- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- e2-161-1032/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07393-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- K. V.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Veisienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui K. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nustatyti, kad atsakovas K. V. yra nepilnamečio vaiko P. J. (P. J.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o P. J. yra K. V. sūnus, įrašant P. J. gimimo liudijime duomenis apie tėvą K. V.; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui P. J. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės paskiriant ieškovę I. J. šių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino 2013 m., bendravo artimai, turėjo intymių santykių, tačiau susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus P. J.. Pažymi, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, juo visiškai nesidomi, buvo tik kartą nupirkęs sauskelnių pakelį. Ieškovės teigimu, nėra abejonių, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko P. J. biologinis tėvas. Papildomai nurodo, jog su sūnumi P. J. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jokio nekilnojamojo turto neturi. Kadangi atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, prašo iš jo nepilnamečiui vaikui P. J. priteisti po 175,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, iki kol vaikas sulauks pilnametystės.
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė be aplinkybių nurodytų ieškinyje papildomai paaiškino, jog 2013 m. balandžio mėn. pabaigoje susipažinusi su atsakovu, gegužės mėn., pradžioje kartu apsigyveno, išsinuomojo butą Vilniuje, dar po mėnesio ieškovė pastojo. Po gimdymo ieškovė su atsakovu ir gimusiu vaiku apsigyveno ieškovės tėvų bute, esančiame taip pat Vilniuje. Po kelių mėnesio gyvenimo ieškovės tėvų bute, ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai nuo ieškovės tėvų. Vėliau 2015 m. vasario mėn. šeima pradėjo gyventi Klaipėdoje. Su atsakovu santykiai nutrūko 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Ieškovė paaiškino, jog norėjo, jog atsakovas nuo pat pradžių būtų įrašytas vaiko tėvu vaiko gimimo liudijime, norėjo važiuoti pas notarą, tačiau atsakovas nenorėdamas mokėti pinigų, su tuo nesutiko, pripažino tėvystę tik žodžiu. Ieškovė su atsakovės tėvai buvo susitikusi tik vieną kartą, dar iki gimstant vaikui. Ieškovė taip pat nurodė, jog jos ir atsakovo santykiai nutrūko dėl pinigų stygiaus šeimoje, atsakovas užmezgė santykius su kita moterimi, taip pat smurtavo šeimoje vaiko akivaizdoje. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas ne kartą yra sakęs draugams, artimiesiems, jog P. J. yra jo vaikas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu neįteikti. Teismas, siekdamas nustatyti atsakovo buvimo vietą, 2016 m. liepos 21 d. nutartimi teismas paskelbė atsakovo K. V. paiešką per policiją, o nutarties vykdymą pavedė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Paaiškėjus, kad atsakovo galima buvimo vieta yra Vokietijoje, 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl atsakovo K. V. buvimo vietos nustatymo ir procesinių dokumentų jam įteikimo. 2016 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas K. V. yra suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) sulaikymo įstaigoje adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. 2016 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje pranešimu informavo teismą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo dokumentai įteikti kitam asmeniui pagal Vokietijoje galiojančią pašto siuntų įteikimo tvarką. Pranešime dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo išaiškinta, kad „pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 51 straipsnį, 56 straipsnio l dalį asmenys turi teisę byloje turėti atstovus, kuriais gali būti advokatai, advokatų padėjėjai arba asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui. Tačiau, jeigu Jūs tokio atstovo byloje nepaskirsite, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsniu, Jūs privalote paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam ateityje būtų įteikiami su šia byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu Jūs šios pareigos neįvykdysite ir nenurodysite įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai susiję su byla ir skirti Jums liks byloje ir bus laikomi įteiktais“. Šaukimas į teismo posėdį atsakovui taip pat buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu bei pakartotinai išsiųstas per Lietuvos Respublikos ambasadą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais tinkamai (CPK 130, 805 straipsniai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 12 ir 13 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovui yra žinoma, bet jis teismui nepateikė atsiliepimo, priešpriešinių įrodymų dėl ieškinio reikalavimų, nepranešė apie savo paskirtą įgaliotą asmenį. Svarbu paminėti, kad teismas turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, t. y. siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo įmanoma per trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nurodant nedalyvavimo priežastis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo suteiktas pakankamas laikas pateikti atsiliepimą į ieškinį ar pateikti ieškinio reikalavimus paneigiančius ar patvirtinančius leistinus rašytinius įrodymus ir dalyvauti teismo procese.
