Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo

T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki birželio 24 d.) ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2024 m. birželio 24 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ( dėl 2024 m. birželio 27 d. nusikalstamos veikos) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir T. B. paskirta subendrinta 85 (aštuoniasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. B. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. birželio 24 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia jėga sugriebęs savo sugyventinei K. B. už abiejų rankų jas spausdamas suko ir taip jai padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo K. B..

2. Be to, T. B. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2024 m. birželio 24 d., apie 24.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus ranka trenkė savo sugyventinei K. B. į veido sritį ir taip jai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo K. B..

3. Be to, T. B. nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2024 m. birželio 27 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia jėga sugriebęs savo sugyventinei K. B. už dešinės rankos ją spausdamas suko. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą K. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad T. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

9. Šioje baudžiamojoje byloje T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. birželio 24 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia jėga sugriebęs savo sugyventinei K. B. už abiejų rankų jas spausdamas suko ir taip jai padarė poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo K. B.. Be to, T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2024 m. birželio 24 d., apie 24.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus ranka trenkė savo sugyventinei K. B. į veido sritį ir taip jai padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo K. B.. Be to, T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: jis, 2024 m. birželio 27 d., apie 17.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia jėga sugriebęs savo sugyventinei K. B. už dešinės rankos ją spausdamas suko. Taip T. B. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą K. B..

10. Nuteistasis T. B. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė ir nurodė, kad pripažįsta tik vieną kartą tamsiu paros laiku, kai nebuvo elektros, buvo visi išgėrę, užgavo jai akį. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie metus laiko gyvena kartu su K. B., kuri turi lengvą negalią. Dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o kada būna neblaivus yra konfliktiškas. Nurodė, kad kartu su K. gyvena pažįstamam A. priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslios datos ir laiko neprisimena, galėjo tai būti galimai pranešime nurodytomis dienomis, namuose susipyko su K.. Kokia konflikto priežastis buvo, neprisimena, buvo neblaivus. Namuose buvo dviese su K.. Konflikto metu, apimtas pykčio, įsiūčio, tyčia rankomis sugriebė K. už abiejų rankų, jas suspaudė ir pasuko. Kaip viskas tiksliai buvo tuo metu, jis negali tiksliai papasakoti, nes buvo neblaivus ir nieko tiksliai neprisimena, tačiau ir neneigia to fakto. Kokie tuo metu buvo padaryti sužalojimai K., nežino, nesidomėjo ir jam buvo neįdomu. 2024 m. birželio 24 d. vakare buvo Kretingalės miestelyje, Joninių šventėje, susitiko su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė neprisimena, bet jautė, kad yra stipriai apsvaigęs. Apie vidurnaktį, grįžo į namus. K. buvo namuose viena pati, jie susipyko. Kokia buvo tiksli konflikto priežastis jis neįvardins, bet jam atrodo jie susipyko dėl telefono. Po ko, jis apimtas pykčio tyčia, kelis kartus ranka trenkė K. į veidą, kur pataikė jis neprisimena. Jeigu K. sako, kad trenkė ne mažiau 4 kartus galimai taip ir yra, to neneigia, nes tikslių įvykio aplinkybių neprisimena. Sekančią dieną matė ant K. veido, ties kaire akimi muštinę žaizdą, buvo hematoma. 2024 m. birželio 27 d. vakare grįžo namo, buvo lengvai apsvaigęs nuo alkoholio. Namuose pamatė, kaip K. dėjosi savo daiktus ir įsidėjo du arbatinius puodelius, kurie priklausė ne jai. Vėl tarp jo ir K. prasidėjo žodinis konfliktas, po ko apimtas pykčio jis sugriebė ranka K. už dešinės rankos, ją suspaudė ir pasuko. Verkdama K. išbėgo iš namų, kur nubėgo nežino (t. 1, b. l. 98-101). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalima vadovautis, kadangi jis juos davė būdamas neblaivus, tačiau šiais nuteistojo parodymais nėra jokio pagrindo nesivadovauti, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, protokole nėra užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. B. buvo neblaivus, taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnui T. B. būklė nesukėlė įtarimų.

11. Nors nuteistasis T. B. apeliaciniame skunde savo kaltę taip pat neigia, tačiau nuteistojo kaltę neabejotinai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra duomenys, užfiksuoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose, liudytojų parodymuose, vaizdo įrašuose, foto nuotraukose, specialisto išvadoje ir kiti byloje esantys įrodymai.

