Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-08 · Civilinė byla Nr. e2-1235-516/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
e2-1235-516/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00283-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
S. B., S. J. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Audito
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1235-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00283-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.5; 3.1.14.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir S. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu, civilinėje byloje Nr. e2-2709-565/2020 pagal ieškovų S. B. ir S. J. B. patikslintą ieškinį dėl susiklosčiusios Lietuvos Respublikoje padėties, kada dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir tokiu būdu padaroma žala, pareikšto atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. B. ir S. J. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei prašydami jiems priteisti solidariai iš atsakovės 5 267 738 Eur lašišinių žuvų ikrų gamybos ir pardavimo verslo (toliau – Verslas) atėmimo (praradimo) žalą (t. y. Verslo vertę, buvusią 2019 m. gruodžio 31 d.), dėl verslo atėmimo prarastą 2 112 617 Eur dydžio pelną, 449 645 Eur kaimo turizmo apartamentų (toliau – Apartamentai) atėmimo nuostolius (Apartamentai parduoti iš varžytinių), 16 532,015 Eur moralinę žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti jam 243 481 Eur nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius iki kreipimosi į teismą bei 5 912 Eur per mėnesį nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą iki S. B. sukaks senatvės pensijos gavimo amžius, kiekvienais metais perskaičiuojant nuostolius įvertinus infliaciją už praėjus metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus bei 5 proc. metines palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (bei palūkanas už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku, t. y. tą mėnesį, už kurį turi būti mokamos).

3. Ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti nuosavybės (pajamų) atėmimo (praradimo) nuostolius po kreipimosi į teismą, t. y. 5 893 Eur per mėnesį iki ieškovei sukaks senatvės pensijos gavimo amžius, kiekvienais metais perskaičiuojant nuostolius įvertinus infliaciją už praėjus metus ir darbo užmokesčio pasikeitimą už praėjusius metus bei 5 proc. metines palūkanas už sumas, kurios nebuvo išmokėtos laiku, t. y. tą mėnesį, už kurį turi būti mokamos; 1 433 Eur nuosavybės atėmimo (praradimo) nuostolius (papildomas išlaidas) ir 191 089 Eur Geros savijautos centro (toliau – Centras) atėmimo nuostolius (Centras parduotas iš varžytynių) bei 5 proc. metines palūkanas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu.

5. Nustatė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ieškovai 2020 m. vasario 20 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, pareikšdami du ieškinius atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybei (civilinė byla Nr. e2-2708-565/2020 ir Nr. e2-2709-565/2020). Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad pagal ieškovų suformuluotus ieškinio dalyką ir pagrindą ieškinio trūkumų šalinimo institutas nebūtų tikslingas ir neatitiktų savo paskirties, pareikštus ieškinius atsisakė priimti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-624-236/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2708-565/2020 paliko nepakeistą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2709-565/2020 buvo panaikinta ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2020, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė ieškovams S. B. ir S. J. B. terminą iki 2020 m. birželio 30 d. ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui ieškinį glausta forma, aiškiai nurodant ieškinio dalyką ir pagrindą, patikslinti atsakovės Lietuvos valstybės atstovus, pagrįsti reikalaujamos atlyginti žalos susidarymo aplinkybes ir dydį, ieškinyje pareikšti tik tokius reikalavimus, kuriais siekiama apginti būtent ieškovų galimai pažeistas teises ir kurie gali ieškovams sukurti materialinius teisinius padarinius. Ieškovams taip pat pasiūlyta kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, o tuo atveju, jeigu ieškovai neturi pakankamai lėšų advokato, advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, ieškovams išaiškinta galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

7. Ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, teismui pateikė 57 lapų apimties patikslintą ieškinį, kuriame pareikšti identiški pirminiam ieškovų ieškiniui reikalavimai. Nustatė, kad ieškovai iš esmės tik sumažino ieškinio puslapių skaičių (sumažino ieškinio argumentaciją), taip pat patikslino į bylą trauktinų trečiųjų asmenų sąrašą, prašydami vertinti teikiamą ieškinį individualiai, atsižvelgiant į ieškinio specifiką, tačiau į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus dėl ieškovų pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą visiškai neatsižvelgė.

