Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (UAB „M“ turto vagystė) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (UAB „M“ turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (D. A. turto vagystė) – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį (J. G. turto sugadinimas) – areštu 25 paroms;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (P. B., M. B., R. B. turto vagystė) – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (H. B. turto plėšimas) – laisvės atėmimu 5 metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (Ž. A., V. A., UAB „A“ turto vagystė) – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (Ž. A. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį (Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimas) – laisvės atėmimu 6 metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (J. R., D. P. turto vagystė) – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (J. R. turto sugadinimas) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, H. Ž. paskirtos bausmės pagal kiekvieną iš nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją sutaptį (BK 178 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 1 dalis ir 187 straipsnio 3 dalis) bei Ž. A. turto vagystė (178 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 187 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis ir 254 straipsnio 2 dalis) subendrintos apėmimo būdu, po to apėmimo būdu subendrintos bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė H. Ž. paskirta laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė H. Ž. paskirta laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu H. Ž. pripažintas solidariu atsakovu su M. S., R. G., A. B. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu D. A. priteistai 14 481 Eur turtinei žalai ir 1 448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat H. Ž. pripažintas solidariu atsakovu su M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu P. B. priteistai 29 324,03 Eur žalai atlyginti.

H. Ž. pripažintas solidariu atsakovu su M. S., R. G., A. B. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu H. B. priteistai 6 276,07 Eur turtinei ir 2 896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti bei Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteistai 162,75 Eur žalai atlyginti.

H. Ž. pripažintas solidariu atsakovu su M. S., A. B. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu AB ,,Lietuvos draudimas“ priteistai 10 926,84 Eur žalai atlyginti.

Nuosprendžiu iš H. Ž. priteista 2 363,53 Eur (du tūkstančiai tris šimtai šešiasdešimt trys eurai penkiasdešimt trys centai) proceso išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 9,44 Eur (devyni eurai keturiasdešimt keturi centai) proceso išlaidų Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. H. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad M. S. turint tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, suradus asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas: R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rudens – A. M., parengus nusikalstamos veikos planą, pagal kurį R. G., M. Š., H. Ž., A. B., nuo 2013 m. rugsėjo mėn. – A. M., bei kiti epizodiniai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, nepriklausantys organizuotai grupei, rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų bei kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuojant šį planą 2011 m. vasarą, surastiems nusikalstamų veikų vykdymui asmenims pavedus atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: epizodiniams ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nepriklausantiems organizuotai grupei, – suteikti informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, R. G., M. Š., H. Ž., A. B., A. M. – sekti asmenis ir jų gyvenamąsias vietas, tikslu surinkti informaciją, kada namuose nieko nebus, M. Š. įsibrauti į patalpas, o likusiems asmenims stebėti aplinką bei dalyje nusikalstamų veikų kartu su M. Š. įsibrauti į patalpas, pagrobtus daiktus realizuoti M. Š. ir R. G., pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalinti lygiomis dalimis, išskyrus A. M., kuris pusę gautų pinigų atiduos M. S., ir visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą ir bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, tokiu būdu H. Ž. dalyvavo vagystėms M. S. suburtos organizuotos grupės veikloje, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. lapkričio 6 d. padarė šiuos nusikaltimus:

