Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant RUAB „RUSAKALNIS“ atstovams direktoriui T. U., advokatui A. J., kreditoriui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Š. pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo RUAB „RUSAKALNIS“ restruktūrizavimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

RUAB „RUSAKALNIS“ kreditorius G. Š. pateikė prašymą patvirtinti 10 831, 79 Eur kreditorinį reikalavimą RUAB „RUSAKALNIS“ bankroto byloje.

Kreditorius nurodo, kad jo draugo V. L. prašymu kreditorius suteikė jam 8 688, 60 Eur (30 000 Lt) paskolą vienam mėnesiui, t. y. iki 2014 m. liepos 30 d., mokant 10 proc. palūkanas. Paskolos sandoris buvo užtikrintas UAB „RUSAKALNIS“ neprotestuotinu vekseliu, sutartu laiku skola grąžinta nebuvo. Skola grąžinta nebuvo, V. L. paprašė paskolinti 9847, 08 Eur (34 000 Lt) sumą. Ir pateikė iš anksto paruoštą 2014 m. rugsėjo 1 d. vekselį. Skola grąžinta nebuvo.

RUAB „RUSAKALNIS“ restruktūrizavimo administratorius nesutikdamas su kreditoriniu reikalavimu nurodo, kad patikrinus G. Š. kreditorinį reikalavimą su RUAB „RUSAKALNIS“ buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonės apskaitoje nerasta duomenų apie vekselyje nurodytos pinigų sumos gavimą, taip pat nerasta duomenų apie RUAB „RUSAKALNIS“ įsiskolinimą G. Š.. Mano, kad pinigus G. Š. galimai perdavė V. L. ir tarp šių asmenų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teigia, kad nebuvo teisinio pagrindo išduoti vekselį. Reikalavimai RUAB „RUSAKALNIS“ apmokėti vekselį nebuvo reiškiami, vekselis nebuvo pateiktas apmokėti per ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatytus terminus. Mano, kad reikalavimai turėtų būti reiškiami V. L. asmeniškai. Be to, vekselio išdavimas prieštarauja RUAB „RUSAKALNIS“ veiklos tikslams.

Teismo posėdžio metu RUAB „RUSAKALNIS“ atstovai nurodė, kad gautos lėšos buvo panaudotos įmonės interesais.

Teismo posėdžio metu kreditorius G. Š. prašė patvirtinti kreditorinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Teismas, priimdamas nutartį iškelti restruktūrizavimo bylą, nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų ir ne ilgesnį kaip 45 kalendorinės dienos nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui (ĮRĮ 23 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2013).

Restruktūrizavimo byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. UAB „RUSAKALNIS“ direktorius T. U. pasirašė paprastąjį vekselį Nr. 1, kuriuo už paskolintą 9 847, 08 Eur (34 000 Lt) sumą įsipareigojo sumokėti 984, 71 Eur (3 400 Lt) palūkanas 2014 m. rugsėjo 30 d. (restruktūrizavimo bylos l. 82).

Administratorius nesutikdamas su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nurodo, kad vekselis nebuvo pateiktas vykdyti ĮPVĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka bei minėta suma susijusi su kreditoriaus ir trečiojo asmens paskoliniais teisniais santykiais.

Pažymėtina, kad praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).

ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis ir CK 1.105 straipsnio 1 dalis nustato, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam asmeniui. ĮPVĮ 19 straipsnis nustato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesnių vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. I. v. D. O.,bylos Nr. 3K-3-171/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, pateikti išaiškinimai, kurie yra reikšmingi nagrinėjant šią bylą. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog įstatymo reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-461/2013).

Šiuo atveju kreditoriaus G. Š. finansinis reikalavimas yra kildinamas tik iš paties vekselio, kaip savarankiško mokėjimo dokumento, o ne sutarčių ar susitarimų. Vekselyje yra nurodytas jo išdavimo pagrindas – už paskolintą 9 847, 08 Eur (34 000 Lt) sumą UAB „Rasakalnis“ įsipareigoja sumokėti 984, 71 Eur (3400 Lt) dydžio palūkanas 2014 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad teismo posėdžio metu BUAB „RUSAKALNIS“ atstovai nurodė, jog lėšos gautos iš G. Š. buvo panaudotos įmonės interesais, darytina išvada, jog 2014 m. rugsėjo 1 d. išduotas paprastasis vekselis Nr. 1 yra pagrindas įtraukti G. Š. į kreditorių sąrašą RUAB „Rusakalnis“ restruktūrizavimo byloje su 10 831, 79 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ĮBĮ 26, 35 straipsniais, CPK 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Įtraukti kreditorių G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į RUAB „Rusakalnis“, į. k. 300774625, antros eilės kreditorių sąrašą su 10 831, 79 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.