Šalies argumentai

8. Ieškovai painiai nurodė jų pažeistas teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus, ieškovai dėstė aplinkybių vertinimą, pateikė emocinio pobūdžio argumentus, tačiau niekaip nepagrindė, kaip jų ieškinyje nurodytos institucijos yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Ieškovų pateiktas ieškinys yra didelės apimties (57 lapai), tokia ieškinio apimtis nėra pagrįsta reikalavimo sudėtingumu ir pažeidžia vieną iš civilinio proceso principų – proceso koncentraciją (CPK 7 straipsnis). Ieškinyje nurodomas ieškinio pagrindas nėra aiškus, visiškai neaiškūs (neapibrėžti, neatskleisti) ieškinio teiginiai, kad ieškovai yra nukentėję ne tik dėl valstybės institucijų ir jose dirbusių asmenų veiksmų (neveikimo), tačiau ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų asmenų veiklos, kuri yra reguliuojama teisės aktais. Iš ieškinio turinio neįmanoma suprasti, iš kokių ir kokiomis aplinkybėmis atliktų atsakovės veiksmų ieškovai kildina žalą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Konstatavo, kad ieškovai nepagrindė, kaip jų ieškinyje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nurodytos institucijos yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, nenurodė aplinkybių, lemiančių šių institucijų teisinį suinteresuotumą pagal ieškovų reikalavimus.

10. Sprendė, kad ieškovų suformuluoti prašymai (reikalavimai), ieškinio dalykas bei pagrindas dėl jų nekonkretumo ir painumo civiliniame procese iš esmės negali būti įgyvendinami.

11. Pažymėjo, kad reikalavimai bylą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos konstitucija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kreiptis į Konstitucinį teismą dėl taikytų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nustatyti, ar ieškinyje suformuluoti bendruoju lygmeniu reikalavimai atitinka viešojo intereso apibrėžimui, ar ginama įtvirtinta tautos gerovės samprata, Lietuvos žmonių, visuomenės socialinės, ekonominės plėtros samprata, iš esmės yra tokie reikalavimai, kurių patenkinimas pats savaime ieškovams nesukeltų jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių. Ieškovai siekia teisės aktų konstitucingumo patikrinimo, tačiau toks tikslas nesuponuoja realaus ieškovų pažeistų teisių gynimo.

12. Sprendė, kad ieškovų reikalavimai, kuriais jie prašo nustatyti, jog tam tikri asmenys (BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorius V. M., BUAB „Natural North Caviar“ bankroto administratorius J. V., V. B. ir kt.) padarė pažeidimus (ieškinio dalykas bei pagrindas), dėl jų nekonkretumo ir painumo civiliniame procese iš esmės negali būti įgyvendinami. Ieškovai teigia, kad pareikštu ieškiniu siekia apginti tiek viešąjį, tiek privatų interesą. Tačiau privatūs subjektai neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises.

13. Ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą ieškovai grindė ir aplinkybe, kad teismas turi įvertinti išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriuose ieškovams buvo pareikšti reikalavimai, teismų priimtus procesinius sprendimus, tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant juos pagal CPK normose įtvirtintą apskundimo tvarką.

14. Ieškovai ieškinyje nepateikė aiškių argumentų dėl žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio. Patirtą žalą ieškovai siejo su privačių asmenų, taip pat bankrutuojančių įmonių, atstovaujamų bankroto administratorių, jiems, kaip šių įmonių valdymo organams, pareikštais ieškiniais (BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus V. M., BUAB „Natural North Caviar“ bankroto administratoriaus J. V., V. B., taip pat kitų asmenų veiksmais, teismams nepagrįstai pareiškus ieškinius), tačiau ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

15. Konstatavo, kad ieškovai nenurodė, kokiais konkrečiais ir kokių asmenų veiksmais jiems padaryta žala, ieškinį reikšdami Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nepateikė duomenų, iš kur jie kildina atsiradusią turtinę žalą ir kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Ieškovams nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.

