Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.; 2.4.1.2.

2024 m. balandžio 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

jis 2022 m. lapkričio 2 d. apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), šalia buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), durų, asmeninio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. V., sudavė pastarajam ne mažiau 5 kartų metaline dviračio spyna į veido, dešinio dilbio, kairiojo peties ir plaštakų sritis, padarydamas nukentėjusiajam A. V. muštinę, kiauryminę žaizdą kairiame žande su kraujosruva kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame petyje, žaizdas su poodinėmis kraujosruvomis plaštakose, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Ž. S. kaltę pripažino. Parodė, kad buvo laisvadienis, buvo namuose, žiūrėjo serialus ir išgirdo, kad kažkas bando atidaryti duris, tranko kumščiais ar panašiai. Jis bandė atidaryti duris, jas trankė, buvo suėmęs rankeną. Durų skambutis neveikė. Per akutę pamatė neaiškų vyrą, pagalvojo, kad gal supainiojo buto duris, sušuko, kad ne tas butas, bet toliau laužė duris. Iki atidarant duris, vyras jam nieko nesakė. Pagalvojo, kad išėjus pavyks gražiuoju susitarti ir dėl visa ko savigynai pasiėmė dviračio spyną. Pamatė, kad vyras išgėręs, jo kalba buvo nerišli, nebuvo galima suprasti, apie ką jis kalba, labai neaiškiai kalbėjo. Bandė išsiaiškinti, ko jis nori. Nukentėjusysis nepasakė atėjimo tikslo, tiesiog nerišliai ir sunkiai kalbėjo. Buvo sunku suprasti, kodėl jis atėjo, elgėsi agresyviai, kelis kartus pasakė jam (nukentėjusiajam), kad netiestų į jį rankų, prieš smūgiuojant kelis kartus įspėjo, kad netiestų į jį rankų. Paprašė kaimynų, kad iškviestų policiją. Duris atidarė kaimynė iš gretimo buto, ji iškvietė policiją. Kaimynė klausė, kas šis vyras, tačiau jo nepažinojo. Atrodo, ir kaimynė klausė, kas jis toks, tačiau nukentėjusysis neatsakė nei kaimynei, nei jam (kaltinamajam). Jis (kaltinamasis) grįžo į savo buto tarpdurį, tada kaimynas pradėjo jam grasinti, sakė, kad susidoros, kad pažįsta policininkus, agresyviai tiesė į jį rankas. Jis (kaltinamasis) buvo savo bute, pasakė nukentėjusiajam, kad netiestų į jį rankų, nes yra neblaivus ir jam grasina. Nukentėjusysis nesiliovė, tada sudavė jam tris kartus per rankas, sudavė į plaštakas. Nukentėjusysis tuo metu tiesė rankas link jo, ėjo visus kūnu, pats buvo tarpduryje, o nukentėjusysis – laiptinėje. Kai sudavė smūgius, bandė uždaryti duris, bet negalėjo to padaryti, nes nukentėjusysis stovėjo tarp durų. Fiziškai negalėjo uždaryti durų, nukentėjusysis šaukė ant jo (kaltinamojo) ir jam grasino. Gali būti, kad sudavė į dilbį. Prisimena, kad smūgis buvo per plaštakas tris kartus. Turbūt sudavimas buvo intensyvus, kadangi asmuo buvo agresyvus. Smūgius sudavė ne iš karto, nes jam sudavus, nukentėjusysis atsitraukdavo, vis tiek negalėjo uždaryti durų, jis toliau šaukė. Smūgiai buvo ne vienas po kito, bet per tris minutes. Buvo antrą kartą išėjusi kaimynė pasakyti, kad atvažiuoja policija. Tada kaimynas pradėjo šalintis iš įvykio vietos, pasakė jam niekur neiti, kadangi atvažiuoja policija, viską išsiaiškins. Nukentėjusysis pradėjo jį stumdyti, jam teko atsitraukti. Jis (kaltinamasis) palipo trimis laipteliais aukščiau laiptinėje. Nukentėjusysis jį greitai puolė, jam neliko nieko kita, tik trenkti jam į veidą. Tuomet atvažiavo policija. Kaip minėjo, įvykio metu nukentėjusysis agresyviai į link jo, ėjo į jo butą. Tiesė į jį rankas, stovėjo per metrą, staigiai ištiesė rankas per visą ilgį, bandė sugriebti. Stovėjo savo bute, atrodė, kad tai savigyna, nes bando įeiti į jo butą.

Iki įvykio bute gyveno apie pusę metų, kaimynus žino iš matymo, iš savo aukšto. Patikslino, kad iki to laiko, kai ėjo pas kaimynus prašyti kviesti policiją, smūgiai jau buvo suduoti. Nežino, kodėl pats nekvietė policijos, turbūt nesugalvojo. Turėjo telefoną bute, bet asmuo stovėjo tarpduryje, negalėjo uždaryti durų, kad nueitų paskambinti. Galėjo pro jį praeitį, bet neuždaryti duris. Įvykio metu nukentėjusysis greičiausiai nebuvo blaivus, buvo stiprus alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Policijos pareigūnai sakė, kad turi būti tikrinamas kaimyno girtumas, kadangi išsivežė greitoji, girtumas bus tikrinamas ten. Pats kaimynas ir jo sugyventinė sakė, kad yra išgėrę. Kaimynė iš jo aukšto taip pat sakė, kad išgėręs, jaučiasi kvapas. Daugiau jokių nusiskundimų iš kaimynų dėl triukšmo nėra buvę.

Prie apatinės kūno dalies neprisilietė, koja nespyrė, trenkė tris kartus į plaštaką ir vieną kartą į veidą. Kaimynas prieš jį kojos nekėlė. Atrodė, kad kaimynas šlubuoja, neatrodė, kad stabiliai stovi. Nematė, kad kaimynas būtų pargriuvęs. Nemano, kad įvykio metu galėjo susižaloti kairės kojos klubą, smūgiai buvo į plaštaką ir veidą. Kai paprašė kaimynės iškviesti policiją, nukentėjusysis pradėjo sakyti, kad nereikia policijos, kad pats yra pareigūnas, turi daug pažinčių, vardino pavardes. Po įvykio teko sutikti kaimyną, buvo sutikęs tiek prieš teismą, tiek ir po jo. Matė, kad eidamas į parduotuvę kaimynas jau nešlubuoja. Neblaivų mato gana dažnai laiptinėje. Bandė susitaikyti su kaimynu, buvo nuėjęs, tačiau jis nėjo į kalbas. Buvo dar kartą nuėjęs, pasikalbėti nepavyko, nes pirmus du kartus buvo neblaivus, kitus kartus šaukė ant jo ir išvarė. Susipažinęs su civiliniu ieškiniu, įsipareigoja atlyginti tokio dydžio, kokį priteis teismas. Šiuo metu žalos neatlygina, kadangi nesutinka su ieškinio dydžiu.

Dėl laidavimo paaiškino, kad su mama bendrauja, santykiai geri, tenka dažnai pas ją lankytis, gyvena netoli Vilniaus. Mamos nuomonė jam yra reikšminga, apie įvykį jai pasakė pats. Mama išsigando, buvo pikta, paskui paaiškino jai situaciją.

Nukentėjusysis A. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad lapkričio 2 d. buvo labai didelis triukšmas virš jo buto, pasikeitė gyventojai. Garsas buvo labai savotiškas, trypčiojimas, pastukseno į sienas – nulis emocijų. Lubos yra iš gipso kartono, į jas stuksenti negali. Neiškentęs nuėjo pas viršuje gyvenantį žmogų, kad nustotų, nes jau buvo vėlyvas laikas. Nekvietė policijos, kadangi nesant tokio triukšmo kaip muzika ir jei atvykus pareigūnams būtų tyla, būtų melagingas pranešimas. Pakalbėjo su tyrėja apie šį atvejį, pasakė jam nueiti ir pasikalbėti. Tai ne pirmas toks atvejis, prieš tai buvo savininkas, tuomet dar vieni žmonės, bet su jais sutardavo, galvojo, kad ir šį kartą pavyks sutarti. Nuėjo, tačiau skambutis neveikė, pradėjo stuksenti į duris, niekas neatidarė, galvojo, kad niekas negirdi. Tuomet dar garsiau stukseno, durys atsidarė, išėjo jaunuolis be akinių, nors žmogus su akiniais, jis jau nusprendęs, kad konfliktuos, naudos jėgą, žino tą iš savo patirties. Be to, jo (kaltinamojo) ranka buvo už nugaros. Pareiškė pretenzijas, pasakė nustoti lakstyti kaip dramblys. Tuomet jis (kaltinamasis) pradėjo šūkauti, rėkti „mane puola“, nespėjo sureaguoti, nes nelaukė to, nelietė jo nei pirštu, jis pradėjo jį (nukentėjusįjį) mušti. Kad tiesė į jį rankas, yra gynybinė pozicija, jeigu tiestų rankas, būtų sudaužyti kumščiai. Kai tik pradėjo mušti, rankomis užsidengė veidą. Sudavė į kairės rankos petį ir ties kairės kojos klubo sąnariu. Mėlynę ant kairio klubo pastebėjo tik vėliau. Kai atsirado sunkumai vaikščioti, pagalvojo, kad galėjo užspausti sėdimąjį nervą, nes turi aštuonias išvaržas. Kai pamatė, kad reikia kažkaip apsiginti nuo kaltinamojo, pradėjo uždarinėti duris, matosi nuotraukose, kad durys nuo rankų yra sukruvintos. Nuotrauka - durų vidaus, ten yra du lašai, kurie nubėgo, tai tuo metu, kai gavo smūgį ir buvo prakirstas kairės pusės skruostas, kai pradėjo tykšti kraujas, jis papuolė ant durų, nes bandė duris uždaryti. Jis priešinosi koja ar ranka, negali dabar pasakyti. Tam, kad uždarytų duris, jis (nukentėjusysis) panaudojo antrą ranką ir tuomet gavo smūgį į kairės pusės skruostą. Durys atidarytos stačiu kampu, kaip gali kaltinamasis teigti, kad mušė jį trimis laipteliais aukščiau. Tiesiai priešais jį (nukentėjusįjį) atidarytos durys, jis stovi tiesiai veidu į praėjimą, jis užlipa trimis laipteliais, kaip jis gali pasiekti, ir pataikyti į kairį skruostą. Po to, kai jam sudavė, pradėjo leistis žemyn, kad pasišalintų. Jį norėjo vytis, pradėjo šaukti savo draugę, kad ateitų, atsisėdo tarp aukštų laiptinėje. Kaimynė iškvietė policiją, nes šūkavo, beldė į duris. Tokio pasiutusio žmogaus dar nematė, negali žmogus taip elgtis. Koks pagrindas su kažkokiu įrankiu eiti ir daužyti. To įrankio nepastebėjo. Mano, kad liudytoja iškvietė policiją, sunku pasakyti, kokiu metu ji buvo išėjusi. Matė, kad liudytoja filmavo įvykį. Turi įrodymus, kad liudytoja filmavo, pats pastebėjo. Eigoje matė, kad liudytoja buvo išėjusi iš savo buto. Nestebėjo, ar ji visą laiką buvo, matė akimirką ir jam to užteko.

Buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Jį nuvežė į Žalginio kliniką, kur susiuvo. Iš ten namo negrįžo, nes pamatė, kad kraujuoja rankos, ir nuvežė į Greitosios pagalbos ligoninę, kur dezinfekavo rankų žaizdas ir užklijavo pleistrą. Hospitalizacijos nebuvo. Didina civilinio ieškinio reikalavimus. Jis buvo paduotas tuomet, kai vyko ikiteisminis tyrimas, po jo turėjo ilgą nedarbingumą, pripažino 85 procentų darbingumą, vykdyti pareigų darbe negalėjo, su darbdaviu nutarė atleisti iš darbo šalių susitarimu. Iki to laiko, kol buvo nedarbingas, prarado pajamas, jos irgi yra priskaičiuojamos. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio nedidina. Negali būti tiek smulkmeniškas, kad užsirašytų, kiek panaudojo tvarsčių, vaistų. Iki šiol jaučia skausmus, tuomet iš viso nebuvo įmanoma net miegoti. Tai tokia būsena, kurios niekam nelinki. Pirko tepalus, dėjo ledą, liko guzas viduje, kurį nuo didelio šalčio skauda. Ir lūpos nejaučia normaliai. Kreipėsi į kitus specialistus, kaip pvz., advokatę, kuriais reikės apmokėti už paslaugas, todėl tai yra kaip sudedamojo moralinės žalos dalis.

Patikslino, kad iš pradžių mušė prie durų, paskui, kai paleido duris, atsitraukė ir gavo smūgius. Kai jo tyrėja klausė, kiek maždaug buvo suduota smūgių, negali suskaičiuoti jų, gali parodyti žaizdas, smūgių neskaičiavo. Jį mušė pasiutusiai. Mėlynę klubo srityje pastebėjo tą pačią naktį, kai ėjo praustis, bet kažkodėl nekreipė dėmesio, tuo metu jam labai skaudėjo sėdimąjį nervą. Dabar, kai analizuoja, kad buvo smūgis, kur jo sąnarys, ir labiau skaudantis sėdimas nervas. Iš dešimties balų skausmą vertina aštuoniais – devyniais. Paskui kreipėsi ir darė rentgeną, gavo siuntimą pas gydytoją ortopedą – traumatologą, kuris įtraukė į laukiančių klubo sąnario operacijos eilę. Ši eilė atėjo, buvo pas gydytoją docentą, turėjo su juo pokalbį, pasakė, kad valstybės finansuojami protezai tik 20 procentų laiko iki dešimties metu. Savo lėšomis įsigyjant protezą, jis kainuoja 12 000 eurų. Tokios sumos atlyginti neprašo, svarbiausia teisingumas. Galbūt prieš aštuonerius metus buvo kelio sąnarys užstrigęs, ilgai gydėsi, su šia istorija neturi nieko bendra. Laikosi procedūrų, nedaro, ko negalim, labai saugo koją, buvo uždrausta vaikščioti laiptais.

Įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, 2023 m. lapkričio 3 d. buvo blaivus. Gal kažką praleido, pasakodamas įvykio aplinkybes, gal kažką prisiminė, sunku pasakyti, nežino, kada geriau prisiminė, atrodo, kad vienodai. Koks buvo įvykio laikas, tiksliai negali pasakyti, buvo sutemę. Kai kaltinamasis atidarė duris, viskas įvyko žaibiškai, negali pasakyti, kiek laiko praėjo. Pasikalbėti neišėjo, tik pareiškė pretenziją, kad nustotų lakstyti kaip dramblys, ir iš karto pasiutimas. Buvo agresija iš kaltinamojo pusės, pokalbio nebuvo. Įvykio metu nepargriuvo. Gavo smūgį į kairį klubą 100 procentų prieš veidą, nes tam, kad gauti smūgį, durys dar nebuvo uždarytos, tuo metu, kai buvo rankomis užsidengęs veidą. Kaltinamasis jam sudavė, pataikė į petį ir į apačią. Buvo smūgių, kurie praėjo praslysdami. Negali fantazuoti, kiek buvo smūgių ir kokiu eiliškumu. Gali įrodinėti tik tiek, kiek yra užfiksuota. Kai žmogus gauna smūgį į kaulą, pvz. kaulas nelūžo, bet toje vietoje vyksta reakcija į kaulą, kaulo tankis kinta priklausomai nuo smūgio, ir taip galima nustatyti, į kurią vietą buvo atliktas smūgis. Smūgis suduotas taip, kad plyšo lūpa. Tai susideda iš kelių fragmentų, vienas iš jų, pvz. jo kojos padėtis. Pas jį vyksta gijimo procesas, jis vyksta nuolatos, vyksta pokyčiai. Kai atliko ekspertizę, nesiskundė klubo skausmu, galvojo, kad susiję su kitais dalykais, tikriausiai užspaudė sėdimąjį nervą ir specialistė jo nieko neklausė. Ekspertei pasakė, kad negali paeiti. Kaltinamasis buvo atėjęs su savo sugyventine taikytis. Nenorėjo jų klausyti, sakė, kad susitiks teisme.

Liudytoja J. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kvietė policiją labai seniai, prieš metus, neprisimena, rudenį ar žiemą. Ruošėsi į darbą, dėjosi lagaminus apie 17 val., nes, atrodo, apie 19 val. turėjo būti oro uoste. Pamena, kad labai skubėjo, nes liko valanda iki išvažiavimo, turėjo pasidažyti, apsirengti. Vonia yra prie pat durų. Buvo vonioje, kai išgirdo triukšmą koridoriuje. Pažiūrėjo pro durų akutę ir matė kaimynų praviras duris, ir žmogų už jų, matė, kad jie ginčijasi. Garsiai girdėjosi, durys nėra labai sandarios, buvo galima išgirsti tam tikrus ginčo žodžius. Už durų buvęs žmogus jai buvo nematytas, o kaimyną žino iš matymo. Girdėjo, kad jie ginčijosi, kieno čia yra butas. Tas, kuris buvo viduje, iš buto ketvirtame aukšte, tarsi sakė eiti šalin, o tas žmogus, kuris bandė įeiti, sakė, kad tai yra jo butas. Jie ginčijosi labai garsiai ir aršiai. Kadangi iš matymo žinojo savo ketvirto aukšto kaimyną, pravėrė duris ir paklausė, ar iškviesti policiją, jis pasakė, kad taip. Tuomet uždarė duris, iškvietė policiją, bet ji dar kurį laiką neatvažiavo. Paskui vėl pravėrė duris. Dabar neatsimena, ar ji kraują pamatė to žmogaus veide, ar ant žemės, kuris buvo už durų. Vėl skambino policijai, kad jie greičiau atvažiuotų. Matė, kad kaimynas rankoje laikė „lenciūgą“, kažkokį daiktą, dabar tiksliai negali pasakyti, matė, kad jis buvo labai išsigandęs ir, kaip suprato, gynėsi, nenorėjo to žmogaus įsileisti. Tas kitas žmogus bandė įeiti, jie ginčijosi. Po kurio laiko atvažiavo policija. Vėliau suprato, kad tas kitas žmogus, kuris bandė įeiti, galbūt buvo neblaivus, nes jis bandė šaukti: „Jolanta, Jolanta“, kaip suprato, čia buvo kaimynė iš trečio aukšto, ir jis tiesiog sumaišė butus, turbūt ne ten bandė įeiti. Nepažįstamas žmogus galimai buvo neblaivus, nes išėjus į koridorių buvo labai stiprus alkoholio ir nevalymumo kvapas, tuo metu, kai pravėrė duris, pagalvojo, kad tas žmogus benamis, nes buvo šiukšlynų kvapas. Prielaidą darė, kad tas žmogus išgėręs, ir iš to, kaip jis rėkavo. Iš žmogaus, kuris veržėsi į butą, kalbos, kuri pasirodė nelabai rišli, pasirodė, kad asmuo yra neblaivus. Į laiptinę ji išėjusi buvo du ar tris kartus, dabar nepamena. Išėjimai trukdavo labai trumpai, buvo išsigandusi, bijojo, kad neatsisuktų į ją, gal 10 sekundžių truko, tikrai neilgai. Bijojo to žmogaus, kuris veržėsi į būstą pas kaimyną, nėra jo mačiusi ir tiesiog išsigando, jai jis pasirodė agresyvus. Kai išgirdo triukšmą, stebėjo pro durų akutę, konkrečių jų veiksmų nematė, smūgių nematė. Minimas ginčas truko apie 20 minučių, gal ilgiau, dabar neatsimena. Telefonu šio įvykio nefilmavo, neturi nieko nufilmavusi. Jos telefono numerio paskutiniai skaičiai yra (duomenys neskelbtini). Po įvykio su kaimynais nebendravo, beveik nebūna Lietuvoje, neteko bendrauti, nežino jų vardų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu, bute, esančiame 4-ajame aukšte. Bute priešais jos, kiek jai žinoma, gyvena vaikinas su mergina ir šuniuku, su jais nebendravo, jų nepažinojo, kadangi Lietuvoje būna retai dėl darbo pobūdžio. 2022 m. lapkričio 2 d. apie 17.00 val., būdama bute, ji pradėjo ruoštis skrydžiui, skrydis buvo numatytas apie 19.30 val. Jai ruošiantis, išgirdo triukšmą laiptinėje, buvo vyriški riksmai, ką konkrečiau rėkė, neatsimena. Ji priėjo prie durų ir pasižiūrėjo pro durų akutę. Pamatė, kad kaimynas iš gretimo buto yra atidaręs duris, aiškinosi kažką su prie buto durų esančiu vyresniu vyriškiu, kurio ji nepažįsta. Ką tiksliai jie sakė, atkartoti negali, tačiau, kaip suprato, vyresnis vyriškis gal supainiojo duris, iš pokalbio konteksto suprato, kad galimai vyresnis vyriškis galvojo, kad jis ten gyveno. Abu kalbėjo pakeltu tonu, jaunesnis vaikinas, jos kaimynas, su šiuo asmeniu nesusikalbėjo. Ji tada atsidarė savo buto duris ir paklausė, ar reikalinga jos pagalba, ar reikia iškviesti policiją, nes matė, kad tas vaikinas, išėjęs į laiptinę, pradėjo į duris skambinti kitiems kaimynams, tačiau jam niekas durų neatidarė. Kai atidarė duris, jautė alkoholio kvapą, taip pat nemalonų kvapą, net pagalvojo, kad tas vyresnis vyras yra benamis. Kaimynas jai atsakė, kad iškviestų policiją. Ji tada iškart uždarė duris, nuėjo, paėmė telefoną ir iškvietė policiją. Kiek girdėjo, ten toliau vyko konfliktas tarp asmenų, tačiau ji neturėjo laiko, turėjo ruoštis skrydžiui, todėl nebestebėjo, kas ten vyksta. Tik girdėjo, kad triukšmas nesiliovė. Praėjus apie 3 minutėms, ji suprato, kad konfliktas tik aštrėja, ji atidarė vėl duris ir pamatė, kad tas vyresnis vyras kraujavo, tada ji antrą kartą paskambino į policiją. Vyresnis vyras nueidinėjo laiptais žemyn, šiek tiek palipęs atsisėdo, jis šaukė vardą Jolantą, tada išgirdo, kaip kažkokia moteris iš 3 aukšto buvo išėjusi iš buto, iš balsų, kiek galėjo suprasti, ji galimai priėjo prie ant laiptų sėdinčio vyro. Kas atsitiko, kodėl vyras kraujavo, ji nematė, tačiau kaimynas rankoje turėjo kažkokį daiktą, jo net negali įvardinti, kas tai per daiktas. Tačiau, kaip minėjo, ji nematė smūgių, konflikto eigos nematė, kadangi tuo metu buvo savo bute. Kiek matė, daugiau žmonių nebuvo laiptinėje, ar kažkas matė visą konfliktą, nežino. Kiek matė, vyrui kraujavo iš veido, tačiau tiksliai kur žaizda buvo, nematė. Atvykus policijos pareigūnams, su jais pakalbėjo, papasakojo, ką matė ir neužilgo išvyko. Kieme matė greitąją, tačiau daugiau negali nieko papasakoti (1 t. b. l. 40-43). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad jie yra teisingi. Prisiminė, kad buvo skambinama į duris. Patikslino, kad prisimena, kad girdėjo skambučius į kaimynų duris ir jam niekas neatidarė. Tuomet ji iškišusi galvą paklausė, ar iškviesti policiją, nes jis buvo išsigandęs. Kai jis grįžo į savo butą, tas atėjęs žmogus bandė tarsi įeiti į butą, bet kaimynas jo neįleido, bandė uždaryti duris. Gal pro akutę matė, kad jis ėjo skambinti. Kai iškišo galvą paklausti, ar reikia pagalbos, jei gerai pamena, tai kaimynas buvo prie savo buto, gal viduje. Pamena, kad kaimynas bandė skambinti į kaimynų duris ir greitai grįžo į butą. Nežino, ar matė, ar jos atmintis sukūrė tokį vaizdinį, nėra taip, kad viską ryškiai prisimintų, nes pati skubėjo į reisą, nekreipė dėmesio į smulkmenas. Iš visko, kas buvo, susidarė vaizdą, kad jis ginasi nuo to, kuris bando įeiti į jo butą, ir kviečia pagalbą. Tą vaizdą, kad jis skambina į duris, matė, tik nepamena, ar pro akutę, ar atidariusi duris. Gal mėgino filmuoti, dabar neprisimena, bet jeigu būtų buvusi filmuota medžiaga, tikrai atsimintų. Arba neįsirašė. Neturi tokio dalyko, kaip filmuota medžiaga. Jei būtų turėjusi vaizdo įrašą, pati būtų daug kartų peržiūrėjusi, bet tokio dalyko ji neturi. Nepamena, ar bandė filmuoti, pati buvo išsigandusi, kas vyksta. Pagarsinus Bendrojo pagalbos centro įrašo dalį, parodė, kad gal kaimynas filmavo, žmogus, kuris viduje, nes, atrodo, tuo pat metu, kai tas žmogus veržėsi, jei gerai pamena, sakė, kad jį filmuos, ir laikė telefoną, dėl to pagalvojo, kad yra filmuojama. Nežino to, tik spėja. Tokio dalyko visiškai nepamena, tik pagarsinus įrašą tarsi „atsigamina“, kad kažkas vyko su ta kamera, kad, berods, kaimynas filmavo, tas, kuris gynėsi. Tačiau ar taip buvo iš tikrųjų, nežino. Gal jis taip pasakė tam žmogui gindamasis, kad išsigąstų.