1.1. 2011 m. lapkričio mėn., H. Ž. kartu su M. S., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ir R. G. surinkę informaciją apie parduotuvės „M“, esančios P. A. g. 71, Marijampolės m., apsaugos sistemą, pinigų laikymo vietą, 2011 m. lapkričio 19 d. apie 20 val., pagal susitarimą susitikę prie Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto, esančio P. A. g. 92, Marijampolės m., pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebint P. A. gatvę nuo pietinio atvažiavimo, H. Ž. stebėjo P. A. gatvę nuo šiaurinio atvažiavimo, tuo metu R. G. su M. Š. perlipus parduotuvės „M“ pietinėje teritorijos pusėje esančią tvorą, prie administracinio pastato atardžius tvoroje skylę, taip patekus į parduotuvės „M“ saugomą teritoriją, kur, išlaužiant administracinės patalpos lango rėmą, jį sudaužius, kurio vertė 300 litų (tai atitinka 86,89 Eur), taip įsibrovus į parduotuvės administracines patalpas, tyčia sugadinus apsaugos signalizacijos įrangą, kurios vertė 811 litų (tai atitinka 234,88 Eur), pagrobus seifą, kurį nunešus į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto parkelį, kur laužtuvu ir atsuktuvu išlaužus seifo užraktą ir jame neradus pinigų, pagrobtą seifą nunešus ir paslėpus prie netoliese esančio kanalo, po ko grįžus į parduotuvės „M“ tas pačias administracines patalpas, laužtuvu išlupus prie sienos pritvirtintą pastatomoje spintelėje, kurios vertė 250 litų (tai atitinka 72,40 Eur), buvusį antrąjį seifą, kurio vertė 252,98 litų (tai atitinka 73,27 Eur), kurį su jame buvusiais 4400 litų (tai atitinka 1274,33 Eur) nunešė į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto aikštelėje stovintį R. G. naudojamą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuvykę į R. G. garažą, (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., kampiniu šlifuokliu atidarė jį, iš kur pagrobė seife buvusius 4400 litų (tai atitinka 1274,33 Eur), kuriuos pagal susitarimą H. Ž., M. S., R. G., M. Š. pasidalino lygiomis dalimis, o pagrobtą seifą išmetė į Šešupės upę prie Vingio g. namo Nr. 2D., Kumelionių km., Marijampolės sav., taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe su M. S., M. Š., R. G. savo ir jų naudai pagrobė svetimą UAB „M“ priklausantį turtą – 4 400 litų (tai atitinka 1 274,33 Eur), tuo padarydami jai 4 400 litų (tai atitinka 1 274,33 Eur) turtinę žalą, ir sugadino jos turto už 1 613,98 litų (tai atitinka 467,44 Eur). Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.2. 2012 m. vasario mėn. H. Ž., kartu su M. S., A. B., R. G. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turėdami informacijos apie garaže Nr. 66, esančiame garažų bendrijoje „G“, Vasaros g., Marijampolės m., laikomus didelės vertės katalizatorius, priklausančius D. A., atvykdami į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie UAB „Sūduvos vandenys“, adresu Vasaros g. 7, Marijampolės m., slaptai sekė D. A. priklausantį garažą, rinkdami informaciją apie garaže laikomų katalizatorių kiekį, gabenimo laiką, įrengtas apsaugos sistemas, po ko 2012 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 23 val., įsitikinę, kad jame tuo metu yra laikomas didelis kiekis katalizatorių, automobiliu Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę prie garažų masyvo „G“, automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiliko atokiau prie (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., ir pagal iš anksto aptartą planą H. Ž., R. G. ir M. S. stebėjo privažiavimus prie garažo, M. Š. ir A. B. laužtuvu išlaužus J. G. priklausančio garažo Nr. 65, esančio garažų bendrijoje „G“, Vasaros g., Marijampolės m., duris, kurių vertė 300 litų (tai atitinka 86,89 Eur), taip įsibrovus į garažo vidų, po ko rūsio patalpose tyčia sugadinus – kūju ir laužtuvu išmušus sienoje angą, kurios vertė 200 litų (tai atitinka 57,92 Eur), pro kur patekus į garažą Nr. 66, priklausantį D. A., taip pagrobė D. A. priklausančius 10 000 litų (tai atitinka 2 896,20 Eur) ir 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 litų (tai atitinka 11 584,80 Eur), katalizatorius pernešus pro išgriautą sienoje angą į garažą Nr. 65, o iš šio garažo M. Š. kartu su M. S., A. B. katalizatorius sukrovus į automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežus iš įvykio vietos, o vėliau, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. G. ir M. S. realizavus šiuos katalizatorius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagrobtus 10 000 litų (tai atitinka 2 896,20 Eur) ir pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą H. Ž., M. S., A. B., M. Š. ir R. G. pasidalino lygiomis dalimis, ir taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe savo ir M. S., M. Š., A. B. ir R. G. naudai pagrobė svetimą D. A. priklausantį didelės vertės turtą – 10 000 litų (tai atitinka 2 896,20 Eur), 160 kg katalizatorių, kurių vertė 40 000 litų (tai atitinka 11 584,80 Eur), tuo padarydami D. A. bendrą 50 000 litų (tai atitinka 15 584 Eur) turtinę žalą, bei dėl sugadinto turto padarė J. G. 500 litų (tai atitinka 144,81 Eur) turtinę žalą. Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

