- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 2-101/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. N., R. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal E. J. N. ieškinį atsakovams G. N. ir R. N. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio už ieškinį. E. J. N. ieškiniu ginčija dovanojimo sutartį, kuria jis padovanojo savo sūnui G. N. statinius, taip pat dovanojimo sutartį, kuria 1/2 dalį minėtų statinių G. N. padovanojo savo žmonai R. N. . E. J. N. sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio ir prašė atidėti likusios dalies – 8 318 Lt – žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas yra senyvo amžiaus, gauna pensiją, vertingo turto neturi, nėra pagrindo manyti, kad ieškovo materialinė padėtis pagerės, tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas atidėti jam likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas E. J. N. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad tokia teismo nutartis užkerta jam kelią į teisminę gynybą. Jis yra senyvo amžiaus, gyvena tik iš gaunamos nedidelės pensijos, vertingiausias turtas – statiniai, dėl kurių kilo ginčas. Per bylinėjimosi laikotarpį galėtų sukaupti lėšų sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį, o atmetus ieškinį, žyminį mokestį sumokėtų iš gaunamų pajamų.
R. N. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).
Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Nagrinėjamu atveju apeliantas yra senatvės pensininkas (b. l.15-16), senyvo amžiaus (79 metų), vertingo turto neturi (b.l.18-22). Iš pateiktų duomenų matyti, kad, lyginant su privalomo sumokėti žyminio mokesčio suma, apeliantas gauna mažas pajamas. Šie duomenys įrodo, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atidėti E. J. N. žyminio mokesčio dalies – 8 318 Lt (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniolikos litų) – sumokėjimą iki sprendimo priėmimo.