Specialistė Rasa Gaidienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, palaikė specialisto išvadą, teisme susipažinusi su nukentėjusiojo papildomai pateiktais duomenimis, paaiškino, kad kai tiriamasis lankėsi pas juos, nebuvo pareiškęs jokių nusiskundimų dėl kojų, kojos nebuvo apžiūrėtos. Tai yra vienas elementas, kuris neleidžia sieti su atsiradusiais papildomais pokyčiais. Tai yra seni artroziniai pakitimai, o ne ūmi patologija. Artrozinių pakitimų pagal pateiktus dokumentus negali sieti su trauma. Tai abipusio antro laipsnio artritas, seni pokyčiai. Nukentėjusiojo pateikti dokumentai specialisto išvados nekeičia. Dėl „Centro poliklinikos“ pažymos – tai galėjo būti dėl artrozinių pakitimų. Yra pokyčiai pačiame sąnaryje, dėl kurių galėjo plyšti sąnarinė lūpa. Negali patvirtinti, ar tai galėjo nutikti dėl traumos. Išoriškai, jam būnant pas juo, nebuvo nustatyti sužalojimai klubo, kojų srityse. Dėl nukentėjusiojo paaiškinimo apie užspaustą sėdimąjį nervą, stuburo išvaržą – nėra objektyvių duomenų, kuriais galėtų remtis. Nėra užfiksuota tarp pateiktų dokumentų. Nematė, kad atžymėta pirminiuose dokumentuose, jog kryptelėta. Nugarinis paviršius, pilvo sritis - visa tai neturėjo jokių išorinių požymių, kas galėjo rodyti, kad į tą vietą suduotas kažkoks smūgis. Jeigu būtų kokie nors pakitimai, tai galėtų sąlygoti jo tolesnę sveikatą, tačiau jie nevertina, jeigu tai yra senų ligų paūmėjimas. Liga kvalifikuojama savo ruožtu. Senų ligų paūmėjimas negali būti vertinamas kaip sužalojimo mastas. Viskas nustatyta po įvykio, iki įvykio duomenų neturi, nustatyti faktoriai neišsivysto per trumpą laiką (per pusmetį ar keletą mėnesių). Išvadoje parašyta, kad kitų sužalojimų nenurodo. Paprastai kojų tada neapžiūri. Buvo apžiūrėta viršutinė kūno dalis iki juosmens.

2022 m. lapkričio 3 d. A. V. protokole - pareiškime nurodė, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 17:50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo kaimyno, kurio duomenų nežino, kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje, šis, rankoje, kurioje tiksliai nurodyti negali, laikydamas kažkokį daiktą, smūgiavo jam į jo abiejų rankų plaštakų sritis ne mažiau trijų kartų bei vieną kartą tuo pačiu daiktu sudavė jam į jo veido kairės pusės sritį ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą bei jį sužalojo, po ko dėl patirtų sužalojimų, greitosios medicinos pagalbos medikų buvo pristatytas į VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinika, kurioje jam buvo diagnozuota apie 5 cm ilgio kiauryminė, muštinė į burnos ertmę žaizda per visus audinių sluoksnius, riešo ir plaštakos daugybinės žaizdos (1 t., b. l. 4-7).

2022 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo specialisto Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 2 d. apie 17:53 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) butą laužiasi vyras. Atvykus nurodytu adresu, laiptinėje tarp trečio ir ketvirto aukšto pastebėjo ant laiptų sėdintį vyrą, kruvinu veidu ir rankomis (A. V.), kuris paaiškino, kad išgirdęs triukšmą iš 15 buto ėjo aiškintis pas kaimyną, besiaiškinant kilo konfliktas ir Ž. S. sudavė jam kelis kartus kažkokiu daiktu per veidą. Ž. S. paaiškino, kad jis buvo vienas namuose ir išgirdo, kaip kažkas laužiasi į jo buto duris, per durų akutę pamatę nepažįstamą vyrą, paklausė keletą kartų, ko jis nori, tačiau jokio atsakymo negavo. Vyrui toliau besilaužiant, atidarė duris ir pasakė, kad kvies policiją, vyras pradėjo veržtis per duris į butą, nustumdamas Ž. S., tada jis gindamasis kelis kartus sudavė ja metaline dviračio spyna. Vyrui pasitraukus, užrakino duris ir laukė policijos. A. V. pristatytas į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 12).

2022 m. lapkričio 3-23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. nustatyta muštinė, kiauryminė žaizda kairiame žande su kraujosruva kairės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame petyje, žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra. A. V. sužalojimo jam padarymo metu ir po to galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 2 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio individualias savybes, neužsifiksuota. A. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 64-65).

2022 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė. Nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), užėjus pro pagrindines laiptinės duris ir pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą, išėjus pro lifto duris, tiesiai matosi rudos spalvos šarvinės durys, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), šalia durų ant grindų guli patiestas geltonos spalvos medžiaginis kilimėlis, sienos geltonos, (duomenys neskelbtini) aukšto grindys išklotos pilkos spalvos plytelėmis, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų ant grindų plytelių matosi daug raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, taip pat raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, matosi ant durų rankenos ir ant pilkų laiptų, kurie veda žemyn į trečią aukštą. Užėjus pro buto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindines duris, patenkama į koridorių, kairėje pusėje ant sienos kabo veidrodis, žemiau jo sudėti rūbai, dešinėje pusėje taip pat stovi veidrodis, kuris paremtas į sieną, o kairiau jo stovi medinės lentynos. Ant viršutinės lentynos guli metalinė dviračio spyna, juodos su pilka spalvos bei užrašu (duomenys neskelbtini), kuri yra paimta (1 t., b. l. 77-82).

2022 m. lapkričio 18 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta metalinė sulankstoma spyna, juodos ir tamsiai pilkos spalvos. Sulankstyta apie 18 cm ilgio, išlankstyta apie 41 cm ilgio. Spynos mechanizmo korpusas stačiakampio formos, juodos spalvos, su užrašu (duomenys neskelbtini). Nuo spynos mechanizmo korpuso dviem eilėm eina metalinės sulankstomos sijos, kurios ties paskutinėmis susijungia. Po apžiūros spyna nufotografuojama ir supakuojama į tą patį voką (1 t., b. l. 83-86).

