Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. C. ir G. C. pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniams asmenims, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Teo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinis studijų fondas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Magnolija“, uždaroji akcinė bendrovė „Verkių būstas“, antstoliai – D. S., R. V., B. P. ir D. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi G. C. ir G. C. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 13 d.

Bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ pateikė prašymą patvirtinti kreditorių, pateikusių prašymus, finansinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi patvirtino G. C. ir G. C. kreditorius ir jų finansinius reikalavimus 83 540,28 Eur sumai. Be kita ko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 208,65 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas, suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį dalyje dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pirma eile ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta kreditorių eilės nustatymo tvarką. Nurodo, jog teismas skundžiama nutartimi patvirtino VMI kreditorinį reikalavimą pirma eile, nors VMI patenka į antros eilės kreditorių sąrašą.

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI kreditorinis reikalavimas susideda iš G. C. nesumokėtų 208,65 Eur dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Atsižvelgiant į tai, kad FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pirmąja eile yra tenkinamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, VMI skundžiama nutartimi buvo pagrįstai įtraukta į Gintauto ir G. C. bankroto bylą kaip pirmos eilės kreditorė.

Bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ atsiliepimu prašo dėl atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog 2016 m. gruodžio 23 d. VMI pateiktame finansiniame reikalavime nėra aiškiai detalizuota su kokiais teisiniais santykiais yra susijusios nesumokėtos 208,65 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos. 2017 m. vasario 22 d. atsiliepime VMI taip pat nedetalizuoja 208,65 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų kilmės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VMI pateikė naują rašytinį įrodymą – 2017 m. kovo 22 d. mokesčių mokėtojo balansą.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima suinteresuoto asmens VMI pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais įrodymais ir byloje esančiais duomenimis bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai VMI įtraukė į kreditorių sąrašą pirmąja eile.

FABĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skirtų lėšų tenkinami žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus. Antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (FABĮ 29 str. 3 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui VMI teikiant prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (e. b. l. 156, 4 t.), nurodė, jog G. C. įsiskolinimą sudaro - 208,65 Eur, prievolės tipas – privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 182,42 Eur – mokestis, 26,23 Eur – delspinigiai.

Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis iki 2015 m. gruodžio 31 d. privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumokėjimą administravo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Atsižvelgiant į tai, kad fizinių asmenų bankroto atveju pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, įskaitant privalomojo sveikatos draudimo įmokas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjas teismas pagrįstai VMI reikalavimą, kurį sudaro privalomojo sveikatos draudimo įmokos, patvirtino pirmąja eile.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.