Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pakeisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 (toliau – ir Sprendimas), 2) nustatyti, kad D. S. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pagal Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 pareiškėjas buvo 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Tuo metu jis atitiko (ir dabar atitinka) visus reikalavimus gauti ir 100 procentų atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

2.2. Dėl nuo D. S. nepriklausančių aplinkybių, kai 2020 metais Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalį ir kt., šiuo metu privatus fizinis asmuo tik vienoje byloje gali būti 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. y. įstatymų leidėjas pakeitimu (-ais) itin (pa)blogino teisinės pagalbos prašančių asmenų teisinę padėtį, nes anksčiau asmeniui 100 proc. teisinė pagalba buvo skiriama pirmose trijose civilinėse bylose). Nuo antros civilinės bylos (išskyrus atskiras išimtis, kurios šiuo atveju D. S. atžvilgiu negali būti taikomos), pareiškėjas gali būti tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kaip šiuo atveju yra ir D. S. atveju šioje byloje (nes ši byla nėra pirma D. S. – pirmoji yra civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.3. Pats surašęs ieškinį D. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau teisėjas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė ieškovą D. S. atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio bei pateikto ieškinio nepriėmė. Identiška situacija yra antrąkart 2022 m. balandžio 22 d. pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, nors jis buvo paskirtas ir kitai teisėjai. Taigi iš situacijos su ieškinio dėl padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo D. S. pateikimu matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas – Vilniaus apygardos teismas - kategoriškai nesutinka atleisti D. S. nuo likusios valstybės neatleistos žyminio mokesčio dalies, o esant labai blogai dabartinei D. S. turtinei būklei, jeigu šis klausimas nebus išspręstas administracinėje byloje, D. S. apskritai niekada neturės galimybės kreiptis dėl žalos ir nuostolių priteisimo.

2.4. Kadangi pagal Tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 jis toje byloje buvo tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su 2022 m. kovo 25 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas išanalizuoti, gal yra galimybė ir šioje antrojoje D. S. paskirtoje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo – atleisti D. S. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. 2022 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu buvo gautas Tarnybos 2022 m. balandžio 1 d. atsakymas – Sprendimas, kad pagal dabar galiojantį ir Seimo pakeistą nustatytą teisinį reguliavimą, „nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia išimtinės teisės Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kai pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje.“

2.5. Kaip matyti iš dabar esančio teisinio reguliavimo, dėl (ne)sąmoningai įstatymų leidėjo pakeisto Įstatymo nuostatų, buvo ženkliai sumažinta galimybė nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą, kurią (ap)riboja pakeistas teisinis reguliavimas dėl žyminio mokesčio padengimo, ypač kai yra turtinis ginčas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnį, 82 straipsnį ir kt., konkreti turima sumokėti žyminio mokesčio suma yra paskaičiuojama procentiniu principu. Esminė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koncepcija yra būtent padėti nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims su valstybės pagalba turėti realią ir objektyvią galimybę apginti savo pažeistas teises teisme ir kitose valstybės institucijose. Paskutiniai Įstatymo pakeitimai tai praktiškai užkerta ir eliminuoja. Įstatymų leidėjui Įstatyme nustačius imperatyvų reikalavimą, kad tik vienoje ir pirmojoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei panaikinus ir anksčiau Įstatyme buvusią Tarnybos teisę išimties tvarka suteikti tokią teisinę pagalbą, yra suvaržyta asmens teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kreiptis į teismą ir tuo pačiu suvaržyta teismo teisė vykdyti teisingumą bei dėl to yra pažeistos asmens prigimtinės ir pagrindinės teisės ir laisvės bei teisė į tinkamą teismo procesą.

2.6. Pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Įstatymo 14 straipsnio 7 dalies prieštaravimo Konstitucijai, Konvencijai ir Europos Sąjungos teisei.