Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „K.“ statybų skyriaus vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 3dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

S. J., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu ir

A. K., a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su A. K., S. J. ir su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 8 717,53 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 8 717,53 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2007 m. gegužės, birželio mėn., o būtent: nuo 1992-10-14 iki 2007-07-02, būdamas UAB “P.” įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu(duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą bei priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB “P.” naudai ir interesais, 2007 m. balandžio - gegužės mėnesiais adresu (duomenys neskelbtini) Ukmergės mieste, vykdydamas UAB „P.“, akcininkės - UAB „K. g.“ įm.k. (duomenys neskelbtini) registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, direktoriaus, turinčio galimybę kontroliuoti UAB „P.“ veiklą, A. K. nurodymą, kartu su S. J., susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį, pateiks dokumentus, surašytus UAB „A.“ vardu, kuriuose bus nurodyti duomenys apie tariamai UAB “P.” parduotas prekes ir paslaugas, o A. K. šiuos dokumentus įtrauks į UAB “P.” buhalterinę apskaitą ir šių dokumentų pagrindu, pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB “A.” bankinę sąskaitą kaip atsiskaitymą už tariamai nupirktas prekes ar paslaugas. Tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - mokėtiną PVM, o V. V. pateiktų netikrų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB “P." naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant A. K. nusikalstamą sumanymą, A. B. kartu su S. J., būdamas V. V. IĮ ofise, esančiame adresu(duomenys neskelbtini) Ukmergėje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, UAB “P.” rekvizitus bei vykdydamas bendrą susitarimą pateikė informaciją apie tai, kokios prekės ar paslaugos ir kokia jų kaina turėtų būti įrašyti juridinio asmens - UAB „A.“ PVM sąskaitose - faktūrose kaip tariamai parduodama UAB “P.”. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, realiai vadovaujantis UAB “A.” veiklai, žinodamas, kad jokių prekių ir paslaugų UAB “P.” nepardavė, pagal iš UAB “P.” gautus duomenis, organizavo UAB “A.” vardu surašyti PVM sąskaitas faktūras: 2007-05-31 serija AVA Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-29 serija AVA Nr. (duomenys neskelbtini), apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “A.” ir UAB “P.”, t.y., kad UAB “A.” pardavė statybinius vagonėlius, pastolius, nuomojo cinkuotas tvoras ir suteikė transporto paslaugas už 57 148,25 Lt, tame tarpe 8 717,53 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, šias sąskaitas-faktūras pateikė UAB „P.“ direktoriui komercijai S. J.. A. B. žinodamas, kad UAB “P.” realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB “A.” nepirko, tyčia sąmoningai šiuos pateiktus žinomai netikrus dokumentus, t.y. PVM sąskaitas faktūras, perdavė UAB “K. g.” vyr. buhalterei A. Ū., žinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į UAB “P.” buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas ir minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervesti pinigines lėšas į UAB “A.” sąskaitą banke. UAB “K. g.” vyr. buhalterė A. Ū., veikdama pagal susitarimą, vykdydama A. K. ir A. B. nurodymus, gautų UAB “A.” PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, iš UAB “P.” bankinės sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke į UAB “A.” bankinę sąskaitą, esančią AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymais pervedė 57 148,25 Lt sumą, tame tarpe 8 717,53 Lt PVM, kuriuos asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, išgrynino ir sau pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį nuo bendros sumos, juos perdavė A. B., o pastarasis per S. J. perdavė A. K.. UAB “P.” vyr. buhalterė A. Ū., žinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydama A. K. ir A. B. nurodymą, įtraukė į UAB “P.” buhalterinę apskaitą jai pateiktas netikras UAB “A.” vardu surašytas PVM sąskaitas faktūras ir jų pagrindu surašė UAB “P.” PVM deklaracijas už 2007 m. gegužės mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 8 717,53 Lt sumai, kurias pasirašiusi pateikė A. B.. Šis žinodamas, kad šios PVM deklaracijos yra suklastotos, patvirtino jas savo parašu ir 2007-06-26, pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu A. B. veikdamas bendrininkų grupe kartu su organizuotos grupės nariu V. V., apgaule panaikino UAB “P.” turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 8 717,53 Lt PVM.