Iš 2022 m. lapkričio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (perklausyti) du garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos, sudarytos stenogramos. Apžiūrimi garso įrašai yra PRĮR sistemoje, tačiau dėl techninių priežasčių atsisiųsti jų į kompiuterį nėra galimybės, todėl apžiūra vykdoma paleidžiant garso įrašus tiesiai PRĮR sistemoje. Pirma atidaromas garso įrašas pavadinimu „92082589724“. Jame girdisi pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos. Fone girdisi triukšmas su vyriškais balsais, tačiau kas yra sakoma nesigirdi. Užfiksuota, kad atsiliepus Bendrojo pagalbos centro operatorei, pranešėja prašo atvažiuoti (duomenys neskelbtini), nurodo, kad veržiasi žmogus į duris pas kaimynus, atsakydama į klausimą, patvirtina, kad neblaivus asmuo veržiasi pas kaimynus. Nurodo, kad jis, kaimynas, nufilmavo, kaip žmogus duris bandė atidaryti. Operatorė nurodo, kad informuoja pareigūnus.

Apžiūros metu atidaromas garso įrašas pavadinimu „92082592952“. Jame girdisi pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojos. Fone girdisi triukšmas su vyriškais balsais, tačiau kas yra sakoma nesigirdi. Bendrojo pagalbos centro operatorei atsiliepus, pranešėjo nurodo, kad ką tik skambino (duomenys neskelbtini), kad policija paskubėtų, nes žmogus veržiasi į duris, dabar bando bėgti. Nurodo, kad kvietė policiją, žmogus laužėsi į butą, bando šalintis. Operatorė nurodo, kad informuos pareigūnus, negali atsakyti į pranešėjos klausimą, ar gali paskubėti, nurodoma laukti (1 t., b. l. 88-89).

Iš 2022 m. gruodžio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūnų BODY kamerų įrašai. Apžiūrimi įrašai iš pirmojo pareigūno kūno kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_180510_005“. Nustatyta, kad yra filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_60E4C8“, vaizdo įrašo trukmė - 05:04 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:05:09. Matosi, kad pareigūnai užeina į daugiabučio namo laiptinę, pareigūnai liftu pakyla į trečią aukštą. Tarp trečio ir ketvirto aukšto matosi sėdintis vyras, kurio veidas ir rankos kruvini. Pareigūnas prisistato, paklausia, kas nutiko. Pareigūnas pasako, kad reikalinga greitoji, o vyras sako, kad nieko baisaus. Pareigūnas paklausia asmens, kiek jam metų, tada kolegos paprašo iškviesti medikus. Išėjus trečiajame aukšte moteriai, jos paklausė, kas nutiko, ji atsakė, kad ne pas ją, išėjusi rado vyrą va tokį. Vyras aiškina, kad viršuje pastoviai triukšmavo. Tuo metu iš (duomenys neskelbtini) aukšto nusileidžia jaunas vyras. Sėdintis asmuo, rodydamas į jauną vyrą, nurodė, kad jis jį užpuolė ir su savo penalu apdaužė. Pareigūnui pasitikslinus, ar šitas žmogus, pareigūnas nuėjo link šio jauno vyro, nurodė sėdinčiam vyrui likti vietoje. Sėdintis vyras nurodė, jog net pirštu jo nepalietė. Vyrui ant veido, kairėje pusėje matosi kraujuojanti žaizda. Pareigūnas praeina ir pakyla į ketvirtą aukštą, pas jauną vyrą, paklausė kas čia buvo. Vyras nurodė, kad jam būnant bute, kažkas pradėjo lupti duris, ir taip normaliai lupo, lupo tas duris. Jis rėkti pradėjo, klausti kas čia vyksta. Nieko neatsakė. Tada išėjo pasiėmęs spyną, kad apsiginti, nežino, nieko neatsako, ir viskas. Tada paskambino kaimynams, kad išeitų bent kažkas. Pareigūnas pertraukė jį ir paklausė, kas iškvietė policiją. Vyras nurodė, kad kaimynė, nurodo (duomenys neskelbtini) butą. Pareigūnas nuėjo prie kaimynės buto durų, duris atidarė šviesiaplaukė moteris. Pareigūnas paprašo paaiškinti, ką ji matė. Moteris atsakė, kad ruošiasi į darbą ir išgirdo, kaip viskas vyko, atidarė duris, nes laužėsi pas kaimyną. Pareigūnas pasitikslina, kokiu būdu laužėsi - daužė, trankė, ką darė. Moteris nurodė, kad kai atidarė, jis gynėsi su kažkokiu daiktu, kad jis (nurodo į laiptų pusę) nelįstų. Pareigūnas paklausė, ar jis bandė įlįsti į butą. Jaunas vyras pasakė, kad išvis nesuprato, vyras išvis nieko nesakė, klausė, ką čia daro. Jaunas vyras atsakė, kad gyvena čia. Pareigūnas paprašė moters dokumentų. Girdisi, kaip jaunas vyras sako, kad iš pradžių bandė jį nuvyti nuo durų. Bet jis stovi čia, galvojo jis nueis ir po to grįš bet kada vėl. Gerai, kad dar draugės nėra. Pareigūnas jam pasakė, kad taip ir akį išmušti gali. Jaunas vyras paklausia, ką jam daryti, kai žmogus laužo duris. Taip pat nurodo, kad paklausė žmogaus, iš kur jis, iš kur atėjo, nieko nesakė. Moteris grįžusi paduoda pareigūnui dokumentą, o pareigūnas jaunam vyrui nurodo eiti į butą. Moteris pasakė, kad eis dėtis daiktus, pareigūnas sutiko. Pareigūnas paklausė, ar tai ji skambino telefonu. Moteris atsakė taip. Pareigūnas jos paklausia, ar ji pati matė jo kažkokią agresiją. Moteris atsakė, kad jis tiesiog kaip girtas žmogus. Girdėjo, kaip kaimynas sakė jam baigti laužytis, jai išėjus pasakė, jis krapšto duris, sako: „aš čia gyvenu“, pradėjo neadekvačia kalba kalbėti, kad jis čia gyvena. Pareigūnas pasitikslina ar aiškina, kad čia gyvena būtent tas, kuris dabar kruvinas, moteris atsako, kad taip. Pareigūnui paklausus, supainiojo duris, ar kas, moteris atsakė, kad jis pasakė eiti iš čia, o ji pradėjo lįsti, tada ji atidarė ir pasakė, kad iškvies policiją. 18:10:10 vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_181011_006“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_60E4C8“, vaizdo įrašo trukmė - 05:00 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:10:09. Matosi, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys iš tos pačios Body kameros. Tęsiamas pareigūno ir moters pokalbis. Moteris pasakė, kad asmuo pradėjo lįsti, ji konkrečiai nematė, nes pravėrė, paklausė, ar reikia policijos, užsidarė, iškvietė policiją. Kai atsidarė, jau buvo kruvinas. Du kartus paskambino. Laiptinėje kitas pareigūnas kalbasi su kruvinu vyru. Pareigūnas tuo tarpu užeina į jauno vyro butą, ateina į virtuvę, paklausė, ar vienas namuose, kur tas daiktas. Vyras nuėjo į prieškambarį ir ant spintelės parodė gulinčią sulankstomą dviračio spyną. Pareigūnas paklausia, ar su šita spyna trinktelėjo. Jaunas vyras atsako teigiamai, nurodo, kad buvo išskleidęs, tada paėmęs parodė, kaip buvo išskleidęs. Pareigūnas paklausė, kiek kartų trinktelėjo jam. Jaunas vyras atsakė, kad per rankas iš pradžių davė, kad nelįstų. Tada jis irgi agresyvus pasidarė, tada, kad truputį atsitrauktų labiau, ir per veidą sudavė. Pareigūnas pasako, kad ir užmušti galima tokiu. Pareigūnas nustato asmens tapatybę, prašo dokumentų, vaikinas nurodo savo telefono numerį. Vaikinas taip pat pasako, kad jam atrodo, jog jis smarkiai išgėręs. Pareigūnas paprašė vaikino pabūti bute, o pats nueina prie gulinčios spynos. Vyksta pokalbis tarp pareigūno ir vaikino, pareigūnas klausia, ar negalėjo nustumti, kad uždarytų duris, arba iškviesti policiją, klausia, ar suduoti neblaiviam žmogui per galvą yra adekvatu. Vaikinas nurodo, kad klausė kaimyno, iš kur jis ir kodėl atėjo, o jis rėkė, klausė, ką čia daro. Po pokalbio pareigūnas nusileidžia prie kruvino vyro su antru pareigūnu. Vyras šluostosi kruviną veidą, kažką sako pareigūnui, tačiau nesuprantama, ką. Pareigūnas paklausė vyro, ko jis lindo į tą butą. Vyras atsakė, kad jis triukšmavo, atėjo, pasakė, kad nustotų triukšmauti. Pareigūnui paklausus, kaip triukšmavo, vyras rodo šokinėdamas prie laiptų. Atsakydamas į pareigūno klausimą, nurodė, kad policiją jie bandė kviesti, kai dar buvo kiti gyventojai, su jais nusiramino, o šis ką tik atsirado. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_181510_007“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_60E4C8“, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:15:09. Matosi, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys iš tos pačios Body kameros. Tęsiamas pareigūno ir vyro pokalbis. Vyras sako: „čia negarsiai, čia triukšmavo jis specialiai, kaip galima vienoje vietoje aštuonis kart. Jūs pabandykit nuo vieno kambario iki... o ne 8 kart bach bach bach“. Vyras sako, jis „prisinarkošinęs“. Pareigūnas atsako, kad ne, žino, nes 26 metus dirba policijoje ir apsvaigusį asmenį gali atpažinti. Vyras paklausia pareigūno, ar pažįsta Grigaravičių, pareigūnas atsako, kad asmeniškai ne. Vyras kažką atsako, o pareigūnas pasako, kad nei vienas jau nebedirba. Tada pareigūnas kolegos paprašo pafotografuoti visus, pareigūnai su vyru nusileidžia į trečią aukštą, kur yra kita moteris. Pareigūnas pasako, kad ir vieni, ir kiti gražūs, moters paklausia, ar policijos nebandė kviesti dėl triukšmo. Moteris kažką sako, tačiau vyras pertraukia, kad gal nereikia, gal apsiramins. Pareigūnas užeina į liftą ir leidžiasi žemyn. Tada grįžta į trečią aukštą, kur yra sužalotas vyras, moteris ir pareigūnas. Abu pareigūnai nueina į 4 aukštą. Pareigūnas kolegos klausia, ar nufotografavo bute, užėjo į jauno vyro butą. Jaunas vyras sako, kad pirmą kartą jis uždarė duris, o jis toliau lupo duris. Tada išėjęs pasiskambino kaimynei, ji paskambino policijai iškart. Pareigūnas paklausė, kodėl jis nepaskambino, vyras atsakė, kad nesugalvojo. Priėjęs kitas pareigūnas paklausia, ar jis kažkokius žodžius sakė. Jaunas vyras atsako, kad jis nieko nesakė. Pareigūnas pasitikslina, ar tiesiog į butą veržėsi. Jis atsakė teigiamai, kad lupo duris. Tada pareigūnai išėjo iš buto. Pareigūnai kalbasi, pareigūnas pasako neadekvati gynyba aišku, taip ir užmušt galima, nusileidžia į trečią aukštą. Ten vyras su sužalotu veidu, vyksta pokalbis su pareigūnu dėl duomenų pateikimo, kalbama apie pareiškimo rašymą. Vaizdo įrašas pasibaigia.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_182009_008“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_60E4C8“, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:20:07. Matosi, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys iš tos pačios Body kameros. Tęsiamas pareigūno ir vyro pokalbis. Tuo metu grįžo antras pareigūnas su medike. Medikė, pažiūrėjusi į žaizdą, nurodė, kad veš į Žalgirio kliniką. Vyrui paduodama striukė, jis prašo moters, vardu J., pavalyti kraują, pareigūnas pasako, kad čia iš rankos bėga kraujas, o ne iš skruosto. Pareigūnai pabendravo trečiajame aukšte su moterimi, paklausė, ar ji nematė pačio konflikto, ji atsakė kad nematė. Vienas pareigūnas kažkam skambina, o kitas pareigūnas užsirašo moters duomenis. Moteris paklausė, ar galės pravalyt, pareigūnas atsakė teigiamai. Pareigūnas atėjo prie kolegos, girdisi, kaip aptarinėjami veiksmai. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_182508_009“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_60E4C8“, vaizdo įrašo trukmė 02:08 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:25:06. Matosi, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys iš tos pačios Body kameros. Pareigūnai aptaria įvykio vietos apžiūros veiksmą. Tyrimui reikšmingų aplinkybių vaizdo įraše neužfiksuota.

