtos grindys -pravesta kanalizacija, -įrengta pirtis -apšiltinti pamatai -pravesta elektros instaliacija, -įrengta santechnika, -pastatyta pertvara paliepyje ir apšiltinta paliepė ir stogas, -pastatytos 5 darys name ir 2 rūsyje -pakeisti mediniai langai (2 dideli) į plastikinius - įrengta laiptinė- įėjimas i namą -įrengti laiptai viduje, -atlikti kiti darbai, išvardinti Lokalinėje sąmatoje Nr. 2. Namo kaina, pradedant gyvenimą kaitų su Atsakovu, buvo apie 200000 Lt. Namo kaina šiuo metu, po darbų atlikimo ir turto būklės pagerinimo yra 314000 Lt. (UAB „Negrita“ Turto vertinimo ataskaita Nr. 11-05-30:01).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį (b.l. 54-55), kuriame nurodė, kad atsakovo pateiktame ieškinyje pripažįstama, kad ji dalyvavo namo statyboje ir įrengiant namą, Atsakovas pripažįsta iš dalies, kad buvo perkami baldai, įrengimas ir statybinės medžiagos. Tai įrodo, kad pateikė pagristą ieškinį. Paneigia Atsakovo teiginius apie aukso dirbinių dingimą. Nepagristas priešieškinio reikalavimas priteisti jai daiktus, esančius name. Durys ir kt. daiktai nėra išskirti kaip turtas ieškinyje ir priešieškinyje, dėl to toks Atsakovo reikalavimas atmestinas. Kad santuoka iširo ir dėl pavardžių ji sutinka, tai jos reikalavimas- ieškinyje dėl šių reikalavimų suformuluota pozicija.Prašo atmesti Atsakovo M. N. priešieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš Atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė. Nurodė, kad čekiais įrodyta suma, grynais pinigais mokėjo už medžiagas. Įrodyti labai sunku. Per 3 metus įdėjo į namą 12000 Lt už antro aukšto betonavimą – 1500 Lt, už langą 400 Lt, 2 durys po 750 Lt pirmame aukšte, stiklai 220 Lt, rankenos ir spyna 550 Lt, laiptai 1500 Lt, figūriniai rėmai 550 Lt, šildymo prijungimas 1500 Lt, 3150 LT, plytelės tualetui 900 Lt, prieškambario plytelės 400 Lt, pirtyje 200 Lt, dušas 100 Lt, geodezija 900 Lt. Stogą taisė - 3000 Lt, apšiltino lubas, grindis, pirko dalimis medžiagas – 1200 Lt. Darbus atliko nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2011 m., kai atsirado pas ją pinigai. Kai išsiskyrė su antru vyru gavo 85000 Lt kompensaciją pirko mašiną už 14000-15000 Lt, jau pardavė, išvažiavo iš Nareiko, ji jai nereikalinga. Turėjo papildomų pinigų, jai išmokėjo išeitinę 4000 Lt 2008 m. 03 mėn. už metalą gaudavo 8000 Lt, turguje dirbo, gaudavo 50-80 Lt į dieną. Augino daržus, be to, ištekėjo už žmogaus, kuris ją išlaikė iš savo pensijos. Savo pinigus įdėjo į namą, o gyveno iš atsakovo pensijos. Skalbimo mašina liko atsakovui, šaldytuvas taip pat, čekis bendras. Įėjimo terasos durys pirktos, pagrįsta čekiais. Visi įrodymai buvo namie. Atsakovas pirko kai kuriuos smulkius daiktus, kitus daiktus, dėl kurių patiekė įrodymus, pirko ji. Darė sąmatą tam, kad įrodyti kokie padaryti darbai name, ji padaryta jau po remonto. Remontavo žmogus, kurį samdė. 2011 m. sąmata padaryta pagal dokumentus, paskaičiuota viskas. Sąmata rodo atliktus darbus ir jų kainą. Atsakovo darbas, jos medžiagos. Darbus darė atsakovas, kai kada samdė žmones. Prašo priteisti iš atsakovo 70000 Lt. Pirko katilą, nuotraukose nesimato, laiptus, dar reikia grindis įdėti, nuotraukos darytos, kai ji išėjo. Kai atėjo gyventi pas atsakovą buvo tik miegamasis ir virtuvė įrengti. Ji įrengė didelį kambarį, grindis, prieškambarį, tualetą, laiptus, antras aukštas įrengtas. Įrengė vandenį, elektrą. Neprisimena, kiek mokėjo už elektros įvedimą. Įrengė šildymo sistemą, radiatorius ir pan. Dukra su jais negyveno, bet dažnai atvažiuodavo, žentas padėjo kai ką atlikti. 28000 Lt skirtumas sudaro atsakovo atlikti darbai ir pirkiniai. Čekius paėmė, kad padaryti kopijas, kai atsakovas gulėjo ligoninėje. Gal suklydo dėl šaldytuvo, paėmė čekį, nes galvojo, kad turtą dalins per pusę. Rinko visus čekius, todėl ir už vandens siurblį pridėjo. Visur važinėjo kartu ir pirko, mokėta iš jo kortelės. 2008 m. dirbo Lietuvoje, kai susipažino su atsakovu išėjo iš darbo. Nedirbo, kai gyveno su atsakovu, sodino daržus ir pardavinėjo daržoves. Išėjo 2011 m. balandį iš namų ir padavė ieškinį. Aukso dirbinius jai padovanojo. Paėmė auksą ir čekius tą pačią dieną, kai išėjo iš namų, atsakovas gulėjo ligoninėje.