A. K. organizavo apgaulingą UAB “P.” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. sausio - liepos mėnesius. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. B. turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu nuo 1992-10-14 iki 2007-07-02, būdamas UAB “P.” įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu(duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, būdamas atsakingas už UAB “P.” buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės - liepos mėnesį, pažeisdamas 2001-1 1-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, žinodamas, kad 2007 m. gegužės - birželio mėnesiais UAB “P.” realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB “A.” nepirko, pateikė už UAB “K. g.” vyr. buhalterei A. Ū., žinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras 2007-05-31 serija AVA Nr. 200406998, 2007-06-29 serija AVA Nr. 200407037, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nurodė juos įtraukti į buhalterinę apskaitą, ir minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukus į UAB “Pilėnai” buhalterinę apskaitą, 2007 m. gegužės, birželio mėnesiais buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos - įvairių prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB “A.” viso už 57 148,25 Lt, tame tarpe 8 717,53 Lt PVM. Tokiu būdu A. B., iškreipė tikrąją UAB “P.” ūkinę-komercinę būklę bei duomenis apie jos turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. sausio-liepos mėnesius.

V. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. K., S. J. ir su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 68 468,29 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės - 68 468,29 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2007 m. liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesius, o būtent: nuo 2007-07-02 iki 2008-08-25, V. D., būdamas UAB “P.” įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini). Kaune direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, veikdamas UAB “P.” naudai ir interesais, vykdydamas UAB „P.“ akcininkės UAB „K.g.“ įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus, turinčio galimybę kontroliuoti UAB „P.“ veiklą A. K. nurodymą, 2007 m. balandžio - gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, susitarė su V. V., kad šis už ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį, pateiks dokumentus surašytus UAB „A.“ vardu, kuriuose bus nurodyti duomenys apie tariamai UAB “P.” parduotos prekės ir paslaugos, o jis šiuos dokumentus įtrauks į UAB “P.” buhalterinę apskaitą. Šių netikrų dokumentų pagrindu, pinigines lėšas, tame tarpe į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB “A.” bankinę sąskaitą kaip atsiskaitymą už tariamai nupirktas prekes ar paslaugas ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - mokėtiną PVM. V. V. pateiktų netikrų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB “P.” naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Tęsiant ir įgyvendinant A. K. nusikalstamą sumanymą bei A. B. kartu su S. J. pradėta nusikalstamą veiklą, vykdydamas bendrą susitarimą, V. D. asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pateikė informaciją apie tai kokios prekės ar paslaugos ir kokia jų kaina turėtų būti įrašyti juridinio asmens UAB „A.“ PVM sąskaitose – faktūrose. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, realiai vadovaujantis UAB “A.” veiklai, žinodamas, kad jokių prekių ir paslaugų UAB “P.” nepardavė, pagal iš UAB “P.” gautus duomenis, organizavo UAB “A.” vardu išrašyti PVM sąskaitas - faktūras: 2007-07-27 serija AVA Nr. 200407078, 2007-09-17 serija AVA Nr.200407157, 2007-09-28 serija AVA Nr. 200407179, 2007-11-13 serija AVA Nr. 200407252, 2007-12-05 serija AVA Nr. 200407279, 2007-12-21 serija AVA Nr. 200407290, 2007-12-28 serija AVA Nr. 200407301, 2008-01-08 serija AVA Nr. 200407304, 2008-02-01 serija AVA Nr. 200407338, 2008-03-26 serija AVA Nr. 200407365, 2008-05-09 serija AVA Nr. 200407392, apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “A.” ir UAB “P.”, t.y. apie tai, kad UAB “A.” tariamai pardavė statybinių vagonėlių, pastolių, nuomojo cinkuotas tvoras bei teikė transporto paslaugas už 448 847,53 Lt, tame tarpe 68 468,29 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, šiuos dokumentus pateikė UAB „P.