- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- A-1063-525/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08287-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Pareiškėjas
- A. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 23S145316 (toliau – ir Sprendimas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 1999 m. nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 8 d., todėl jis 2023 m. sausio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi galiojimo leidimo nuolat gyventi pasibaigimo pagrindu bei užpildė Departamento parengtą klausimyną.
1.2. Departamento priimto sprendimo išvada nesuteikti leidimo nuolat gyventi buvo grindžiama tuo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumu, nes, atsakovo vertinimu, atsakydamas į šio klausimyno 11 klausimą ir pažymėdamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, pareiškėjas išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijos okupacijai. Pareiškėjas šį sprendimą 2023 m. kovo 25 d. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. 12-7435-595/2023) ir teismas 2023 m. birželio 22 d. tenkino jo skundą, panaikino atsakovo 2023 m. kovo 8 d. sprendimą ir įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi. Įsiteisėjus sprendimui, pareiškėjas vėl kreipėsi į Departamentą su analogišku prašymu.
1.3. Departamentas byloje ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti nurodytą leidimą, išdėstydamas tas pačias aplinkybes, nes dėl pareiškėjo pozicijos Krymo klausimu jis laikomas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
1.4. Nesutiktina su Sprendimo išvadomis, nes pareiškėjas savo poziciją dėl karo Ukrainoje išsamiai paaiškino 2023 m. kovo 25 d. skunde: jis vienareikšmiškai atsakė į klausimą, kad nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos politikos; jis nėra teisininkas ar politologas ir aplamai neturi pakankamai žinių, tam kad atsakytų į tokį sudėtingą geopolitinį klausimą, koks yra klausimas dėl Krymo priklausomybės (kaip ir dėl kitų pasaulio teritorijų, pvz., Taivano, Kosovo ar Siaurės Airijos). Pareiškėjo atsakymo logika buvo tokia, jog Rusijos Federacija dabar kontroliuoja Krymo teritoriją, ten veikia Rusijos Federacijos valstybės organai, dislokuota kariuomenė, Ukrainos valdžia Krymo teritorijos nekontroliuoja. Taigi savo atsakymu jis neketino „paremti“ Rusijos Federacijos veiksmų, o tik pagal savo supratimą įvertino dabartinę situaciją dėl šios teritorijos kontrolės. Šiuo atveju kompetentingos institucijos nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo pažiūrų, jam pateikus tokį atsakymą, juo labiau, kad šis atsakymas akivaizdžiai prieštarauja atsakymui į klausimą, ar jis palaiko Rusijos politiką.
1.5. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini)), paprastas darbininkas, visi jo socialiniai ryšiai yra Lietuvoje ir jis neturi ketinimų bei galimybės gyventi kitur nei Lietuvoje. Atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, neproporcingas ir formalus, jis turės katastrofiškas pasekmes jo bei jo sutuoktinės gyvenimui, tokiu būdu bus pažeistos jo žmogaus teisės. Tokiame amžiuje ir tokios socialinės padėties žmogui kaip pareiškėjas neįmanoma surasti kitos gyvenamosios vietos, jo visi socialiniai ryšiai Rusijos Federacijoje yra prarasti. Pareiškėjas nesidomi politika, niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti jokioje politinėje veikloje, nereiškia savo nuomonės socialiniuose tinkluose
1.6. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2023 m. gegužės 31 d. buvo surengtas teismo posėdis, kuriame pareiškėjas buvo išsamiai apklaustas, teismas uždavė aibę klausimų dėl karo Ukrainoje, visi jo atsakymai užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Departamento atstovas, nors ir buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jame nedalyvavo. Nagrinėjant bylą teismui buvo žinoma, kad jis buvo pakartotinai apklaustas Departamento 2023 m. gegužės 12 d. ir teismas tenkino jo skundą. Departamentas neskundė šio teismo sprendimo, todėl pakartotinis atsisakymas išduoti jam leidimą nuolat gyventi Lietuvoje vertintinas kaip atsakovo pareigūnų piktnaudžiavimą valdžia.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas įvertino 2023 m. gegužės 15 d. atliktą pareiškėjo apklausą, kurios metu buvo užduodami klausimai apie situaciją Ukrainoje. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad dėl įvykusio karo Ukrainoje kalti „Benderovcy“ (teigė, kad dėl jo pusbrolio mirties taip pat kalti jie). Pareiškėjas mano, kad Rusija stengiasi apsaugoti Donecko ir Luhansko teritorijoje gyvenančius asmenis nuo nuolatinio apšaudymo, kurie vyksta jau 8 m., o atsakydamas į klausimą dėl Krymo aneksijos, pareiškėjas nurodė, kad Krymas iš esmės grįžo tam, kam ir priklausė anksčiau, o visa šita situacija, tai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos žaidimas ir nuo žmonių niekas nepriklauso, kaip šios valstybės nuspręs taip ir bus. Pareiškėjas klausimyne nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, tačiau apklausos metu aiškiai nurodė, kad Rusijos Federacija apskritai nėra kalta dėl 2022 m. vasario 24 d. įvykių Ukrainoje.
