- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- AN2-80-361/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00427-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. P.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atstovo advokato Eligijaus Karbausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-458-586/2021,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2022 m. spalio 21 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-458-586/2022, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundo netenkino ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. birželio 9 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR-N-406-2022, paliko nepakeistą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimą panaikino ir administracinę teiseną V. P. nutraukė.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2023 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-458-586/2021.
Šalies argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjo V. P. atstovas advokatas R. Karbauskas apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti ir priteisti V. P. naudai 1 210 Eur arba panaikinti nutartį ir perduoti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4.1. Skunde nurodoma, kad V. P. nepagrįstai nėra atlygintos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Administracinio nusižengimo teisena V. P. nutraukta. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies nuostatomis, formuojama teismų praktika, todėl nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjui savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad ,,Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nėra atlyginamos. Todėl ir šiuo atveju, vadovaujantis minėtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti išspręstas, nepaisant aplinkybės, jog tai nėra tinkamai reguliuojama teisės aktais. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021 ir kt.
Atsiliepimas
5. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Mano, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.), kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
7. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
8. ANK 630 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys.
9. ANK 632 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad bylą nagrinėjantis teisėjas išaiškina į teismo posėdį atvykusiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims šiame kodekse nustatytas jų teises ir pareigas, išsiaiškina, ar nėra pareikšta nušalinimų, išklauso administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus, paskelbia iki teismo posėdžio pateiktus prašymus, kurie nebuvo apsvarstyti rengiantis nagrinėti bylą, išsiaiškina, ar galima nagrinėti bylą be kurio nors neatvykusio kviesto asmens, ir priima sprendimus pareikštais klausimais; 5 dalyje – pasisakius šalims, apklausiami liudytojai, išklausomi specialistai, ekspertai, paskelbiami byloje surinkti duomenys, su kuriais iki teismo posėdžio administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys nebuvo susipažinę; 6 dalyje – administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens prašymu jam gali būti suteikta replikos teisė. Po šių kalbų laikoma, kad bylos nagrinėjimas baigtas, ir nauji įrodymai, kuriais būtų galima remtis priimant sprendimą, nebepriimami; 8 dalyje – jeigu baigus nagrinėti bylą, tačiau nepaskelbus nutarimo ar nutarties, paaiškėjo aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nagrinėjant bylą, teisėjas nutartimi gali atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.
10. Galiausiai ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.
11. Sistemiškai analizuodamas išdėstyto teisinio reguliavimo aspektus, apygardos teismas daro išvadą, kad ANK ir BPK nėra (pavyzdžiui, kaip CPK 98 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad asmuo prašymą išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ar ne vėliau kaip iki baigiamųjų kalbų pabaigos. Tačiau nekyla abejonių, kad visi teisininkai profesionalai – advokatai, žino, kad procesiniai dokumentai teismui, o juolab, prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, turi būti pateikti laiku – ne vėliau kaip iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos arba bent jau ne vėliau iki nutarimo ar nutarties paskelbimo išnagrinėtoje byloje, kartu prašant bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių procedūros ir pan. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai motyvavo, jog nors pradinis pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo nurodytas skunde, tačiau prašomą priteisti už teisines paslaugas 1 210 Eur išlaidų sumą V. P. sumokėjo savo atstovui advokatui tik 2023 m. sausio 2 d., t. y. po jo administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje yra pasakęs, kad turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą.
13. Šiuo atveju atskirajame skunde nenurodoma jokių aplinkybių bei kartu su skundu nepateikiama jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad V. P. 2023 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo jis sumokėjo atstovui advokatui V. Karbauskui 1 210 Eur už teisines paslaugas, nebuvo pateiktas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių (b. l. 103). Kita vertus, akivaizdu, jog toks 2023 m. sausio 2 d. mokėjimo nurodymas yra gerokai vėlesnis nei pareiškėjo pirminis prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo, pateiktas 2022 m. birželio 27 d. skunde (b. l. 7). Taigi, vien formalaus prašymo teismui dėl išlaidų atlyginimo nepakanka, nes teismui turi būti pateikti ir atstovavimo, kitų turėtų išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai. Nesant byloje laiku pateiktų tokių įrodymų, priešinga bylos šalis neturi galimybės spręsti dėl tokių išlaidų ir jų dydžio pagrįstumo, ginčyti jų dydį. Taigi akivaizdu, jog tokioje situacijoje teisingo proceso principas yra pažeidžiamas.
14. Galiausiai, remtis atskirajame skunde nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021, nėra pagrindo. Priešingai nei aktualiu atveju, toje byloje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tiek prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo, tiek įrodymai, kurie patvirtino asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, turėtų išlaidų jo atstovo advokato pagalbai apmokėti dydį, buvo pateikti teismui laiku, t. y. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Todėl toje byloje teismo pateiktas vertinimas, kad „<...> vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso“, nagrinėjamai situacijai yra neaktualus.
15. Be to, atskirajame skunde tiesiog percituojamas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-135-988/2021 pateikto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ turinys. Šiuo nutarimu remtis taip pat nėra pagrindo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismas nepateikė teisinės išvados, kuri būtų aktuali nagrinėjamai situacijai, t. y. kai asmuo įrodymus apie išlaidas turėtas atstovo advokato pagalbai apmokėti pateikia po administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir dar tokius, iš kurių matyti, kad jis advokatui faktiškai sumokėjo mokėjimo nurodymu per Swedbank tik 2023 m. sausio 2 d., t. y. po minėto apeliacinės instancijos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. priimto nutarimo, kuriuo buvo panaikintas apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis ir darbo inspekcijos 2022 m. birželio 9 d. nutarimas ir administracinė teisena V. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių).
16. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti formaliais atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.