2 pareigūno BODY kamera. Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurios pavadinimas yra „2022_1102_180511_006“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_619800“, vaizdo įrašo trukmė 05:08 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:05:04. Matosi, kad pareigūnai užeina į laiptinę, filmuojantis pareigūnas lipa laiptais, o kitas pareigūnas kyla liftu. Tarp 3 ir 4 aukšto randamas sužalotas vyras. Matosi ir girdisi tas pats, kaip ir pirmo pareigūno BODY kameros vaizdo įraše iki tol, kol kitas pareigūnas nueina į (duomenys neskelbtini) aukštą, tuo metu filmuojantis pareigūnas lieka su sužalotu asmeniu. Pareigūnas iškviečia per raciją medikus. Pareigūnas paklausia sužaloto vyro, kur jis gyvena, vyras parodo į butą (duomenys neskelbtini) aukšte. Pasakė, kad yra savininkas, o tada rodydamas į viršų pasakė, kad ten yra nuomotojai, ne vienas nuomotojas, kad šitas vaikšto kaip dramblys. Atėjo pasakyti, kad mažiau vaikščiotų, o tas jį užpuolė. Pareigūnui paklausus, kuom sudavė, atsakė, kad nežino. Palipus laiptais matosi, kad (duomenys neskelbtini) aukšte kitas pareigūnas bendrauja su jaunu vyru ir moterimi. Pareigūnas paklausė, ar jaunas vyras sužalotam vyrui sudavė ir su kuo, vyras patvirtino kad sudavė, su dviračio spyna. Sužalotas vyras atsistojo, pareigūnas nurodė pasėdėti, nes pasidarys bloga. Sužalotas vyras norėjo įsiterpti į aukščiau vykstantį pareigūno ir jauno vyro pokalbį, tačiau pareigūnas jį nuramina, pareigūnas paklausia sužaloto vyro vardo, jis atsako, kad yra A. Pavardė V. Taip pat pareigūnas užrašo gimimo datą. Pareigūnas paklausia asmens, ar nevartojo alkoholio, jis nurodė, kad vartojo. Vyras tyliai pradeda aiškinti pareigūnui aplinkybes, tačiau prastai girdisi, ką sako, pareigūnas atkartoja, kad užėjo pas jį ir kažką pasakė. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_1102_181012_007“. Filmuojama pareigūno BODY kamera „VLN_PR_619800“, vaizdo įrašo trukmė 05:00 min. Apatinėje dalyje nurodyta data ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. lapkričio 2 d. 18:10:11. Matosi, kad tai ankstesnio vaizdo įrašo tęsinys iš tos pačios Body kameros. Matosi, kad pareigūnas yra prie sužaloto asmens, prie jų iš trečio aukšto ateina moteris. Atnešė sužalotam asmeniui maišelį, kas jame nesimato, pasakė pridėti šalto. Pareigūnas paklausė moters, ar ji nieko nematė. Ji atsakė, kad ne. Pasakė, kad ji susiruošė kepti pyragą, išgirdo, kaip šaukia ne savo balsu. Vyras jai nurodo eiti atgal. Pareigūnui vyras kažką pasakoja, pareigūnas paklausė, ar pasakė jam, kad dėl triukšmo. Jis nurodė, kad sakė, o tas kažką pasakė ir pradėjo daužyti. Pareigūnas paklausė, ar į butą nėjo, nesiveržė, vyras atsakė, kad ne. Ką pasakoja vyras toliau nesigirdi, nes kalba labai tyliai. Po to pareigūnas nusileidžia į trečią aukštą, paskambina į duris, atėjusiai moteriai pasakė, kad paieškotų jo dokumento, paklausė, ar atsimena jo telefono numerį. Moteris pareigūnui padavė dokumentą ir padiktavo telefono numerį. Pareigūnas paklausė, ar ji nieko nežino, kaip čia kas buvo, ji atsakė, kad galimai dėl triukšmo, pasakė, kad eina kaip begemotai, eina ir eina. Ką dar sako nesigirdi. Pareigūnas paklausia, ar alkoholio jis vartojęs, moteris atsakė, kad šiek tiek. Pareigūnas grįžta prie sužaloto vyro. Vyras reiškia pretenziją dėl specialiai keliamo triukšmo, nurodo, kad turės pretenzijų, vyksta pokalbis apie pareiškimo rašymą. Prie jų ateina antras pareigūnas. Toliau yra užfiksuota tas pats, kaip ir ankstesnio pareigūno BODY kameros. Apžiūrėjus vaizdo įrašų iš šios BODY kameros tęsinius, naujų tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta. Vaizdo įrašas dubliuojasi su kito pareigūno BODY kameros užfiksuotu vaizdo įrašu (1 t., b. l. 91-94).

2023 m. balandžio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimu nukentėjusiojo skundas netenkintas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis bei prokurorų nutarimai panaikinti (1 t., b. l. 130-186).

2023 m. rugsėjo 8 d. A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į laiptinę, joje pasitiko nukentėjusysis A. V.. Jis nurodė savo butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Tada A. V. nurodė lipti į (duomenys neskelbtini) aukštą, kur parodė butą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį beldėsi atėjęs dėl keliamo triukšmo. Tada A. V. nurodė vietą, kur stovėjo jis kaimynui atidarius duris, taip pat nurodė vietą, kur buvo kaimynas atidarius duris ir vykstant konfliktui. Kaimynas išėjo iš buto su spyna. Jam stovint prie jo atidarytų durų, išreiškus pretenzijas dėl triukšmo, jis iškart jam pradėjo smūgiuoti, jam traukiantis nuo durų, kaimynas išėjo šiek tiek į laiptinę, prie pat durų. Tuo metu A. V. pradėjus uždarinėti duris, kad įstumtų kaimyną į butą, kaimynas laikė duris, todėl A. V. pabandė duris uždaryti abiem rankom, taip atidengęs veidą. Tada toje pačioje vietoje kaimynas sudavė spyna į veidą. Nuo smūgio pradėjo kraujuoti veidas, A. V. tada nusileido tarp 3 ir 4 aukšto ir atsisėdo, o tuo tarpu kaimynas pradėjo skambinėti į kaimynų butų duris ir šaukė, kad A. V. neišeitų. Įvykio vieta nufotografuota rodant A. V.(2 t., b. l. 4-8).

2023 m. rugsėjo 8 d. Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su įtariamuoju užeinama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute įtariamasis parodė vietą, iš kurios paėmė spyną. Po to jis parodė, kaip atidarė buto duris, bei nurodė, kur konflikto metu stovėjo jis ir kur konflikto metu stovėjo nukentėjusysis. Taip pat nurodė, kad konflikto metu jis nuėjo prie kaimynų durų ir skambino į jų duris. Nurodė butą, iš kurio išėjo kaimynė. Tada asmuo grįžo į butą, prie pat buto durų, durys buvo atidarytos, o agresyvus kaimynas vis artindavosi prie jo ir tiesė link jo rankas, dėl ko jis turima spyna sudavė nukentėjusiajam, pataikė į tiesiamas rankas. Prieš tai kelis kartus jį įspėjo. Tada išėjusi kaimynė pasakė, kad iškvietė policiją, o asmuo norėjo pasišalinti, jis asmeniui užstojo kelią. Asmuo tada suagresyvėjo, pradėjo mosikuotis, stumdyti jį, tada jis nuo asmens atsitraukė, palipo apie 3 laiptelius į viršų, o asmuo atėjo link jo, buvo agresyvus, mosikavo rankomis, bandė lipti paskui jį, dėl to jis sudavė vieną kartą asmeniui, pataikė į veidą, kadangi asmuo stovėjo žemiau. Po smūgio asmuo nusileido tarp 3 ir 4 aukšto, kur šaukėsi moters, kaip suprato žmonos (2 t., b. l. 10-15).