III. Atskirojo skundo argumentai

16. Ieškovai Sigitas B. ir S. J. B. (toliau – ir apeliantai) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Apeliantai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos tiesioginio taikymo, tam, kad galima būtų nustatyti teisines spragas ir taikyti teisę, tokiu būdu užkertant kelią daromiems teisių ir laisvių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, pažeidimams. Tai turi ypatingą reikšmę ieškinio priėmimui ir nagrinėjimui.

16.2. Vilniaus apygardos teismas ginčijamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl viešojo intereso šioje byloje, o būtent tai lemia, teisės taikymą ir kitokius procesinius veiksmus. Nors ieškovai patys ir negali ginti viešojo intereso, bet teismas, nustatęs šias aplinkybes byloje, remdamasis CPK 5 ir 49 straipsniais, gali imtis priemonių ir kreiptis į institucijas išvadoms duoti. Po tokio kreipimosi galima būtų nustatyti tikruosius kaltuosius asmenis dėl nuostolių atsiradimo ir traukti juos atsakovais šioje byloje arba sudaryti atsakovui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei galimybę, regreso tvarka išieškoti patirtus nuostolius.

16.3. Ieškovai vykdydami 2020 m. gegužės 18 d. teismo nutartį ieškinio apimtį sumažino iki 57 puslapių, tai yra daugiau nei dvigubai, todėl mano, kad ieškovai įvykdė teismo reikalavimą ir kiek įmanoma šioje byloje glausčiau išdėstė ieškinį.

16.4. Priešingai nei teigia teismas, ieškovai patikslintame ieškinyje labai tiksliai apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovai ieškinyje nurodė CPK straipsnius, kurie, pareiškėjų nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tokiu būdu tiksliai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą.

16.5. Apeliantai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, pagrįstai pasirinko atsakove Lietuvos Respublikos Vyriausybę. CK 6.271 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė. Įstatymas neįpareigoja ieškovų pasirinkti valstybės atstovus, Valstybė pati pasirenka instituciją, kuri atstovaus Valstybei.

16.6. Ieškovai, vykdydami teismo reikalavimą, patikslintame ieškinyje nurodė žalos atsiradimo priežastį – Lietuvos Respublikos Seimo priimtos CPK normos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustačius šių normų neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai būtų įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaltė už šių teisės aktų priėmimą, taikymą ir t.t., bei žalos padarymas. Žalos dydis yra pateiktas lentelėse su išvestinėmis reikšmėmis nuo žalos atsiradimo momento iki ieškinio padavimo dienos.

16.7. Teismo įpareigojimas pareikšti tik tokius reikalavimus, kuriais siekiama apginti būtent ieškovų galimai pažeistas teises, suponuoja reikalavimą, atsisakyti nuomonės, kad šio ieškinio baigtimi gali būti pažeistos teisės ir laisvės galimai pusės Lietuvos Respublikos gyventojų, prašymo teismui nustatyti, ar šioje byloje yra viešasis interesas, ir prašymo teismui nustačius viešojo intereso buvimą realizuoti pareigą kreiptis į valstybines institucijas išvadoms gauti. Toks teismo reikalavimas yra neteisėtas.

16.8. Ieškovai ieškinyje ne kritikuoja valstybę ir jos pareigūnus, o prašo atlyginti iš valstybės patirtą žalą. Tokiu būdu ieškovai realizuoja savo konstitucine teisę. Būtent teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą, vilkindamas procesą, piktnaudžiauja procesu ir tokiu būdu pažeidžia ieškovų konstitucines teises.