Nustatyta, kad atsakovui apie iškeltą bylą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo pranešta tinkamai, todėl išskirtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.146, 3.148, 3.149 straipsniai, Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 6-8, 42, 56, 72, 246, 249 - 250 straipsniai).
Liudytoja I. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės sesuo. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu draugavo, būdavo kartu, kol gyveno Vilniuje, tiek ieškovė su atsakovu, tiek ieškovės sesuo atvažiuodavo vieni pas kitus į svečius, liudytoja padėdavo ieškovei ir atsakovui gimus vaikui. Liudytoja teigė, jog atsakovas žodžiu visiems sakydavo, jog P. J. yra jo vaikas, būdavo ir žaisdavo su juo. Kai ieškovė su atsakovu išvyko gyventi į Klaipėdą, liudytoja su seserimi bendraudavo tik telefonu, į svečius nebeatvažiuodavo.
Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra ieškovės motina. Paaiškino, jog ieškovė su atsakovu draugavo, kartu atvažiuodavo pas juos, ieškovės tėvus. Paliudijo, jog ieškovei gimdant, atsakovas kartu buvo gimdymo namuose, po gimdymo sakė, jog jokios pagalbos nereikia, nes pats prižiūrės savo sūnų. Gimus vaikui P. J. ieškovė su atsakovu gyveno ieškovės tėvų namuose kelias savaites. Liudytoja J. J. nurodė, jog atsakovas visada žodžiu pripažino, jog P. J. yra jo vaikas. Liudytoja siūlė atsakovui važiuoti kartu pas notarą ir pripažinti savo tėvystę oficialiai, tačiau atsakovas atsisakė, nes nenorėjo mokėti pinigų notarui. Liudytoja, atsakydama į teismo pateiktą klausimą, ar nesiūlė apmokėti notaro išlaidų dėl atsakovo tėvystės pripažinimo, nurodė, kad jos šeimos finansinė padėtis buvo sunki, todėl negalėjo padėti dukrai ir padengti notaro išlaidų.
Liudytojas V. J. (ieškovės tėvas) teismo posėdžio metu nurodė, kad jo dukrai I. J. susiklostė nepalanki situacija. Liudytojas negalėjo nurodyti ieškovės sūnaus P. J. tėvo vardo ir pavardės. Paaiškino, kad vaikas yra panašus į tėvą.