Ieškovės atstovas posėdyje nurodė, kad ieškovė mažina ieškinį 15000 Lt, minusuojant automobilio vertę, reikalauja 70000 Lt priteisimo iš atsakovo. Pirmas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, kaltės neįrodinės, konstatuoja faktą, kad santuoka iširo ir prašo ją nutraukti dėl abiejų kaltės. Namo statybos sąmata 294000 Lt. Pagal antrą sąmatą 98729 Lt. Dar yra turto vertinimas, kur namo rinkos kaina 314000 Lt. jie savo įrodymus pateikė, ataskaitų pagrindu formuluoja reikalavimą. Iš 294000 Lt vertės atimti įdėtus 98729 Lt ir gauna pirminę namo vertę sudarant santuoką, iš 314000 Lt atėmus išlaidas, gavo 118000 Lt. Neturi visų čekių išlaidų, kad įvertint objektyviai kiek buvo įdėta. Prašo priteisti ieškovei 59300 Lt kompensacijos ir proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį (b.l. 45-47), kuriame nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutinka. 2008m. balandžio pradžioje atsakovas susipažino su ieškove jai paskambinus telefonu. Po poros dienų šalys susitiko ir taip jų bendravimas tapo pastovus. Po poros savaičių iškovė persikėlė gyventi pas atsakovą. Po mėnesio pas atsakovą persikėlė gyventi ir ieškovės, iš ankstesnės santuokos, sūnus A. J.. 2008m. lapkričio 15d. abi pusės sudarė santuoką. Po santuokos ieškovės elgesys gerokai pasikeitė. Ieškovė pradėjo reikalauti, kad atsakovas leistų, jam priklausančiame name, apsigyventi ir ieškovės niekur nedirbančiai dukrai su vyru ir jų trims vaikams, į ką atsakovas atsakė neigiamai. Atsakovas paaiškino, kad jau dabar jis išlaiko savo neįgalų sūnų, niekur nedirbančią ieškovę ir jos niekur nedirbantį sūnų, kad jam tai yra sudėtinga. Vėliau ieškovė dar bandė perkalbėti atsakovą, kad šis perrašytų 6a. žemės sklypą prie savo namo, kad ieškovės dukra galėtų pasistatyti namą, tačiau atsakovas nesutiko. Nuo to karto santykiai su ieškove visiškai atšalo. Praėjus pusei metų ieškovė pradėjo nebegrįžti namo nakvoti po porą parų. 2010m. liepos 24d ieškovės sūnus A. J., būdamas neblaivus rankomis kelis kartus atsakovui sudavė į galvą, o vėliau išbėgęs į lauką sudaužė atsakovo automobilio galinį langą, ko pasėkoje atsakovas buvo pristatytas į VGPUL, kur buvo suteikta pirmoji med. pagalba. 2011 m. balandžio 13d. atsakovą ištiko širdies priepuolis, ko pasėkoje atsakovas 2011 m. balandžio 26d. buvo operuotas. Ligoninėje tuo metu buvo ir atsakovo neįgalus sūnus, todėl name šeimininkauti liko tik ieškovė su sūnumi. 2011 m. gegužės 19d. nepasibaigus reabilitacijos terminui, atsakovui pačiam pasiprašius iš ligoninės, jis grįžo namo. Grįžęs namo jis pasigedo mirusios žmonos ir savo auksinių dirbinių, o taip pat ir kai kurių dokumentų, kuriuos kaip pati atsakovė prisipažino ji paėmė išeidama gyventi kitur, kadangi norėjo pasidaryti kopijas, nes ruošėsi skyrybų procesui. Atsakovas neneigia, kad santuokos pradžioje atsakovė pirko tam tikrus daiktus, kurie buvo naudojami buityje, tačiau atsakovas ir neprieštarauja, kad atsakovė tuos daiktus