- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- 2SA-137-262/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11728-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Alvydas Poškus, Ona Gasiulytė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Onos Gasiulytės, teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1149-545/2011 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė P. K., G. M. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės P. K. 2010-10-15 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje 0093/10/05559; panaikinti antstolės P. K. 2010-10-18 raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje 0093/10/05559; vykdomąją bylą Nr. 0093/10/05559 nutraukti ir įpareigoti antstolę P. K. grąžinti vykdomąjį raštą G. M. P. (b.l. 1-3). Nurodo, kad teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal LR CPK normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Todėl antstolė šio nutarimo pagrindu negalėjo priimti ir pradėti vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, todėl vykdomoji byla nutrauktina. Be to, antstolė nepagrįstai raginimą įvykdyti sprendimą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Civilinėje byloje, kurioje ieškovei G. M. P. buvo priteista išieškoma suma, atsakovu buvo patraukta Lietuvos valstybė, tačiau valstybė, kuri nors ir turi juridinio asmens statusą, yra specifinis teisinių santykių subjektas, kadangi savo teises ir pareigas įgyvendina per valstybės valdymo institucijas. Skolininkas šioje vykdomojoje byloje yra Lietuvos valstybė, tačiau antstolė netinkamai nustatė valdžios instituciją, kuri įgyvendintų valstybės pareigas išieškojimo procese. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomąją valdžią Lietuvoje įgyvendinanti institucija. Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, kurį Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, kadangi šią funkciją atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas - Ministro Pirmininko tarnyba. Dėl šios priežasties skundžiamame raginime nurodyta aplinkybė, kad neįvykdžius nurodytų veiksmų bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, nėra teisinga ir net negali būti objektyviai išpildyta. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame raginime yra nurodyta, kad išieškomi 64490 Lt, tačiau G. M. P. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą 2009 metais buvo išmokėta 14690,26 Lt. Taigi, jeigu antstolė imsis priverstinio vykdymo veiksmų, ji išieškos per didelę sumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė P. K. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Antstolė nurodo, kad pateikto Vilniaus apygardos teismo vykdomojo rašto Nr. A2-4519-392/10 turinys atitinka LR CPK 648 str. reikalavimus, todėl 2010-10-15 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Pagal LR CK 2.36 str. 1 d. Lietuvos Respublika (toliau Valstybė) yra civilinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose lygiais pagrindais reiškia, kad negalima suteikti kokių nors privilegijų valstybei kaip civilinių santykių subjektui. Valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės institucijas (LR CK 2.36 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" reglamentuoja tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis nebuvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo reglamentuoja tvarką išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šiuo nutarimu LR Vyriausybė pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" 3 p. bei nustatė, kad šiame apraše reglamentuojama tvarka taikoma ir išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. M. P. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti ir antstolės P. K. veiksmus palikti eigoje, kad ji dėl priteistos sumos išmokėjimo vėl kreiptųsi į atitinkamą instituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi skundą atmetė (b.l. 57-61). Teismas nurodė, kad teismo sprendimas ar kitoks procesinis dokumentas yra visuotinai privalomas valstybės valdžios aktas. Teismas, patikrinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, konstatavo, kad antstolei P. K. priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą įteiktas įgaliotam skolininko atstovui, t.y. pagal CPK 657 str. reikalavimus, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip skolininko atstovas (CPK 51 str. 4 d.), yra įgaliota priimti reikiamus sprendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Teismas konstatavo, kad antstolė P. K. pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010-08-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-4519-392/10, ir vykdomojoje byloje, nekonstatuotina LR CPK 629 str. numatytų pagrindų nutraukti vykdomąją bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti iš išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti antstolės P. K. 2010-10-15 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje 0093/10/05559; 2010 m. spalio 18 d. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje 0093/10/05559; vykdomąją bylą Nr. 0093/10/05559 nutraukti ir įpareigoti antstolę P. K. grąžinti vykdomąjį raštą G. M. P.. Nurodo, kad LR Vyriausybė nėra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas, nes atstovavimas teisminiuose procesuose šiuo atveju negali būti sutapatinamas su skolininko statusu išieškojimo procese. LR Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomąją valdžią Lietuvoje įgyvendinanti institucija. Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, nes šią funkciją atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga – Ministro Pirmininko tarnyba. Teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte – 2009-03-18 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams. Šiame apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos.
