Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Z. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Antstolė Virginija Meškauskienė patikslintame patvarkyme nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-08-19 nutartyje Nr. 2SA-155/560/2011 dėl pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atskirojo skundo dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų pasisakė, kad pagal LR CK 2.36 str. 1 d. Lietuvos valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Jai nėra suteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui ir darbo užmokesčio dalies išmokėjimas turi būti vykdomas vadovaujantis LR CPK nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr. 194. Todėl antstolė atsisakė patenkinti pareiškėjo patikslintą skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 129-4917) (toliau vadinama - Įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio proceso kodeksas nustato <...> sprendimų priėmimo bei vykdymo <...> tvarką, <...> išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 nurodė, kad CPK 668 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš valstybės, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo” (toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 18 d. nutartimi priteistų sumų išieškojimas turėtų būti vykdomas minėtame nutarime nustatyta tvarka. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl nesirėmė aukštesnės instancijos teismo sprendimu, kas yra privaloma. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, turėjo spręsti, ar nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Įstatymas ir prievolės pabaiga laikytina 2012 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad Tvarkos apraše yra nurodytas, jog teismo sprendimai vykdytini iš lėšų, kurios yra numatytos valstybės biudžete nesumokėtai darbo užmokesčio daliai sumokėti. Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos.

CK 6.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki įvykdymo termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Minėta norma nustatytos dvi svarbios terminuotos prievolės vykdymo taisyklės. Pirma, esant atidedamajam terminui, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę prieš terminą. Antra, skolininkas nepasinaudojęs atidedamuoju terminu ir įvykdęs prievolę prieš terminą, kreditoriui tokį įvykdymą priėmus, negali reikalauti grąžinti, ką perdavęs. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šio motyvo ir nenurodė, kodėl jis yra netinkamas, nepagrįstas ir todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato konkrečių dydžių piniginių sumų, kurios turi būti kiekvienais metais numatomos valstybės biudžete šiam tikslui. Taip pat nenustatyti piniginių sumų dydžiai, kurie turi būti išmokami kiekvienais metais teisėjams ar jų įpėdiniams. Tvarkos apraše yra nurodoma tik lėšų paskirstymo teismams principas - paskirsto teismams proporcingai bendrai kiekviename teisme išmokėtinos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumai. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu suinteresuoto asmens naudai negali būti vykdomas išieškojimas iki nustatyto termino (2012 m. gruodžio 31 d.). Antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento, nes prievolės įvykdymo terminas - 2012 m. gruodžio 31d.

Antstolė 2011 m. lapkričio 21 d. patvarkyme nurodė, kad areštuoja 13649,90 Lt sumą esančią Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje. Tačiau toks areštas yra negalimas, nes valstybės biudžete 2011 m. nebuvo numatyta biudžeto asignavimų teisėjams nesumokėtai darbo užmokesčio daliai apmokėti.Skundžiamu patvarkymu antstolė nurodė pervesti 12158,34 Lt skolos ir 1491,56 Lt vykdymo išlaidų į jos depozitinę sąskaitą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis ir Z. L. buvo priteista 12 158, 34 Lt (dėl šio reikalavimo kreiptasi vykdyti teismo nutartį priverstine tvarka), o kitoje dalyje byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, kuriuo Z. L. buvo priteista dar 12 680, 36 Lt. Kadangi dalis sumos išmokėta pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, Z. L. liko išmokėti 4 009,84 Lt (su socialinio draudimo įmokomis 5252,89 Lt). Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, antstolė reikalauja pervesti didesnę pinigų sumą, negu faktiškai priklauso suinteresuotam asmeniui. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė. Pažymėtina, kad įvykdžius antstolės 2011-11-21 patvarkymą išieškotojas neteisėtai praturtės, nes jam bus pervesta didesnė pinigų suma, negu priteista teismo sprendimu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutraties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl galimybės areštuoti Lietuvos banke esančias lėšas

Ginčijamas patvarkymas priimtas remiantis CPK 689 str. 1 d. nuostata, kuri reglamentuoja, kad, nukreipdamas vykdymą į pinigines lėšas, esančias bankuose, kitose kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, antstolis priima patvarkymą areštuoti pinigines lėšas, reikalingas išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Patvarkymo kopija siunčiama skolininkui, antstolio reikalavimas vykdomas perduodant bankui, kitai kredito įstaigai ar asmeniui inkasinį debeto nurodymą, nurodymą sustabdyti lėšų išmokėjimą arba patvarkymą.