pasiimtų, kaip savo asmeninę nuosavybę. Ieškovė be atsakovo sutikimo nupirko skalbimo mašiną. Atsakovui skalbimo mašina nebuvo reikalinga, kadangi jis turi savą. Taip pat atsakovas neneigia, kad ieškovė nupirko šildymo katilą ir penkis radiatorius, kuriuos atsakovas ir sumontavo. Taip pat ieškovė nupirko penkias duris (tik varčias), kurias atsakovas sustatė. Taip pat atsakovė užsakė ir sumokėjo į namą stumdomų durų spintą bei įstatė plastikinį balkono langą. Ieškovė teigia, kad buvo atlikti statybų darbai, tačiau nepateikia jokių sutarčių su statybos įmonėmis, nepateikia ir pridavimo-perdavimo aktų dėl statybos darbų atlikimo, statybos priežiūros vykdymo žurnalų. Šiuo atveju galima pasakyti, kad ji ir negalėjo jų pateikti, kadangi atsakovas jau 40 metų yra statybininkas ir pats ūkio būdu tuos darbus atlikinėjo. Priešieškinyje prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl jos kaltės, palikti ieškovės ir atsakovo turėtas pavardes Zubricka ir Nareika, priteisti ieškovei skalbimo mašiną, šildymo katilą ir penkis radiatorius, penkias duris (tik varčias), stumdomų durų spintą ir plastikinį balkono langą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.Durų nepirko, tik varčias, skalbimo mašina liko jam, pirko ieškovė. Šaldytuvą pirko kartu, iš atsakovo kortelės, vandens tiekimo sistemą pirko jis. 2000 Lt langą vitrininį pirko ieškovė, kitus langus pirko jis iki santuokos, yra dokumentai, 11000 Lt firmai mokėjo. Jo klaida, kad nepateikė įrodymų. Už kieto kuro katilą ir radiatorius mokėjo ieškovė. Ieškovė pirko tris duris. Visas smulkias medžiagas pirko jis už grynus pinigus, nes ten nepriima kortelės. Tinklą tvorai pirko sesuo. Šildymo įrengimus pirko jis. Spintą pirko ieškovė už savo pinigus. Jis už 80000 Lt pastatė namą, 40 metų dirbo statybose. Gauna tik pensiją 700 Lt. Negalėjo į namą įdėti 70000 Lt. Name 5 kambariai. Jis pardavė sodą už 120000 Lt 2006 m. ir tvarkė namą už tą sumą. Boileris iš savo namo pastatytas, buvo namas jau paruoštas apdailai. Negali pateikti sąskaitų. Įrengta buvo virtuvė ir kambarys. Namo baigtumas buvo tik apdailos darbai neatlikti kai ieškovė atėjo gyventi, jis juos atlikinėjo. Cementas buvo išpiltas. Apšildytas vata, kurią pirko sūnus, stogas padarytas buvo iki 2008 m., apšvietimas 2008 m., kanalizacijos nėra, vamzdžiai pravesti tik name iki jos atėjimo buvo atlikti šie darbai. Nerealu, kad pagerinimo darbai padaryti už 98000 Lt. Negali atsakyti už kokią sumą buvo pagerintas namas, gal už 20000 Lt. Ieškovės sūnus tik padėjo malkas ruošti. Iki santuokos buvo sąskaitoje tik 120000 Lt. 18000 Lt namo pagerinimui ieškovė išleido pagal čekius. Už laiptus mokėjo jis, 1 laiptelis 50 Lt, už laiptus 500Lt. Neoficialiai uždirba 2000-3000 Lt, pamatus lieja, stogus deda. Dirba su pagalbininkais, vasarą tik tiek uždirba. Pirkinius darė ne vasarą, nes nebuvo laiko. Nurodė, kad sutinka santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kompensacija nesutinka.
Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškinio suma negali būti didesnė nei 80000 Lt, nes tada jos sąskaitoje buvo tiek, dirbo su pertraukom 1,5 mėn. Kitų pajamų neturėjo, pirko automobilį už 15000 Lt dukrai, pirko daug daiktų. Taip pat ieškovė paduodama ieškinį, kaip įrodymus pateikė kvitus neva už jos pinigus pirktoms statybinėms medžiagoms ir kitoms prekėms, tačiau išaiškėjo, kad dalis pridėtų kvitų prie ieškinio buvo apmokėti iš atsakovo kreditinės kortelės.Ieškovė pradėjo painiotis ir paaiškino, kad įvyko klaida ir kad siurblys vandeniui pumpuoti ir šaldytuvas buvo pirkti už atsakovo santaupas. Dėl kitų kvitų taip pat galime daryti prielaidą, kad jie taip pat buvo apmokėti atsakovo. Ieškovė teigia, kad su savo sūnumi atsikėlė gyventi pas atsakovą į namą, kur nebuvo nei elektros, nei vandens, nei langų, tačiau tada kyla klausimas kaip ji pati tokiomis sąlygomis galėjo tame name gyventi, nes atsikėlė ieškovė rudenį ir kaip ji pati galėjo tą elektrą pravesti nesanti namo savininke. Mažas apmokėtų čekių kiekis už statybines medžiagas taip pat rodo, kad kai ieškovė atsikėlė gyventi pas atsakovą namas jau buvo užbaigtas statyti. Kad atsakovas pastatyti namą turėjo lėšų rodo ir teismui pateikti AB SEB banko sąskaitų išrašai, kurie rodo nuo 2005-01-01 iki 2010-12-3 banko sąskaitose įplaukų buvo 323645.19Lt. ir išlaidų 322555,53Lt. Taip pat ieškovė teigia, kad į sanitarinį mazgą pirko plyteles ir jomis mazgą išklijavo, tačiau nei plytelių nei klijų plytelėms klijuoti pirkimo čekių nėra. Taip pat gyvendama name atsakovė nepaaiškino, kas apmokėdavo už sunaudotą elektrą ir kas parūpindavo malkų žiemą namui šildyti, galiu teigti, kad visą tai darydavo atsakovas t. y. išlaikydavo ieškovę ir jos suaugusį sūnų, o taip pat ir sumokėdavo už elektros suvartojimą ir namo šildymą. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių prašo teismo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Liudytoja O. J. paaiškino, kad ieškovė gavo iš antros santuokos pinigų. Mama gyveno su atsakovu, prašė pinigų pastoviai, 3000 Lt stogui. Kai mama turėjo pinigų santykiai buvo geri. Mama turėjo 85000 Lt, 3000 Lt už metalą, taip pat išeitinę 4000 Lt. Name buvo įrengta virtuvė ir kambarys, nebuvo kanalizacijos, nei vandens. Antras aukštas neįrengtas. Buvo padaryti apdailos darbai, grindys, stogas, laiptai, katilas įrengtas, vamzdžiai, elektra buvo, 2 aukšte – ne. Unitazas buvo, bet kanalizacijos ne, plytelių nebuvo. Aplink namą sutvarkė, smėlį vežė, plytas ant kelio, trinkeles. Trys mašinos smėlio buvo atvežta. Liudytoja ten negyveno. Šildymo katilas įrengtas. Stogą apšildė. Mama pirkdavo už grynus pinigus. Atsakovas rašydavo, ką reikia pirkti, mama duodavo jam pinigų. Jis visus pinigus iš jos ištraukė, plius darbo jėga. Kaimynas padėjo atlikti darbus. Santechniką darė atsakovas, elektrai samdė. Mama rodė žiedą, auskarus, kuriuos padovanojo atsakovas. Mama finansiškai nepadėdavo. Automobilį turi iš paskolos.
Liudytojas V. J. paaiškino, kad namas buvo neįrengtas, tik virtuvė ir kambarys. Kai uošvė pradėjo gyventi su atsakovu prasidėjo apdailos darbai, grindys, kambariai, lubos, stogas apšildytas iš vidaus. Ieškovė išleido nemažai pinigų namui, turėjo 80000 Lt, paskui nieko neliko. Namo išorės dekoras buvo padarytas santuokoje. Name penki kambariai, vonia, katilinė, pirtis. Name iš karto buvo įrengtas tik vienas kambarys ir virtuvė. Jame gyveno atsakovas, ieškovė ir atsakovo sūnus. Žiemą gyveno kaip statyboje, darė apdailą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. Z. ir atsakovas M. N. sudarė santuoką 2008-11-15, santuoka įregistruota Vilniaus rajono Civilinės Metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 494 (b.l. 6).
I. Z. ir M. N. savo gyvenamąją vietą deklaravę adresu Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., nepilnamečių vaikų neturi (b.l. 7-8).
Ieškovės nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus neįregistruotos, atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, esantį Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., ir į ½ gyvenamojo namo bei ūkinį pastatą, kiemo rūsį, esančius Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., 2005-08-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b.l. 11-15).2005 metais namas buvo rastinis.2006-07-03 buvo gautas statybos leidimas mūrinio namo statybai(b.l.16-17).
Atsakovo vardu registruotos transporto priemonės keleivinis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keleivinis automobilis VAZ 2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie ieškovės vardu registruotas transporto priemones „VĮ Regitra“ nėra (b.l. 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-02-28 sprendimu nutraukta I. Z. ir J. Z. santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią iš J. Z. priteisiama I. Z. 85000 Lt (b.l. 21-22).
2008-07-10 notaro patvirtintu susitarimu I. Z. pareiškė, kad pagal 2008-02-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą iš J. Z. gavo 85000 Lt, jokių pretenzijų ateityje nereikš (b.l. 24).
2010 m. metinėje pajamų deklaracijoje ieškovė neapmokestinamos pajamos nurodytos 8000 Lt (b.l. 25).
Ieškovės sąskaitos Snoro banke išrašas rodo, kad ieškovė iki santuokos pinigų turėjo ne banke (b.l. 39-40).
Atsakovas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį bei 1500 Lt už atstovavimą advokatui R. K. (b.l. 44, 48-50).
Dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.Pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo galima nustačius kaltą sutuoktinio elgesį, iš esmės tai pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas,kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas šioje byloje mato, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laiko ne vien atsakovo ir ieškovės kaltę,ką jie patys patvirtino teisme savo parodymais,bet pagrindine santuokos iširimo priežastimi teismas laiko skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Tokiu būdu teismas faktiškai konstatuoja, kad abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu.Santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės(CK 3.61str.2d.)
Dėl turto padalinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Atsakovas pateikė pranešimą (b.l. 63), kuriame nurodė, kad ieškovė atsakovo namui pirko kieto kuro katilą už 3000 Lt, penkis radiatorius už 2000 Lt, penkias durų varčias už 1000 Lt, dviejų durų stumdomą spintą už 2000 Lt, plastikinį langą į balkoną už 2000 Lt, iš viso už 10000 Lt.Taip pat pirko skalbimo mašiną, nors atsakovas ją turėjo, todėl ieškovė galėtų ją susigrąžinti, atsakovas kaip kompensaciją ieškovei siūlo 0,12 ha žemės sklypą, esantį atsakovui priklausančiame 0,82 ha žemės sklype (b.l. 63).
Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,82 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., unikalus Nr. 4152-0400-0081, bei pateiktas nurodyto sklypo planas (b.l. 64-65).
Ieškovės į bylą pateikti kvitai rodo, kad skalbimo mašina „Gorenje“ pirkta 2008-09-26,o atsakovas pripažįsta,kad ji pirkta už ieškovės pinigus ir sutinka,kad ši mašina būtų gražinta ieškovei.Teismas mato,kad būtent toks daikto gražinimas yra protingesnis,nes nepažeidžia abiejų šalių interesų.
Šaldytuvas „Samsung“ pirktas 2008-07-13, t.y. dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, ir iš atsakovo sąskaitos(7939) (b.l. 67).Todėl pagrindo priteisti jo atsakovei nėra.
Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad 2008-12-31 ieškovė sumokėjo 1281 Lt už spintą, 2008-12-11 sumokėjo 800 Lt už spintą su stumdomosiomis durimis (b.l. 67-68). Ieškovė 2008-12-11 pateikė užsakymą Emira „Spintų centrui“ dėl spintos sumontavimo už 2080,85 Lt sumą (b.l. 92,93).Atsakovas pripažįsta,kad ši spinta pirkta už ieškovės asmeninius pinigus,todėl ši suma priteistina ieškovei,negalint jos priteisti natūra.
Ieškovė taip pat pateikė kvitus, patvirtinančius 450 Lt sumokėjimą 2008-08-26 už vandens siurblį UAB „Vandens siurbliai“ (b.l. 69),kuris apmokėtas iš atsakovo sąskaitos ir pirktas iki santuokos.Šis ieškovės reikalavimas netenkinamas.
Ieškovė pagrindė 1200 Lt sumokėjimą 2009-12-17 ir 2010-02-04 už PVC langus UAB „A&D Prekyba“ ,kaip jos asmeninių lėšų įnašas į atsakovo turto pagerinimą(b.l. 71).Tai patvirtino ir atsakovas.Ši suma priteistina ieškovei,nes šių langų neįmanoma priteisti natūra.
4954,70 Lt apmokėta 2008-07-18 (iki santuokos sudarymo) už kuro katilą ir kitas prekes UAB „Makveža“ (b.l. 72),ir tai pirkiniai susiję su katilo pastatymu,kai ieškovė jau turėjo pinigus.Pagal atsakovą,tai už jos pinigus pirkti daiktai.Ši suma priteistina ieškovės naudai.
Ar buvo 1290 Lt sumokėta pagal 2008-09-26 (iki santuokos sudarymo)užsakymą už 3 vnt.durų,kuriame nurodomas „p.Marjanas“ nėra duomenų,bet sprendžiant kad šalys neneigia esant durims name,tai buvo padaryta prieš pat vestuves,nes užsakymo atlikimo terminas 29 dienos(b.l. 73).Negalint nustatyti kas mokėjo pinigus ir kieno jie buvo, teismas laiko teisingu ir sąžiningu laikyti,kad šis pirkinys,kuris buvo padarytas prieš pat santuokos sudarymą,buvo skirtas šeimos turtui padidinti ir laikytinas kaip bendroji dalinė nuosavybė.Todėl ½ dalis(645 Lt) iš šios sumos priteistina ieškovei.
