- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1482-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00628-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) J. Ž. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (suinteresuoto asmens) E. G. ieškinį atsakovei J. Ž. (buv. T.) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) J. Ž. (buv. T.) patikslintu prašymu prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018 patvirtintos taikos sutarties, kuria patvirtinta suinteresuoto asmens (ieškovo) E. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. G. tvarka, visa apimtimi, kadangi suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties sąlygų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo su prašymu nesutiko, nurodė, kad pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo nevykdymu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vykdomojo rašto išdavimo būtinybę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė; priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui 393 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečio M. G. ir suinteresuoto asmens bendravimo tvarka. Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog neturi duomenų, kad teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų vykdoma netinkamai.
5. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog taikos sutartis vykdoma visa apimtimi, padarė išvadą, kad nėra pagrindo vykdomajam raštui išduoti, o pareiškėjos prašyme nurodytos priežastys nėra pakankamos konstatuoti, kad yra nevykdoma taikos sutartis.
6. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo pagrindė 786,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs suinteresuotam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir apimtį, atsižvelgęs į pareiškėjos elgesį proceso metu, į nagrinėtos bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, padarė išvadą, kad spręstas klausimas nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, todėl prašomas priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas sumažino per pusę – iki 393 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkinti ir atmesti suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visa apimtimi; prašė priimti papildomus įrodymus dėl taikos sutarties nevykdymo - šalių susirašinėjimą 2022 m. liepos 26-31 dienomis. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų apie šalių susirašinėjimą žinutėmis 2018-2022 m. galima spręsti apie ne itin pagarbų suinteresuoto asmens elgesį pareiškėjos atžvilgiu, kad taikos sutarties sąlygų suinteresuotas asmuo nesilaiko piktybiškai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad suinteresuotas asmuo pats nurodė, kad su vaiku bendravo prieš du mėnesius;
1.2. Teismas netinkamai įvertino teismo sprendimo privalomumo principą. Dėl įsiteisėjusios ir galiojančios teismo nutarties dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos vykdymo turi būti sprendžiama, pradedant atskirą bylą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo toje byloje galimai taikant laikinąsias apsaugos priemones (bendravimo sustabdymą, tvarkos laikiną pakeitimą), o ne atsisakant išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku, kai teismo sprendimas dėl to yra įsiteisėjęs ir galiojantis;
1.3. Aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi laikinai pakeistas taikos sutarties 1 punktas, neužkerta galimybės teismui išduoti vykdomąjį raštą pagal 2018 m. spalio 30 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kadangi šia nutartimi 2018 m. spalio 30 d. nutarties vykdymas nėra sustabdytas, tik išieškojimas pagal taikos sutarties 1 punktą bus negalimas. Išieškojimas galimas pagal kitus taikos sutarties punktus, kurie buvo minimi;
1.4. Teismas nepagrįstai priteisė 393 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nevertino aplinkybių, kad pareiškėjos kreipimasis į teismą buvo sąlygotas suinteresuoto asmens elgesio, t. y. ilgalaikio taikos sutarties nevykdymo, todėl pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir visas teisminis procesas buvo visiškai teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja pateikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo pareigą įrodyti, kad suinteresuotas asmuo nevykdo taikos sutarties;
