Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) "STAYIN" skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su LAGK pozicija, kad prieš pat Paraiškos teikimą sudaryti akcijų perleidimo sandoriai patvirtina, kad D. J. ir D. J. sąmoningai derino veiksmus ir veikė kartu, kaip vienas asmuo, yra nepagrįsta ir dirbtinai sukurta sureikšminus akcijų perleidimo datas, kurios nemaža dalimi buvo sąlygotos trečiųjų asmenų sprendimų. Faktiškai, D. J. ir D. J. veiksmais buvo siekiama priešingų tikslų nei nurodo LAGK, t. y. ne veikti kartu, o veikti atskirai, kiekvienam savo versle, kurie nėra susiję ir nedaro vienas kitam įtakos, abiem asmenims esant finansiškai ir ekonomiškai nepriklausomiems. Tėvo siekis sudaryti sąlygas sūnui savarankiškai vykdyti veiklą ir pritaikyti turimas žinias ir išsilavinimą yra visiškai suprantamas ir nebūtinai reiškia veiksmų derinimą, kurio faktiškai nebuvo.

Pažymi, kad Paraiškos dokumentacijos rengimą atliko ne asmeniškai D. J. ar D. J., tačiau UAB „Soretis“, su kuria 2019 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Konsultavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 20191211. Perleidus akcijas, ši sutartis nebuvo nutraukta, todėl UAB „Soretis“ pabaigė rengti dokumentus ir perdavė juos pareiškėjai prieš pat Paraiškos teikimą (pagal sutartį, dokumentus buvo įsipareigota parengti iki 2019 m. gruodžio 30 d.). Taigi, Paraiškos pateikimo data priklausė ir nuo UAB „Soretis“ darbų atlikimo. Jei Paraiška būtų parengta anksčiau, atitinkamai ir būtų pateikta, nepriklausomai nuo akcijų perleidimo sandorių sudarymo. Kadangi Paraiškos dokumentacija UAB „Soretis“ buvo pradėta rengti dar iki akcijų perleidimo, galėjo būti, kad dokumentaciją rengęs asmuo per klaidą nepakoregavo deklaracijos projekto, o pasirašant dokumentus, klaida nebuvo pastebėta. Tačiau jokio tikslo slėpti sandorio sudarymo faktą pareiškėja teigia neturėjusi. Be to, pareiškėja teigia, kad aktyviai ir teisingai teikė duomenis NMA, todėl akcijų perleidimo sandorių.

Pažymi, kad Mažos ir vidutinės įmonės apibrėžties vartotojo vadovas (toliau – Vadovas) yra rekomendacinio pobūdžio, todėl šiame vadove apibrėžta šeimos ryšių sąvoka nėra privalomai taikomas teisės aktas, todėl juo neturėtų būti vadovaujamasi. Be to, ginčo situacija neatitinka Vadove apibrėžtos šeimos ryšių sąvokos.

Nurodo, kad giminystės santykiai paramos skyrimo kontekste Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje buvo nagrinėti 2019 m. balandžio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-349-629/2019 ir 2019 m. sausio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-357-575/2019. Šiuose sprendimuose LVAT asmenų sąsajas paramos gavimo tikslu taip pat nustatė ne vien giminystės pagrindu, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad visi asmenys, besikreipę paramos, gamybai reikalingą sėklą, trąšas, herbicidus ir kitas priemones įsigydavo per jų įkurtą ŽŪK „Grūdas LT“, kuriame turėjo 100 proc. pajų ir balsavimo teisių, tuo pačiu kooperatyvui suteikdami teisę panaudos būtu naudoti turimą techniką, parduoti produkciją ir t.t., dėl ko LVAT vertino, kad asmenys kaip atskiri ekonominiai vienetai iš viso neveikia, nėra savarankiški ūkio subjektai. Be kita ko, šiuose sprendimuose LVAT nustatė, kad paramos lėšų koncentracija „vienose rankose“ reikštų neefektyvų paramos panaudojimą, neatitinkantį Programos priemonės tikslų, t. y. suteikus paramą, nebūtų pasiektas finansinės priemonės tikslas paskatinti žemės ūkio konkurencingumą, kadangi tarp pareiškėjo ir susijusių asmenų jokios realios konkurencijos nėra. Teigia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