12. Nukentėjusioji K. B. teisiamajame posėdyje, pasinaudodama BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta teise, atsisakė duoti parodymus prieš artimą šeimos narį – sugyventinį T. B.. Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su T. B. kartu gyvena apie 1 metus laikus. Gyvena T. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), vaikų neturi. Su T. sutaria pakankamai neblogai, būna, kad apsipyksta, kad jis ją pastumia ar ji jį pastumia, tačiau susitaiko ir gyvena toliau. 2024 m. birželio 27 d. apie 17 val., ji buvo namuose, miegamojo kambaryje ir dėjosi daiktus, kad važiuoti į (duomenys neskelbtini), aplankyti savo močiutę J. B.. Jai kraunantis daiktus į namus grįžo jos sugyventinis T. B.. Jis pamatė, kad į rankinę yra įsidėjusi savo du arbatinius puodelius ir tada T. B. pradėjo šaukti, kad tai jo puodeliai ir liepė padėti juos atgal. Ji nepaklausė ir pasakė, kad tai jos puodeliai ir ji jų neatiduos. Tada, T. B. sugriebė ją už dešinės rankos, netoli dešinio peties ir stipriai spausdamas ėmė sukti. Ji pradėjo šaukti, kad paleistų. Jai labai skaudėjo ranką ir ji išsigando. Tada T. B. ją paleido. Ji išsigandusi išbėgo iš namo pas kaimynę, kuri gyvena tame pačiame name. Taip pat nurodė, kad su T. buvo susipykę namuose per Jonines t. y. 2024 m. birželio 24 d., vakare apie 24 val., kai ruošėsi eiti miegoti. Susipyko dėl to, kad ji lovoje prisėdo ant T. mobilaus ryšio telefono. Dėl ko tarpusavyje apsižodžiavo ir jai T. ne daugiau, kaip keturis kartus rankos delnu trenkė į veidą. Ant kairės akies iš po suduotų smūgiu ir matėsi mėlynės. Jai skaudėjo, bet ji T. atleido. T. jai yra ne kartą užtrenkęs, bet ji jam visada atleisdavo. Taip pat nurodė, kad maždaug savaitę prieš Jonines, tikslaus laiko ir tikslios datos neprisimena, vakare, dėl kažko su T. apsipyko. Jis tada supykęs jai buvo sugriebęs jėga už abiejų rankų ir jas suspaudęs laikė, dėl ko jai skaudėjo, tačiau ji jam ir dėl šito atleido (t. 1, b. l. 48-51).

13. Be nukentėjusiosios K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apie jai sukeltą fizinį skausmą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą akivaizdžiai patvirtina ir specialisto išvada, asmens apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas. Iš 2024 m. birželio 27 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad K. B. kairės akies nesimato, kadangi yra mėlynė (hematoma), ant kairės rankos peties ir dilbio matomos mėlynės (sumušimai) taip pat apžiūrint asmenį, ant dešinės rankos, peties ir dilbio matomos mėlynės (hematoma). Daugiau išorinių matomų sužalojimų nesimato (t. 1, b. l. 52-57). Iš 2024 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žastuose, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti paveikus kietu, buku daiktu (ais), mažiausiai vienu trauminiu poveikiu 1-3 paros iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žastuose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padarytos paveikus kietu buku daiktu (ais) septyniais trauminiais poveikiais, 5-8 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 63-64). Iš 2024 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų kūno kameromis ir nustatyta, kad įraše girdisi, kaip pareigūnas klausia, kas buvo akiai, o T. B. sako „vežkit tą žiurkę iš čia, na***i“. Toliau įraše girdisi pareigūno klausimas: „čia senas, naujas?“. K. B. painiodamasi sako: „čia prieš, po Joninių“. T. B. sako „o kas čia buvo?“ Pareigūnas atsako, kad jis muša savo sugyventinę. Išgirdęs pareigūno atsakymą, susijuokia ir sako „laba diena“. Girdisi, kaip pareigūnai klausia K. B.: „kur mušė, kur davė? čia? O tai čia per Jonines?“. K. B. atsako „po Joninių“. Į pareigūno užduotą klausimą, kodėl nekvietė policijos, K. B. keletą sekundžių patyli, paskui nerišliai aiškina „rankas suko“. Pareigūnas dar kartą jos klausia, ar dabar ją mušė. K. B. atsako „dabar rankas suko“ ir ima nerišliai kalbėti apie tai, kad „mama jai atidavė puodukus, mama pasakė susiruošti, ji susidėjo daiktus ir lenda po jos daiktus“. Norėdamas išsiaiškinti kas įvyko, pareigūnas paprašo K. B. su juo išeiti į kiemą. Ji stovėdama priešais pareigūną, toliau nerišliai pasakoja, kad „susidėjo maistą, jie neseniai grįžo ir pradėjo nesąmones daryti, dabar, neseniai. Pareigūnas paklausia K. B.: „ar tau, čia dabar, rankas suko? Skaudėjo?“. Ji atsako – jo, biški. Yra mėlynės, ant kojų yra mėlynės. Čia prieš tris dienas“. Parodo dešinės rankos riešą, kurį pasak K. B., suko. Po to, K. B. nusivilkusi striukę parodo dešinę ranką. Matosi ant dešinės rankos žasto geltonai - melsvos spalvos dėmės - galimai kraujosruvos. Į pareigūno klausimą, kas jai ėmė už rankos, K. B. atsako „T.“. Vaizdo įraše matosi K. B. kairės akies viršutinis vokas, paakys tamsios spalvos (galimai kraujosruva) (t. 1, b. l. 40-42).

14. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką. Jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina T. B. pozicijos, kad jis nesmurtavo prieš savo sugyventinę K. B.. Priešingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, kurios paremtos byloje esančiais ir teisme tinkamai ištirtais įrodymais, kurių duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Įrodymų kontekste taip pat pažymi, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės bei kaltės neigimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nesutampa ir su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl darytina išvada, kad nuteistasis T. B. taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.

15. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama motyvams, jog nukentėjusioji K. B. nebuvo nuteistojo T. B. sugyventinė ir negali būti pripažįstama jo šeimos nare. Nors apeliaciniame skunde neigiama, tačiau tiek iš pačio nuteistojo T. B., tiek iš nukentėjusiosios K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad tiek nuteistasis T. B., tiek nukentėjusioji K. B. laikė vienas kitą sugyventiniu. Todėl, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis T. B. ir nukentėjusioji K. B. įvykio metu buvo sugyventiniai t. y. asmenys, kurie kartu gyvena ir tvarko namų ūkį, tačiau nėra susituokę.

16. Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu. Nagrinėjamu aspektu būtina atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant klausimą apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vieno kitam, ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

17. Šioje byloje nustatyta, kad ir nuteistasis T. B., ir nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus, nurodė vienas kitą kaip sugyventinį, nurodė, kad kartu gyvena. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos J. B., kuri yra nukentėjusiosios K. B. močiutė ir jos įstatyminė atstovė, liudytojos S. J. S., kuri yra nuteistojo T. B. ir nukentėjusiosios K. B. kaimynė, parodymai.

18. Taigi išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp apelianto ir nukentėjusiosios K. B. susiklostę santykiai buvo pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais, stipriais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu buvo būdingi šeimos (atitinkančios partnerystės formą) nariams. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad gyvena su sugyventine D., tačiau šie argumentai niekaip nepaneigia nustatyto fakto, jog nusikalstamų veikų padarymo metu, jis gyveno būtent su sugyventine K. B.. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų minėta apeliaciniame skunde nurodomą faktą.

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nukentėjusiąją K. B. ir apeliantą T. B. nepaisant to, kad jie nebuvo sudarę santuokos (įregistravę partnerystės), siejo sugyventinių santykiai, kurių turinys iš esmės atitinka šeimos teisinius santykius. Taigi nuteistojo T. B. veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tenkinti nuteistojo T. B. skundą ir jį išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatavus, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti šio nusikaltimo požymių, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

21. Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašė jį išteisinti, t. y. priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas vadovaujantis kasacinio teismo praktika apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-34/2010, Nr. 2K-190-648/2018).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir bausmės skyrimo dalyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai ir skirdamas nuteistajam bausmę įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad T. B. padarė tris smurtines tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino tai, kad T. B. yra anksčiau teistas (t. 1, b. l. 111-123), baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 125-129), nedirba. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tai, jog išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, linkęs nusikalsti, sprendė, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyręs sankcijoje numatytą arešto bausmę ir nustatydamas mažesnį arba nei straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis dydį arba artimą šiam dydžiui, bausmių skyrimą reglamentuojančių normų nepažeidė. Paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, atitinka nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar per švelni, todėl laikytina teisinga. Nenustačius BK 41 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, T. B. paskirtų bausmių nėra pagrindo keisti, be to, to nėra prašoma ir apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.