Atsiliepimas
Antstolė P. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Vyriausybės, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, vykdydamas sprendimą, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolė teigia, kad pareiškėjas teisiškai nepagrįstai atsisako vykdyti teismo sprendimu patvirtintas prievoles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad 2010 m. spalio 14 d. antstolės P. K. kontoroje buvo gautas 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. A2-4519-392/10 dėl 64490 Lt išieškojimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, G. M. P. naudai. Antstolė P. K. 2010 m. spalio 15 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0093/10/05559, nenustačius akivaizdžių kliūčių, numatytų LR CPK 651 str. 2 d. 2010 m. spalio 18 d. raginimu įvykdyti sprendimą geruoju paragino skolininką - Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 64490 Lt išieškotojos G. M. P. naudai, įmokant nurodytas lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą (b.l. 5, 8).
Teismui, nagrinėjančiam ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, priskirta pareiga ne tik formaliai patikrinti antstolių veiksmų teisėtumą, tačiau ir išaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio veiklą reglamentuojančių įstatymų jam priskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą) ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant spendimą reglamentuojančias normas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2007).
Kaip matyti iš 2010 m. spalio 18 d. raginimo vykdomojoje byloje Nr.0093/10/05559, raginimas įvykdyti 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai, kuri pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 992 patvirtintų nuostatų 3 ir 4 p. yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. 3 p. valstybės biudžete yra sudaromas Vyriausybės rezervas, kurio lėšos naudojamos vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 2 - 4 p. nurodyta, kad prašymai skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. nurodytiems naudojimo tikslams pateikiami Ministro Pirmininko tarnybai, kuri per 5 darbo dienas persiunčia nagrinėti atitinkamai ministerijai pagal ministrams pavestas valdymo sritis.
Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolė P. K., raginimą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra priteista G. M. P. 64.490,00 Lt B. P. neišmokėto atlyginimo, įteikė tinkamam juridiniam asmeniui.
Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolei P. K. priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pagal LR CPK 651 str. 1 d. antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas LR CPK 651 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.2 punktu nustatydama, kad išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš esmės nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkas, šiuo atveju Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos. Kadangi Lietuvos valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.) ir jai nesuteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui, konstatuotina, kad vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui.
Nagrinėdamas civilines bylas teismas vadovaujasi vien CPK normomis ir yra galimas tik įsakmiai nurodytų kategorijų bylų (kylančių iš darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto ir restruktūrizavimo teisinių santykių ir ypatingosios teisenos bylų) papildomas įstatymų nustatytas teisminių procedūrų reguliavimas. Tai reiškia, kad ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti numatyti nurodytų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai ir esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui bus taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Visais kitais atvejais, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, esant tokio pobūdžio kolizijai teismas vadovaujasi CPK pirmumo principu, kurio tikslas yra garantuoti civilinio proceso teisės nuoseklumą ir sistemiškumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta Vyriausybės nutarime, kuriame nustatyta teisėjams nesumokėto darbo užmokesčio dalies grąžinimo tvarka, o ne įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymas. Pagal LR CPK 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad specialios teisės normos, kuri reguliuotų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo procesą dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, nėra.
Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad šios civilinės bylos ypatybė yra ta, kad išieškojimą pagal teismo sprendimą vykdo ne dirbantis teisėjas, o mirusiojo teisėjo įpėdinė.
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pažymėtina, kad vykdytinas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimas jo vykdymo požiūriu yra aiškus, raginimas įvykdyti šį teismo sprendimą adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovavusiai Lietuvos valstybę bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaip matyti iš paduoto skundo dėl antstolio veiksmų, atstovaujančiai Lietuvos Respublikai ir vykdymo procese, pagrįstai įteiktas Ministro Pirmininko tarnybai, todėl, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, kliūčių įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. sprendimą nėra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimo vykdymas yra sudėtinė „bylos nagrinėjimo“ (angl. „trial“) dalis, atsižvelgiant į Konvencijos 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog būtų nesuvokiama, jei Konvencijos 6 straipsnis detaliai apibrėžtų procesines bylinėjimosi šalių garantijas, t.y. teisę į teisingą, viešą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, neapsaugodamas sprendimų vykdymo proceso. Teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, bet taip pat ji apima teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti. Veiksminga bylinėjimosi šalių apsauga ir teisėtumo atkūrimas suponuoja valstybinės valdžios institucijų pareigą įvykdyti privalomą sprendimą (žr. Hornsby v. Greece, judgment of 19 March 1997, Reports 1997-II, p. 510, par. 40). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad galutiniam teismo sprendimui įgyvendinti negali būti užkirstas kelias, jis negali būti pripažintas negaliojančiu ar nepagrįstai uždelstas jo vykdymas (žr. cituotą Hornsby v. Greece, p. 510-11, par. 40; Burdov v. Russia, no. 59498/00, par. 34; Jasiūnienė v. Lithuania, no. 41510/98, judgment of 6 March 2003, par. 27).
Taigi, apelianto delsimas įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą pažeidžia CPK 7 str. įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei prasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės ir teisingumo principais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir pridėtos vykdomosios bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.