Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei R. Z., jos atstovui advokatui Ž. B., atsakovams I. K. ir M. K., jų atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir M. K. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei 225879,98 Eur skolą; 2) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei 5 proc. dydžio įstatymines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2014-03-31 iki 2014-04-22 atsakovei suteikė 22879,98 Eur paskolą, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi dėl paskolos buvo sutarta žodžiu, paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovės asmeninę sąskaitą. Nurodė, kad atsakovė skolą įsipareigojo grąžinti 2016 metų vasario mėnesį, po to kai Nacionalinė mokėjimo agentūra perves atsakovei finansinę paramą už vykdytą projektą. Atsakovė paskolintų pinigų ieškovei negrąžino iki šiol.

2016-04-19 kreditorės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės turtas (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016017837).

Teismo posėdyje ieškovė R. Z. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės ir jos sutuoktiniai yra pažįstami apie dvidešimt metų. Nurodė, kad santykiai tarp šalių pablogėjo 2014 metais, baigus vykdyti pradėtą projektą. Apie atsakovės sesers sutuoktinį ir atsakovei jo suteiktą paskolą sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei teikė pagalbą vykdant projektą – statant kaimo turizmo sodybą, sodybos savininkė – atsakovė. Nurodė, kad ji buvo įgaliota atsakovės ir jos sutuoktinio, prižiūrėjo statybos darbus, tvarkė dokumentaciją –vykdė projektą pagal verslo planą. Nurodė, kad 2013 metais atsakovės sutuoktinis – M. K. jos paprašė paskolinti pinigų – 1158,48 Eur (4000,00 Lt) (asmeniniai pinigai), užbaigti statybos darbų etapui, 2014 metų kovo mėnesį dar paprašė paskolinti pinigų – 21721,50 Eur (75000,00 Lt), pinigus (viso 50683,50 Eur (175000,00 Lt)) ji pasiskolino iš draugų įmonės UAB „Investicijos ir kapitalas“, juos grąžino iš asmeninių lėšų. Nurodė, kad atsakovų projektui iš viso paskolino 49235,40 Eur (170000,00 Lt), tačiau turi įrodymus tik dėl 21721,50 Eur (75000,00 Lt), visi pinigai buvo skirti atsiskaityti su rangovais. Atsakovė paskolintų pinigų negrąžino. Paskolos su atsakovais sutarties nesudarė, nes santykiai buvo draugiški.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Ž. B. nurodė, kad byloje įrodyta, kad pinigai iš ieškovės perėjo atsakovams, su tuo ir sutinka atsakovai. Pažymėjo, kad apie priešingą pinigų srautą įrodymų nėra, tai tėra deklaratyvūs atsakovų teiginiai.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, paaiškino, kad jie skolino pinigus ieškovei. Paaiškino, kad verslu iš pradžių rūpinosi sutuoktinis – atsakovas, vėliau prisijungė ieškovė. Sutuoktiniui išvykus, visais statybos reikalais rūpinosi ieškovė. Ieškovė kreipėsi į jos sutuoktinį, jog šis paskolintų pinigų. Pinigų skolinimo klausimais ieškovė viską derino su atsakovu.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su ieškovės sutuoktiniu pažįstami, nes kartu dirbo. Vykstant sodybos statyboms gavo pasiūlymą išvykti dirbti į užsienį. Nurodė, kad ieškovė pasisiūlė padėti, nes žinojo kaip bendrauti, kaip vystyti statybas. Pasitikėjo ieškove, todėl išvyko į užsienį, su ieškove bendravo internetu. Pažymėjo, kad iš pradžių visi reikalai klostėsi sklandžiai. Ieškovė turėjo teikti popierius, atsiskaityti už kiekvieną įgyvendintą etapą agentūrai. Pažymėjo, kad ruošdami sodybos statybos projektą žinojo, kad sesers sutuoktinis P. H. jiems paskolins trūkstamas lėšas. Nurodė, kad jam būnant užsienyje paskambino ieškovė ir paprašė paskolinti pinigų, pasitarę su sutuoktine, nutarė paskolinti. Ieškovė minėjo, kad pinigai reikalingi verslui vystyti, ja pasitikėjo. Paskolą ieškovė grąžino, nes jie pradėjo ją raginti, kadangi reikėjo atsiskaityti su rangovais. Santykiai su ieškove pašlijo, kai pradėjo strigti paskutinis projekto etapas ir ieškovė paprašė sumokėti jai už jos atliktą darbą. Pažymėjo, kad buvo sutarę, jog ieškovei už darbą sumokės nuo 14481,00 Eur iki 20273,40 Eur (50000,00 iki 70000,00 Lt), tačiau ieškovei nieko nemokėjo, nes jos darbe buvo daug broko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš vietinių mokėjimų nurodymų Nr. 254, Nr. 255, Nr.115, nustatyta, kad ieškovė 2004-03-31 atsakovei pervedė 579,24 Eur (2000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, 2014-03-31 – 579,24 Eur (2000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, ir 2014-04-22 pervedė 21721,50 Eur (75000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – paskola.

Iš 2012-12-31 paskolinės sutarties sudarytos tarp atsakovės I. K. (paskolos gavėja) ir P. H. (paskolos davėjas) nustatyta, kad paskolos gavėjas iš paskolos davėjo gavo 115848,00 Eur (400000,00 Lt) paskolą, kuri suteikta iki 2019-12-31, be palūkanų, paskola skirta projektui „Sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo veiklai“, paskolos terminas iki 2020-01-01. Iš pateikto paskolos paėmimo grafiko matyti, kad paskola paimta laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-23, viso 116064,35 Eur (400747,00 Lt).