Atkreipia dėmesį, kad „vienos įmonės“ sąsajas nulemia tai, ar vienas subjektas turi kito balsų daugumą, gali daryti lemiamą įtaką, paskirti ir atleisti valdymo organų narius, ar subjektai elgiasi bendrai ir t. t. Giminystės santykiai būtų svarbūs tiek, kiek jų dėka minėtos sąsajos galėtų būti nustatytos per kitus asmenis, tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl „vienos įmonės“ statuso, sąsajos turi būti nustatytos. Šiuo atveju, jos nėra nustatytos, konstatuotas tik giminystės faktas. Mano, kad LAGK nepasisakė dėl to, kaip tariamai susijusių asmenų santykiai įtakoja įmonių valdymą.

2021 m. birželio 7 d. NMA Teisės departamentas nustatė rizikos kriterijų – pareiškėjos ryšius su D. J., D. J. ir UAB „Resta Capital“.

Pažymi, kad Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 (toliau – Metodika) įtvirtinta sąvoka „Susiję asmenys – fiziniai ar juridiniai asmenys, kaip apibrėžta SVVĮ ir (arba) kaip nurodyta EK teiktose rekomendacijose dėl mažų ir vidutinių įmonių sampratos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rekomendacijose dėl sprendimo Nr. C-110/13.

Pažymi, kad, patikrinus duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Pagalbos registras), nustatyta, kad su pareiškėja susijęs asmuo D. J. per paskutinius 3 mokestinius metus yra gavęs 82 162,01 Eur paramos, taip pat pareiškėja yra gavusi 4 951,92 Eur Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos subsidiją, todėl vadovaujantis Pagalbos registro duomenimis, pareiškėja galėjo gauti vietoj prašomos 195 048 eurų paramos 112 791 euro paramą.

Nurodo, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomos 2018 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445 (toliau - Įgyvendinimo taisyklės) 19 punkte nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę gauti bendrą vienai įmonei (vienam ūkio subjektui) suteikiamą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. NMA vertinimo metu patikrina pareiškėjo teisę gauti bendrą vienai įmonei suteikiamą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. NMA turi patikrinti Vienos įmonės deklaracijoje (Įgyvendinimo taisyklių 3 priedas) nurodytus kitus ūkio subjektus. Įgyvendinimo taisyklių 33 punkte nurodyta, kad parama pagal Priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis Reglamentu Nr. 1407/2013 . Bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, taip pat partnerinėms ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams, negali viršyti 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.

Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesutiko įgyvendinti projekto su sumažinta paramos suma, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės) 71 punktu, Paraiška pripažinta netinkama gauti paramą.

Atsakovės sutinka su LAGK, kad tiek D. J., tiek D. J. turėjo būti žinomos aplinkybės dėl ketinamos teikti Paraiškos, juo labiau, kad dalį paruošiamųjų darbų iki Paraiškos pateikimo atliko būtent D. J. Tai patvirtina ir skunde nurodytas teiginys, kad „Preliminarus sprendimas dėl sukauptų lėšų ir turto (sklypo) investavimo į įmonės plėtrą statant poilsio namelius buvo priimtas įmonei dar nevadovaujant D. J. <...>“. Taigi veiksmai buvo derinti ir veikla pagrįstai laikyta kaip vieno asmens. Be to, tikėtina, kad D. J., būdamas pareiškėjos pagrindiniu akcininku, nebūtų galėjęs gauti paramos, todėl akcijos sąmoningai, prieš pat Paraiškos pateikimą buvo perleistos D. J. (sūnui). Šiuo atveju aplinkybių aiškinimasis dėl ko konkrečiai akcijos buvo perleistos ir pan., negali pakeisti paties fakto, jog akcijos vis dėlto buvo perleistos. Argumentas, kad „akcijų perleidimo sandoriais siekta ne bendro asmenų veikimo o verslų atskyrimo“ yra pareiškėjos subjektyvus aplinkybių vertinimas (nuomonė), neturintis įtakos LAGK sprendimo teisėtumui.

