Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-09-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-14150-987/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
e2YT-14150-987/2023
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01207-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Poniškaitytė-Liatukė
Pareiškėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
V. F., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14150-987/2023Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01207-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J. po savo brolio V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, susidedantį iš 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo broliui V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) nepalikus testamento, po jo mirties pareiškėjas rūpinosi butu, jį tvarkė, mokėjo bei iki šiol už jį moka mokesčius.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsiliepimo nepateikė.

4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

5. Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Nagrinėjamu atveju iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš teismui pateiktos 2023 m. birželio 14 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5442 nustatyta, kad V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė būdamas ištuokoje, jo vaikas – suinteresuotas asmuo V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)). Iš pastarosios pažymos bei (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo Nr. 2749 nustatyta, kad pareiškėjo V. J. ir mirusiojo motina yra V. J., mirusi (duomenys neskelbtini) Iš teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiojo V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) vardu yra registruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); likusi 1/2 dalis buto registruota pareiškėjo V. J. vardu. Pareiškėjas nurodė, kad po savo brolio mirties rūpinosi bei tvarkė minėtą butą. Iš teismui pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų bei kitų mokėjimų duomenų nustatyta, kad po V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) mokesčiai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami, mokėtoja nurodyta pareiškėjo ir mirusiojo motina V. J., mirusi (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį nuo V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad V. J. pradėjo mirusio brolio V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo V. J. teisės paveldėti V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) turtą.

9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo brolis pareiškėjas V. J. priėmė V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjo V. J. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo brolis pareiškėjas V. J. priėmė V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) jo brolis pareiškėjas V. J. priėmė visą V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)) palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Kadangi procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui V. F. (gim. (duomenys neskelbtini)). buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas pastarajam taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, V. F. palikimą priėmė jo brolis pareiškėjas V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo V. J. paveldėjimo teisę.

Įteikti suinteresuotam asmeniui V. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) sprendimą viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti teismo sprendimo už akių viešo paskelbimo būdu datą 2023 rugsėjo 14 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė