Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M., G. T., A. G. ir R. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei A. J. ir J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas ir pareiškimas tenkintini.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad A. M., miręs (duomenys neskelbtini), turėjo keturis vaikus: pareiškėjus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J.-A. M., mirusį (duomenys neskelbtini), kuris turėjo sutuoktinę R. M. ir dukteris A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio žemės sklypo unikalu numeris yra (duomenys neskelbtini) ir jis registruotas A. M. vardu. Teismui patikrinus testamentų registrą, kuriame registruojami palikimo priėmimo faktai nuo 2021 m. liepos 1 d. matyti, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimo niekas nepriėmė, o po J.-A. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo atsiradimo vietos notarui pateiktas pareiškimas dėl jo palikimo priėmimo, duomenų apie įpėdinius nėra, tokių duomenų neteikė ir patys pareiškėjai.

Dėl A. M. palikimo priėmimo.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o A. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jie A. M., G. T., A. G. bei miręs J.-A. M. po tėvo A. M. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes rūpinosi A. M. nuosavybe, t. y. atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, bendrai sprendė su juo susijusius klausimus, šienavo, leido naudotis kitiems asmenims, t. y. palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. M., G. T., A. G. bei (duomenys neskelbtini) miręs J.-A. M. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo A. M. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai A. M., G. T., A. G. bei (duomenys neskelbtini) miręs J.-A. priėmė mirusio tėvo A. M. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdami faktiškai jo turtą, t. y. 5,200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl J.-A. M. palikimo priėmimo.

Tiek 1964 m. CK tiek naujasis 2000 m. CK (įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d.) nustatė tokias pačias palikimo priėmimo formas tarp jų ir tai, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Byloje pareiškėjų R. M., A. J. ir J. D. nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jos iš karto po sutuoktinio / tėvo J.-A. M. mirties priėmė palikimą, t. y. jam priklausančią (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), savo vardu, nes likusią turtą prižiūrėjo, kartu su kitais A. M. įpėdiniais jį valdė, laikė savo nuosavybe, t. y. palikimą priėmė pradėdamos faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinio / tėvo minėtą turtą negavo. J.-A. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paminėtina, kad net ir jei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį J.-A. M. palikimą, nors byloje pareiškėjai tokių duomenų nenurodė, tačiau šis paveldimas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo apimti, kadangi nebuvo nustatytas faktas J.-A. M. yra paveldėjęs šį turtas, todėl šio turto paveldėjimas pradedant jį faktiškai valdyti yra galimas.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad sutuoktinė R. M. ir dukterys A. J. ir J. D. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio / tėvo J.-A. M. turtą (2000 m. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos R. M., A. J. ir J. D. mirusio sutuoktinio / tėvo J.-A. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdami faktiškai jo turtą, t. y. jam priklausančia (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų A. M., G. T., A. G. ir R. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei A. J. ir J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), G. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir J.–A. M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. D., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvo / sutuoktinio J.–A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurią jis paveldėjo pradėdamas faktiškai valdyti po savo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.