Paaiškina, kad atsakovės neatsako už pareiškėjų nepatyrimą, žinių ir patirties trūkumą. Nepatirtis ar žinių stoka negali būti laikoma aplinkybe, leidžiančia pateikti neteisingą ar net klaidinančią informaciją, kuri yra svarbi priimant sprendimą dėl paramos skyrimo. Jeigu pareiškėja mano, kad dėl trečiųjų asmenų netinkamai atliktų veiksmų (dėl UAB „Soretis“ pareiškėjos Paraiškoje netinkamai užpildytos Vienos įmonės deklaracijos) patyrė žalą, ją gali išsiieškoti iš kaltųjų asmenų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad Vadovu vadovaujasi ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės nagrinėjant susijusių įmonių klausimus. Vadove pateiktas svarbus paaiškinimas, kad savarankiška įmonė yra laikoma tuo atveju, jei ji nėra susijusi su kita įmone per fizinį asmenį.

Pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 aiškiai nurodoma, kad “<…> Rekomendacijos dėl MVĮ priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą reikia aiškinti atsižvelgiant į šį tikslą, todėl įmonės, kurių formaliai nesieja kuris nors iš šio sprendimo 28 punkte nurodytų santykių, tačiau kurios vis dėlto dėl fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupės atliekamo vaidmens sudaro vieną ekonominį vienetą, taip pat turi būti laikomos susijusiomis įmonėmis, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, nes jos vykdo savo veiklą arba dalį savo veiklos toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimose rinkose (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Italija prieš Komisiją 51 punktą)“. Taigi, ESTT aiškiai nurodo – tuo atveju, jei fizinis asmuo ir įmonė laikomi vienu ekonominiu vienetu, tokia situacija vertinama kaip susijusių įmonių atvejis. Šiuo atveju yra susidariusi analogiška situacija, todėl Pareiškėja su kitais asmenimis pagrįstai laikyta vienu ekonominiu vienetu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl ŽŪM sprendimo, kuriuo pareiškėjai neskirta parama projektui „UAB „Stayin“ verslo plėtra“ įgyvendinti, pareiškėjai nesutikus įgyvendinti projekto su sumažinta paramos suma, ir pareiškėjos skundą išnagrinėjusios ikiteismine tvarka LAGK sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė NMA Paraišką Nr. 19VK-KU-19-1-12036-PR001 įgyvendinti projektą „UAB „Stayin“ verslo plėtra“ (toliau – Projektas). Paraiška buvo teikiama vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis.

NMA 2021 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją. El. laiške paprašė atsakyti į du klausimus: 1) paraiškos IV skyriaus „Projekto rodikliai“ lentelės 4 eilutėje „Bendras darbuotojų skaičius (etatai)“ 2018 ataskaitiniais metais pareiškėja nurodė 9 etatus, o 2019 paraiškos pateikimo metais nurodė tik 3. Prašė paaiškinti, kodėl paraiškos pateikimo metais darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 9 iki 3, taip pat pateikti darbuotojų 2018 m. darbo sutartis; 2) 2020 m. balandžio 10 d. paklausime Nr. S-PT-0326254 pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti, kokie giminystės ryšiai sieja D. J. ir D. J. 2020 m. gegužės 12 d. atsakyme Nr. 2020/05/12-1 į paklausimą pareiškėja atsakė, kad D. J. yra D. J. sūnus. Kadangi remiantis VĮ Registrų centras duomenimis D. J. yra vienintelis UAB „Stayin“ akcininkas, kuri apgyvendinimo paslaugas teikė (duomenys neskelbtini) kaime „(duomenys neskelbtini) dvare“, tai prašė nurodyti, kam priklauso „(duomenys neskelbtini) dvaras“, taip pat patikslinti SVV deklaraciją, įtraukiant susijusius asmenis.