“ direktoriui komercijai S. J.. V. D. žinodamas, kad UAB “P.” realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB “A.” nepirko, tyčia sąmoningai šiuos žinomai netikrus dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras perdavė UAB “K. g.” vyr. buhalterei A. Ū., žinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką bei nurodė juos įtraukti į UAB “P.” buhalterinę apskaitą, bei PVM deklaracijas ir minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu pervesti pinigines lėšas į UAB “A.” sąskaitą banke. UAB “K. g.” vyr. buhalterė A. Ū., žinodama apie nusikalstamą veiką, vykdydama A. K. ir V. D. nurodymus, gautų UAB “A.” PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu, iš UAB “P.” bankinės sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke į UAB “A.” bankinę sąskaitas, esančias AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymais pervedė 448 847,53 Lt sumą, tame tarpe 68 468,29 Lt PVM. Šiuos pinigus asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, išgrynino ir sau pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį nuo bendros sumos, juos perdavė V. D., o pastarasis per S. J. perdavė A. K.. UAB “P.” vyr. buhalterė A. Ū., žinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, vykdydama A. K. ir V. D. nurodymus, įtraukė į UAB “P.” buhalterinę apskaitą jai pateiktas netikras UAB “A.” vardu surašytas PVM sąskaitas - faktūras ir jų pagrindu surašė UAB “P.” PVM deklaracijas už 2007 m. liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesius, kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 68 468,29 Lt sumai. Pasirašiusi deklaracijas jas pateikė V. D., kuris žinodamas, kad šios PVM deklaracijos yra suklastotos, patvirtino jas savo parašu ir 2007-08-27, 2007-10-25, 2007-12-21, 2008-01-25, 2008-02-25, 2008-03-26, 2008-04-24 2008-06-13, pateikė jas Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu V. D. veikdamas bendrininkų grupe, kartu su organizuotos grupės nariu V. V., apgaule panaikino UAB “P.” turtinę prievolę - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 68 468,29 Lt PVM.

V. D. organizavo apgaulingą UAB “P.” buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 - 2008 metus. Nusikalstama veika padaryta šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: nuo 2007-07-02 iki 2008-08-25, V. D. būdamas UAB “P.” įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šios įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas" bei nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už UAB “P.” buhalterinės apskaitos organizavimą ir turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, 2007 m. gegužės - liepos mėnesiais, pažeisdamas galiojančio Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatą, kad „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu", žinodamas, kad 2007 m. liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais, UAB “P.” realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB “A.” nepirko, pateikė už UAB “K. g.” vyr. buhalterei A. Ū., žinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, žinomai netikrus dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras 2007-07-27 serija AVA Nr. 200407078, 2007-09-17 serija AVA Nr. 200407157, 2007-09-28 serija AVA Nr. 200407179, 2007-11-13 serija AVA Nr. 200407252, 2007-12-05 serija AVA Nr. 200407279, 2007-12-21 serija AVA Nr. 200407290, 2007-12-28 serija AVA Nr. 200407301, 2008-01-08 serija AVA Nr. 200407304, 2008-02-01 serija AVA Nr. 200407338, 2008-03-26 serija AVA Nr. 200407365, 2008-05-09 serija AVA Nr. 200407392, kuriose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, nurodė juos įtraukti į buhalterinę apskaitą. Minėtus tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukus į UAB “P.” buhalterinę apskaitą, 2007 m. liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais, buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, t.y. prekių ir paslaugų pirkimas iš UAB “A.” už 448 847,53 Lt, tame tarpe 68 468,29 Lt PVM. Tokiu būdu V. D. iškreipė tikrąją UAB “P.” ūkinę-komercinę būklę bei duomenis apie jos turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. liepos - 2008 m. rugpjūčio mėnesius.

S. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. K., A. B., V. D. ir su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 77 185,82 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės - 77 185,82 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo. gegužės mėnesius, o būtent: tuo, kad jis, nuo 2006-03-17 iki 2008-05-13, būdamas UAB “P.” įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, komercijos direktoriumi, veikdamas UAB “P.” naudai ir interesais, veikdamas tyčia, vykdydamas UAB „P.“ akcininkės UAB „K. g.“ įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriaus turinčio galimybę kontroliuoti UAB „P.“ veiklą A. K. nurodymą, jį supažindino su V. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kuris 2007 m. balandžio mėnesį UAB „K. g.“ ofise (duomenys neskelbtini), Kaunas, susitarė su organizuotos grupės nariu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, kad šis už 20,6 proc. dydžio piniginį atlygį pateiks UAB „P.“ juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „P." naudai atliktas paslaugas, ir duos nurodymą A. B., V. D. ir S. J. perduoti duomenis. S. J. vykdydamas A. K. nurodymą, kartu A. B. 2007 m. balandžio - gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, kad šis, už ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį, pateiks dokumentus surašytus UAB „A.“ vardu, kuriuose bus nurodyti duomenys apie tariamai UAB “P.” parduotas prekes ir paslaugas, o jis šiuos dokumentus perduos UAB „P.“ atsakingiems asmenims A. B. ir V. D., kurie juos įtrauks į UAB “P.” buhalterinę apskaitą. Šių netikrų dokumentų pagrindu, pinigines lėšas, tame tarpe ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, perves per UAB “A.” bankinę sąskaitą kaip atsiskaitymą už tariamai nupirktas prekes ar paslaugas ir tokiu būdu apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - mokėtiną PVM. Asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pateiktų netikrų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu, mokesčių administratoriui deklaruojant pirkimo PVM, UAB “P.” naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant A. K. nusikalstamą sumanymą, S. J., vykdydamas bendrą susitarimą dalyvaujant A. B. bei V. D., pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, informaciją apie tai kokios prekės ar paslaugos ir kokia jų kaina turėtų būti įrašyta juridinio asmens -UAB „A.“ PVM sąskaitose - faktūrose išrašytose UAB “P.”. Asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, realiai vadovaujantis UAB “A.” veiklai, žinodamas, kad jokių prekių ir paslaugų UAB “P.” nepardavė, pagal iš UAB “P.” gautus duomenis, organizavo UAB “A.” vardu surašyti PVM sąskaitas faktūras: 2007-05-31 serija AVA Nr. 200406998, 2007-06-29 serija AVA Nr. 200407037, 2007-07-27 serija AVA Nr. 200407078, 2007-09-17 serija AVA Nr. 200407157, 2007-09-28 serija AVA Nr. 200407179, 2007-11-13 serija AVA Nr. 200407252, 2007-12-05 serija AVA Nr. 200407279, 2007-12-21 serija AVA Nr. 200407290, 2007-12-28 serija AVA Nr. 200407301, 2008-01-08 serija AVA Nr. 200407304, 2008-02-01 serija AVA Nr. 200407338, 2008-03-26 serija AVA Nr. 200407365, 2008-05-09 serija AVA Nr. 200407392, apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB “A.” ir UAB “P.”, t.y. apie tai, kad UAB “A.” tariamai pardavė statybinių vagonėlių, pastolių, nuomojo cinkuotų tvorų bei teikė transporto paslaugas už 505 995,78 Lt, tame tarpe 77 185,82 Lt PVM. Po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, šias sąskaitas - faktūras pateikė S. J., kuris žinodamas, kad UAB “P.” realiai jokių prekių ir paslaugų iš UAB “A.” nepirko, tyčia sąmoningai šiuos pateiktus žinomai netikrus dokumentus, per A. B. ir V. D. perdavė UAB “K. g.” vyr. buhalterei A. Ū., kuri juos įtraukė į UAB “P.” buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, bei jų pagrindu pervedė pinigines lėšas į UAB “A.” sąskaitą banke. UAB “K. g.” vyr. buhalterė A. Ū., žinodama apie nusikalstamą veiką, vykdydama A. K., A. B. ir V. D. nusikalstamo sumanymo nurodymus, gautų UAB “A.” PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, iš