- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-19
- Bylos Nr.
- 2SA-155-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00292-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė V. M. ir G. S.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės V. M. 2010 m. gruodžio 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, panaikinti antstolės V. M. 2010 m. gruodžio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą, nutraukti vykdomąją bylą ir įpareigoti antstolę grąžinti vykdomąjį raštą G. S.. Nurodo, kad teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte, todėl ji yra vykdytina ne pagal LR Civilinio proceso kodekso normas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka, kur detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2010 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008 nurodė, jog priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą tvarkos aprašą. Be to, antstolė nepagrįstai raginimą įvykdyti sprendimą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Pažymi, kad nors LR CK 6.273 str. numatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė bei bylose dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybei atstovauja Vyriausybė, tačiau atstovavimas teisminiuose procesuose negali būti sutapatinimas su skolininko statusu išieškojimo procese. Atstovai teisminiame procese atstovaujamojo vardu atlieka visus procesinius veiksmus, tačiau tai nesudaro pagrindo išieškojimą vykdymo procese nukreipti į atstovo turtą. Skolininkas šioje vykdomojoje byloje yra Lietuvos valstybė, tačiau, pasak pareiškėjo, antstolė netinkamai nustatė valdžios instituciją, kuri įgyvendintų valstybės pareigas išieškojimo procese, todėl nepagrįstai raginimą įteikė LR Vyriausybei. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neturi juridinio asmens teisių, nes yra vykdomąją valdžią Lietuvoje įgyvendinanti institucija; Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, kurį LR Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas; Vyriausybė nevaldo jokių biudžetinių asignavimų, kadangi šią funkciją atlieka Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas - Ministro Pirmininko tarnyba. Pasak pareiškėjo, antstolė pradėjo vykdymo procesą, neišsiaiškinusi esminės aplinkybės- valstybės atstovo šiame procese, todėl, remiantis LR CPK 589 str. nuostatomis, antstolė privalėjo kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Dėl šių aplinkybių, skundžiami antstolės patvarkymas ir raginimas yra neteisėti, o vykdomoji byla turi būti nutraukta.
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. su skundu nesutiko. Nurodė, kad nenustačius LR CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, vykdomasis dokumentas buvo priimtas ir pradėtas vykdyti. 2010 m. gruodžio 20 d. buvo teisėtai surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą ir vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą. Šie dokumentai išsiųsti įgaliotam skolininko atstovui, kuris, kaip atsakovo atstovas yra nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. vykdomajame rašte. Antstolė nesiėmė priverstinių vykdymo veiksmų (lėšų arešto ar lėšų nurašymo nuo sąskaitų), o atliko privalomus pirminius vykdymo veiksmus – įteikė raginimą skolininkui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-14 nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos LR Vyriausybės, skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta tam tikra užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarka, nepakeičia CPK nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir nesudaro kliūties priimti ir vykdyti išieškojimą pagal teismo sprendimą. Tuo tarpu, atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksą skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos, ir į tai, kad vykdant teismo sprendimą, dėl kurio vykdymo yra keliamas ginčas šioje byloje, Lietuvos valstybė dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.), teismas konstatavo, kad vienašalis skolininko sprendimas dėl skolos mokėjimo nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Teismo vertinimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip skolininko atstovas (CPK 51 str. 4 d.), yra įgaliota priimti reikiamus spendimus dėl teismo sprendimo įvykdymo. Kadangi skolininkas teismo sprendimo geruoju neįvykdė, raginimo parengimas ir įteikimas skolininkui yra pagrįstas CPK 655 str. reikalavimais. Toks antstolės veiksmas ir sprendimas vykdymo procese atitinka įstatymo nuostatas. Kreiptis dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo antstolei nebuvo pagrindo, kadangi 2010 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotame vykdomajame rašte Nr. I-706-561/2009 dėl 11 452,83 Lt išieškojimo, buvo aiškiai nurodytas skolininkas- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl teismas konstatavo, kad antstolė V. M. pagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. I-706-561/2009, o vykdomosios bylos nutraukimui nėra CPK 629 str. numatytų pagrindų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos vyriausybės, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės V. M. veiksmų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo atveju nėra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas, nes atstovavimas teisminiuose procesuose šiuo atveju negali būti sutapatinamas su skolininko statusu išieškojimo procese. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju valstybės valdymo institucija, per kurią valstybė turi įgyvendinti savo pareigą išmokėti priteistą darbo užmokestį, nėra Vyriausybė, nes ji nekaupia valstybės piniginių išteklių ir jų neišduoda. Tuo tarpu teismas visiškai nemotyvavo savo padarytos priešingos išvados. Taip pat skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarime Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Pareiškėjo vertinimu, priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą tvarkos aprašą, ką nurodė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-3/2008.