Teisiamojo posėdžio metu A. V. pateikimą paaiškinimus raštu, kuriuose nurodė, kad iš karto po sumušimo (2022 m. lapkričio 2 d.) pajuto aštrų skausmą kairiojo klubo srityje, neleidžiantį vaikščioti, iki tol nieko nepanašaus nebuvo. Manė, kad dėl staigių judesių, bandant apsiginti nuo suduodamų smūgių, pasislinko tarpslankstelinis stuburo diskas (ar keli, nes turi aštuonias išvaržas stubure), ir užspaudė sėdimąjį nervą. Panašus atvejis buvo atsitikęs prieš metus iki šio įvykio, nepatogiai keliant sunkumą. Tačiau tada dėl to skausmo vaikščioti galėjo ženkliai lengviau ir po kurio laiko ir procedūrų skausmai praėjo. 2022 m. lapkričio 3 d. nuvyko į VTM Vilniaus skyrių atlikti tyrimą. Nuo autobusų sustojimo iki šio skyriaus pastato vos paėjo, šešis kartus buvo priverstas sustoti pailsėti, atsigauti nuo skausmo. Teismo medicinos ekspertė paklausė, kas nutiko, kodėl šlubuoja, atsakė jai, kad tikriausiai užspaudė sėdimąjį nervą. Jam buvo liepta nusirengti iki pusės, apžiūros metu, be kita ko, ekspertė užfiksavo poodines kraujosruvas kairiajame petyje. Uždengus galvą rankomis, kliudyti kairį petį galima tik smūgiuojant iš šono. 2022 m. lapkričio 3 d., naktį (apie antrą valandą), prausdamasis duše pastebėjo mėlynę kairės kojos klubo srityje, bet nesuteikė tam reikšmės, nes mėlynių kūne buvo ir daugiau. Kaltinamasis dešiniarankis, todėl ir mėlynė jo kairiajame petyje, kaip ir to paties šono klubo srityje. Kai smūgiai seka vienas kitą, organizme išsiskiriantis adrenalinas slopina skausmą ir negali iš karto suprasti, kuris smūgis padarė daugiau žalos sveikatai, tam prireikė laiko. Po to pastebėjo, kad po sumušimo gulint negali surasti padėties, kurioje skausmas atslūgsta ir galima užmigti, skirtingai negu esant problemai dėl stuburo išvaržos. Praėjus 19 parų po sumušimo grįžo į darbą. Rankų ir veido žaizdos, skausmas kairiojo klubo srityje nepraėjo. Atsiradusį šlubavimą pastebėjo bendradarbiai bei darbdavys. Dirbo tol, kol negalėjo nei paeiti, nei stovėti (2 t., b. l. 95).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Baudžiamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp kaltinamojo Ž. S. ir nukentėjusiojo A. V. kilo konfliktas. Nukentėjusiojo teigimu, būdamas namuose išgirdo triukšmą, sklindantį iš virš jo esančio buto, dėl to nusprendė nueiti pas šio buto gyventoją. Tokias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tiek apklausų metu, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, kas yra užfiksuota atlikus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūrą, o kad A. V. nuėjo pas viršuje gyvenantį kaimyną dėl iš pastarojo buto sklindančio triukšmo, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams patvirtino ir pastarojo sugyventinė (šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų kūno kamera darytame vaizdo įraše). Kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusysis atėjo prie jo buto, vis tik nurodė, kad iš nukentėjusiojo kalbos nebuvo galima suprasti, ką jis kalba, atėjimo tikslo jam nepasakė. Kad tarp šių asmenų kilo konfliktas, patvirtino teisme apklausta liudytoja J. S., nurodžiusi, jog, būdama vonioje, išgirdo triukšmą koridoriuje, pažiūrėjusi pro durų akutę matė kaimyno praviras duris ir žmogų už jo, matė, kad jie ginčijasi.

Kaltinamasis Ž. S. kaltę dėl nežymaus nukentėjusiojo A. V. sveikatos sutrikdymo pripažino, t. y. pripažino, kad 2022 m. lapkričio 2 d. prie buto, kuriame gyvena, apariamo konflikto su A. V. metu, pastarajam sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajam atėjus prie jo buto, atidarius duris ir kilus konfliktui, tris kartus sudavė jam per plaštakas. Nors tiksliai neatsiminė, tačiau neginčijo kaltinimo aplinkybės, kad galėjo suduoti ir į dilbį, nurodė, kad smūgiai buvo suduoti ne visi iš karto, jie galėjo būti intensyvūs. Kaltinamasis parodė, kad kaimynas pradėjo šalintis iš įvykio vietos, pasakė jam niekur neiti, asmuo pradėjo jį stumdyti, todėl trenkė jam per veidą, minimus veiksmus atliko su dviračio spyna, kurią turėjo namuose ir paėmė atėjus nukentėjusiajam, kadangi, kaip teigė, asmuo buvo agresyvus, bijojo dėl savo ir turto saugumo. Kaltinamojo pozicija dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, smūgių skaičiaus, sudavimo aplinkybių iš esmės buvo analogiška viso proceso metu, asmuo neginčijo jokių kaltinimo aplinkybių, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, konstatuotų atlikus objektų tyrimą ir surašius specialisto išvadą. Nukentėjusysis A. V., nors konflikto eigą apibūdinęs kitaip nei kaltinamasis, patvirtino, kad pastarasis jam sudavė smūgius, kai dengėsi veidą, o kuomet bandė uždaryti duris, kaltinamasis sudavė jam į veidą (nukentėjusiojo teigimu, vienas smūgis buvo ir į kairiojo klubo sritį, apie šias aplinkybes teismas pasisakys vėliau), dėl sužalojimų asmuo buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Aplinkybę, kad šio įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai, netiesiogiai patvirtina liudytojos J. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji, kaip minėta, besiruošdama vykti į darbą, išgirdo konfliktą koridoriuje, matė ginčą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ir nors jokių veiksmų prieš pastarąjį nematė, nurodė pastebėjusi, kad nukentėjusysis (parodymuose įvardijamas kaip vyresnis vyras) kraujavo, be to, savo kaimyno (kaltinamojo) rankose nurodė mačiusi kažkokį daiktą, tačiau negalėjo įvardinti, kas tai buvo. A. V. sužalojimai veide ir ant plaštakų buvo akivaizdžiai matyti ir apžiūrėjus vaizdo įrašus iš pareigūnų kūno kameros. 2022 m. lapkričio 3-23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. V. nustatyta muštinė, kiauryminė žaizda kairiame žande su kraujosruva kairės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame petyje, žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis plaštakose. Anot specialisto, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais.

Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamajam atidarius duris jis pareiškė pretenziją dėl triukšmo ir jis (kaltinamasis) pradėjo šūkauti, ir nespėjus sureaguoti, pradėjo jį mušti, viskas įvyko žaibiškai, pokalbio nebuvo, buvo tik agresija iš Ž. S. pusės, apibūdino kaltinamąjį kaip pasiutusį, konflikto eigoje gynėsi, bandė uždaryti duris, kuomet buvo suduotas smūgis į veidą. Tačiau tokių nukentėjusiojo parodymų, kas susiję su konflikto eiga, nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad išgirdo, jog kažkas bando atidaryti duris, tranko jas, iki atidarant vyras nieko nesakė, vyras buvo išgėręs, kalbėjo nerišliai, bandė išsiaiškinti, ko jis nori, buvo sunku suprasti, asmuo elgėsi agresyviai, tiesė į jį rankas, grasino, bandė uždaryti duris, tačiau to negalėjo padaryti, kadangi nukentėjusysis stovėjo tarp durų. Liudytoja J. S. parodė, kad girdėjo triukšmą koridoriuje, matė, kad asmenys ginčijasi – asmuo, buvęs viduje, lyg sakė eiti šalin, o kitas žmogus bandė įeiti, jie ginčijosi, abu kalbėjo pakeltu tonu, ir šis ginčas truko apie 20 minučių. Tokios aplinkybės paneigia nukentėjusiojo keliamą versiją apie žaibiškai atliktus kaltinamojo veiksmus, kad nebuvo jokio pokalbio, tik smūgiai. Be to, minėta liudytoja, kaip ir kaltinamasis, nurodė, kad jai A. V. pasirodė agresyvus, bijojo jo, išsigando, kaltinamasis jai taip pat atrodė išsigandęs. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų, susijusių su konflikto eiga, patikimumu. Tuo tarpu, nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytoja galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, nurodė kaltinamąjį pažįstanti tik iš matymo, jos parodymai nuoseklūs. Nors bylos nagrinėjimo metu kilo abejonės dėl to, ar įvykis buvo filmuojamos, teismo vertinimu, tokių duomenų byloje nėra, liudytoja tokių aplinkybių nepatvirtino, paaiškindama pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinį. Matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai išsiskyrė ir dėl to, kurioje vietoje stovėdamas kaltinamasis sudavė A. V. smūgius. Vis dėlto, tokios aplinkybės esminės įtakos, šiuo atveju, neturi. Kaip minėta, kaltinamasis pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, neginčijo nei suduotų smūgių skaičiaus, nei į kurias vietas buvo suduota, taip pat ir nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų, kurie atsirado dėl jo suduotų smūgių.

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad Ž. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, t. y. jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus metaline dviračio spyna į veido, dešinio dilbio, kairiojo peties ir plaštakų sritis, padarė nukentėjusiajam A. V. muštinę, kiauryminę žaizdą kairiame žande su kraujosruva kairės akies vokuose, poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, kairiame petyje, žaizdas su poodinėmis kraujosruvomis plaštakose. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kurie, kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotų parodymų, buvo pakankamai intensyvūs, suduoti ne visi iš karto, o viso konflikto eigoje, panaudojant metalinę dviračio spyną, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmus, kadangi darbingumo praradimas, nuolatinis skausmas ir sunkumai judant neatitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo sąvokos. Teismas sprendžia, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės nepasitvirtino, dėl ko nėra pagrindo perkvalifikuoti kaltinamojo veiksmus iš BK 140 straipsnio 1 dalies į straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkesnius sužalojimus, atitinkamai nėra ir pagrindo papildyti kaltinimo naujomis aplinkybėmis, t. y. smūgio sudavimu į kairiojo klubo sritį.

Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kategoriškai neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam į kairės pusės klubo sritį, nurodė, kad prie apatinės kūno dalies apskritai neprisilietė, koja nukentėjusiajam nespyrė, tik trenkė į plaštakas ir veidą. Pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo pozicija šiuo aspektu nebuvo nuosekli. 2022 m. lapkričio 3 d. protokole - pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad žodinio konflikto metu kaltinamasis kažkokiu daiktu smūgiavo jam į abiejų rankų plaštakų sritis ne mažiau kaip tris kartus ir vieną kartą tuo pačiu daiktu sudavė jam į veidą. Apie smūgį į klubą ar jo skausmą užsiminta nebuvo (nors, kaip vėliau nurodė, mėlynę pastebėjo jau grįžęs iš ligoninės). Pateikdamas civilinį ieškinį 2023 m. sausio 3 d. bei prašydamas priteisti turtinę žalą ir dėl negautų pajamų, taip pat neturtinę dėl patirtų sužalojimų bei nepatogumų, kad įvykio metu būtų suduotas smūgis ir į klubo sritį, nenurodė. Aplinkybę, kad po įvykio skauda klubo sąnarį, dėl ko kreipėsi pas medikus, ir mano, kad įvykio metu pataikė į šią vietą, nes buvo mėlynė, nurodė tik vėliau procese, 2023 m. kovo 15 d. Ikiteisminio tyrimo metu, panaikinus procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, buvo atliktas tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų patikrinimas įvykio vietoje, šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis, nurodydamas įvykio eigą, vėlgi apie smūgį į klubo sritį, skausmą neužsimena. Posėdžio metu buvo peržiūrėti pareigūnų kūno kamera daryti vaizdo įrašai, matyti, kad ir bendraudamas su pareigūnais iš karto po įvykio tokių aplinkybių taip pat nenurodo, aiškindamas apie priežastis, dėl kurių nuėjo pas kaltinamąjį, bei nurodydamas, kokiu būdu buvo sužalotas. Nukentėjusysis 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose jau teigė, kad iš karto po sumušimo (2022 m. lapkričio 2 d.) pajuto aštrų skausmą kairiojo klubo srityje, neleidžiantį vaikščioti, nurodė manantis, kad dėl staigių judesių, bandant apsiginti nuo smūgių, pasisuko diskai ir užspaudė sėdimąjį nervą, dar tą patį vakarą pastebėjo mėlynę klubo srityje. Tuo tarpu, kad kaltinamasis sudavė įvykio metu nukentėjusiajam į klubo sritį, pastarasis nurodė apklaustas teisiamojo posėdžio metu, būdamas tvirtai tuo įsitikinęs. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje dalyje nukentėjusiojo parodymai nėra patikimi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kas susiję su kairiojo klubo skausmu, medicininių dokumentų išrašus, su kuriais susipažinusi specialisto išvadą pateikusi ekspertė nurodė, kad jokių nusiskundimų dėl kojos, tiksliau, klubo skausmo, asmuo neišreiškė (kas užfiksuota ir minimoje specialisto išvadoje), be to, pagal pateiktus medicininius duomenis, tai yra seni artroziniai pakitimai, kurie pagal pateiktus duomenis su trauma nesietini, senų ligų paūmėjimas negali būti vertinamas kaip sužalojimo mastas. Be to, viename iš nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų (2 t., b. l. 83) nurodyta, kad, pasak nukentėjusiojo, skausmas tęsiasi kelis metus, pablogėjo nuo Naujųjų metų. Tokios aplinkybės rodo nukentėjusiojo pateiktų paaiškinimų ir teikiamų dokumentų prieštaringumą.

Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis turi sveikatos problemų, dėl kurių lankosi gydymo įstaigose, yra apsunkintas jo judėjimas, kas buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu. Vis dėlto, įvertinus aptartus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad šios sveikatos problemos ir nukentėjusiojo patiriami nepatogumai yra neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekmė. Nepasitvirtino nukentėjusiojo pateikta versija, kad aptariamo įvykio metu kaltinamasis jam sudavė smūgį į kairiojo klubo sritį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamojoje byloje pateiktas A. S. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn. Prašyme nurodo, kad Ž. S. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra visi BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai – veiką padarė pirmą kartą, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad veikė dėl iškilusios grėsmės jo turtui bei sveikatai, pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, supranta savo veiksmų pasekmes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra verta pasitikėjimo tapti sūnaus laiduotoja. Yra neteista, nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Neturi žalingų įpročių, aktyviai leidžia laisvalaikį. Su sūnumi yra labai artimi, palaiko gerus santykius, todėl yra įsitikinusi, kad nuolatinis bendravimas, turiningas bei aktyvus laisvalaikio leidimas kartu neabejotinai darys teigiamą įtaką sūnui Ž. S. ir nesudarys prielaidų daryti nusikalstamų veikų, kaip šiuo metu yra kaltinamas. Taip pat yra įsitikinusi, kad ir pats Ž. S. yra tvirtai pasiryžęs ateityje laikytis įstatymų, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl savo elgesio. Laidavimą prašo skirti be užstato (2 t., b. l. 67-69). Posėdžio metu apklausta A. S. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama, apie šią situaciją sužinojo, kai pats sūnus parašė žinutę tą pačią dieną, kad taip atsitiko. Labai nustebo. Susiskambino ir jautėsi, kad jis labai nerimauja, jaudinasi. Jautėsi kaltas, kad galėjo kitaip išspręsti situaciją. Šis įvykis nustebino, kadangi sūnus yra ramus, susitvardantis, nėra agresyvus. Jų santykiai geri, nuoširdūs. Mano, kad gali daryti jam įtaką bendravimu. Kartu leidžia laisvalaikį, sutinka šventes, bendrauja šeimoje, kartu keliauja. Sūnui jos nuomonė reikšminga, atsižvelgia į ją, kreipiasi patarimų, iškilus problemoms. Nebuvo teista, bausta administracine tvarka. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes atlyginimas nėra didelis, 900 Eur.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šioje byloje egzistuoja visų nurodytų sąlygų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nei karto nebuvo teistas, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nors įvykio metu sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam atitinkamu laikotarpiu, t. y. iš pradžių kelis kartus sudavė per rankas, o po to trenkė ir į veidą, tai nesudaro jokio pagrindo vertinti, kaip nurodo nukentėjusiojo atstovė, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos. Visų pirma, asmuo yra kaltinamas tik vienos veikos padarymu. Antra, kaip minėta, kelių smūgių sudavimas vieno įvykio metu, nevertintinas kaip kelių veikų padarymas. Nagrinėjamu atveju, yra nustatyta BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina sąlyga, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

Laikoma, kad kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kai jis ikiteisminio tyrimo ar (ir) teisminio bylos nagrinėjimo metu savo noru (laisva valia), o ne dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, duoda paaiškinimus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusako ir pripažįsta esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

Kaltinamasis pripažino faktines veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytomis aplinkybės sudavė nukentėjusiajam A. V. smūgius į rankas bei veidą. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies, tačiau, kaip matyti, vertino, kad taip pasielgė gindamasis, tyčia asmens sužaloti nesiekęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta žemesnės instancijos teismo nutartis ir atitinkamai aukštesniojo prokuroro nutarimas netenkinti nukentėjusiojo skundo bei prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad tinkamai situacijos neįvertino, o pasirinktos priemonės nebuvo tinkamos situacijai, dėl šio įvykio gailisi, bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl būtinosios ginties, kaltinamasis nei karto šių nuostatų taikyti neprašė. Kaip matyti iš Ž. S. parodymų, jis keletą kartų bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo metu, tačiau A. V. su juo bendrauti nenorėjo, siekė atsiprašyti ir baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, to nepavyko padaryti nedalyvaujant nukentėjusiajam. Iš kaltinamojo parodymų turinio, nurodytos pozicijos, jo aptartų veiksmų teismui nekyla abejonių, kad dėl savo padarytos veikos asmuo nuoširdžiai gailisi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą sąlygą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir A. V. civiliniai ieškiniai. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei tokia buvo padaryta. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 93), tačiau nėra atlyginęs nei dalies A. V. patirtos žalos. Vis dėlto, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad asmuo sutinka atlyginti asmeniui padarytą žalą, tačiau nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, vertinant, kad ne visi nukentėjusio asmens patirti išgyvenimai bei išlaidos buvo tiesiogiai susiję su įvykiu. Vis tik kaltinamasis nurodė atlyginsiąs tokią žalą, kokia bus nustatyta teismo, ir tokią kaltinamojo poziciją teismas laiko įsipareigojimu atlyginti žalą. Kaltinamasis yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, nesant ginčo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio, šiam civiliniam ieškovui žalą visiškai atlygino, kas leidžia teismui vertinti, kad kaltinamojo įsipareigojimas yra realus, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, jog dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota tokią žalą atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018).

Kaip minėta, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl šios veikos ir ja sukeltų pasekmių, savo veiksmus vertina kritiškai. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėti, kad anksčiau neteistas, administracine tvarka du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos yra sumokėtos (1 t., b. l. 125-126, 128-129). Padarytų administracinių nusižengimų kiekis ir pobūdis nesudaro pagrindo vertinti, kad asmuo būtų linkęs nesilaikyti teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Kaltinamasis dirba (1 t., b. l. 127), yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kaip besilaikantis etiketo ir atliekantis savo darbą sąžiningai, atidžiai ir nuosekliai, siekiantis nuolat tobulėti ir mokytis naujų dalykų, galintis prisidėti prie organizacijos augimo ir efektyvumo didinimo, sugebantis dirbti komandoje, besilaikantis įmonės taisyklių ir procedūrų. Pateiktoje charakteristikoje taip pat nurodyta, kad Ž. S. darbo pareigų pažeidimų nėra padaręs (2 t., b. l. 78). Tokios aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad Ž. S. nėra linkęs pažeisti įstatymų nuostatų, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

A. S., padavusi prašymą perduoti Ž. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama kaip atsakinga ir profesionali darbuotoja, savo darbą atliekanti atidžiai, sąžiningai ir kruopščiai, nuolat stengiasi tobulėti, dalyvauja įvairiuose mokymuose, sugeba dirbti komandoje, dalintis žiniomis, nėra padariusi darbo pažeidimų ir neturi nuobaudų (2 t., b. l. 70-74). Matyti, kad kaltinamojo ir jo mamos santykiai yra artimi, glaudūs, nurodė kartu leidžiantys laisvalaikį, betarpiškai bendraujantys. Duomenys, apibūdinantys A. S. asmenybę, požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų artimo, nuoširdaus tarpusavio ryšio sudaro pagrindą manyti, kad A. S. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl Ž. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti minimalų laidavimo terminą, t. y. vieneriems metams. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, įvertinus jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, A. S. finansinę padėtį, spręstina, jog užstato taikymas šioje byloje netikslingas.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 1779,26 Eur žalą, iš kurių 579,26 Eur sudaro turtinė žala ir 1 200 Eur – neturtinė. Ieškinyje nurodo, kad pripažintas nukentėjusiuoju dėl to, kad 2022 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje buvo sumuštas, padaryti kūno sužalojimai, dėl įvykio padaryta 579,26 Eur žala, kurią sudaro prarastos pajamos (514,26 Eur) ir konsultacija UAB „Northway“ medicinos centre (65 Eur). Taip pat padaryta neturtinė žala, kurią šiuo metu vertina 1 200 Eur. Neturtinė žala pasireiškia tuo, kad po sumušimo jo veide, kairiajame skruoste po akimi, šalia nosies liko randas ir atsirado apie 10-12 mm skersmens apvalus iškilimas, keliantis nemalonius pojūčius ir nepatogumus, jausmas, lyg viduje metalinis „rutulys“. Skutantis kliudomas randas kraujuoja. Plastikos chirurgijos gydytoja nurodė, kad randą galima sutvarkyti praėjus metams (1 t., b. l. 32-33). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 3 838,99 Eur žalą, iš kurių neturtinė žala sudaro 1 500 Eur. Ieškinyje nurodo, kad ieškinio sumą sudaro tiesioginės išlaidos, prarastos pajamos ir moralinė žalą, t. y.: 1) išlaidos, pagrįstos mokėjimo čekiais (kvitais) – 199,18 Eur. Tai konsultacijos kaina UAB „Northway medicinos centre“, 2022 m. gruodžio 13 d. (65 Eur); MRT tyrimo Centro poliklinikoje 2023 m. birželio 26 d. (134,18 Eur). Taip pat kelionės išlaidos iš namų į gydymo įstaigą, reabilitacijos įstaigas ir atgal, įsigytų vaistų, tepalų, tvarstymo priemonių ir kt. nebuvo atskirai fiksuojamos ir renkami apmokėjimo kvitai, kai kuriais atvejais jo net neišdavė. Pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio 2 d. transporto paslauga taksi, važiuojant iš RVUL namo (suderėta kaina 10 Eur). Šios ir panašios išlaidos dalinai įtrauktos į moralinės žalos dydį. Prarastos pajamos sudaro 2 139,81 Eur. Dėl prarastų pajamų už 2022 m. – darbo užmokesčio UAB (duomenys neskelbtini) sumažėjimas dėl patirtų sužalojimų, t. y. nedirbtas laikotarpis sudaro 514,26 Eur. Dėl negautų pajamų už 2023 m. nurodė, kad jos sudaro 1 625,65 Eur iki darbo sutarties nutraukimo 2023 m. birželio 1 d. Pajamų praradimai po priverstinės bedarbystės tikslinami. Darbo sutartis nutraukta šalių sutarimu dėl sveikatos būklės, neleidžiančios dirbti (duomenys neskelbtini). Moralinė žala – 1 500 Eur, tai dabartinis vertinimas po sveikatos praradimo ir virš metų besitęsiančių nuolatinių fizinių skausmų ir psichologinės įtampos (2 t., b. l. 139-142). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, kaip minėta, pakeitė ieškinio dydį, nurodė, kad nebegalėjo vykdyti pareigų darbe, nutraukė darbo santykius, prarado pajamas. Iki šiol jaučia skausmus, tuomet iš viso nebuvo įmanoma net miegoti. Pirko tepalus, dėjo ledą, liko guzas viduje, kurį nuo didelio šalčio skauda, normaliai nejaučia lūpos, be to, kreipėsi į advokatę, kuriais reikės apmokėti už paslaugas, todėl tai yra kaip sudedamoji neturtinės žalos dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio padaryta 579,26 Eur žala, kurią sudaro prarastos pajamos (514,26 Eur) ir konsultacija UAB „Northway“ medicinos centre (65 Eur).