UAB “P.” bankinės sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke į UAB “A.” bankines sąskaitas, esančias AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymais pervedė 505 995,78 Lt, tame tarpe 77 185,82 Lt PVM. Šiuos pinigus asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, išgrynino ir sau pasilikęs, ikiteisminio tyrimo metu nustatytą 20,6 procentų dydžio piniginį atlygį nuo bendros sumos, juos perdavė S. J., kuris vykdydamas nusikalstamą sumanymą bei A. K. nurodymus perdavė jam. UAB “P.” vyr. buhalterė A. Ū., vykdydama A. K., A. B. ir V. D. nurodymus, įtraukė į UAB “P.” buhalterinę apskaitą jai pateiktas netikras, UAB “A.” vardu surašytas, PVM sąskaitas - faktūras ir jų pagrindu surašė UAB “P.” PVM deklaracijas už 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesius, kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 77 185,82 Lt sumai, kurias pasirašiusi pateikė A. B., V. D.. Pastarieji žinodami, kad šios PVM deklaracijos yra suklastotos, patvirtino jas ir 2007-06-26, 2007-07-25, 2007-08-27, 2007-10-25, 2007-12-21, 2008-01-25, 2008-02- 25, 2008-03-26, 2008-04-24 ir 2008-06-13, pateikė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu S. J. veikdamas bendrininkų grupe kartu su organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirta į atskirą tyrimą, apgaule panaikino UAB “P.” turtinės prievolė - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 77 185,82 Lt PVM.

A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su bendrininkų grupe: A. B., V. D., S. J. bei organizuotos grupės (suburtos ir veikiančios tikslu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM) ir padėti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams apgaule panaikinti didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo) nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A." įmonę nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, apgaule įgijo svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 77 185,82 Lt mokėtino pridėtinės vertės mokesčio, o suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „P.“ dokumentus, apgaule, UAB „P." naudai, panaikino dalį turtinės prievolės 77 185,82 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio už 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesius sumokėjimo, o būtent: būdamas UAB “P.” įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kaune, akcininkės UAB „K. g.“ įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini). Kaune, direktoriumi, turėdamas galimybę kontroliuoti UAB „P." veiklą ir duoti nurodymus UAB „P.“ atsakingiems asmenims - direktoriams A. B. ir V. D., veikdamas UAB „K. g.“ naudai ir interesais, 2007 m. balandžio mėnesį, UAB „K. g.“ ofise (duomenys neskelbtini) Kaune, susitarė su organizuotos grupės nariu V. V., kad šis, už 20,6 proc. dydžio piniginį atlygį, pateiks UAB „P." juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai UAB „P." naudai atliktas paslaugas, o jis kontroliuos bei duos nurodymą UAB „P." atsakingiems asmenims, šias sąskaitas-faktūras patvirtinti parašu bei įtraukti į UAB „P." buhalterinę apskaitą ir tuo pagrindu pinigines lėšas, tame tarpe ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, bankiniu pavedimu perves į UAB „A.“ sąskaitą banke, kaip atsiskaitymą už tariamai suteiktas paslaugas ir, tokiu būdu, apgaule įgis Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - mokėtiną PVM. Organizuotos grupės nario V. V., pateiktų netikrų UAB „A.“ išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu, A. B. ir V. D., deklaruojant mokesčių administratoriui pirkimo PVM, UAB „P.“ naudai sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu, panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės. Įgyvendinant nusikalstamą sumanymą, 2007 m. balandžio-gegužės mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, A. B., S. J. o vėliau ir V. D., gavę A. K. nurodymus, pateikė organizuotos grupės nariui UAB „P." rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos į juridinio asmens UAB „A.