- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-07
- Bylos Nr.
- 2A-486/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Gerdaisa“
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-538/2009 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei R. N. , trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerdaisa“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. S. 2008 m. birželio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. N. , prašydamas priteisti iš atsakovės 120 620 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. pradžioje su atsakove susitarė, jog ji pargabens jam iš JAV 2 automobilius – „Porshe Cajene“ už ne didesnę kaip 80 000 Lt kainą ir „Mercedes“ už 35 000-36 000 Lt kainą. Ieškovo teigimu, nuo 2006 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. liepos mėnesio jis pervedė pinigus už automobilius į atsakovės asmeninę sąskaitą, tačiau atsakovė jam automobilių neperdavė ir pinigų negrąžino, todėl, ieškovo nuomone, remiantis CK 6.315 straipsnio trečiąja dalimi, atsakovė privalo jam grąžinti sumokėtą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš R. N. 120 620 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 265 Lt žyminio mokesčio ir 5 590 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. S. .
Teismo teigimu, byloje neabejotinai įrodyta, kad ieškovas pervedė atsakovei į asmeninę sąskaitą 120 620 Lt, tačiau byloje nėra įrodymų, kad už šią pinigų sumą atsakovė perdavė ieškovui atitinkamą turtą. Teismas pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek byloje apklausti liudytojai negalėjo nurodyti, kokius automobilius ir už kokią kainą atsakovė perdavė ieškovui. Teismas nurodė, kad nors atsakovė tvirtina, jog ieškovui automobilius perduodavo pagal įgaliojimus, tačiau VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažyma patvirtina, kad atsakovė nėra išdavusi nė vieno įgaliojimo ieškovui dėl automobilių laikinųjų numerių įsigijimo. Teismo nuomone, minėta pažyma patvirtina, kad tretysis asmuo UAB „Gerdaisa“, kurios direktorė yra atsakovė, išdavė ieškovui 2005 m. rugsėjo mėnesį du įgaliojimus dėl automobilių laikinųjų numerių įsigijimo, tačiau ieškovo nurodyta prašoma priteisti suma yra už kitą laikotarpį, be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų pervedusi atitinkamas pinigų sumas trečiajam asmeniui UAB „Gerdaisa“ kaip už ieškovo pirktus automobilius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 120 620 Lt, remiasi CK 6.315 straipsnio trečiąja dalimi, numatančia, kad tuo atveju, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą. Teismas nurodė, kad atsakovė, nepripažindama ieškinio, tvirtina, jog su ieškovu ji faktiškai buvo sudariusi pavedimo sutartį, t. y. ji įsipareigojo už ieškovo lėšas nupirkti jo nurodytus automobilius ir jam perduoti (CK 6.756 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokio rašytinio dokumento, patvirtinančio jai suteiktų teisių ribas, taip pat nepateikė ataskaitos, iš kurios būtų matyti, kad ji įvykdė pavedimą ir už ieškovo sumokėtus pinigus perdavė jam atitinkamus daiktus. Teismas nurodė, kad nors atsakovė tvirtina, jog ieškovo pavedimą įvykdė tretysis asmuo UAB „Gerdaisa“, tačiau nėra duomenų, kad šis asmuo būtų gavęs iš atsakovės atitinkamas pinigų sumas ir perdavęs ieškovui atitinkamus daiktus už ieškovo sumokėtą piniginę sumą atsakovei, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog toks perįgaliojimas atitiktų įstatymo reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. N. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2006 metais įmonei New Baltija Inc. buvo pervesta 543 134 Lt, įskaitant ir ieškovo pinigus, pervestus į apeliantės sąskaitą banke. Apeliantės nuomone, ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų apie ieškovo ir atsakovės finansinių santykių atsiradimą, pavyzdžiui, preliminariosios, pirkimo-pardavimo, paskolos sutarčių ar pan. Apeliantė nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovo aktyvią prekybą automobiliais, o ieškovas jokių dokumentų apie automobilių įgijimą iš kitų šaltinių nepateikė. Apeliantė pažymi, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymoje nurodyta, jog jau 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. rugsėjo 16 d. ieškovui S. S. buvo išduoti UAB „Gerdaisa“ įgaliojimai dėl dviejų automobilių laikinųjų numerių įsigijimo, ir ši aplinkybė patvirtina ieškovo nesąžiningumą, ieškinyje teigiant, kad su atsakove ir jos sutuoktiniu ieškovas susipažino 2006 m. pradžioje. Apeliantės teigimu, nuo to laiko ieškovas įsigijo apie 30 automobilių, naudodamasis interneto prieiga prie JAV vykdomų naudotų automobilių aukcionų ir per UAB „Gerdaisa“ yra pervedęs įmonei New Baltija Inc. dideles sumas pinigų, kuriuos jis grynais perduodavo atsakovei, o atsakovė juos pervesdavo įmonei New Baltija Inc. Apeliantės teigimu, ieškiniu reikalaujamą sumą ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą, motyvuodamas tuo, kad tai jam patogiau, ir tai yra fiktyvus ir vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovas grindžia ieškinį. Apeliantės nuomone, nagrinėdamas bylą teismas neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. S. prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovės R. N. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymi, kad nors apeliantė nurodo, jog teismas neatskleidė bylos esmės, ir prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti, tačiau šiam savo prašymui pagrįsti ji nenurodo jokių argumentų, t. y. kokių įrodymų teismas neištyrė, kokių prašymų nepatenkino ar dar kokius naujus įrodymus reikia rinkti. Ieškovo teigimu, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovė jokių prašymų neturėjo, jokių įrodymų teismui nepateikė, pati sutiko, kad bylos nagrinėjimas iš esmės būtų baigtas. Ieškovo nuomone, atsakovė neįrodė, kad yra su juo atsiskaičiusi, t. y. perdavusi automobilius ar sugrąžinusi pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. S. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2007 m. sausio 2 d. pervedė į atsakovės R. N. sąskaitą banke 120 620 Lt, nurodydamas mokėjimo dokumentuose, kad tai avansiniai mokėjimai už perkamus automobilius, automobilių pristatymą (atvežimą) ir perkamų automobilių muitinės registravimo paslaugas (prijungta prie bylos Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. L2-657-538/2008, b. l. 3). Į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad R. N. pervestus į jos sąskaitą banke minėtus S. S. pinigus panaudojo automobilių pirkimui ir kad S. S. buvo perduoti nupirkti už minėtus pinigus automobiliai.
Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas už nupirktus automobilius pinigus pervedė į atsakovės sąskaitą banke ir šie pinigai buvo pervesti į JAV esančią įmonę, kuri apmokėjo už ieškovo nupirktus aukcione automobilius, bei kad nupirkti ir atvežti į Lietuvą automobiliai, sutvarkius muitinės dokumentus, buvo perduoti ieškovui, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų apie automobilių pirkimą už ieškovo pervestus į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt ir apie už šiuos pinigus nupirktų automobilių perdavimą ieškovui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje esantis sąskaitos išrašas (b. l. 17) patvirtina, kad 2006 metais įmonei New Baltija Inc. buvo pervesta 543 134 Lt, įskaitant ieškovo pervestus 120 620 Lt į atsakovės sąskaitą banke, kadangi įmonei New Baltija Inc. buvo pervesti pinigai ne iš sąskaitos, į kurią ieškovas pervedė 120 620 Lt ir nesutampa pervestų pinigų sumos bei pinigų pervedimų atlikimo datos. Atliekant pinigų pervedimą įmonei New Baltija Inc. mokėjimo dokumentuose nėra nurodyta, kad tai S. S. sumokėti pinigai už automobilius.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų apie šalių finansinių, sutartinių santykių atsiradimą, pavyzdžiui, preliminariosios, pirkimo-pardavimo, paskolos sutarčių ir pan. Mokėjimo dokumentai, kuriais S. S. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2007 m. sausio 2 d. pervedė į R. N. sąskaitą banke 120 620 Lt, ir kuriuose nurodyta, kad tai avansiniai mokėjimai už perkamus automobilius, automobilių pristatymą (atvežimą) bei perkamų automobilių muitinės registravimo paslaugas, ir R. N. sutikimas su mokėjimais bei neginčijimas tokių mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka patvirtina S. S. ir R. N. sudarymą sutarties dėl automobilių pirkimo-pardavimo (CK 6.162 str.). Atsakovė R. N. minėtų pinigų pervedimo į atsakovės sąskaitą banke metu vertėsi verslu, todėl atsakovei taikytini padidinti reikalavimai dėl piniginių lėšų priėmimo bei naudojimo, sutarčių sudarymo ir tokių reikalavimų nesilaikymo pasekmės tenka atsakovei.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino aktyvią ieškovo prekybą automobiliais, o ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie automobilių įsigijimą iš kitų šaltinių, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Byloje apklausti liudytojais asmenys neparodė, kaip konkrečiai buvo panaudoti ieškovo pervesti į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt ir kad už šiuos pinigus nupirkti konkretūs automobiliai buvo perduoti ieškovui.
Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad 2005 metais UAB ,,Gerdaisa“ išdavė S. S. įgaliojimus įsigyti laikinuosius numerius dviems automobiliams, nepatvirtina, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu už laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 13 d. iki 2007 m. sausio 2 d. ieškovo pervestus į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt automobilių pirkimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde minėta aplinkybė ir ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas susipažino su atsakove ir jos sutuoktiniu 2006 metų pradžioje, taip pat nepatvirtina bei neįrodo, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu už ieškovo pervestus į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt automobilių pirkimui.
CK 6.760 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyta, kad įvykdęs pavedimą įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsakovė nepateikė ieškovui ataskaitos, prie kurios turi būti pridėti pateisinamieji dokumentai, dėl ieškovo pervestų į atsakovės sąskaitą banke 120 620 Lt automobilių pirkimui panaudojimo.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad S. S. per įmones (UAB ,,Gerdaisa“) yra pervedęs įmonei New Baltija Inc. ženkliai daugiau pinigų nei reikalauja ieškinyje, kad ieškovas perduodavo atsakovei grynus pinigus ir atsakovė šiuos pinigus pervesdavo įmonei, kad ieškinyje nurodytą sumą ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą banke motyvuodamas patogumu bei nereikėjimu važinėti ir kad tai yra fiktyvus ir vienintelis įrodymas, kuriuo jis remiasi, kadangi šie argumentai nėra pagrįsti ir įrodyti pateiktais į bylą įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB ,,Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
Šios bylos kontekste nurodytos procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo taisyklės reiškia tai, kad teismas, ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustatydamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, privalo konstatuoti, ar labiau tikėtina, kad ieškovo įrodinėjami faktai buvo, ar labiau tikėtina, kad jų nebuvo. Remiantis tokia įrodymų vertinimo teisine logika, konstatavus, kad kitokių teisinių santykių buvimas tarp šalių neįrodytas, kad ieškovas banko mokėjimo pavedimais įrodė pinigų perdavimą atsakovei, taip įrodinėdamas sutartinių teisinių santykių dėl dviejų konkrečių automobilių pirkimo-pardavimo tarp ginčo šalių egzistavimą, yra pagrindas teigti, kad labiau tikėtina, jog ieškovo įrodinėjamas faktas buvo, nei jo nebuvo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo yra pagrįstos, o apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad S. S. , paduodamas 2008 m. balandžio 15 d. pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui dėl išdavimo įsakymo išieškoti iš R. N. S. S. 120 620 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 853 Lt žyminio mokesčio ir 590 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, už pareiškimą sumokėjo 853 Lt žyminio mokesčio. R. N. pateikė prieštaravimus dėl pareiškimo. Todėl Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 21 d. pranešimu pranešė S. S. , kad jis turi teisę per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus, bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. CPK 434 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, o šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta, kad, jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytas žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą. Ieškovas S. S. , kreipdamasis 2008 m. birželio 4 d. su ieškiniu į teismą, už ieškinį sumokėjo 3412 Lt žyminio mokesčio ir tokiu būdu permokėjo 853 Lt žyminio mokesčio, kadangi 853 Lt buvo sumokėjęs už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pirmosios instancijos teismas dėl klaidos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimu priteista iš atsakovės R. N. ieškovui S. S. žyminio mokesčio suma yra 4265 Lt, bet ne 3412 Lt (CPK 80, 85, 93, 434 str.). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, patikslinant sprendimą, kad priteista iš R. N. S. S. turėtų žyminio mokesčio išlaidų suma yra 3412 Lt, taip pat grąžinant S. S. 853 Lt permokėto žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 676441 (CPK 80, 85, 87, 93, 434 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovės R. N. ieškovui S. S. 4760 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Atsakovės R. N. atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdyje pastabų dėl nurodytų išlaidų dydžio nepateikė.
Atsakovės R. N. bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi atsakovės R. N. apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos duomenys rodo, kad nėra procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos tesimo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimą, kad sprendimu priteista iš R. N. S. S. turėtų žyminio mokesčio išlaidų suma yra 3412 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai dvylika litų).
Grąžinti S. S. 853 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2008 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 676441.
Priteisti iš R. N. S. S. 4760 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.