Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Dėl neturtinės žalos

Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus - sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko palikimu, nesirūpinimu šeima, atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) ir užkrovė visą buities, vaiko išlaikymo, auklėjimo, auginimo bei moralinio palaikymo naštą ieškovei, dėl ko ieškovė patyrė stiprinių neigiamų išgyvenimų. Šalių santuoka truko trylika metų, sutuoktiniai kartu nebegyvena jau trejus metus. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę ir dėl patirtų išgyvenimų ieškovei dar gyvenant kartu su atsakovu buvo diagnozuota šizofrenija, tačiau tai patvirtinančių duomenų, net ir pasiūlius teismui, į bylą nepateikė. Nors byloje yra pateikta 2017-11-09 darbingumo lygio pažyma, iš kurios matyti, jog ieškovei nustatytas netektas darbingumas 50 procentų nuo 2017-11-04 iki 2019-11-07, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM – F20.0, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė paranoidine šizofrenija susirgo dėl atsakovo kaltės, taip pat įrodymų kada tiksliai ši liga jai buvo diagnozuota. Teismui pasiūlius ieškovei pateikti tokius įrodymus, ieškovė atsisakė tai padaryti. Todėl nesant duomenų apie ieškovės psichikos sveikatos pablogėjimą dėl atsakovo netinkamo elgesio, ieškovės nurodytos aplinkybės pripažintinos neįrodytomis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį (neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip jau buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalių sūnus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su ieškove, atsakovas gyvena užsienyje, kaip yra nurodyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, mama, t.y ieškovė tinkamai rūpinasi savo sūnumi, jį prižiūri, jo poreikiai tenkinami, gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Namuose švaru, tvarkinga, ieškovei su sūnumi skirtas atskiras kambary, kuriame yra rašomas stalas, kompiuteris, lova Ryčiui ir lova mamai. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi sūnaus sveikata bei auklėjimu, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. G., nes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaiko išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė nedirba, jai nustatytas netektas darbingumas 50 procentų, jos pajamas sudaro 129 Eur dydžio netekto darbingumo pensija, 50 Eur vaiko pinigų, 68,40 Eur iš valstybės gaunama vaiko išlaikymo išmoka. Ieškovė su sūnumi gyvena pas savo tėvus O. ir K. A., jie jai padeda materialiai, ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pažymėtina, jog ieškovės sunkią turtinę padėtį patvirtina ir tai, jog jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė 2017-11-21 buvo sudariusi sutartį su UAB „SB lizingas“, kuria įsigijo sofą-lovą, o įmokas mokas iki šiol.

Atsakovas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodė, kad jis ten dirba. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi. Duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, R. G. poreikių lentelę vienam mėnesiui, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio, tiek specialiems poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400,00 eurų per mėnesį išlaikymas. Teismo vertinimu, tokio išlaidų dydžio vaiko poreikiams patenkinti nepagrindžia nei ieškovės nurodytos vaiko poreikius patvirtinančios aplinkybės, nei ieškovės finansinė padėtis, nes ieškovės gaunamos pajamos yra apie 250 eurų per mėnesį. Todėl teismo manymu, šalių sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 320 eurų. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai yra bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Šalių vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl teismas sutinka, kad ieškovei tenka didesnė vaiko priežiūros dalis, nors jai nustatytas netektas darbingumas 50 procentų, ji gauna 129 Eur dydžio netekto darbingumo pensijos. Atsakovas išvykęs gyventi į užsienį, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas ir tokiu būdu dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikui reikalingo išlaikymo, nėra. Todėl iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo išlaidų dalis, t.y. iš atsakovo priteistinas vaiko išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kadangi mažamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, vaiko motinai pavestina vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui R. G. išlaikymo įsiskolinimą už 30,5 mėnesių po 250 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki 2019-01-15, viso - 7625 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.).

Teismui konstatavus, jog išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteistinas po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei atsižvelgus į įsiskolinimo susidarymo laikotarpį, ieškovės prašymas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 6100 Eur (200 Eur x 30,5 mėn.) išlaikymo, šalių nepilnamečiam vaikui, įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas A. G. su nepilnamečiu vaiku R. G. bendrauja netrukdomai pagal tėvo ir vaiko poreikį, apie būsimą susitikimą atsakovui įsipareigojant pranešti ieškovei prieš dvi dienas.

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą ieškovei D. G. mokamomis 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, kurios mokamos nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki ieškovė sulauks senatvės pensijos.

Proceso teisės normomis teismas įgalinamas ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartis Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sutuoktinio teisės į išlaikymą pagrindai savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Esant teisės į išlaikymą pagrindui sutuoktinis neprivalo įrodinėti, kad jam reikalingas išlaikymas. Ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010).

Nagrinėju atveju ieškovė teisę į išlaikymą įrodinėjo pateikdama rašytinius įrodymus: nustatyto nedarbingumo lygio pažymą; duomenis apie gaunamas pajamas; duomenimis apie tai, jog neturi nekilnojamojo turto ir automobilių. Ieškovei nustatytas netektas 50 procentų darbingumas, ji serga paranoidine šizofrenija, jos įsidarbinimo galimybės apribotos, jos gaunamos pajamos – netekto darbingumo pensija – 129 Eur, ji turi nuolat vartoti vaistus, dėl ko turi papildomų išlaidų. Ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame name, kurie ją remia materialiai, padeda išlaikyti mažametį vaiką R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save išlaikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį. Atsakovas išvykęs gyventi į užsienį. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas nėra.