Pareiškėja 2021 m. vasario 10 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriame į klausimus atsakė taip: 1) Pareiškėja vykdo kelias veiklas, t. y. prekyba statybinėmis medžiagomis, medienos verslas, apgyvendinimo paslaugos, renginių organizavimas ir aptarnavimas. Darbuotojai priimami ir atleidžiami pagal poreikį. 2018 – 2019 metais vyko normali darbuotojų kaita.; 2) „(duomenys neskelbtini) Dvaras“ 2020 m. birželio 30 d. buvo parduotas ir šiai dienai priklauso UAB „Resta Capital“, kurios pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto vystymas ir nuoma. Apgyvendinimo paslaugų teikimas „(duomenys neskelbtini) Dvare“ šiuo metu nevyksta. Svečių namai bus rekonstruojami, pritaikant kitai veiklai. Šiuo metu yra pakeista žemės sklypo paskirtis bei žemės sklypo naudojimo būdas, parengtas pastato paskirties keitimo ir rekonstrukcijos į „Globos namus“ projektas, vyksta projekto viešinimas. Paaiškino, kad UAB „Resta Capital“ ir pareiškėja neturi nei bendrų akcininkų, nei darbuotojų, todėl mano, kad tikslinti SVV deklaracijos, įtraukiant susijusius asmenis nėra prasmės, nes tokių asmenų nėra. Pareiškėja yra savarankiškas juridinis asmuo, kurio 100 proc. akcijų priklauso D. J. D. J. yra ir bendrovės vadovas. Mano, kad pareiškėjos buvę, esami ir būsimi komerciniai ryšiai su kitomis bendrovėmis ir / ar fiziniais asmenimis niekaip nepadaro jų susijusiais asmenimis pagal SVV deklaracijos nuostatas.

NMA 2021 m. kovo 5 d. pareiškėjai išsiuntė paklausimą Nr. S-PT-0359323 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“, kuriame buvo paprašyta pagrįsti, kad UAB „Resta ES“ įmonė nėra susijusi su pareiškėja arba pateikti patikslintą SVV deklaraciją, įtraukiant UAB „Resta ES“ duomenimis bei VĮ Registrų centrui pateikti galimai su pareiškėja susijusios įmonės UAB „Resta ES“ 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Prašė pateikti paslaugų sutartis sąskaitoms faktūroms, kurias pateikė kaip įrodymą, kad gavo pajamas iš apgyvendinimo veiklos. Prašė pateikti pastato ((duomenys neskelbtini) dvaro) nuomos / panaudos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir UAB „Resta Capital“.

Pareiškėja 2021 m. kovo 10 d. el. laišku pateikė paaiškinimus. Nurodė, kad UAB „Resta ES“ yra gamybinė įmonė, kurios veikla nesusijusi su apgyvendinimo paslaugų teikimu. UAB „Resta ES“ ir pareiškėja palaiko komercinius ryšius, bet neturi nei bendrų akcininkų, nei darbuotojų. Pažymėjo, kad negali pateikti „pastato ((duomenys neskelbtini) dvaro) nuomos / panaudos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir UAB „Resta Capital““, nes tokia sutartis nebuvo sudaryta. D. J. jam priklausiusias 50 proc. UAB „Resta Capital“ akcijų pardavė dar 2019 metais, t. y. anksčiau nei UAB „Resta Capital“ įsigijo „(duomenys neskelbtini) dvaro“ pastatus ir žemės sklypą.