Atsiliepimas
Antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundžiami patvarkymas ir raginimas įvykdyti sprendimą išsiųsti įgaliotam skolininko atstovui, kuris yra aiškiai nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-09 vykdomajame rašte Nr. I-706-561. Antstolė nesiėmė jokių realių priverstinių vykdymo veiksmų, o atliko pirminius vykdymo veiksmus, vadovaujantis LR CPK nustatyta tvarka. Antstolė sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo nurodomas Vyriausybės nutarimas nustatė teismo sprendimais priteistos skolos mokėjimo tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinusi argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė V. M. 2010-12-20 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-09 vykdomąjį raštą dėl 11 452,83 Lt nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo išieškotojos S. G. naudai iš skolininko Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės. 2010-12-20 raginimu įvykdyti sprendimą geruoju paragino skolininką – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 11 452,83 Lt išieškotojos G. S. naudai, įmokant pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-14 nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad skundžiami antstolės veiksmai yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimas turi būti vykdomas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr. 194 (pakeistas 2009-09-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100) nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo atveju nėra tinkamas Lietuvos Respublikos atstovas, nes ji nekaupia valstybės piniginių išteklių, jų neišduoda ir nepriima reikiamų sprendimų dėl teismo sprendimo įvykdymo. Su tokiais pareiškėjo argumentai teisėjų kolegija nesutinka.
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Pagal CK 2.36 str. 1 d. Lietuvos valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Jai nėra suteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-09 išdavė vykdomąjį raštą dėl 11 452,83 Lt nesumokėto darbo užmokesčio išieškojimo išieškotojos S. G. naudai iš skolininko Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, kurį išieškotoja G. S. pateikė vykdyti antstolei V. M.. Lietuvos Respublikos CPK 651 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atidėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad antstolei V. M. priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvo įstatyme numatytų kliūčių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimas Nr. 194 (pakeistas 2009-09-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100) nustato tam tikrą užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarką, bet ne teismo sprendimų vykdymo tvarką. Minimas Lietuvos Vyriausybės nutarimas nepakeičia CPK nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos ir nesudaro kliūties priimti ir vykdyti išieškojimą pagal teismo sprendimą. Pagal LR CPK 1 str. 1 d., CPK nustato civilinių, darbo, šeimos intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką. Pagal CPK 1 str. 2 d. nuostatas, jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Vykdomo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, o pagal CPK 583 str. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str. 2 d.). Tuo tarpu specialios teisės normos, kuri reglamentuotų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo procesą dėl teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo ir kuriai CPK suteiktų pirmenybę, nėra, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, teismo sprendimas dėl trečiajam asmeniui G. S. darbo užmokesčio dalies išmokėjimo turi būti vykdomas vadovaujantis LR CPK nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-03-18 nutarimu Nr. 194 (pakeisto 2009-09-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1100) nustatyta tvarka. Analogiškas išvadas Vilniaus apygardos teismas padarė ir kitose išnagrinėtose civilinėse bylos (kaip pvz. 2011-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SA-112-63, 2011-09-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SA-137-262/2011). Tai, kad teismo sprendimai turi būti vykdomi vadovaujantis LR CPK nuostatomis, nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-13 priimtoje nutartyje (administracinė byla AS822-300/2011). Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytu ir atsižvelgdama į tai, kad skolininkas negali vienašališkai nustatyti skolos mokėjimo tvarkos ir į tai, kad Lietuvos valstybė bei jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių santykių dalyviai, taip pat sutinka su pirmosios instancijos nurodymu, jog LR Vyriausybės 2009-09-09 nutarime Nr. 1100 nustatyta tam tikra užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarka nėra CPK 651 str. 2 d. 7 p. numatyta aplinkybė, dėl kurios antstolis negalėtų priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-09 išduotas vykdomasis raštas yra aiškus, atitinkantis jam keliamus reikalavimus (CPK 648 str.), todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai, nenustačiusi CPK 651 str. 2 d. numatytų aplinkybių, skundžiamu 2010-12-20 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0015/10/04873 bei išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-09 išduotame vykdomajame rašte dėl 11 452,83 Lt išieškojimo G. S. yra aiškiai nurodytas skolininkas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas 2010-12-20 raginimas įvykdyti 2010-12-09 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą buvo adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įteiktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 44¹ str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 992 patvirtintų nuostatų 1 p. Ministro Pirmininko tarnyba yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Ministro pirmininko tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-09 nutarimo Nr. 992 3 ir 4 p.). LR Biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 1 d. numatyta, kad valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas, o to paties straipsnio 2 d. 3 p. nurodoma, kad Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos vykdant teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 277 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo taisyklių 2 - 4 p., prašymai skirti lėšas iš Vyriausybės rezervo Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 str. 2 d. nurodytiems naudojimo tikslams pateikiami Ministro Pirmininko tarnybai, kuri per 5 darbo dienas persiunčia nagrinėti atitinkamai ministerijai pagal ministrams pavestas valdymo sritis. Dėl aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolė V. M., raginimą įvykdyti sprendimą dėl 11 452,83 Lt skolos išieškojimo iš skolininko Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, išieškotojos G. S. naudai įteikė tinkamam juridiniam asmeniui. Priešingi pareiškėjo aiškinimai yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo pripažinti skundžiamus antstolės V. M. veiksmus neteisėtais ir juos panaikinti bei nutraukti vykdomąją bylą.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.