16.9. Teismo atsisakymas priimti nagrinėti ieškinį, be pateisinamų priežasčių, pažeidžia ieškovų konstitucines teises ir suponuoja teisėjos šališkumą. Šį šališkumą teisėja išreiškė 2020 m. vasario 25 d. nutartyje, o ieškovai į jį nurodė savo atskirajame skunde ir 2020 m. gegužės 22 d. patikslintame atskirajame skunde, su kuriuo iš dalies sutiko Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-626-1120/2020, taip pat ieškovai šia aplinkybę akcentuoja ir šioje skundžiamoje nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CK 1.138 straipsnis nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas kompetencijos, šiame straipsnyje nustatytais būdais. Taigi asmuo, manantis, kad jo civilinės teisės pažeistos, yra laisvas pasirinkti – ginti jas ar atsisakyti jas ginti; nutaręs ginti pažeistas teises teismine tvarka, privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, kurie nustatyti CPK.

15. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.

16. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

17. Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad Vilniaus apygardos teismas ginčijamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl viešojo intereso šioje byloje, o būtent tai lemia teisės taikymą ir kitokius procesinius veiksmus, t. y. teismas, nustatęs šias aplinkybes byloje, remdamasis CPK 5 ir 49 straipsniais, gali imtis priemonių ir kreiptis į institucijas išvadoms duoti.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė apeliantams, kad privatūs subjektai neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises, tačiau apeliantai patikslintame ieškinyje ir toliau teikia reikalavimą ginti viešąjį interesą.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra nustatyta tokio subjekto teisė ir pareiga teismine tvarka ginti viešąjį interesą. Šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-611/2018). Apeliantai, reikšdami ieškinį viešajam interesui ginti, nepagrindė tokios teisės turėjimo, t. y. nenurodė konkrečios įstatymo normos, suteikiančios pareiškėjams teisę ieškiniu reikalauti viešojo intereso gynimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose, todėl ieškovų pareikštas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas tik ta apimtimi, kuria apeliantai gina savo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. CPK 49 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga, kai bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. Taigi, teismui nustačius reikalingumą ginti viešąjį interesą, tokiu atveju jis turėtų pareigą kreiptis į prokurorą ar į atitinkamas institucijas išvadoms gauti, tačiau ieškovai nepataisė teismo nustatytų procesinio dokumento trūkumų, ieškinys nebuvo priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatyti ir pasisakyti dėl viešojo intereso gynimo reikalingumo.

21. Pasak apeliantų, priešingai nei teigia teismas, ieškovai patikslintame ieškinyje labai tiksliai apibrėžė ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovai ieškinyje nurodė CPK straipsnius, kurie, pareiškėjų nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tokiu būdu tiksliai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą.

22. Su tokiu apeliantų argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Šiuo atveju apeliantai siekia teisės aktų konstitucingumo patikrinimo, tačiau toks tikslas nesuponuoja realaus apeliantų pažeistų teisių gynimo retrospektyviai. Apeliantų suformuluoti prašymai (reikalavimai), ieškinio dalykas bei pagrindas dėl jų nekonkretumo ir painumo civiliniame procese iš esmės negali būti įgyvendinami. Ieškovų pareiga tinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimus yra susijusi ne tik su kitos proceso šalies (atsakovo) galimybėmis atsikirsti, tačiau ir su teismo galutinio sprendimo priėmimu. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi atitikti pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, ji turi būti išdėstyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl teismo galutinių išvadų, padarytų išnagrinėjus ginčą. Vadinasi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad dėl jo priimtas galutinis teismo sprendimas atitiktų apibrėžtumo, vykdytinumo ir privalomumo reikalavimus.

23. Pasak apeliantų, jie, vykdydami Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 18 d. nutartį, ieškinio apimtį sumažino iki 57 puslapių, t. y. daugiau nei dvigubai, todėl mano, kad įvykdė teismo reikalavimą ir kiek įmanoma šioje byloje glausčiau išdėstė ieškinį.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai, šalindami ieškinio trūkumus, teismui pateikė 57 lapų apimties patikslintą ieškinį, kuriame pareikšti identiški pirminiam ieškovų ieškiniui reikalavimai. Vien ieškinio lapų skaičiaus sumažinimas nereiškia, kad tokiu būdu buvo pašalinti pirmosios instancijos teismo reikalavimai patikslinti ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Todėl vien ieškinio apimties sumažinimas nereiškia, kad iš esmės buvo ištaisyti visi pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai. Pažymėtina, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-36-1).