NMA 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. S-PT-0368065 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, kad 2021 m. birželio 3 d. buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų sąlygų paramai gauti ir buvo nustatyta, kad pareiškėja yra susijusi teisiniais ir / arba asmeniniais ryšiais su D. J., D. J. ir UAB „Resta Capital“. Vertinant paraišką ir verslo planą, nustatė, kad pareiškėja ketina prašyti 195 048 eurų paramos projekto įgyvendinimui. Patikrinus duomenis Registre nustatė, kad su pareiškėja susijęs asmuo D. J. per paskutinius 3 mokestinius metus yra gavęs 54 598,79 eurų paramos. Nustatė, kad Registro duomenimis pareiškėja galėtų gauti 112 791 eurų paramos. Todėl paprašė pateikti sutikimą, kad sutinka įgyvendinti projektą su mažesne paramos suma, t. y. už 112 791 eurų, jei nebus nustatyta kitų neatitikimų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad 82 2457 eurus pareiškėja turės finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

NMA 2021 m. birželio 29 d. ŽŪM pateikė Paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones vertinimo rezultatų suvestinę Nr. SV-133, kurioje nurodė, kad Paraiška yra netinkama paramai gauti, nes pareiškėjai pagal Įgyvendinimo taisyklių 19, 33 punktą pasiūlius mažesnę paramos sumą, ji su ja nesutiko. Atrankos komitetas 2021 m. liepos 9 d. posėdyje rekomendavo neskirti paramos pareiškėjos projektui.

ŽŪM kanclerio 2021 m. liepos 14 d. potvarkio Nr. 4D-96 (1.8E) (toliau – ŽŪM potvarkis) dalimi pareiškėjos Paraiška pripažinta netinkama paramai gauti, nes pareiškėja nesutinka įgyvendinti projekto su sumažinta paramos suma. Projektas netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 19 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, taip pat Administravimo taisyklių 71 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėta, kad NMA 2021 m. birželio 7 d. nustatė rizikų kriterijų – pareiškėjos ryšius su D. J., D. J. ir UAB „Resta Capital“, dėl ko pareiškėjai 2021 m. birželio 9 d. išsiųstas paklausimas, kad ji galėtų gauti 112 791 Eur paramą, tačiau ji 2021 m. birželio 16 d. į paklausimą pateikė atsakymą, jog nesutinka su sumažinta paramos suma.

LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl ŽŪM sprendimo, 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. AG-593/05-2021 jį atmetė (toliau – LAGK sprendimas).

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2018 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtintų ŽŪM 2018 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 3D-445, 19 punkte (VI skyrius Tinkamumo gauti paramą sąlygos ir reikalavimai) nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę gauti bendrą vienai įmonei (vienam ūkio subjektui) suteikiamą nereikšmingą (de minimis) pagalbą. Tam kartu su paraiška teikiama papildomai Vienos įmonės deklaracija (Įgyvendinimo taisyklių 3 priedas) apie kitus ūkio subjektus. Įgyvendinimo taisyklių 4.8 papunktyje viena įmonė apibrėžiama taip, kaip nurodyta Komisijos reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 punkte ir Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje, o įmonė suprantama kaip ekonominę veiklą vykdantis subjektas (Įgyvendinimo taisyklių 4.4 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 33 punkte (IX skyrius Paramos dydis ir intensyvumas) nurodyta, kad parama pagal Priemonę turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų, taikomų vadovaujantis Reglamentu Nr. 1407/2013. Bendra pagalbos suma, suteikta tai pačiai įmonei ar asmeniui, taip pat partnerinėms ir (arba) susijusioms įmonėms, sutuoktiniams, negali viršyti 200 000 Eur per einamuosius ir dvejus ankstesnius jo mokestinius metus.

Aptariamos priemonės Įgyvendinimo taisyklės parengtos vadovaujantis, be kita ko, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos bendruoju reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Komisijos reglamentas Nr. 1407/2013).

Komisijos reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnyje nustatyta, jog taikant šį reglamentą, „viena įmonė“ apima visas įmones, kurių tarpusavio santykiai yra bent vienos rūšies iš toliau išvardytų: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą; b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaujantis steigimo sutarties ar įstatų nuostata vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei lemiamą įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, viena kontroliuoja tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. Įmonės, kurios pirmos pastraipos a–d punktuose nurodytais santykiais yra susijusios per vieną ar daugiau kitų įmonių, taip pat laikomos viena įmone. Komisijos reglamento Nr. 1407/2013 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.