Lietuvos bankas yra specifinis juridinis asmuo, kurio statusą reglamentuoja specialus Lietuvos banko įstatymas. Komercinių bankų ir kitų kredito institucijų statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų įstaigų, Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas. Lietuvos bankas nėra kredito institucija (komercinis bankas), kuri teikia finansines (mokėjimų) paslaugas (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 1 str. 3 d.). Lietuvos bankas atlieka valstybės iždo agento, tvarkančio valstybės iždo sąskaitas, funkcijas (Lietuvos banko įstatymo 8 str. 1 d.). Ginčijamas patvarkymas nukreiptas vykdymui Lietuvos bankui, veikiančiam kaip valstybės iždo agentas. Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 2 str. 4 d. nustato, kad valstybės iždo bendroji sąskaita – Lietuvos banke atidarytų sąskaitų, kuriose laikomi valstybės piniginiai ištekliai, visuma. 3 straipsnis „Valstybės iždo bendrosios sąskaitos atidarymas ir lėšų laikymas“ nustato, kad valstybės piniginiai ištekliai laikomi valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje, jei teisės aktai nenustato kitaip, Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fiskalinis tarpininkas, vykdantis veiklą, susijusią su valstybės iždo bendrosios sąskaitos tvarkymu. Į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas: 1) bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti; 2) bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (Nr. XI-1715, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7031 (2011-12-08) (papildyta 4 dalimi). Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 4 straipsnio („Įmokos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ir išmokos iš jos”) 3 dalis nustato, kad Valstybės piniginius išteklius iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos išduoda finansų ministro įgalioti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojai ar teisės aktų nustatyta tvarka kitų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Teismas konstatuoja, kad Valstybės iždo sąskaita, esanti Lietuvos banke yra ne banko sąskaita Civilinio kodekso CK 6.913 str. prasme, bet organizacinė priemonė valstybės ištekliams valdyti, todėl antstolė CPK 689 str. 1 d. tvarka negalėjo duoti patvarkymo Lietuvos bankui areštuoti lėšas. Be to, vykdomojoje byloje išieškomas suinteresuotam asmeniui priteistas darbo užmokestis ir vykdymo išlaidos, bet ne turtinė ir neturtinė žala. Šis antstolės 2011-11-21 patvarkymas pripažįstamas neteisėtu.

Dėl teismo sprendimo vykdytinumo

Kitais argumentais pareiškėjas įrodinėja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-06-07 išduotas vykdomasis raštas Nr. I-1551-281/2008 dėl 12158,34 Lt išieškojimo iš skolininko Lietuvos Respublikos Vyriausybės negali būti priverstinai vykdomas ir priimtas vykdymui neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarties motyvais dėl sprendimo galimumo priverstinai vykydyti sprendimą. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pagal CK 2.36 str. 1 d. Lietuvos valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Jai nėra suteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui. Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo iš skolininko Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, kurį išieškotojas Z. L. pateikė vykdyti antstolei Virginijai Meškauskienei. Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Antstolei Virginijai Meškauskienei priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimas Nr. 194 (pakeistas 2009-09-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100) nustato tam tikrą užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Minimas Lietuvos Vyriausybės nutarimas nepakeičia CPK nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir nesudaro kliūties priimti ir vykdyti išieškojimą pagal teismo sprendimą. Pagal LR CPK 1 str. 1 d., CPK nustato civilinių, darbo, šeimos intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 1 str. 2 d. nuostatas, jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Vykdomo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, o pagal CPK 583 str. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str. 2 d.). Specialios teisės normos, kuri reglamentuotų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo procesą dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo ir kuriai CPK suteiktų pirmenybę, nėra, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, teismo sprendimas dėl išieškotojui Z. L. darbo užmokesčio dalies išmokėjimo turi būti vykdomas vadovaujantis LR CPK nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr. 194 (pakeisto 2009-09-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100) nustatyta tvarka. Analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylos (2011-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SA-112-63, 2011-09-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SA-137-262/2011, 2011-09-19 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2SA-155-560/2011). Tai, kad teismo sprendimai turi būti vykdomi vadovaujantis LR CPK nuostatomis, nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-13 priimtoje nutartyje (administracinė byla AS822-300/2011). Pareiškėjo nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2010-10-04 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-3/2008 pateiktą išaiškinimą nepagrįsta šioje byloje teismo sprendimo "ratio decidendi" ir teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės su nagrinėjamos bylos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis nesutampa. Pareiškėjo argumentas dėl CK 6.34 str. 2 d. taikymo nereikšmingas, nes teismas padarė išvadą, kad teismo sprendimas vykdomas besąlygiškai iš karto po įsiteisėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi aukščiau išdėstytu ir atsižvelgdama į tai, kad skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos ir į tai, kad Lietuvos valstybė bei jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai, taip pat sutinka su pirmosios instancijos nurodymu, jog LR Vyriausybės 2009-09-09 nutarime Nr. 1100 nustatyta tam tikra užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarka nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-09 išduotas vykdomasis raštas yra aiškus, atitinkantis jam keliamus reikalavimus (CPK 648 str.), todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai. Nenustačiusi CPK 651 str. 2 d. numatytų aplinkybių, skundžiamu 2011-06-27 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 15/11/01968 bei išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti teismo sprendimą.

Pareiškėjas prašymo, vadovaujantis CPK 629 str. 1 d., vykdomąsias byla nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui Z. L. nėra pagrindo, nes vykdomasis dokumentas buvo teisėtai priimtas vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškotojo vykdomieji raštai dalyje dėl vykdymo išlaidų išieškojimo turi būti vykdomi iki visiško įvykdymo, nes vykdymo išlaidos neišieškotos.

Atskirojo skundo argumentas, kad antstolė reikalauja pervesti didesnę pinigų sumą, negu faktiškai priklauso nepagrįsti pareiškėjo pateiktais įrodymais. Be to išieškotojui Z. L. skolininkas priteistą darbo užmokestį pervedė ir liko neišieškotos tik išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį pareiškėjos Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundą patenkinti iš dalies, panaikinti 2011-11-21 patvarkymą areštuoti lėšas Lietuvos valstybės iždo sąskaitoje vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01968, likusioje dalyje skundą atmesti.