Ieškovės pateikti čekiai,kai tuo metu tai buvo padaryti apmokėjimai grynais pinigais ir negalima konstatuoti,kad vien tik iš ieškovės,ar atsakovo lėšų tai buvo daroma: 73,98 Lt, 12,89 Lt sumokėjimą UAB „Makveža“ už gruntą ir cementą (b.l. 74-75); 25,80 Lt ir 10,40 Lt sumokėjimą 2008-10-02 (iki santuokos) už vyrius ir kitas prekes UAB „Večia“, 60,25 Lt sumokėjimą 2008-09-22 (iki santuokos sudarymo) už statybines medžiagas UAB „Makveža“ (b.l. 76); 27,44 Lt, 54,98 Lt, 55,60 Lt, 161,95 Lt, 60 Lt, 51 Lt, 156,51 Lt, 126,20 Lt, 96,75 Lt, 90 Lt, 90 Lt sumokėjimą už statybines medžiagas UAB „Makveža“ (b.l. 77-87),2008-07-31 UAB „Kaleta service baltija“ išrašyta PVM sąskaita faktūra 135,60 Lt sumai (b.l. 88). 2009-10-05 apmokėta 223 Lt sąskaita UAB „Makveža“ (b.l. 91), 2008-09-18 (iki santuokos sudarymo) sumokėta 382,50 Lt už šildymo įrangą (b.l. 91).Bet kokiu atveju akivaizdu,kad visos medžiagos buvo naudojamos namo įrengimui ir skirtos gerbūviui padidinti,kas padidino namo vertę tuo metu,kai ieškovė su atsakovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį,t.y. sukūrė bendrą dalinę nuosavybę.
2008-04-16 (iki santuokos sudarymo) sumokėta 50 Lt, 2008-06-14 (iki santuokos sudarymo) 72 Lt už statybines medžiagas UAB „Makveža“ (b.l. 89-90).Tai sumos,kurios padarytos ieškovei nepagrindžiant,kad tai galėjo būti jos pinigai.
2005-10-14 notaro patvirtintas pakvitavimas pavirtina, kad atsakovas M. N., priimdamas prievolės pagal 0,06 ha žemės sklypo, esančio Vilniaus r., Kalvelių k., SB „Pamiškė“ 24 skl., ir jame esančio sodo pastato, prikimo – pardavimo sutartį, įvykdymą, pareiškė, kad K. V. yra visiškai su juo atsiskaičiusi, t.y. sumokėjusi 120000 litų (b.l. 94).Tačiau šiuos pinigus atsakovas išleido iki 2008 metų,ką patvirtina atsakovo pateikti išrašai iš banko sąskaitų(b.l.108-113).Oficialių pajamas pagal darbo santykius atsakovas gavo tik 2010-07-23,2010-08-30,2010-11-24,kurias mėnesio eigoje nusiimdavo nuo savo sąskaitos(b.l.119-121).Todėl teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimus,kad jis turėjo pakankamai pinigų,kad mokėti už aukščiau minėtus statybinių medžiagų pirkinius tik iš savo asmeninių pinigų.
Ieškovė pareiškime dėl žalos ir pretenzijos skaičiavimo nurodė, kad pagal sąmatą Nr. 1 pastatyto namo statybos darbų dydis 294000 Lt, pagal sąmatą Nr. atlikta statybinių darbų už 98729 Lt, nebaigto statyti namo kaina iki remonto darbų atlikimo pradžios – 294000-98729=195271 Lt, UAB „Negrita“ vertinimo ataskaitoje rinkos vertė 314000 Lt, padidėjusi namo vertė: 314000-195271=118729 Lt(b.l.122).
Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ atliktos 2011-05-30 turto vertinimo ataskaitos turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 11-05-30:01 atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, 171 m² bendro ploto, esančio Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., rinkos vertė 2011 m. balandžio mėn. 22 d. nustatyta lyginamosios vertės metodu yra 314000 Lt.