1.3. 2012 m. gegužės 9 d., H. Ž., M. S. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, sužinoję apie vykstančias S. M. laidotuves, ir įsitikinę, kad P. B. namuose nieko nėra, nes P. B. išvykęs į laidotuves, 2012 m. gegužės 9 d., 21 val., pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebint nuo Saulės g. esantį įvažiavimą, H. Ž. stebėjo Žuvinto g., M. Š. išlaužus P. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, langą, taip įsibrovus į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobus P. B. ir M. B. priklausančius 5 000 eurų, 38 000 litų (tai atitinka 11 005,56 Eur), 100 g auksinę apyrankę, kurios vertė 6 000 litų (tai atitinka 1 737,72 Eur), 100 g auksinę kolje, kurios vertė 9 000 litų (tai atitinka 2 606,58 Eur), po 100 g auksinės apyrankės ir kolje komplektą, kurio vertė 15 000 litų (tai atitinka 4 344,30 Eur), auksinį laikrodį „Rolex“, kurio vertė 5 000 litų (tai atitinka 1 448,10 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 500 litų (tai atitinka 434,43 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 500 litų (tai atitinka 434,43 Eur), R. B. priklausantį laikrodį „Tyssot“, kurio vertė 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur), po ko tiksliai nenustatytu laiku pagrobtus juvelyrinius dirbinius M. Š. realizavus – per keletą kartų pardavus Rygos m., Latvijos Respublikoje, pagrobtus pinigus ir gautus pinigus už parduotus juvelyrinius dirbinius pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis su M. Š. ir M. S., taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe su M. Š. ir M. S., savo ir jų naudai pagrobė didelės vertės svetimą P. B. ir M. B. priklausantį 98 264 litų (tai atitinka 28 459,22 Eur) vertės turtą, bei R. B. priklausantį 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur) vertės turtą, tuo padarydami P. B. ir M. B. bendrą 98 264 litų (tai atitinka 28 459,22 Eur) žalą, R. B. 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur) eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

1.4. 2012 m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S. su R. G. turint informacijos apie H. B. laikomą didelę pinigų sumą namuose, esančiuose Liepynų g. 2-1, Marijampolės m., bei turint pultelį nuo H. B. gyvenamojo namo garažo pakėlimo vartų, tikslu įvykdyti pinigų vagystę, H. Ž., R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, M. S., A. B. slaptai sekė H. B. gyvenamąjį namą, H. B. auto paslaugų įmonę, esančią Saulės g. 6, Marijampolės m., šeimos narius, rinkdami informaciją, kada namuose nieko nebus, R. G. nuo 2012 m. balandžio 19 d. būnant suimtam ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00107-11, M. S. gavus informaciją, kad namuose tikėtinai nieko nebus, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 23.30 val., H. Ž., M. Š., A. B., M. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, susirinkę netoli H. B. namų esančioje Marijampolės vaikų lopšelio darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, esančioje K. G. g. 12A, Marijampolės m., aptarė nusikalstamos veikos – vagystės įsibraunant į gyvenamąjį namą, planą ir pasiskirsčius užduotimis: A. B. stebėti Maironio – Liepynų g. sankryžą, Marijampolės m., M. S. stebėti P. A. – K. G. g. sankryžą, Marijampolės m., tokiu būdu stebėti privažiavimus prie H. B. gyvenamojo namo, H. Ž., M. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš R. G. paimtu anksčiau turėtu pulteliu nuo garažo pakėlimo vartų atidarę gyvenamojo namo garažo vartus, pro kur patekę į namo vidų, pastebėjo, kad namuose yra H. B., po ko H. Ž. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą H. B. atžvilgiu, t. y. užmetė jam ant galvos antklodę, ne mažiau kaip 7 kartus sudavė jam kietais bukais daiktais į veidą, galvą ir šonus, taip padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, nosies kaulų lūžimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžimą, muštines žaizdas nosies nugarėlės ir dešinės akies išorinio kampo srityse, kraujosruvas dešinio žando – kaklo, viršutinės lūpos, pasmakrės kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniojo paties priekiniame paviršiuje, dešiniame šone, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl muštinės žaizdos nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimo, muštinės žaizdos ties dešinės akies vokų kampu bei dešiniojo skruostikaulio lanko lūžimo – nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko rankomis suėmęs spaudė kaklą, H. B. nustūmė nuo lovos bei prispaudęs laikė ant žemės, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, M. Š. tuo metu išlaužus stale įmontuotą seifą ir jį atrakinus H. B. nurodytu raktu, iš seifo pagrobus H. B. priklausančius 20 000 litų (tai atitinka 5 792,40 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), piniginę, kurios vertė 50 litų (tai atitinka 14,48 Eur), su joje buvusiu H. B. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. 50395830, nuolaidų kortelėmis ir 220 litų (tai atitinka 63,716 Eur) bei sutuoktinei J. B. priklausančią sidabrinę apyrankę, kurios vertė 400 litų (tai atitinka 115,84 Eur), po ko pagal susitarimą H. Ž., M. Š., A. B., M. S. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasidalinus pagrobtą turtą lygiomis dalimis, R. G. kiekvienas iš šių asmenų iš savo dalies davė po 100 litų (tai atitinka 29,96 Eur), ir taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe su R. G., M. S., A. B., M. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, plėšimo būdu savo ir jų naudai pagrobė svetimą – H. B. priklausantį turtą – 21 270 litų (tai atitinka 6 160,22 Eur), J. B. priklausantį turtą, kurio vertė 400 litų (tai atitinka 115,85 Eur). Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