25. Apeliantai nurodo, kad jie pagrįstai, vadovaudamiesi CK 6.271 straipsniu, atsakove pasirinko Lietuvos Respublikos Vyriausybę, nes įstatymas neįpareigoja ieškovų pasirinkti valstybės atstovus, Valstybė pati pasirenka instituciją, kuri atstovaus Valstybei.

26. Nors apeliantai nurodo, kad už ieškovų pažeistas teises ir laisves yra atsakinga Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau iš paties ieškinio turinio matyti, kad iš esmės reikalavimai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiami dėl Lietuvos Respublikos įstatymų spragų, valstybės pareigūnų, institucijų, valstybės tarnautojų ir jiems prilyginamų asmenų ir kt., veiksmų (neveikimo) jiems realizuojant savo pareigas ir suteiktas teises. Apeliantai nurodė, kad jų atžvilgiu pažeidimai atsirado dėl netinkamo Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Kanceliarijos, Seimo, Vyriausybės, teismų, kitų institucijų funkcijų vykdymo. Patirtą žalą apeliantai sieja su BUAB „Šiaurės kompanija“ bankroto administratoriaus V. M., BUAB „Natural North Caviar“ bankroto administratoriaus J. V. veiksmais neužtikrinant, kad vykdant valstybės jiems pavestas funkcijas nebūtų pažeidžiamos konstitucinės teisės ir laisvės.

27. Taigi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo atveju akivaizdžiai yra netinkama atsakovė, nes žala, viena vertus, siejama su minėtų asmenų veikla, įgyvendinant įstatymuose numatytas ir jiems suteiktas teises bei pareigas, kita vertus, žalos faktas priežastiniu ryšiu siejamas su teisės aktų spragomis, už kurias atsakinga laikytina valstybė (įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios, valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kt.).

28. Apeliantai taip pat teigia, kad ieškinyje nurodė žalos atsiradimo priežastį – Lietuvos Respublikos Seimo priimtos CPK normos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustačius šių normų neatitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai būtų įrodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kaltė už šių teisės aktų priėmimą, taikymą ir t.t., bei žalos padarymas.

29. Nagrinėjamu atveju apeliantai savo patirtą žalą kildina iš, pasak jų, nepagrįstai jiems pareikštų ieškinių ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau ieškovai nurodomų nuostolių atsiradimo fakto, dydžio bei priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir Vyriausybės veiksmais nesieja. Ieškovai nenurodo, kokie konkrečiai Vyriausybės, kaip atsakovės, veiksmai lėmė, pasak apeliantų, jiems kilusią žalą.

30. Apeliantų teigimu, jie ieškinyje ne kritikuoja valstybę ir jos pareigūnus, o prašo atlyginti iš valstybės patirtą žalą ir tokiu būdu realizuoja savo konstitucine teisę. Teismas, atsisakydamas nagrinėti bylą, vilkindamas procesą, piktnaudžiauja procesu ir tokiu būdu pažeidžia ieškovų konstitucines teises.

31. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, teismas, nustatęs, kad ieškovai neištaisė nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstai atsisakė tokį ieškinį nagrinėti, nes teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

32. Apeliantai nurodo, kas teismo atsisakymas priimti nagrinėti ieškinį, be pateisinamų priežasčių, pažeidžia ieškovų konstitucines teises ir suponuoja teisėjos šališkumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien apeliantams nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas nėra teismo arba teisėjo šališkumo įrodymas, todėl apeliantų deklaratyvūs teiginiai apie skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumą, nesant kitų duomenų, atmestini kaip nepagrįsti.

34. Ieškovams dar kartą išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovų pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Ieškovams išaiškintina, kad jie turi teisę, pašalinę procesinio dokumento trūkumus, pakartotinai pateikti teismui procesinį dokumentą, taip pat ieškovams išaiškintina, kad jie turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo ieškovų teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jų turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jie turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (adresas: Odminių g. 3, Vilnius, tel. 8 700 00 211) dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, o atskirojo skundo motyvais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė