Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, jog atsakovas maždaug prieš 15 metų išvažiavo į Jungtinę Karalystę užsidirbti, ieškovė su vaikais liko ir toliau gyventi Lietuvoje. Atsakovas į Lietuvą grįždavo tik porai savaičių per metus, todėl ieškovės ir atsakovo santykiai ilgainiui atšalo, jie pradėjo nerasti bendros kalbos, prasidėjo nesutarimai, kurių šalys nesugebėjo išspręsti, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Maždaug prieš 5 metus šalių šeiminiai santykiai visiškai nutrūko, šalys pradėjo vesti atskirus ūkius, nustojo kartu gyventi. Šiuo metu ieškovė su atsakovu nebendrauja, šeima yra iširusi, santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl santuoka turėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 el. b. l.). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito dalintino turto (el. b. l. 4-6). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų, kreditorių neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, atsakovas nurodė, kad su santuokos nutraukimu sutinka, jokių pretenzijų ieškovei neturi. Šalys santuoką sudarė 1990 metais, atsakovas maždaug prieš 15 metų išvažiavo į Jungtinę Karalystę užsidirbti, į Lietuvą grįždavo tik porai savaičių. Maždaug prieš 5 metus šalių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis., CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

Ieškinyje nurodyta, kad šalys santuokoje neįgijo jokių nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi, todėl šioje byloje šis klausimas nenagrinėjamas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys netenka teisės reikalauti viena iš kitos išlaikymo, toks reikalavimas byloje nėra pareikštas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė palikti jai santuokinę „B.“ pavardę, atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka dėl pavardės ieškovei palikimo dėl ne kokios ieškovės gyvenimo praeities. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovas su juo susisiekė telefonu ir nurodė, kad su santuokos nutraukimu sutinka, jokių pretenzijų neturi. Todėl, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – Babkauskienė, atsakovui – prigimtinė pavardė Babkauskas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėtą 75,00 Eur žyminį mokestį bei turėtas teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovės atstovas taip pat prašė išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, priteisti iš ieškovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 6,74 Eur. Atsižvelgiant į ieškovės atstovo teismo posėdyje išsakytą ieškovės poziciją, į tai, kad ji neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, o išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, prašo priteisti iš ieškovės, 6,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, 2 el. b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. B. palikti santuokinę pavardę – B., atsakovui M. B. – prigimtinę pavardę B.

Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,74 Eur (šešių eurų 74 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.