Gyvenamojo namo, turinčio 171 m² bendro ploto, esančio Vilniaus r., Mickūnų sen., Dievoniškių k., lokalinėje sąmatoje Nr. 1 nustatyta bendra viso namo statybos sąmata 294000 Lt. Lokalinėje sąmatoje Nr. 2 nustatyta santuokos metu atliktų darbų sąmata - 98729 Lt.Abidvi sąmatos sudarytos tokiu būdu,kad galutinis skaičius susideda iš darbo-medžiagų-mechanizmų įvertinimo pinigais sumos.Vien tik darbo sąnaudų išlaidos pagal šias sąmatas sudaro 101407,37 Lt,kas akivaizdžiai prasilenkia su tikrove ir realybe šioje situacijoje.Teismas mato,kad visus darbus atliko atsakovas tik su kitų asmenų pagalba,bet tikrai tai nėra nurodyta suma sąmatose.Sąmatose nurodoma,kad panaudota medžiagų viso 280531,64 Lt.Tačiau tai negali būti tikslūs ir net apytiksliai skaičiai,nes sąmatos sudarytoja negalėjo jokių būdu fiksuoti tokias medžiagų sąnaudas ir jas pagrįsti. Tuo labiau negalima nustatyti realiai visus atliktus namo pagerinimus,kai ginčo šalys gyveno kartu ir kartu sukūrė pagerintą turtą.Tokia sąskaita tėra prielaida,kuria teismas objektyviai negali vadovautis.
Ieškovė teigia,kad gyvenant kartu buvo įrengtas antras aukštas,išorinė apdaila,vidaus ir kambarių apdaila,dekoras,sudėtos grindys,pravesta kanalizacija,įrengta pirtis,apšiltinti pamatai,pravesta elektros instaliacija,įrengta santechnika,pastatyta pertvara palėpėje ir apšiltinta palėpė ir stogas,pastatytos 5 darys name ir 2 rūsyje,pakeisti mediniai langai (2 dideli) į plastikinius, įrengta laiptinė,įėjimas į namą,įrengti laiptai viduje.
Pagal turto vertinimo ataskaitą matyti,kad ieškovė su turto vertintoju turėjo realią galimybę viską užfiksuoti fotografuodami,tačiau iš pateiktų fotonuotraukų negalima spręsti,kad buvo apšiltinti namo pamatai nuo 2008 metų iki 2011 metų.Pirties įrengimas neįrodytas,nes to nematyti.Palėpės įrengimas ir pertvaros nematyti.Ar buvo apšiltinta palėpė,ar papildomai apšiltintas stogas negalima konstatuoti.Teismas daro išvadą,kad stogas šiltinamas jį statant ir pastačius,o ne laukiant 2-3 metus po statybos darbų.Matyti,kad pilnai įrengtas san.mazgas.Teismas negali sutikti,kad visam name nebuvo elektros instaliacijos ir ji įrengta tik po to,kai apsigyveno ieškovė.Laiptai įrengti be turėklų.Minėti plastikiniai langai yra.Ne visuose kambariuose yra užbaigta vidinė apdaila.Išorinė namo apdaila taip pat nėra pilnai užbaigta.Kada ji buvo atlikta-negalima nurodyti ir nustatyti pagal esamus įrodymus byloje.Trinkelių iš viso nematyti,kad jos yra.Taip pat nepateita įrodymų,kad jų iki santuokos nebuvo.Iš pateiktų nuotraukų nematyti,kiek sudėta naujų grindų.Kai kur yra senos grindys,kai kur gal būt naujesnės,o kai kur net nėra grindų(žiūr.fotonuotraukas).
Atsižvelgiant į išdėstytą,pagal esamus byloje įrodymus teismas negali konstatuoti,kad ieškovė įrodė pilna apimtimi savo reikalavimų,ir negali taip pat konstatuoti,kad priešieškinys yra pagrįstas,nes akivaizdu,kad nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2011 metų šalys vedė bendrą ūkį,gyveno kartu,pagerino atsakovui priklausantį namą bendromis pastangomis:ieškovė turėjo pinigų investuoti į namo statybą,investavo į namo pagerinimą,o atsakovas prisidėjo savo darbu ir kiek įmanoma savo lėšomis.Tai reiškia,kad po santuokos sudarymo šalys vedė bendrą ūkį,sukurė bendrą dalinę nuosavybę tokiu būdu,kad padidino atsakovo asmeninės nuosavybės-namo vertę.
Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę šios bylos atveju nustatinėtas ir įrodinėtas rašytiniais įrodymais, susitarimo buvimą patvirtina šalių bendra veikla, tarpusavio santykių pobūdis (gyveno kartu ir gyvenimo kartu metu buvo įrenginėjamas atsakovo namas), todėl susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio. LAT yra pažymėjęs, kad turi būti laikomasi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę(AT nut.c.b. Nr.3K-3-235/2008).
Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio rėžimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad šis turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti minėtą prezumpciją, pateikiant tam rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
Matyti,kad šalys prieš santuoką ir jos metu kūrė bendrą dalinę nuosavybę,tačiau iširus santuokai ir dalinant turtą natūra tampa neįmanoma padalinti turtą,kuris tapo atsakovo buvusio asmeninio turto dalis.Todėl ieškovei pagrįstai likusi dalis turto turi būti priteisiama kaip kompensacija pinigais.