Teismo posėdžio metu institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovė Asta Veisienė duodama išvadą byloje ieškovės reikalavimus palaikė bei prašė juos tenkinti. Pasisakė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, jog ieškovė I. J. netinkamai vykdytų savo pareigas dviejų jos mažamečių vaikų atžvilgiu. Nurodė, jog tikėtina, kad vaikai yra prižiūrimi gerai. 2015 m. vasarą skyrius gavo informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko skyriaus specialistė (ji pati) lankėsi I. J. ir K. V. šeimoje, įvertino vaiko gyvenimo sąlygas šeimoje, buvo nurodžiusi vaiko tėvui K. V. susitvarkyti reikiamus dokumentus dėl tėvystės nustatymo, kreiptis į notarą, kadangi tuo metu K. V. tėvystę pripažino, bei pasiūlė kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto šeimai suteikimo. Institucijos atstovė pažymėjo, kad jai lankantis šalių gyvenamojoje vietoje 2015 metais birželio mėnesį atsakovas suprato savo kaip tėvo pareigas ir atsakomybės nevengė. Po kurio laiko susisiekus su atsakovu bei pasiteiravus, kodėl jis nesikreipė į notarą, atsakovas vaikų teisių institucijos atstovei nurodė, kad buvo užsiėmęs ir negalėjo nurodyti priežasčių kodėl nesikreipė į notarą dėl tėvystės įrašo vaiko gimimo liudijime. Po pokalbių su skyriaus darbuotoju atsakovas vengė bendrauti, nesikreipė nei dėl socialinio būsto, nei dėl tėvystės nustatymo, todėl institucijos, ginančios vaikų interesus, atstovės teigimu, atsakovas nėra pakankamai atsakingas ir rūpestingas žmogus, galintis tinkamai pasirūpinti savo vaiku, todėl vaiko P. J. gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama I. J.. Dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo skyriaus atstovė pasisakė, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus žmogus, todėl gali ir turi teikti išlaikymą vaikui. Pažymėjo, jog ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis mažesnis nei pusė Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dėl ko nėra per didelis, turėtų tenkinti vaiko poreikius, todėl skyrius pilnai pritaria šiam ieškovės reikalavimui.
Ieškinys visiškai tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gimimo liudijime Nr. 136 įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė I. J., o duomenų apie tėvą nėra.
CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašys teismo ekspertizę vaiko P. J. tėvystei nustatyti. Ieškovei iškėlus ieškinį teisme ir nustačius, kad atsakovo nėra Lietuvoje, ieškovė teikė teismui prašymus dėl liudytojų apklausos, teikė į bylą fotonuotraukas siekdama įrodyti, kad atsakovas yra jos vaiko P. J. tėvas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys nuo 2013 m. pavasario gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė vaikas P. J.. Pateiktos ir vaiko bei atsakovo foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad atsakovas su vaiku bendravo, buvo kartu. Šios fotonuotraukos patvirtina, kad gimus vaikui atsakovas bendraudavo su ieškove ir vaiku, kartu leisdavo laiką. Tiek iš ieškovės, tiek iš liudytojų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog atsakovas žodžiu tėvystę pripažino, tačiau vengė ją įteisinti. Be to, byloje yra 2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato pranešimas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta informacija, jog I. J. ir K. V. , gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šeimoje ne pirmą kartą vyksta konfliktai – nuvykus į vietą, buvo rasti sugyventiniai I. J. ir K. V. bei jų 15 mėnesių sūnus. Požymių, kad būtų naudotas smurtas nenustatyta. Minėto pranešimo ir patikrinimo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniosios specialistės Astos Veisienės buvo surašytas 2015 m. birželio 18 d. tarnybinis pranešimas Nr. VT11-674, kuriame nurodyta, jog adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena jauna sugyventinių pora, kurie augina sūnų P. J.. Pranešime pažymėta, jog abu tėvai dirba, stengiasi išlaikyti šeimą, kol tėvai darbe, nepilnametį vaiką prižiūri auklė. Sugyventiniai buvo įpareigoti iki liepos mėnesio kreiptis pas notarą, po to Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl tėvystės įrašo vaiko gimimo liudijime, deklaruoti savo gyvenamąją vietą Klaipėdos mieste, kreiptis į Klaipėdos miesto Socialinio būsto skyrių dėl įrašymo į našlaičių eilę. Šie pranešimai taip pat patvirtina, jog ieškovė ir atsakovas kurį laiką kartu gyveno, augino sūnų (CPK 178, 389 str.).
Atsakovas K. V., žinodamas apie teisme nagrinėjamą bylą, atsiliepimo į ieškinį, priešpriešinių įrodymų nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą neteikė, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojų paaiškinimus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą byloje, pripažintina, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko P. J. biologiniu tėvu yra atsakovas K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), o vaikas P. J., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovo K. V. sūnus (CK 3.146 str. 1 d., CK 3.148 str., CPK 185 str., 389 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo
Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos visiškai atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas yra vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo pragyvenimo lygį ir kitus išlaikytinius, nepašalina atsakomybės ir prievolės rūpintis savo sūnumi.