2.2. Iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutarties 1 punktas nebuvo vykdomas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pasikeitusio suinteresuoto asmens darbo grafiko. Tačiau ilgą laiką tam neprieštaravo ir pati pareiškėja. Šalys geranoriškai susitardavo dėl kitokios suinteresuoto asmens bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. kitomis nei buvo susitarta metų savaitėmis. Šiais metais ieškovui teko inicijuoti bylą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo Kauno apylinkės teisme dėl pareiškėjos kaltės. Iš šalių susirašinėjimų turinio matyti, jog šie susirašinėjimai yra išskirtinai susiję tik su taikos sutarties 1 ir 11 punktais. Jokių įrodymų, patvirtinančių kokiu būdu pasireiškia likusių taikos sutarties sąlygų nevykdymas, pareiškėja į bylą nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei su atskiruoju skundu. Pareiškėja, kuo konkrečiai pasireiškia visuose taikos sutarties punktuose numatytos bendravimo tvarkos nevykdymas, negalėjo nurodyti ir 2022 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio metu, kuriame pareiškėja patvirtino, jog iš esmės didžioji dalis taikos sutartyje numatytų sąlygų visada buvo vykdomos (išskyrus 1 ir 11), o šiai dienai taikos sutarties yra laikomasi, ji yra vykdoma pilna apimtimi, kas rodo, jog teismui nebuvo nei faktinių, nei teisinių pagrindų vykdomojo rašto išdavimui;
2.3. Šiuo metu Kauno apylinkės teisme tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl taikos sutarties 1, 10 ir 11 punktų pakeitimo, t. y. dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Kitokios bendravimo tvarkos šioje byloje prašo ir pareiškėja, pateikusi priešieškinį. Dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vykdomasis raštas pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį negali būti išduodamas, nes šalims tektų vykdyti du tuo pat metu galiojančius ir priešingus savo turiniu teismo dokumentus;
2.4. Susirašinėjimai 2022 m. liepos 26-31 dienomis patvirtina, jog būtent pati pareiškėja specialiai provokuoja ir inscenizuoja konfliktines situacijas dėl neva tai netinkamo vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos laikymosi;
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Kadangi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus dėl suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai šių išlaidų dalį suinteresuotam asmeniui priteisė iš pareiškėjos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl rašytinių įrodymų prijungimo
10. Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus - šalių susirašinėjimą 2022 m. liepos 26-31 dienomis. Pareiškėja nurodė, kad nauji įrodymai patvirtina suinteresuoto asmens taikos sutarties nevykdymą.
11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos papildomais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėja neturėjo galimybės pateikti jų pirmosios instancijos teismui, kadangi juose užfiksuotos faktinės aplinkybės įvyko jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo dėl minėtų įrodymų yra pareiškęs savo nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui pareiškėjos pateikti įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Vykdomasis raštas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo išduodamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Minėtoje įstatymo normoje yra nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Atsižvelgiant į bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią dalyvaujantys byloje asmenys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), aplinkybes dėl taikos sutarties nevykdymo privalo įrodyti pareiškėja. Teismas nustato ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami abiejų šalių pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės.
16. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018 pavirtinta tokia suinteresuoto asmens bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarka: (1) nepilnametis M. G. praleidžia su tėvu E. G. visų metų neporinių savaičių pirmadienius ir trečiadienius nuo 17 val. iki 20 val. ir savaitgalius nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val.; (2) Švenčių dienomis nepilnamečio M. G. buvimas su tėvu ar motina nustatomas taip: (2.1) poriniais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikas praleidžia su motina; Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų sutikimą (gruodžio 31 d. vakarą nuo 17 val. bei sekančių metų pirmą dieną iki 20 val.) vaikas praleidžia su tėvu; (2.2) neporiniais metais Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24 d. ir 25 d.) vaikas praleidžia su tėvu; Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.) ir Naujųjų Metų sutikimą (gruodžio 31 d. vakarą bei sekančių metų pirmą dieną) vaikas praleidžia su motina; (2.3) Šv. Velykų pirmą dieną (sekmadienį) vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam ši diena išpuola pagal 1 punktą. Jei Šv. Velykų pirmą dieną vaikas praleido su motina, Šv. Velykų antrą dieną (pirmadienį) vaikas praleidžia su tėvu nuo 10 val. iki 20 val.; (3) Vaiko gimtadienio dieną (sausio 30 d.) vaikas praleidžia su tėvu neporiniais metais, jeigu ši diena yra darbo – nuo 17 val. iki 20 val. Jeigu vaiko gimtadienis išpuola savaitgalį, tą dieną jis praleidžia su tuo iš tėvų, kuriam savaitgalis tenka pagal 1 p.; (4) Motinos gimimo dieną (gruodžio 2 d.), vaikas praleidžia su motina; (5) Tėvo gimtadienio dieną (balandžio 18 d.), vaikas praleidžia su tėvu nuo 17 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra darbo diena; nuo 12 val. iki 20 val., jeigu ši diena yra sekmadienis, kurį pagal 1 p. vaikas turėtų praleisti su motina; nuo 12 val. iki sekančios dienos 20 val., jeigu balandžio 18 d. išpuola šeštadienį, kurį pagal 1 p. vaikas turėtų praleisti su motina; (6) Švenčių dienas (Vasario 16 d., Kovo 11 d., Gegužės 1 d., Birželio 24 d. (Joninės), Liepos 6 d., Rugpjūčio 15 d. (Žolinė), Lapkričio 1 d.), jeigu šios dienos iškrenta darbo dienomis, poriniais metais vaikas praleidžia su motina, neporiniais – su tėvu. Jeigu švenčių dienos sutampa su savaitgaliais, taikomas 1 p.; (7) Motinos dieną (pirmas gegužės sekmadienis), jeigu savaitgalį pagal 1 p. vaikas praleidžia su tėvu, jis turi būti grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 12 val.; (8) Tėvo dieną (pirmas birželio sekmadienis), jeigu pagal 1 p. tai nėra vaiko buvimo su tėvu savaitgalis, vaikas praleidžia su tėvu nuo 12 val. iki 20 val.; (9) Tėvo atostogų laiku, sūnus praleidžia su tėvu dviejų savaičių laikotarpį, kuris gali būti skaidomas į dvi dalis. Konkretus vaiko buvimo su tėvu laikas tėvo atostogų metu nustatomas abiejų tėvų bendru sutarimu; (10) Pirmame-aštuntame punktuose nurodytais atvejais vaiko buvimas su tėvu yra tėvo pareiga. Šiuose punktuose nurodytu laiku tėvas privalo paimti sūnų iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos (jeigu tai yra darbo diena ir vaikas su tėvu turi būti nuo 17 val.) arba gyvenamosios vietos (kitais atvejais) ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val.; (11) Vaiko ligos atveju, jeigu vaikas nėra stacionarioje gydymo įstaigoje, kiekvienas iš tėvų prižiūri ir slaugo vaiką iki visiško vaiko pasveikimo kas antrą vaiko ligos laikotarpį; (12) Motinos ligos atveju, jeigu ji yra gydymo įstaigoje, tėvas privalo tam laikotarpiui paimti vaiką į savo gyvenamąją vietą; (13) Vaikui esant pas tėvą, tėvas turi užtikrinti galimybę motinai bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Vaikui esant pas motiną, ji turi analogišką pareigą - užtikrinti galimybę tėvui bendrauti su vaiku telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis; (14) Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (tėvo ar sūnaus liga, trauma, tėvo darbinė komandiruotė ar kitos svarbios priežastys) tėvo bendravimas su sūnumi nebus galimas, šalys apie šias aplinkybes turi informuoti kitą šalį telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; (15) Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti sūnų jo ligos metu, jeigu vaikas yra savo gyvenamojoje vietoje slaugomas motinos arba yra stacionarioje gydymo įstaigoje. Jeigu ligos laikotarpiu vaikas yra slaugomas tėvo ir jis serga ilgiau nei tris dienas, pradedant ketvirtąja ligos diena jis turi būti tėvo gyvenamojoje vietoje; motina turi teisę vaiką lankyti kas antrą dieną; (16) Jeigu motina norėtų išvykti gyventi su vaiku į užsienį, tam būtinas rašytinis tėvo sutikimas. Jeigu tėvas atostogų metu norėtų išvykti su vaiku į užsienį, apie išvykimo laiką, vietą ir trukmę jis privalo informuoti motiną prieš vieną mėnesį; (17) Dalyvavimo nepilnamečio sūnaus auklėjime tikslu, šalys privalo pranešti viena kitai apie savo gyvenamosios vietos ir telefonų numerio pasikeitimus.
17. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (c. b. Nr. e2-12029-454/2022) pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovei J. Ž. ir atsakovės J. Ž. priešieškinį ieškovui E. G. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 ir 10, 11 punktus. Priešieškiniu atsakovė prašo pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarką ir padidinti priteistą iš ieškovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022, išnagrinėjęs abiejų šalių prašymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas galutinis teismo sprendimas, nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. G. , gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas bendrauja su sūnumi M. G. , nuo šios nutarties priėmimo dienos kas antros savaitės pirmadienį ir trečiadienį (porinėmis metų savaitėmis), pasiimdamas vaiką iš mokyklinio ugdymo įstaigos / būrelio (jei tai yra mokyklinio ugdymo įstaigos darbo diena) ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19 val. iki 20 val., ir tos pačios savaitės savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos / būrelių / lavinimo užsiėmimų (jei tai yra mokyklinio ugdymo įstaigos darbo diena) penktadienį ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. Jei šiame punkte numatytos bendravimo su vaiku dienos yra mokymosi įstaigos nedarbo diena, šiame punkte nustatytomis dienomis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžinamas į gyvenamąją vietą nuo 19 val. iki 20 val.
18. Byloje nėra ginčo, kad taikos sutarties 1 punkto sąlyga nebuvo vykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pasikeitusio suinteresuoto asmens darbo grafiko. Šalys geranoriškai susitardavo dėl kitokios suinteresuoto asmens bendravimo su vaiku tvarkos kitomis nei buvo numatyta taikos sutarties 1 punkte savaitėmis. Pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl visų taikos sutarties sąlygų. Aplinkybes, kad suinteresuotas asmuo nevykdo patvirtintos taikos sutarties, pareiškėja įrodinėjo jos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu užfiksuotu suinteresuoto asmens nurodymu, kad jis su vaiku bendravo prieš du mėnesius.
19. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teismo sprendimo privalomumo principą.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir pasikeitus aplinkybėms dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo neįgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022 tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens vyksta teisminis ginčas dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 10 ir 11 punktų pakeitimo, t. y. iš esmės kitokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurias ieškinyje nurodė suinteresuotas asmuo (vaikas pradėjo lankyti mokyklą, nebelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, todėl bendravimo tvarka šiuo metu yra praradusi prasmę, nėra realiai vykdoma dėl šalių konfliktinių santykių).
21. Iš pareiškėjos tiek su prašymu, tiek ir su atskiruoju skundu pateiktų susirašinėjimų su suinteresuotu asmeniu matyti, kad susirašinėjimai yra susiję su taikos sutarties 1 ir 11 punktais, t. y. su tais taikos sutarties punktais, dėl kurių pakeitimo vyksta šalių ginčas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, 2022 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad šiuo metu yra vykdomos ir taikos sutarties sąlygos, ir naujos sąlygos, kurios buvo nustatytos Kauno apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Kauno apskrities VTAS) pateiktoje išvadoje dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad neturi duomenų, jog nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų vykdoma netinkamai, todėl mano, kad nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-6960-547/2018.
22. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoto asmens bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyksta pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022 nustatytą laikiną bendravimo tvarką, keičiančią Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1, 10 - 11 punktų sąlygas. Esant tokiai faktinei situacijai, pareiškėjai vykdomasis raštas dėl nurodytų taikos sutarties sąlygų negali būti išduotas dėl to, kad šalys negali vienu metu vykdyti priešingų savo turiniu teismo procesinių sprendimų. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12029-454/2022 pareiškėja pareikštu priešieškiniu prašo pakeisti ieškovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjos taip pat netenkina Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys, kai tuo pat metu prašoma nustatyti kitokią bendravimo tvarka ir prašoma vykdomojo rašto išdavimo dėl senosios bendravimo tvarkos, negali būti laikomas nuosekliu ir sąžiningu. Įrodymų, patvirtinančių apie kitų taikos sutarties sąlygų nevykdymą, byloje pareiškėja nepateikė.
23. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vykdomajam raštui pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį išduoti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
24. Atskirojo skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo suinteresuotam asmeniui atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasis bendromis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis (CPK 93 ir 98 straipsniai). Šiuo atveju byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Pareiškėjos prašymą atmetus, laikytina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta suinteresuoto asmens naudai, todėl pareiškėjai atsirado įstatymo nustatyta pareiga atlyginti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
25. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens 200 Eur už advokato teisinę pagalbą surašant atskirąjį skundą. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 423,50 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2022 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita-faktūra serija AKR Nr. 133/2022, 2022 m. rugpjūčio 16 d. Mokėjimo nurodymas).
27. Atskirojo skundo netenkinus, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Pareiškėjai atsirado pareiga atlyginti suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 423,50 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjos J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 centų) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.