Nustatyta, kad A. V. konstatuota muštinė, kiauryminė žaizda kairiame žande su kraujosruva kairės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame petyje, žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis plaštakose. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur suteikta atitinkama medicininė pagalba, atliktas chirurginis žaizdos sutvarkymas, buvo laikinai nedarbingas. 2022 m. gruodžio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir vyr. finansininko pažymoje nurodyta, kad A. V. 2022 m. lapkričio mėnesį dirbo 8 darbo dienas, 12 darbo dienų turėjo nedarbingumo pažymėjimą (medicininė forma Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal šią pažymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nedarbingumo pažymėjimo neapmoka. Skirtumas, jei darbuotojui būtų apmokėtas nedarbingumo pažymėjimas, sudaro 514,26 Eur (2 t., b. l. 141). Nukentėjusysis nedarbingas buvo iš karto po įvykio, jam rekomenduota dvi savaites vengti fizinio krūvio, išduota pažyma nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 10 d. apsilankymo metu rekomenduotas tausojantis režimas (1 t., b. l. 54, 55, 58, 61). Įvertinus padarytus sužalojimus, jų pobūdį ir kiekį, teismas neturi pagrindo abejoti, kad laikinai nedarbingas asmuo buvo būtent dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tuo laikotarpiu asmuo negavo pajamų, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas ir nukentėjusiajam priteistina 514,26 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti 65 Eur sumą už konsultaciją UAB „Northway“ medicinos centre. Iš kartu su ieškiniu pateikto minėto centro išrašo matyti, kad kreiptais 2022 m. gruodžio 13 d. dėl 2022 m. lapkričio 2 d. įvykio, nustatyta, kad kairiojo žando srityje ties nosimi sugijęs šviežias randas, apie 1,5 cm ilgio, einantis vertikaliai ties nosimi, randas palpuojant kietas. Pateiktos rekomendacijos, nurodyta kontrolė 2023 m. lapkritį (1 t., b. l. 34). Teismo vertinimu, šios išlaidos susijusios su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti išlaidas dėl 2023 m. birželio 26 d. Centro poliklinikoje atlikto MRT tyrimo (134,18 Eur). Baudžiamojoje byloje yra pateiktas VšĮ Centro poliklinikos 2023 m. birželio 26 d. Medicininio vaizdo diagnostinis aprašymas, iš kurio matyti, kad atliktas galūnės magnetinis rezonansas, nustatytas kairės sąnarinės lūpos plyšimas (2 t., b. l. 82). Matyti, kad atliktas tyrimas nėra susijęs su kaltinamojo padarytais sužalojimais, taigi nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo atliktais neteisėtais veiksmais, todėl nepriteistinos.

Nukentėjusysis prašo priteisti negautas pajamas už 2023 metus, t. y. 1 625,65 Eur. Nustatyta, kad iš karto po įvykio nukentėjusysis buvo nedarbingas 12 dienų. Pagal paties A. V. pateiktus duomenis (2 t., b. l. 96), vėl nedarbingas jis buvo nuo 2023 m. vasario 2 d. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad vėlesnis nedarbingumas buvo sąlygotas sveikatos problemų, susijusių su kojos, klubo srities skausmu, nėra duomenų, kad asmuo ir nuo 2023 m. vasario 2 d. buvo nedarbingas dėl kaltinamojo jam padarytų sužalojimų. Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje turtinė žala (negautos pajamos 2023 m.) iš kaltinamojo nepriteistina, nenustačius, kad ji atsirado dėl neteisėtų Ž. S. veiksmų.

Nukentėjusysis prašė priteisti 1 200 Eur, patikslintu civiliniu ieškiniu – 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusiajam į veidą, rankas, nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl padarytų sužalojimų jis nedelsiant buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kuris, kaip kaltinamasis nurodė ieškinyje, nebuvo trumpalaikis, dėl sužalojimo veide ne tik liko žymė, tačiau trukdo skutantis, kraujuoja, jaučia tarsi viduje būtų metalinis rutulys, taigi akivaizdu, kad buvo sukelti nepatogumai, neigiami išgyvenimai, stresas dėl patirto įvykio. Byloje pateiktais duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai nedarbingas. Be to, kaip minėta, nukentėjusiajam sužalotas veidas, yra likusi žymė.

Nukentėjusysis, grįsdamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad prašoma priteisti suma po sveikatos praradimų ir daugiau nei metų besitęsiančių nuolatinių fizinių skausmų bei psichologinės įtampos. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam į kairiojo klubo sritį, todėl daugiau nei metus besitęsiantis fizinis skausmas (kaip galima suprasti, dėl klubo skausmo), tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kaltinamojo veiksmais. Nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad patyrė išlaidas, vykdamas į gydymo, reabilitacijos įstaigas, pirko vaistus, tvarstymo priemones, tačiau tai nebuvo fiksuojama, todėl tokios ir panašios išlaidos dalinai įtrauktos į neturtinės žalos dydį. Nepaisant to, kad nebuvo, kaip teigiama, renkami atitinkamų kelionių išlaidas, medikamentų ar reikalingų priemonių pirkimą patvirtinantys dokumentai, tai negali būti priskiriama prie patirtos neturtinės žalos. Be to, nukentėjusysis visiškai nedetalizavo, kiek kartų, į kokias gydymo įstaigas ir kokiu tikslu buvo vykta, kokie vaistai buvo perkami, siekiant patikrinti medikamentų kainą iš viešai prieinamų duomenų, nenurodyta net apytikslė suma, kuri galimai buvo išleista. Neturtine žala taip pat nelaikytinos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti, tokių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo gali būti svarstomas BPK numatyta tvarka.

Taigi, nors nukentėjusysis neabejotinai patyrė skausmą, diskomfortą, veide liko žymė, tačiau apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios ar ilgalaikės pasekmės būtent dėl kaltinamojo jam padarytų sužalojimų, byloje duomenų nėra. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, įvertintinas ir paties nukentėjusiojo elgesys šioje situacijoje, kuris, kaip matyti buvo agresyvus, asmuo triukšmavo prie kaimyno durų, daužė jas. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į priteistinos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį, kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo A. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 800 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisi 154,94 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į nurodytą Valstybinės ligonių kasos sąskaitą. Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog buvo sužalotas A. V. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, paslaugų kaina – 154,94 Eur (1 t., b. l. 68-71). Kaltinamasis žalą civiliniam ieškovui atlygino, 2023 m. gruodžio 6 d. atliko mokėjimo pavedimą 154,94 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

VI. Kiti klausimai

Ž. S. gynėja pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl kaltinamojo Ž. S. patirtų išlaidų 1 277,76 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo, kurias kaltinamasis patyrė dėl nepagrįsto nukentėjusiojo A. V. prašymo perkvalifikuoti veiką ir kaltinimą papildyti naujomis aplinkybėmis. Prašyme nurodo, kad 2023 m. lapkričio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis ir prokurorė prašė teismo nagrinėti bylą sutrumpino įrodymų tyrimo tvarka, tačiau nukentėjusysis pateikė prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į sunkesnę veiką ir kaltinimo papildymo naujomis aplinkybėmis, pateikė papildomos medžiagos į bylą, susijusios išimtinai su prašymu dėl kaltinimo pakeitimo. Atsižvelgiant į nukentusiojo prašymą, teismas netenkino prašymo dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, dėl ko kaltinamasis patyrė papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, kadangi dėl nukentėjusiojo pateikto minėto prašymo teismas negalėjo tenkinti prašymo ir taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tuo atveju, jei teismas nuspręs palikti pradinį kaltinimą ir pripažinti Ž. S. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o nukentėjusiojo prašymas dėl kaltinamojo keitimo bus atmestas, kaltinamajam privalo būti atlygintos teisinės išlaidos, kurias jis patyrė po 2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio. Už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžius 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. sausio 3 d., 2024 m. sausio 25 d., 2024 m. vasario 27 d., kaltinamasis patyrė 1 277,76 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 191-201).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad kaltinamasis Ž. S. padarė jam inkriminuojamą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą, tačiau konstatuota esant pagrindo bylą nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu. Tokiu atveju, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo tenkinti kaltinamojo gynėjos prašymą priteisti Ž. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl to, kad buvo teiktas prašymas dėl kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimo, ir tokios prašymo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinė spyna, supakuota į popierinį voką ir 2023 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. B. nutarimu perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina kaip veikos padarymo įrankis, ir sunaikintina; kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantis baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. S., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. S. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Ž. S. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam 579,26 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 154,94 Eur sumai nutraukti.

Kaltinamojo Ž. S. gynėjos advokatės Gintarės Šinkonės prašymą priteisti iš nukentėjusiojo 1 277,76 Eur teisinei advokato pagalbai apmokėti atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- metalinę spyną, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r.), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti,

- kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.