Nustatyta, kad šiuo metu atsakovas jokio materialinio išlaikymo sūnui neteikia, visiškai juo nesidomi ir gera valia, neteisminiu būdu nepilnamečio vaiko tėvystės nepripažįsta. Vaiką išlaiko pati ieškovė, kuri šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 293,00 Eur motinystės išmoka ir po 43,00 Eur išmokų už kiekvieną vaiką. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog turi dar vieną jaunesnį vaiką, kurio išlaikymui taip pat turi skirti lėšų, tačiau prie išlaikymo prisideda vaiko tėvas, su kuriuo dabar ir gyvena ieškovė bei du jos nepilnamečiai vaikai. Ieškovė nurodė, kad jos dabartinis draugas su P. J. bendrauja šiltai, kaip tėvas. Ieškovė nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto bei transporto priemonių neturi. Nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. VSDFV duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą, tačiau duomenų apie pajamas ir įmokas neturi. VĮ „Registrų centras“ taip pat neturi duomenų apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė OPEL CALIBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios būsena išregistruota, jai taikomas areštas. 2016 m. rugpjūčio 25 d. teisme gautas Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas K. V. yra suimtas ir laikomas (duomenys neskelbtini) sulaikymo įstaigoje adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bedarbyste. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes.
Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, šalių vaikas P. J. beveik 3 metų amžiaus, normaliai besivystantis vaikas. Vadovaujantis teismų praktika bei atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, turimus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, į tai, jog atsakovas nepateikė duomenų apie kitus jo išlaikytinius, ieškovės prašomas priteisti kas mėnesį išlaikymo P. J. dydis – po 175,00 Eur – teismo laikomas pagrįstu, todėl priteistinas iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. birželio 9 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str., 3.192 str., 3.196 str., 3.201 str.). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.
Ieškovei išaiškintina, kad pasikeitus vaiko poreikiams, šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal tėvo arba motinos arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba formą (CK 3.196, 3.198, 3.201 straipsniai).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos
Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 str. 2 d.). Teismo vaidmuo šeimos bylose yra aktyvus, todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.).
Ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko P. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, tačiau ieškovės atstovas baigiamosiose kalbose atsižvelgęs į vaiko teisių institucijos išvadą nurodė, kad nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos tuo pačiu sprendimu teismas gali viršyti ieškinio reikalavimus ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su mama. Kadangi vaiko teisė ir interesas yra turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, teismo manymu, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus būtina nustatyti P. J. gyvenamąją vietą.
Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, P. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59, 3.62, 3.168, 3.169 str.).
CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. J., tiek ieškovė, tiek atsakovas nepilnamečio vaiko P. J. auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu rūpinasi abipusiu susitarimu, laikantis bendrųjų moralės nuostatų,
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 78,00 Eur žyminio mokesčio (31,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 47,00 Eur už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškovei 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1776-15 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. 2016 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. NTP-7-12857, patvirtina 289,19 Eur dydžio išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, todėl ieškinį patenkinus, šio dydžio suma taip pat priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 178, 185, 270, 271, 282, 376 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Nustatyti, kad atsakovas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. J. sūnaus P. J. (P. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o P. J. yra atsakovo K. V. sūnus.
Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti ieškovės I. J. sūnaus P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašą apie tėvą, įrašant tėvas - K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekant vaiko vardą ir pavardę, nurodytą gimimo liudijime.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt penki Eur ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2016 m. birželio 9 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti nepilnamečio vaiko P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio vaiko P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina ieškove I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Tiek ieškovė I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tiek atsakovas K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu rūpinasi abipusiu susitarimu, laikantis bendrųjų moralės nuostatų.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuoni Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,19 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni Eur 19 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui išieškojimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.