1.5. 2012 m. spalio mėn., A. B. ir M. S. turint informaciją apie Ž. A. 2012 m. spalio 6 d. vakare planuojamą išvykimą iš namų, ir perdavus šią informaciją H. Ž. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, bei parodžius jiems Ž. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esantį K. B. g. 24, Gižų km., Vilkaviškio raj., su tikslu įvykdyti vagystę, po ko pagal iš anksto aptartą planą, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 6 d. 21.30 val. iki 2012 m. spalio 7 d., 2.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, H. Ž. su M. Š. atvyko į Gižų km., Vilkaviškio raj., pasilikus automobilį K. B. g. prie pastatų Nr. 4 ir 6 esančios aikštelės, ir nuėjo prie Ž. A. namų, kur H. Ž. prie Ž. A. gyvenamojo namo tvoros stebėjo K. B. gatvę, tuo metu M. Š. atsuktuvu išlaužus Ž. A. gyvenamojo namo langą, kurio vertė 1 566,67 litų (tai atitinka 453,73 Eur), taip įsibrovus į gyvenamąjį namą, rastu raktu atrakinus ir iš seifo pagrobus graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) Nr. 247266308 su priedais, kurio vertė 13 100 litų (tai atitinka 3 794,02 Eur), graižtvinį šautuvą TOZ 8M, Nr. 126123, kurio vertė 1 680 litų (tai atitinka 486,56 Eur), lygiavamzdį šautuvą IŽH 27EM Nr. 9831244, kurio vertė 1 650 litų (tai atitinka 477,87 Eur), su kalimatoriumu, kurio vertė 1800 litų (tai atitinka 521,31 Eur), diržu, kurio vertė 200 litų (tai atitinka 57,92 Eur), dėklu šoviniams, kurio vertė 50 litų (tai atitinka 14,48 Eur), kombinuotą šautuvą BRNO Nr. 100076, kurio vertė 3 500 litų (tai atitinka 1 013,67 Eur), su optika, kurios vertė 6 500 litų (tai atitinka 1 882,53 Eur), prožektoriumi, kurio vertė 900 litų (tai atitinka 260,65 Eur), diržu, kurio vertė 200 litų (tai atitinka 57,92 Eur), dėklu šoviniams, kurio vertė 50 litų (tai atitinka 14,48 Eur), dėklu optikai, kurio vertė 50 litų (tai atitinka 14,48 Eur), pistoletą savigynai IŽH Nr. POM8342, kurio vertė 1 600 litų (tai atitinka 463,39 Eur), su dėklu, kurio vertė 200 litų (tai atitinka 57,92 Eur), pneumatinį šautuvą „Gamo“ Nr. 04-1C-550152-10, kurio vertė 950 litų (tai atitinka 275,13 Eur), su optika, kurios vertė 500 litų (tai atitinka 144,81 Eur), 4 vnt. medžioklinių peilių su odiniais dėklais, kurių bendra vertė 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur), naktinio matymo žiūronus „ATN“, kurių vertė 8 000 litų (tai atitinka 2 316,96 Eur), laikrodį „Šturmanskie“, kurio vertė 1 800 litų (tai atitinka 521,31 Eur), laikrodį „Romanson“, kurio vertė 1000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), laikrodį „Casio“, kurio vertė 400 litų (tai atitinka 115,84 Eur), kišeninį laikrodį su grandinėle, kurio vertė 450 litų (tai atitinka 130,32 Eur), laikrodį „Paliot“, kurio vertė 200 litų (tai atitinka 57,92 Eur), laikrodį „Orient“, kurio vertė 500 litų (tai atitinka 144,81 Eur), laikrodį „Gucci“, kurio vertė 4 000 litų (tai atitinka 1158,48 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 500 litų (tai atitinka 434,43 Eur), vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 3 200 litų (tai atitinka 926,78 Eur), išlaužus ūkinio pastato langą, kurio vertė 2 193,33 litų (tai atitinka 635,23 Eur), taip įsibrovus į ūkinį pastatą, iš kur pagrobus Ž. A. ir V. A. priklausančius 6 200 litų (tai atitinka 1 795,64 Eur), UAB „A“ priklausančius 8 000 eurų ir 6 000 litų (tai atitinka 1 737,72 Eur), auksines monetas „Nikolaškės“, kurių bendra vertė 3 200 litų (tai atitinka 926,78 Eur), prožektorių, kurio vertė 400 litų (tai atitinka 115,84 Eur), diplomatą su stalo įrankiais, kurių vertė 4 000 litų (tai atitinka 1158,48 Eur), SEB banko „Visa elektron“ mokėjimo kortelę, antklodę, kurios vertė 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur), po ko pagrobtus šaunamuosius ginklus, įvyniotus į antklodę, nugabeno ir paslėpė krūmuose Baltrakio k., Gižų sen., Vilkaviškio raj., o pagrobtus pinigus pagal susitarimą H. Ž., M. Š., M. S., A. B. pasidalino lygiomis dalimis, taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe su M. S., A. B., M. Š. savo ir jų naudai pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t. y. Ž. A. ir V. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 69 380 litų (tai atitinka 20 093,84 Eur), UAB „A“ priklausantį turtą – 33 600 litų (tai atitinka 9 731,23 Eur) vertės, tuo padarydami Ž. A. ir V. A. 69 380 litų (tai atitinka 20 093,84 Eur), UAB „A“ 33 600 litų (tai atitinka 9 731,23 Eur) turtinę žalą, pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus, bei sugadinto Ž. A. priklausantį 3 760 litų (tai atitinka 1 088,97 Eur) vertės turtą, padarydami jam 3 760 litų (tai atitinka 1 088,97 Eur) turtinę žalą. Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