Pagal SVVPĮ 3 straipsnio 16 dalį įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis pirmiausia įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių: a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje; b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių; c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų; d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų (1 punktas). Taip pat laikomos susijusiomis įmonės, kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose (2 punktas). Ir trečia, numatyta, kad susijusiomis laikomos įmonės, kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus (3 punktas).

Tad atitinkamai Įgyvendinimo taisyklėse numatytas susijusių įmonių (ūkio subjekto) apibrėžimas yra pakankamai platus, siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalba pasinaudotų kaip įmanoma daugiau savarankiškų ūkio vienetų ir nebūtų valstybės pagalba iškreipiama konkurencinė aplinka, koncentruojant daugiau nei numatyta nereikšminga pagalba paramą tarp susijusių asmenų. Įmonių sąsajumas apibrėžiamas per įmonių valdymo struktūras, kontrolės ir poveikio sprendimų priėmime darymą ar galėjimą ją daryti, per tapačią ekonominę veiklą ar veikimą toje pačioje rinkoje, giminystės ryšius bei per kitus asmenis ar investuotojus. Ir atitinkamai pagal SVVPĮ 2 straipsnio 13 dalį savarankiška įmonė suprantama kaip įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų (SVV 2 straipsnio 12 dalis). Atitinkamai ESTT 2014 m. vasario 27 d. sprendimu byloje Nr. C‑110/13 išaiškino, kad įmonės gali būti laikomos „susijusiomis“, kai išnagrinėjus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš formalių nurodytų santykių. Fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu. Šios sąlygos įgyvendinimas priklauso nuo bylos aplinkybių ir nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo.

Pareiškėjos ginčijamas ŽŪM potvarkio ir NMA paraiškų vertinimo rezultatų suvestinės turinys patvirtina, jog pareiškėjai neskirta visa jos prašyta paramos suma projekto įgyvendinimui dėl to, kad jos prašoma paramos suma kartu su kitais susijusiais asmenimis viršija 200 000 eurų per einamuosius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus prašytos paramos sumos, t. y. pareiškėja prašė jai skirti 195 048 eurų, o su pareiškėja susijęs asmuo D. J. paraiškos pateikimo metu jau buvo gavęs 82 162,01 eurų paramos. Minėta, jog pareiškėja atsisakė įgyvendinti projektą su NMA siūlyta 112 791 eurų paramos suma, dėl ko paraiška ir buvo atmesta pagal Administravimo taisyklių 71 punktą.

Pareiškėja iš esmės neneigia NMA nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėja (vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas D. J.) apgyvendinimo paslaugas teikė (duomenys neskelbtini) dvare, kuris nuosavybės teise priklausė D. J., kuris yra D. J. tėvas. Nuo 2020 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) dvarą įsigijo UAB „Resta Capital“. Pareiškėjas teikė apgyvendinimo paslaugas 2015 m. gruodžio 1 d. sudarytos sutarties pagrindu, kurią, abi šalis atstovaudamas, pasirašė D. J. Sutartis nutraukta 2020 m. birželio 30 d. Pareiškėjos akcininkas ir vadovas iki 2019 m. gruodžio 30 d. (kelios dienos iki paraiškos pateikimo) buvo D. J. Abu fiziniai asmenys (D. J. ir D. J.), verslininkai, be giminystės ryšių yra tarpusavyje susiję per kitą įmonę - UAB „Resta Capital“, kurioje buvo 50/50 dalių akcininkais nuo 2018 m. gruodžio 20 d. Ši įmonė verčiasi ekonomine veikla – nekilnojamojo turto nuoma ir vystymu. Nepaisant to, kad pareiškėja skunde teigia, jog sandorių sudarymą sąlygojo turėti privatūs ir objektyvūs tikslai, nepaneigia atsakovų išvadų dėl susijusių asmenų. Pareiškėjos argumentas, kad 2019 m. D. J. perleido savo UAB „Resta Capital“ akcijas Estijos įmonei, nepaneigia atsakovo nustatytų susijusių asmenų kvalifikavimui reikšmingų faktinių aplinkybių. Be to, paraiškos pateikimo metu Juridinių asmenų registro duomenimis jokie dalyvių pakeitimai nebuvo atlikti (medžiagos 1 t., 188). Pažymėtina, kad tinkamas įrodinėjimo pareigos vykdymas reiškia skundo argumentų ar teiginių patvirtinimą leistinais rašytiniais ar kitais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės netikslios, neteisingos ir, remiantis jomis atliktas susijusių asmenų kvalifikavimas, nepagrįstas. Skunde nurodomos aplinkybės apie verslo sandorių atlikimo priežastis ir aplinkybes, apie paraiškos rengimo per tarpininką aplinkybes nėra teisiškai reikšmingos nustatant susijusius asmenis valstybės pagalbos skyrimo kontekste.

