Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal 2021-09-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 jis buvo 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Tuo metu jis atitiko (ir dabar atitinka) visus reikalavimus gauti ir 100 procentų atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau dėl nuo D. S. nepriklausančių aplinkybių, kai 2020 metais Seimas pakeitė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalį ir kt., šiuo metu privatus fizinis asmuo tik vienoje byloje gali būti 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (t. y. įstatymų leidėjas pakeitimu (-ais) itin (pa)blogino teisinės pagalbos prašančių asmenų teisinę padėtį, nes anksčiau asmeniui 100 proc. teisinė pagalba buvo skiriama pirmose trijose civilinėse bylose). Nuo antros civilinės bylos (išskyrus atskiras išimtis, kurios šiuo atveju D. S.atžvilgiu negali būti taikomos), pareiškėjas gali būti tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kaip šiuo atveju yra ir D. S. atveju šioje byloje (nes ši byla nėra pirma D. S.– pirmoji yra civilinė byla Nr. e2-962-656/2022). Pats surašęs ieškinį D. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1930-432/2022), tačiau teisėjas civilinėje byloje Nr. e2-1930-432/2022 kategoriškai atsisakė ieškovą D. S. atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio bei pateikto ieškinio nepriėmė. Identiška situacija yra antrąkart 2022-04-22 dieną pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui, nors jis buvo paskirtas ir kitai teisėjai. Taigi iš situacijos su ieškinio dėl padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo D. S.i pateikimu matyti, kad bendrosios kompetencijos teismas – Vilniaus apygardos teismas - kategoriškai nesutinka atleisti D. S. nuo likusios valstybės neatleistos žyminio mokesčio dalies, o esant labai blogai dabartinei D. S. turtinei būklei, jeigu šis klausimas nebus išspręstas administracinėje byloje, D. S. apskritai niekada neturės galimybės kreiptis dėl žalos ir nuostolių priteisimo. Kadangi pagal 2021-09-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2600-8805 jis toje byloje buvo tik 30 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su 2022-03-25 prašymu dar kartą kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas išanalizuoti, gal yra galimybė ir šioje antrojoje D. S. paskirtoje byloje dėl padarytos žalos ir nuostolių iš juridinio asmens AB Šiaulių banko valdymo organų narių priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo – atleisti D. S.. 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. 2022-04-01 dieną elektroniniu paštu buvo gautas 2022-04-01 Tarnybos atsakymas – sprendimas Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, kad pagal dabar galiojantį ir Seimo pakeistą nustatytą teisinį reguliavimą, „nei Įstatymo, nei Aprašo, nei kitų teisės aktų nuostatos nesuteikia išimtinės teisės Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant didesnę antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kai pareiškėjui yra teikiama antrinė teisinė pagalba vienoje byloje.“ Taigi, kaip matyti iš dabar esančio teisinio reguliavimo, dėl (ne)sąmoningai įstatymų leidėjo pakeisto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo nuostatų, buvo ženkliai sumažinta galimybė nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims pasinaudoti galimybe kreiptis į teismą, kurią (ap)riboja pakeistas teisinis reguliavimas dėl žyminio mokesčio padengimo, ypač kai yra turtinis ginčas ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnį, 82 straipsnį ir kt., konkreti turima sumokėti žyminio mokesčio suma yra paskaičiuojama procentiniu principu. Esminė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koncepcija yra būtent padėti nepasiturintiems privatiems fiziniams asmenims su valstybės pagalba turėti realią ir objektyvią galimybę apginti savo pažeistas teises teisme ir kitose valstybės institucijose. Deja, paskutiniai Įstatymo pakeitimai tai praktiškai užkerta ir eliminuoja. Įstatymų leidėjui Įstatyme nustačius imperatyvų reikalavimą, kad tik vienoje ir pirmojoje civilinėje byloje privačiam fiziniam asmeniui yra kompensuojama 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei panaikinus ir anksčiau Įstatyme buvusią Tarnybos teisę išimties tvarka suteikti tokią teisinę pagalbą, yra suvaržyta asmens teisė įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje kreiptis į teismą ir tuo pačiu suvaržyta teismo teisė vykdyti teisingumą bei dėl to yra pažeistos asmens prigimtinės ir pagrindinės teisės ir laisvės bei teisė į tinkamą teismo procesą. Šiuo atveju pareiškėjas pagal dabar nusistovėjusią proceso tvarką ir taisykles turėtų prašyti paskutinį 2022-04-01 Tarnybos atsakymą – sprendimą Nr. (8.2 Mr) TPS-1175 panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Tačiau esant tokiam kaip dabar teisiniam reguliavimui Įstatyme, Tarnyba negalėtų priimti jokio kito sprendimo, kaip priėmė 2022-04-01 Tarnybos atsakyme – sprendime Nr. (8.2 Mr) TPS-1175, nes Tarnyba „negali peržengti Įstatymo“ ir jai „rankos yra surištos“. Taigi šiuo atveju lieka vienintelė teisinė priemonė tam išspręsti – jau pirmosios instancijos administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies akivaizdaus prieštaravimo Konstitucijai, Konvencijai ir ES teisei.