Ieškovė įrodė,kad iš jos asmeninių lėšų buvo padidinta turto dalis 8080,70 Lt sumai,o dar atsakovas pripažino,kad ieškovė nupirko 5 durų varčias 1000 litų sumai.Tokiu būdu nekyla abejonių dėl 9080,70 Lt sumos priteisimo ieškovei kaip kompensacija už dalintiną turtą.
Teismas iš pateiktų ieškinio ir atsiliepimo,patikslinimų mato,kad ieškovė nebuvo sąžininga atsakovo atžvilgiu dėl priteistino turto dydžio,nes pradžioje nurodė,kad visus pinigus išleido atsakovui-85000 Lt(b.l.2).Po to teisme ji paaiškino,kad išleido viso 26020 Lt(b.l.99,antra pusė).Bet teismo paprašė jai priteisti 70000 Lt(b.l.100,antra pusė).Pagaliau baigiant bylą ieškovė ir jos atstovas rašė teismo priteisti jai 59300 Lt,t.y. ½ dalį nuo padidėjusios namo vertės.Analizuojant tokius ieškovės reikalavimus ir esamus įrodymus byloje,teismas neturi objektyvaus pagrindo tenkinti ieškovės prašymus pilna apimtimi,nes tam byloje nėra ne tik neginčijamų įrodymų,bet negalima padaryti teisingos ,protingos ir sąžiningos prielaidos,kad atsakovo turtas padidėjo 118000 litų.
Atsakovo prašymas priteisti ieškovei 10000 Lt natūra arba vietoj jos 12 arų žemės,taip pat laikytinas nepagrįstu.
Teismas mato,kad įrodytas antro atsakovo namo aukšto įrengimas,bet įrengimas ne pilna apimtimi,o tik kaip nepilna dalinė apdaila,neįrodžius aukščiau minėtų ieškovės visų atliktų darbų ir name ir išorėje.Įrodytas san.mazgo įrengimas,nes matyti,kad įrengta naujomis ir kokybiškomis medžiagomis ir prietaisais.Teismas,vadovaudamasis logika,tiesingumo ir protingumo kriterijais mano,kad neesant jokių objektyvių įrodymų dėl turto vertės padidinimo,būtų sąžininga įvertinti atsakovo turto padidinimą per 2008-07-2011 metų laikotarpį bendra 40000 litų suma,buvus ginčo šalims ikisantuokos ir santuokos metu bendrosios jungtinės veiklos santykiuose, be jau minėtų daiktų pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2dalis nuo atsakovui padidinto turto dalies,kaip kompensacija už turtą natūra.
Priteisus ieškovei bendrą 29080,70 Lt kompensaciją ir šaldytuvą „Gorenje“ gražinant natūra,iš jos priteistina 872,42 Lt žyminio mokesčio valstybei(CPK 80,88,96str.).Ieškovė sumokėjo 300 Lt mokesčio(b.l.1).Tokiu būdu iš ieškovės valstybei priteisiama 572,42 Lt mokesčio ir 4,54 Lt už procesinių dokumentų įteikimą(CPK 88,93,96 str.).
Atsakovas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio(b.l.44).Prašė priteisti ieškovei iš jo 10000 Lt arba 12 arų žemės.Todėl jis turi sumokėti papildomai 161 Lt valstybei ir 4,54 Lt už procesinių dokumentų įteikimą(CPK 88,93,96 str.) ir 1/2dalį ieškovės sumokėtino žyminio mokesčio ieškovei pagal jai patenkinto ieškininio reikalavimo dalį,t.y.286,21 Lt(CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,177-185 str.,259-260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką,įregistruotą Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės metrikacijos skyriuje 2008-11-15 (reg.įrašas nr.494) tarp M. N. ,a.k(duomenys neskelbtini) ir I. Z., a.k(duomenys neskelbtini)nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Priteisti iš atsakovo M. N. ,a.k(duomenys neskelbtini) ieškovės I. Z., a.k(duomenys neskelbtini)naudai kaip kompensaciją už padalintą turtą natūra 29080,70 Lt(dvidešimt devynis tūkstančius aštuoniasdešimt litų 70 ct),įpareigoti M. N. gražinti ieškovei I. Z. šaldytuvą „Gorenje“,modelis WA63120,per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo,ir priteisti jai 286,21 Lt(du šimtus aštuoniasdešimt šešis Lt 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. N.,a.k(duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidų 165,54 Lt(vieną šimtą šešiasdešimt penkis Lt 54 ct) (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės I. Z., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidų 576,96 Lt(penkis šimtus septyniasdešimt šešis litus 96 ct) (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.