Pareiškėjo nurodoma LVAT praktika administracinėse bylose Nr. eA-349-629/2019 ir Nr. eA-357-575/2019 nustatyta, kad pareiškėja ir kiti paminėti asmenys buvo betarpiškai susiję, juos siejo tamprūs ekonominiai ryšiai, jie kaip atskiri ekonominiai vienetai neveikė, jie nebuvo savarankiški ūkio subjektai; fizinių asmenų pateiktas paraiškas siejo geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir asmeninis ryšys, o pareiškėjos teiginys, kad jos įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu yra savarankiškas ir kiekvienas šeimos narys veikia savarankiškai, neįrodytas. Nurodyta LVAT praktika suformuota panašiose faktinėmis aplinkybėmis situacijose. Pareiškėjas, pateikdamas nuorodas į nurodytą teismų praktiką, iš esmės nepagrindė, kaip, remiantis nurodyta teismų praktika, galėtų būti tenkinamas jo skundas. Šioje byloje taip pat nustatytas teisinis ir asmeninis ryšys bei tai, kad susiję asmenys veikė kaip vienas ekonominis vienetas, o ne savarankiški ekonominiai vienetai.

Įgyvendinimo taisyklių 18.1 punkte numatyta, kad parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“, nustatoma, kad pareiškėjas galimai neteisėtai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas. Metodika turi vadovautis asmenys, atliekantys paraiškų vertinimą, administruojantys projekto vykdytojo arba paramos gavėjo projektus ar vykdantys jų priežiūrą pagal kaimo plėtros programos priemones, kurioms ši Metodika taikoma, kaip numatyta KPP priemonių įgyvendinimo taisyklėse (3 punktas). Šioje Metodikoje ir numatytas detalesnis rizikų vertinimas bei susijusių asmenų ryšių nustatymas, kuris atsispindi 2021 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime (medžiagos 1 t., 194-196).

Pagrįstai nustačius, jog pareiškėja yra susijusi su fiziniais asmenimis ir nurodytu kitu juridiniu asmeniu, buvo patikrinta jiems skirta per paskutinius kelerius metus valstybės pagalba ir nustatyta, kad D. J. yra gavęs paramos (medžiagos 2 t., 1-3). Kadangi pareiškėja nelaikytina savarankiška įmone (ji pagal SVV 2 straipsnio 18 dalies kriterijus pagrįstai laikoma susijusia įmone dėl santykio su fiziniais asmenimis D. J. ir D. J. ir UAB „Resta Capital“), todėl pagal Administravimo taisyklių 71 punktą, pareiškėjui nesutikus su jam siūloma sumažinta paramos suma, parama neteikiama. Jau minėta anksčiau, jog pareiškėja nesutiko su jai siūloma sumažinta paramos suma vykdyti projektą, dėl ko atsakovas neturėjo kitokio elgesio pasirinkimo kaip tik atmesti paraišką, kurios pareiškėjas nesutiko įgyvendinti didesne dalimi prisidėdamas savo lėšomis.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra teisinio pagrindo skundą tenkinti ir keisti ar naikinti skundžiamus sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „STAYIN“ skundą.

Palikti nepakeistą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 19R-2414 (AG-593/05-2021).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.