2.2. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) 2023 m. balandžio 12 d. d. rašte Nr. 18-3956 teigiama, kad pareiškėjui nurodžius, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, jis taip išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Taigi užsienietis remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat tai rodo, kad asmuo yra lojalus Rusijos režimui ir gali būti išnaudotas Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
2.3. Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Nors esminis Sprendimo pagrindas yra VSD rašte pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad atsakovas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino, kad pareiškėjas deklaruotas Lietuvoje nuo 1999 m., tais pačiais metais pareiškėjui išduotas leidimas nuolat gyventi, pareiškėjo šeiminę padėtį, socialines įmokas ir kt.), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo, tuo labiau, kad buvo atlikta pareiškėjo apklausa. Svarbu tai, jog Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo grąžinimo, išsiuntimo ar leidimo laikinai gyventi klausimas (šie klausimai sprendžiami atskirų procedūrų metu, o užsienietis, nesutinkantis su sprendimais, juos gali skųsti teismui)
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, todėl pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Sprendimą.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:
6.1. Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuo 1999 m. nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir jam 2018 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kuris galiojo iki 2023 m. kovo 8 d. Pareiškėjas 2023 m. sausio 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir 2023 m. vasario 10 d. užpildė klausimyną Departamento klausimyną, į kurio 10 klausimą „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ pareiškėjas atsakė „Ne“, o į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ nurodė „Rusijos Federacijai“.
6.2. Atsakovas, atsižvelgdamas į VSD 2023 m. sausio 16 d. raštą Nr. 18-520, 2023 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m birželio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Departamento 2023 m. kovo 8 d. sprendimą bei įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi.
6.3. Atsakovas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir įvertinęs surinktą informaciją bei įrodymus, taip pat VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštą Nr. 18-3956, Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 23S145447 nutraukė pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nagrinėjimą.
7. Teismas pažymėjo, jog vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog VSD rašte nėra individualizuojama situacija dėl grėsmės valstybės saugumui pareiškėjo atžvilgiu. Rašte pateikiamas bendras situacijos vertinimas dėl užsieniečio, teigiamai atsakiusio į klausimyno 10 klausimą ir (arba), kuris atsakydamas į 11 klausimą nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Teismas nurodė, jog pareiškėjas yra paprastas darbininkas, pagyvenusio amžiaus, Lietuvoje su sutuoktine gyvena nuo 1999 m., dirba ir moka mokesčius, kaip pats nurodė, jis nesidomi politika, nedalyvauja joje, tiek klausimyne, tiek apklausos metu, be to, ir vykusio teismo posėdžio metu vienareikšmiškai atsakė į klausimą, kad nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos politikos.
8. Teismas atkreipė dėmesį, jog Sprendimas grindžiamas pareiškėjo galimai keliama grėsme valstybės saugumui, kuri iš esmės nustatyta atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus atsakymus į klausimyno klausimus bei VSD pateiktą vertinimą. Teismas pažymėjo, kad VSD rašte pateiktame vertinime minimas tik pareiškėjo atsakymas į klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“, į kurį pareiškėjas atsakė „Rusijos Federacijai“, tačiau apie atsakymą į klausimyno 10 klausimą neužsimenama. Dėl to teismas sprendė, jog išvada apie grėsmę valstybės saugumui padaryta tik vieno atsakymo į klausimyno klausimą pagrindu, neatliekant jokio kitų aplinkybių vertinimo, dėl to pripažintina, kad atsakovas aiškaus ir išsamaus atsakymo vertinimo į klausimyno klausimą Nr. 10 neatliko.
9. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra pateiktų jokių kitų duomenų ar įrodymų, sudarančių pagrindą pagrįstai išvadai, kad pareiškėjas realiai gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas atsakė, jog jo nuomone Krymas priklauso Rusijos Federacijai, nesant kitų objektyvių duomenų dėl kaip teigiama VSD rašte jo neva reiškiamos paramos Rusijos įvykdytai karinei agresijai, ar kad remia Rusijos vykdomą agresyvią politiką, nesudaro pagrindo vertinti, jos pareiškėjas šiuo atveju yra keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui asmuo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas aiškiai visų apklausų metu teigė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos vykdomos politikos, yra prieš karą Ukrainoje, į bylą nėra pateiktų jokių kitų įrodymų, pavyzdžiui, apie pareiškėjo turimus socialinius ryšius Rusijos Federacijoje, apie jo vykimą į Rusijos Federaciją, ar kad būtų dalyvavęs ar dalyvautų politinėje veikloje, reikštų nuomonę šiuo klausimu ir pan. Priešingai, teismas pastebėjo, jog visi pareiškėjo socialiniai ryšiai yra Lietuvoje jau nuo 1999 m., pareiškėjas Lietuvoje dirba, moka mokesčius, jo sutuoktinė ir sūnus yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pareiškėjas su sutuoktine nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), jis nuo 2008 metų dirba (duomenys neskelbtini) ir Rusijos Federacijoje pareiškėjas nebuvo nuo 1999 m.
10. Teismas konstatavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kaip pareiškėjas galėtų būti išnaudojamas Rusijos Federacijos, nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui yra realios ir akivaizdžios, byloje nėra jokios informacijos apie ankstesnius asmens veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realią, o ne formalią ir deklaratyvią grėsmę valstybės saugumui. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, taigi neturėjo pagrindo, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimti Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo. Teismas darė išvadą, kad nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, tokia grėsmė yra tariama bei formali, o ne reali.
11. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neatlikus visapusiško duomenų ir proporcingumo vertinimo.
III.
12. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad pareiškėjas realiai gali kelti grėsmę valstybės saugumui, įvertinus atskirus pareiškėjo pasisakymus. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad nors pareiškėjas klausimyne ir nurodė, kad nepalaiko Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, tačiau apklausos metu aiškiai nurodė, kad Rusijos Federacija apskritai nėra kalta dėl įvykių Ukrainoje. Manytina, jog šiuo atveju Sprendime išdėstyta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįvertino visų duomenų visumos ir Sprendimo proporcingumo bei pažymėjo, kad pareiškėjas su šeima Lietuvoje gyvena nuo 1999 m., yra užmezgęs socialinius ir ekonominius ryšius, be to yra garbaus amžiaus. Ši teismo išvada pripažintina nepagrįsta, nes byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir šiandieninė geopolitinė situacija patvirtina Sprendimo išvadų pagrįstumą.
Šalies argumentai
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, išdėstytais atsakovo apeliaciniame skunde (žr. šios nutarties 12.1–12.2 p.).
Atsiliepimas
14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus.
15. Pareiškėjo vertinimu, apeliaciniuose skunduose dėstomos abstrakčios ir hipotetinės formuluotės, nesusijusios su pareiškėjo aplinkybėmis, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui neanalizuojant esminių bylos faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjo amžiaus, šeiminės padėties (Lietuvoje gyvena su šeima, žmona yra tremtinių duktė), užsiėmimo (ilgą laiką dirba viename darbe), jokių ryšių su Rusijos Federacija nebuvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 23S145316 pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčijamu Sprendimu atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą nuolat gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 54 str. 1 d. p.).
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tenkino skundą ir panaikino Sprendimą, nes, teismo vertinimu, nuspręsdamas panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, atsakovas nepagrindė pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo priimti Sprendimo.
18. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus, kuriuose teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, kurie patvirtina, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ypač atsižvelgus į geopolitinį kontekstą.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1019-520/2023).
20. Tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs, ir teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, pripažįstamas faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5231-968/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
22. Dėl to vien Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
23. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD 2023 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 18-3956 pateiktu vertinimu, jog pareiškėjui nurodžius, kad Krymas priklauso Rusijai, jis išreiškė paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą, todėl pareiškėjas remia Rusijos politiką, kuri kelią grėsmę valstybės saugumui, bei gali būti išnaudotas Rusijos tarnybų vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybės saugumo interesus. Atsakovas, atsižvelgdamas į šį raštą bei 2023 m. gegužės 15 d. atliktos apklausos metu išsakytus pareiškėjo teiginius, pripažino, jog pareiškėjo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą priėmė ginčijamą Sprendimą.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Departamento 2023 m. gegužės 15 d. apklausos turiniu, atkreipia dėmesį į atskiras šios apklausos ištraukas: uždavus klausimą, kaip pareiškėjas vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, jis atsakė, jog karo veiksmus vertina neigiamai, bet taip pat neigiamai vertina ir ukrainiečių veiksmus, nes „banderovcai“ sudegino pareiškėjo antros eilės pusbrolį Odesoje; pareiškėjas teigė, jog „Ukrainoje visada taip. Prieš šimtą metų buvo tokia nesąmonė Ukrainoje. Prieš du šimtus metų buvo tokia nesąmonė Ukrainoje. Ir ten visada bus nesąmonė.“; paklausus, ar Rusija įsibrovė į Ukrainos teritoriją, pareiškėjas atsakė, jog kariuomenę įvesti reikėjo; paklausus, dėl ko prieš 8 metus prasidėjo karas, ar ne dėl Rusijos veiksmų, pareiškėjas atsakė neigiamai; paklausus, ar Rusijos veiksmai Ukrainos teritorijoje yra teisėti, pareiškėjas atsakė „politika niekada neturi nieko bendro su teisėtumu. Politika – tai visada įstatymų pažeidimas. Kokie įstatymai gali būti karo metu? Kokie įstatymai gali būti karo metu? Tai pažeidimai. Visi tai daro, ir visiems (neaišku). Na, sakykite, už ką bombardavo Iraką?“; paprašytas pakomentuoti savo atsakymą, jog Krymas priklauso Rusijai, pareiškėjas nurodė, jog „Kai Krymas iš Rusijos Federacijos buvo perduotas Ukrainai, niekas nieko neklausė. Paskui tą patį padarė į kitą pusę. Niekam nerūpėjo. Tai tas pats, kad dabar kas nors pasirašys kokį popieriuką, ir kažkas pereis kitai valstybei. Ir ką? Ar kas nors dėl to pasikeis?“; paprašytas įvertinti Kryme vykusį referendumą, pareiškėjas nurodė, jog „Buvo surengtas referendumas, kai griuvo Sovietų Sąjunga. Kas įsiklausė į tą referendumą? Juk vis tiek sugriovė. Štai ir visas klausimas, visas atsakymas. Kažkas nubalsavo už, kažkas prieš. Niekam nerūpi žmonių nuomonė“; nurodžius, jog Ukraina yra suvereni valstybė, pareiškėjas atsakė „Kas ją patvirtino, suverenią valstybę?“, nurodė, jog „Ukraina keturis kartus Konstituciją perrašė, kaip jiems patinka“; dėl Kryme vykusio referendumo pareiškėjas nurodė, jog „Krymo vadovybė taip nusprendė“, taip pat teigė, kad „Kiekvieną kartą amžiaus pradžioje Ukrainoje visiška betvarkė. Paskui viskas aprimsta, o kitame amžiuje vėl prasideda tas pat.“
25. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, jog pareiškėjas nepalaiko Rusijos vykdomos politikos, o atsakovas išvadą apie grėsmę valstybės saugumui darė tik vieno atsakymo į klausimyno klausimą pagrindu ir neatlikęs jokio kitų aplinkybių vertinimo.
26. Įvertinusi šios nutarties 24 punkte nurodytas atsakovo atliktos pareiškėjo apklausos ištraukas, teisėjų kolegija abejoja, ar ši teismo išvada buvo padaryta išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus bylos medžiagą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju įvertinęs pareiškėją teigiamai charakterizuojančias savybes, susijusias su jo amžiumi, socialine padėtimi ir ryšiais su Lietuvos Respublika, teismas neįvertino nurodytos bylos medžiagos (pareiškėjo išsakytų teiginių visumos) valstybės saugumo aspektu. Taigi šios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti tinkamai įvertintos ir pakartotinai ištirtos pirmosios instancijos teisme.
27. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl šių priežasčių, kurios negali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme, nebuvo išsiaiškintos visos teisiškai reikšmingos ginčo aplinkybės, susijusios su Sprendimo priėmimu ir jame padarytų išvadų teisingumu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu, jis yra panaikinamas, o byla perduodama teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.