1.6. 2012 m. gruodžio mėn. H. Ž., A. B., M. S. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavę informaciją apie J. R. ir jos mamos D. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės m., laikomą didelį kiekį auksinių juvelyrinių dirbinių, 2012 m. gruodžio mėn., stebėdami J. R. ir D. P. gyvenamąjį namą, rinko informaciją, kada J. R. ir D. P. namuose nieko nebus, 2012 m. gruodžio 25 d., 18 val., pastebėję, kad iš namų išėjo D. P. ir, kad namuose nieko nėra, pagal iš anksto aptartą planą H. Ž. sekė D. P., M. S. stebint Šaulių g., A. B. stebint Kalvių g. prie gyvenamojo namo kiemo vartų, M. Š. išlaužus gyvenamojo namo langą, kurio vertė 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur), taip įsibrovus į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobus J. R. priklausančius auksinius juvelyrinius dirbinius: 4 vyriškus auksinius žiedus, kurių bendra vertė 6 000 litų (tai atitinka 1 737,72 Eur), vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 2 000 litų (tai atitinka 579,24 Eur), auksinę apyrankę, kurios vertė 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur), 1 porą vyriškų sąsagų, kurių vertė 3 000 litų (tai atitinka 868,86 Eur), auskarus, kurių vertė 1 500 litų (tai atitinka 434,43 Eur), auskarus, kurių vertė 600 litų (tai atitinka 173,77 Eur), žiedą, kurio vertė 1 500 litų (tai atitinka 434,43 Eur), žiedą, kurio vertė 1 000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), žiedą, kurio vertė 1 800 litų (tai atitinka 521,31 Eur), 6 vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 4 200 litų (tai atitinka 1 216,40 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur), auksinę grandinėlę, kurios vertė 500 litų (tai atitinka 144,81 Eur), auksinį pakabuką, kurio vertė 120 litų (tai atitinka 34,75 Eur), auksinį pakabuką, kurio vertė 300 litų (tai atitinka 86,88 Eur), auksinį pakabuką, kurio vertė 300 litų (tai atitinka 86,88 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 150 litų (tai atitinka 43,44 Eur), vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 150 litų (tai atitinka 43,44 Eur), auskarus, kurių vertė 100 litų (tai atitinka 28,96 Eur), bei D. P. priklausantį auksinį pakabuką, kurio vertė 1 000 litų (tai atitinka 289,62 Eur), auksinį žiedą, kurio vertė 1 600 litų (tai atitinka 463,39 Eur), po ko pagrobtus juvelyrinius dirbinius M. Š. realizavus – pardavus Vytauto pr. 20, Kauno m., esančioje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, pinigus, gautus už parduotus juvelyrinius dirbinius, pagal susitarimą pasidalinus lygiomis dalimis su A. B., M. Š. ir M. S., taip H. Ž., veikdamas organizuota grupe su M. Š., A. B. ir M. S. savo ir jų naudai pagrobė svetimą J. R. priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 22 520 litų (tai atitinka 6 522,24 Eur), D. P. priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 2 600 litų (tai atitinka 753,01 Eur), tuo padarydami J. R. 22 520 litų (tai atitinka 6 522,24 Eur), D. P. 2 600 litų (tai atitinka 753,01 Eur), turtinę žalą, bei sugadino J. R. priklausantį 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur) vertės turtą, padarydami jai 800 litų (tai atitinka 231,69 Eur) turtinę žalą. Šiais veiksmais H. Ž. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.1. Apeliantas, remdamasis BPK nuostatomis bei teismų praktika dėl įrodymų vertinimo bei tinkamo nuosprendžio argumentavimo, apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai ir neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus ir paskyrė jam netinkamą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Vadovaujantis teisingumo principu turi būti tinkamai individualizuota bausmė, ji turi geriausiai atitikti įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus bei vadovaujamasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktu įstatymo reikalavimus, bet ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tendencingai ir nepakankamai objektyviai įvertino su bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes. Vertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmę, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Teisingumo principo įgyvendinimas reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Skirdamas jam bausmę teismas tik formaliai nurodė su bausmės skyrimu susijusius įstatymo reikalavimus, bausmę paskyrė iš esmės nemotyvuotai, tendencingai, nurodydamas vien tik neigiamai jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, reikšmingas bausmės paskyrimui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savanoriškai nutraukė nusikalstamą veiką, pasislėpė nuo nusikaltimo bendrininkų ir išvyko į užsienį norėdamas nutraukti nusikalstamą veiką, o asmenys, su kuriais darė nusikaltimus ir toliau nenutraukė nusikalstamos veikos. Užsienyje dirbo, pragyveno iš legaliai uždirbtų lėšų, bijodamas, kad su juo gali susidoroti asmenys, su kuriais darė nusikaltimus, pasikeitė savo tapatybę, keitė gyvenamąsias vietas. Jo požiūris į gyvenimiškas teigiamas vertybes labai pasikeitė, sulaikytas nuo pat pirmos apklausos davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus, neslėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikaltimo aplinkybių, ką patvirtino ir teisme. Skirdamas jam bausmę teismas neatsižvelgė į jo siekį gyventi kitaip, toliau nenusikalsti. Be to, Lietuvos Respublikoje jis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra padaręs jokių nusikaltimų. Teismas sureikšmino užsienyje padarytą nusikalstamą veiką, kuri nėra tokia pavojinga visuomenei, jam buvo paskirta prevencinio pobūdžio bausmė, todėl ši aplinkybė neturėtų jį itin neigiamai charakterizuoti. Pasak apelianto, teismo tendencingumą skiriant bausmę patvirtina ir tai, kad teismas nuosprendyje nurodė daugiau kaip prieš dešimt metų – 2007 m. vasario 5 d. – jam taikytą oficialų perspėjimą pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Tačiau ši aplinkybė neturi nulemti griežtos bausmės paskyrimo.

2.3. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą skiriant jam bausmę patvirtina tai, kad nagrinėdamas bylą iš esmės ir tirdamas įrodymus teismas paskelbė pertrauką nuosprendžio surašymui, atnaujino įrodymų tyrimą ir savo iniciatyva nurodė kaltintojui pakeisti jam kaltinimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, toks teismo elgesys, sunkinant kaltinimus, pažeidė rungtyniškumo principą ir turėjo reikšmės griežtos bausmės paskyrimui. Be to, teismas paskyrė jam didesnę bausmę negu prašė prokurorė.

2.4. H. Ž. taip pat nurodė, kad teismas visiškai nevertino jo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, neatsižvelgė į tai, kad beveik visuose padarytuose nusikaltimuose (išskyrus H. B. turto plėšimą) jo vaidmuo buvo kaip padėjėjo – stebėti aplinką. Kad jis atliko tik antraeilius nusikalstamus veiksmus patvirtina aplinkybė, kad jis nėra dalyvavęs pavogtų daiktų realizavime ir kituose nusikalstamuose veiksmuose, kuriuose dalyvavo nusikaltimo organizatoriai, ir kuriems buvo paskirtos beveik tokios pat bausmės kaip ir jam. Remdamasis teismų praktika H. Ž. pažymi, kad teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingomis aplinkybėmis gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies.