Dėl šių priežasčių teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo iš atsakovo jai priteisimo yra iš esmės pagrįstas. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 100 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra pagrįsta ir iš esmės nepažeis atsakovo turtinės padėties ir ieškovės poreikių proporcingumo principo bei atitiks teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2018-01-17) iki ieškovė sulauks senatvės pensijos. Dėl šių priežasčių teismas priteisia ieškovei išlaikymą nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2018-01-17) iki ieškovė sulauks senatvės pensijos. Išaiškinama, kad iš esmės pasikeitus CK 3.72 straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms, bet kuris iš buvusių sutuoktinių gali reikalauti padidinti ar sumažinti išlaikymo dydį ar apskritai nutraukti išlaikymo mokėjimą (CK 3.72 str. 11 d.).

Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl turto padalijimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo. Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje taip pat nėra.

Dėl skolinių įsipareigojimų

Byloje nustatyta, kad šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Pagal antstolės Marijos Gaivenės 2018-06-18 patvarkymą Nr. S-l8-7-5201, skolos likutis su palūkanomis sudaro 404,04 Eur. Šis skolinis įsipareigojimas yra abiejų šalių ir nutraukus santuoką šį įsipareigojimą šalys vykdys solidariai, nustatant mokėjimo tvarką, pagal kurią šalys asmeniškai iki galutinio atsiskaitymo mokės po ½ dalį kredito įmokos, be regreso teisės.

Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą Kredito unijoje „Vievio taupa“, sutartis sudaryta 2007-07- 31, skolos likutis 2018-09-11 sudaro 20307,11 Eur. Šis skolinis įsipareigojimas yra abiejų šalių ir nutraukus santuoką šį įsipareigojimą šalys vykdys solidariai, nustatant mokėjimo tvarką, pagal kurią šalys asmeniškai iki galutinio atsiskaitymo mokės po ½ dalį kredito įmokos, be regreso teisės.

Atsižvelgiant į tai, jog kreditorius UAB „SB lizingas“ nepareiškė prieštaravimų šiam ieškovės prašymui ir ieškovei prašant, UAB „SB lizingas“ kreditorinis įsipareigojimas pripažintinas ieškovės asmenine prievole.

Dėl pavardžių

Atsižlegiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką ieškovei paliekama santuokinė „G.“ pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-29 sprendimu Nr. 2.2 -(NTP-2)-18-T-1925-9749, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 212,82 Eur.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, konstatuotina, kad patenkinta 87 proc. ieškovės reikalavimų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 362,17 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, tai yra 185,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 171,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 6 p, 7 d., 85 str. 1 d. 3 p. 8 p.) ir 6,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (6,92 EUR x 87 proc.).

2018-01-22 nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. priteistas laikinas išlaikymas iš atsakovo ieškovei D. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100,00 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteistas iš atsakovo A. G., laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. G., po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo sprendimui, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti D. G. ir A. G. santuoką, sudarytą 2005 m. rugpjūčio 20 d Elektrėnų savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 91, dėl A. G. kaltės.

Nutraukus santuoką D. G. palikti santuokinę pavardę – „G.“, A. G. palikti pavardę – „G.“.

Priteisti iš A. G. 100 Eur D. G. neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. G. nepilnamečiam vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme gavimo dienos, t.y. 2019-01-17 iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į D. G. sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai D. G..

Priteisti iš A. G. nepilnamečiam vaikui R. G., gim. (duomenys neskelbtini) 6100 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad A. G. su nepilnamečiu vaiku R. G. bendrauja netrukdomai pagal tėvo ir vaiko poreikį, apie būsimą susitikimą atsakovas įsipareigoja pranešti ieškovei prieš dvi dienas.

Priteisti iš A. G. išlaikymą D. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vienas šimtas eurų) nuo ieškinio pareiškimo teisme gavimo dienos, t.y. 2019-01-17 iki D. G. sulauks pensijinio amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo R. G. ir D. G. periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“, vartojimo kredito sutarties Nr. C711976357, skolos likutis 2018-12-25 sudaro 159,52 Eur, nutraukus santuoką D. G. vykdys asmeniškai.

Nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, pagal antstolės Marijos Gaivenės 2018-06-18 patvarkymą Nr. S-l 8-7-5201, skolos likutis su palūkanomis sudaro 404,04 Eur, nutraukus santuoką D. G. ir A. G. vykdys solidariai, nustatant mokėjimo tvarką, pagal kurią šalys asmeniškai iki galutinio atsiskaitymo mokės po ½ dalį kredito įmokos, be regreso teisės.

Nustatyti, kad kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Vievio taupa“, sutartis sudaryta 2007-07-31, skolos likutis 2018-09-11 sudaro 20307,11 Eur, nutraukus santuoką D. G. ir A. G. vykdys solidariai, nustatant mokėjimo tvarką, pagal kurią D. G. ir A. G. asmeniškai iki galutinio atsiskaitymo mokės po ½ dalį kredito įmokos, be regreso teisės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. G., 177,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš A. G. 185,15 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-01-22 nutartimi atsakovui A. G. taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikiną išlaikymą ieškovei D. G. ir nepilnamečiam vaikui R. G., panaikinti.

Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-01-22 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo ieškovei D. G. ir nepilnamečiam vaikui R. G. priteisimo – A. G. sumokėtas sumas įskaityti į D. G. ir nepilnamečiam vaikui R. G. priteistą išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2019-05-31 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-1784-983/2019 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“.