Iš 2012-01-13 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovė kaip žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė įgaliojo ieškovę atstovauti jos interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – penkeri metai. Iš 2012-02-01 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovas kaip žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas įgaliojo ieškovę atstovauti jo interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – penkeri metai. Iš 2013-03-26 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovai kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai įgaliojo ieškovę atstovauti jų interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – dešimt metų. Iš 2013-05-22 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovė įgaliojo ieškovę atstovauti jos interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – dešimt metų.

Iš 2014-04-18 paskolos sutarties Nr. PS-14/04/18, sudarytos tarp paskolos davėjo UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir paskolos gavėjo – ieškovės nustatyta, kad paskolos davėjas paskolos gavėjui perduoda 49235,40 Eur (170000,00 Lt) paskolą, o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2014-09-18, mokėjimo nurodymu Nr. 654, UAB „Investicijos ir kapitalas“ 2014-04-18 pervedė 49235,40 Eur (170000,00 Lt) ieškovei, mokėjimo paskirtis – išmokama paskola pagal sutartį Nr. PS 14/04/18.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą (CK 6.65 straipsnio 3 dalis).

Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra tokia, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006). Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama sąlygos, nurodytos šio straipsnio dalyje.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla dėl to kas skolino pinigus, kas juos grąžino, t.y. ieškovė teigia, kad atsakovai negrąžino jiems paskolintų pinigų kaimo turizmo sodybos projektui pabaigti, tačiau atsakovai teigia, kad ieškovė atlikdama mokėjimo nurodymus grąžino jiems iš jų paskolintus pinigus verslui vykdyti. Byloje ginčo dėl pačių atliktų mokėjimų, ir kad atsakovė gavo iš ieškovės pinigus nekyla.

Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, išklausęs posėdžių metu ginčo šalis, negali konstatuoti tarp šalių esant paskolos teisiniams santykiams, t.y. teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovams paskolą – byloje nėra įrodymų pagrindžiančių esminę paskolos sutarties sąlygą – paskolos gavėjo įsipareigojimą grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės dėstoma pozicija tiek atsakovų argumentai, yra priešingi. Ieškovė teigia, kad pažystamų – atsakovų sodybos darbams pabaigti iš draugų įmonės pasiskolino 49235,40 Eur (170000,00 Lt), kuriuos sumokėjo sodybos rangovams, tačiau į teismą kreipėsi dėl mažesnės (paskolintų) pinigų sumos priteisimo, neva kitos sumos dalies paskolinimo atsakovams negali įrodyti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė yra verslus žmogus, užsiimantis įvairia ūkine komercine veikla, vykdantis projektus, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo standartai. Nesudaryti paskolos sutarties, kai skolinamos lėšos didelės, yra neatsargu ir nerūpestinga, nes kaip jau minėta aukščiau, sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti rašytinę forma sutartį, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Būtina pažymėti, kad atsakovai, kaip verslo projektą – sodybą, kuriantys asmenys, taip pat nesilaikė visų atidumo ir rūpestingumo standartų, t.y. atsakovas posėdžio metu teigė, kad ieškove už jos atliktus darbus bus sumokėta nuo 14481,00 Eur iki 20273,40 Eur (nuo 50000,00 Lt iki 70000,00 Lt) atlyginimas, tačiau šio susitarimo neįformino. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nėra galimybės nustatyti kokie teisiniai santykiai siejo šalis: darbo santykiai ar paskoliniai santykiai.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovė posėdžio metu teigdama, kad atsakovai jokios paskolos iš P. H. neėmė, ir kad sodybos projekto kūrimo dokumentuose (verslo plane) šios paskolos nėra nurodyta, turėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius šį jos teiginį. Svarbu pažymėti, ir tai, kad posėdžio metu atsakovai teigė, kad sodybos projekto dokumentų ieškovė atsakovams negrąžino, todėl teismo vertinimu, ieškovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, jog su P. H. nebuvo sudarytą paskolos sutartis. Ieškovės atstovo teiginys, kad tai atsakovai turėjo įrodyti, kad turėjo piniginių lėšų, kurias galimai galėjo paskolinti ieškovei, klaidingas, kadangi atsakovai byloje pateikė įrodymus apie tai, kad paskolos sutartis su Vokietijoje gyvenančiu atsakovės sesers sutuoktiniu yra sudaryta, paskola yra paimta, paskolos sutartis galiojanti. Ir priešingai nei teigia ieškovės atstovas, ieškovė manydama, kad iš tiesų su P. H. nėra sudaryta jokia paskolos sutartis, nes galimai P. H. neturi finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolą, privalėjo įrodyti šį teiginį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog mokėjimų nurodymais pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą buvo atsakovams suteikta paskola, o atsakovai suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti, kadangi tokia pareiga jai kyla vadovaujantis bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kai kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams įrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

Analogiškais pagrindais atmestinas ieškovės atstovo advokato Ž. B. teismo posėdžio metu žodžiu išsakytas alternatyvus reikalavimas, atmetus ieškinį dėl paskolos priteisimo, priteisti ieškovei prašomą sumą, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta aukščiau, ieškovė nepaneigė atsakovų pozicijos, jog mokėjimo pavedimais ieškovės pervestos sumos buvo paskolos grąžinimas atsakovams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus yra pagrindas iš ieškovės priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje patiekto 2017-06-22 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad atsakovai patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovų naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsakovams suteiktą teisinę pagalbą (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260 268–270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškovės R. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-04-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016017837).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.