2.5. Apeliantas skunde pažymi, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, padarytos prieš aštuonis metus ir į tai, vadovaujantis teismų praktika, teismas taip pat turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę. Siekiamus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pvz. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nes, priešingu atveju, būtų pažeistas proporcingumo bei neužtikrintas teisingumo principų įgyvendinimas. Sprendžiant dėl galimybės taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas, turi būti atsižvelgta į tyčios kryptingumą bei pavojingumo visuomenei laipsnį, į jo antraeilį vaidmenį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo jau praėjo aštuoneri metai. Pritaikius jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus bausmės vykdymą, jam paskirti įpareigojimai leistų kontroliuoti jo elgesį, o padarius pažeidimus būtų pratęstas bausmės vykdymo atidėjimo terminas arba priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jis būtų pasiųstas vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, o padarius naują nusikalstamą veiką teismas paskirtų bausmę pagal BK 64 straipsnio taisykles. Turi būti vertinamas bausmės vykdymo atidėjimo kaip vieno iš bausmės realizavimo būdų santykis su bausmės tikslais, atsižvelgiant tiek į veikų padarymo aplinkybes, tiek į kaltininko asmenybę, kas užtikrintų bausmės individualizavimo principo pusiausvyros BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste įgyvendinimą. Apelianto teigimu, teismas turėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes ir skirti ženkliai mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje H. Ž. advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tirdamas ir vertindamas įrodymus laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, surašydamas nuosprendį laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kaip matyti iš nuteistojo H. Ž. apeliacinio skundo turinio ir argumentų, jis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, neginčija, tačiau nesutinka su teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingos ir tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimui, vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija nesutinka su H. Ž. skundo argumentais dėl netinkamo jo vaidmens vertinimo nusikaltimų padaryme. Apelianto teigimu jo veiksmai buvo antraeiliai, jis buvo tik padėjėjas, stebėdavo aplinką, nedalyvavo pavogtų daiktų realizavime. Tokie argumentai paneigti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad H. Ž. nusikaltimus padarė priklausydamas M. S. vadovaujamai organizuotai grupei, suburtai sunkiems turtiniams nusikaltimams daryti, būdamas vienu iš lygiaverčių jos narių. Tai patvirtina nuosprendyje nustatyti H. Ž. atlikti, gerai organizuoti ir suderinti su kitais grupės nariais, veiksmai, iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pasidalijimas lygiomis dalimis tarp grupės narių. Tai, kad H. Ž. turėjo savo konkrečias užduotis ir neatliko dalies veiksmų darant nusikalstamas veikas tik patvirtina organizuotai grupei būdingą aukštą organizuotumo laipsnį ir aiškų vaidmenų pasiskirstymą tarp grupės narių. Teisėjų kolegijos vertinimu H. Ž. vaidmuo nusikaltimų daryme pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo bei bausmių subendrinimo taisyklių, tinkamai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tiek pirmosios instancijos teismo H. Ž. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė negali būti vertinama kaip neatitinkanti įstatymo nuostatų dėl bausmės paskyrimo, per griežta ar aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui.

7. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, kaip tai numatyta BK 54 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. Ž. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, vertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltės formą. Nuosprendyje nurodyta, kad H. Ž. padarė septynis tyčinius baigtus sunkius nusikaltimus, tris tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus ir vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Už H. Ž. padarytus sunkius nusikaltimus įstatymų leidėjas sankcijose yra numatęs tik griežtas laisvės atėmimo bausmes: už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimo iki 8 metų bausmę; už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų; už BK 254 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – laisvės atėmimą nuo 6 iki 10 metų, todėl pirmosios instancijos teismas ir parinko H. Ž. laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad visus šiuos nusikaltimus H. Ž. padarė veikdamas organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė, nei aktyviausiam organizuotos grupės nariui M. S. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė (t. 8, b. l. 60–104).

9. Skiriant bausmę H. Ž. pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir jo asmenybę. Buvo atsižvelgta į tai, kad H. Ž. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose neregistruotas, Marijampolės miesto policijos nuovados prevencijos grupės pateiktais duomenimis charakterizuojamas neigiamai (t. 9, b. l. 16–18, 20). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas H. Ž. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dar 2007 m. vasario 5 d. Marijampolės policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo raštu jis buvo oficialiai perspėtas pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (t. 9, b. l. 19). Ši aplinkybė nebuvo lemiama parenkant H. Ž. skirtinos bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, tačiau ji apibūdina H. Ž. kaip seniai žinomą policijos pareigūnams ir linkusi pažeisti teisės nuostatas. Vertinant H. Ž. asmenybę pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikoje H. Ž. anksčiau neteistas, tačiau teistas užsienio valstybėse. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad H. Ž. buvo patrauktas atsakomybėn V. F. Respublikoje 2000 m., 2008 m., 2013 m., 2014 m. bei Švedijos Karalystėje 2005 m. (t. 9, b. l. 3–15). Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, skiriant bausmes H. Ž. jo teistumas užsienyje nebuvo sureikšmintas. Vis tik užsienio valstybėse padaryti įvairūs teisės pažeidimai neigiamai charakterizuoja H. Ž. kaip visuomenei pavojingą, linkusį nepaklusti įstatymo reikalavimams asmenį.

10. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad H. Ž. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei pagrįstai pripažino tai H. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio motyvų, būtent ši aplinkybė lėmė, kad skirdamas H. Ž. laisvės atėmimą, teismas šios bausmės dydį nustatė mažesnį, nei sankcijų vidurkis. Įvertinęs visas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvada, kad šioje byloje bausmių, mažesnių už sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkį, paskyrimas H. Ž. atitinka BK 41 straipsnyje keliamus tikslus. Pagrįstai paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmes ir teisingai nustatęs jų dydžius, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirtas bausmes subendrino tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir teisingai paskyrė subendrintą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu H. Ž. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, tinkamai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistajam H. Ž. paskirta galutinė subendrinta ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, trečdaliu sumažinta bausmė yra teisinga – dar labiau ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra sąlygų ir argumentų. Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė griežtesnes bausmes, nei prašė byloje dalyvavusi prokurorė, nesuteikia pagrindo abejoti paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ar galutinės subendrintos bausmės teisingumu, kadangi bausmės skyrimas yra teismo diskrecinė teisė.

11. Nepagrįsti H. Ž. apeliacinio skundo argumentai, kad jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį lėmė kaltinimo keitimas byloje nurodžius, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikiant organizuota grupe. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, įrodymų tyrimas byloje buvo atnaujintas ir kaltinimas pakeistas tik siekiant teisingai teisiškai kvalifikuoti H. Ž. inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamajame akte kvalifikuojant veikas pagal BK 187 straipsnį bei BK 254 straipsnį buvo nurodytas jų sudėtyse nesant organizuotos grupės kvalifikuojantis požymis. Nustačius šį požymį ir kvalifikuojant nusikalstamas veikas reikia šias nusikalstamas veikas kvalifikuoti su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (t. y. nusikaltimo padarymas veikiant organizuota grupe). Iš byloje esančio 2020 m. vasario 21 d. prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo matyti, kad kaltinimas buvo pakeistas tik prie H. Ž. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 254 straipsnio 2 dalyje, pridėjus nuorodą į BK 25 straipsnio 3 dalį (t. 11, b. l. 10–18), kaip to ir reikalauja baudžiamasis įstatymas bei suformuota teismų praktika. Tuo tarpu tai, kad dalį nusikalstamų veikų H. Ž. padarė veikiant organizuota grupe, buvo nurodyta tiek jau pačiame pirminiame įtarime, tiek ir kaltinamajame akte, tačiau juose šios veikos nebuvo tinkamai kvalifikuotos ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį. Taip kaltinimas nuo pat pradžių buvo aiškus ir suprantamas, teisė į gynyba nesuvaržyta, rungtyniškumo principas nepažeistas. Skundžiamu nuosprendžiu H. Ž. padarytos nusikalstamos veikos buvo teisingai kvalifikuotos, tačiau, atsižvelgiant į paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžius, nėra jokio pagrindo manyti, kad organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio nustatymas būtų turėjęs reikšmės nustatant bausmių dydžius, kurie yra mažesni už sankcijose numatytus bausmių vidurkius.

12. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas savo iniciatyva nutraukė nusikalstamus ryšius Lietuvos Respublikoje, o po nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau aštuoneri metai, nešalina atsakomybės už įvykdytas nusikalstamas veikas ir nelemia švelnesnės bausmės paskyrimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis išvyko siekdamas nutraukti ryšiu su nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, o ne slėpdamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, besiaiškinančių jo padarytus nusikaltimus. Be to, šį argumentą paneigia paties nuteistojo veiksmai, kai jau po šiuo nuosprendžiu nustatytų jo padarytų nusikaltimų, jis, išvykęs į Vokietiją ten 2013 m. ir 2014 m. buvo nubaustas už teisės pažeidimus. Kolegijos nuomone, išlieka tiek nukentėjusiųjų teisėtas lūkestis, tiek viešais interesas, kad H. Ž. būtų teisingai nubaustas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

13. Be kitų teisinių bausmės mažinimo H. Ž. pagrindų, apeliaciniame skunde yra minima pusiausvyra BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme, kas leidžia manyti, kad nuteistasis apeliuoja ir į šį bausmės mažinimo pagrindą. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą. H. Ž. apeliaciniame skunde nenurodyta, o skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė jokių motyvų, kurie suteiktų pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas H. Ž.. Teisėjų kolegija nustatė, kad H. Ž. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nelemia net paskirtos bausmės mažinimo sankcijos ribose.

14. Apeliaciniame skunde H. Ž. taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Savo prašymą nuteistasis argumentuoja tuo, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai būtų pasiekti ir bausmė tinkamai individualizuota atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau tiek nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas H. Ž., padarymo metu, tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojusiose BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijose galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą numatyta tik asmenims, nuteistiems už nesunkius ir apysunkius arba už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Šiose redakcijose nenumatyta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausmėmis už sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į H. Ž. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nėra net formaliųjų bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kriterijų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo H. Ž. apeliacinį skundą.