“ PVM sąskaitas – faktūras, kaip tariamai parduodamos UAB „P." paslaugos. V. V. žinodamas, kad UAB „A." jokių paslaugų UAB „P." neatliks, vykdydamas susitarimą, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirta į atskirą tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku Ukmergės mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus - UAB „A." PVM sąskaitas - faktūras: 2007-05-31 serija AVA Nr. 200406998, 2007-06-29 serija AVA Nr.200407037, 2007-07-27 serija AVA Nr.200407078, 2007-09-17 serija AVA Nr.200407157, 2007-09-28 serija AVA Nr.200407179, 2007-11-13 serija AVA Nr.200407252, 2007-12-05 serija AVA Nr.200407279, 2007-12-21 serija AVA Nr.200407290, 2007-12-28 serija AVA Nr.200407301, 2008-01-08 serija AVA Nr.200407304, 2008-02-01 serija AVA Nr.200407338, 2007-03-26 serija AVA Nr.200407365, 2008-05-09 serija AVA Nr.200407392, į kurias, kompiuterinės technikos pagalba, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp UAB „A." ir UAB „P.", t.y. apie tai, kad UAB „A." tariamai suteikė paslaugas UAB „P." už 505 995,78 Lt, tame tarpe 77 185.82 Lt PVM. Po to šiuos, žinomai netikrus dokumentus, pasirašius UAB „A." direktoriui, panaudojo, per organizuotos grupės narius, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, t.y. perdavė A. B., kuris įmonės direktoriumi dirbo nuo 1992-10-14 iki 2007-07-02 ir V. D., kuris įmonės direktoriumi dirbo nuo 2007-07-02 iki 2008-08-25. Pastarieji tęsdami nusikalstamą veiką, tai yra vykdydami A. K. nurodymus ir jam kontroliuojant, gautų UAB „A." PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, iš UAB „P." bankinės sąskaitos, esančios AB DnB NORD banke į UAB „A." bankinę sąskaitą esančią AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymu pervedė UAB „A." PVM sąskaitose - faktūrose nurodytą 505 995,78 Lt sumą, tame tarpe 77 185,82 Lt PVM, kuriuos organizuotos grupės nario nurodymu, kiti organizuotos grupės nariai, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, išgrynino ir pasilikęs 20,6 proc. nuo bendros sumos išgrynintas lėšas perdavė A. B., S. J. ar V. D., o pastarieji A. K.. A. K., žinodamas, kad UAB „A." PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti sandoriai nėra įvykę, šiuos suklastotus dokumentus, per juos pasirašiusį UAB „P." vadybininką S. J., bei direktorius A. B. bei V. D., kurie žinojo, kad UAB „A." PVM sąskaitose- faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB “P.” parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos - faktūros yra netikros, pateikė už UAB “P.” buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui A. Ū., kuri žinodama, kad UAB „A." PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos paslaugos realiai UAB “P.” parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros yra netikros, vykdydama susitarimą su A. K., įtraukė jas į UAB “P.” buhalterinę apskaitą, po to, remdamasis į UAB “P.” buhalterinę apskaitą įtrauktais netikrais dokumentais, į UAB “P.” 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio ir 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesių PVM deklaracijas, įrašė neteisingus duomenis apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM. Tokiu būdu nepagrįstai 77 185,82 Lt sumai sumažinant LR valstybės biudžetui UAB “P.” mokėtiną PVM, bei 2007 m. birželio, liepos, rugsėjo, spalio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio birželio mėnesį, pateikė minėtas suklastotas PVM deklaracijas Kauno apskrities VMI darbuotojams. Tokiu būdu A. K. organizavo, kad pagaminant ir panaudojant netikrus UAB „A.“ dokumentus - PVM sąskaitas - faktūras, apgaule būtų įgytas svetimas turtas - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančios lėšos - 77 185,82 Lt mokėtinas PVM, o suklastojant ir panaudojant tikrus dokumentus - UAB “P.” PVM deklaracijas už 2007 m. gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesius, apgaule, UAB “P.” naudai, būtų panaikinta dalis šios bendrovės turtinės prievolės - 77 185,82 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą PVM sumokėjimo, tuo padarydamas Lietuvos valstybei 77 185,82 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis A. B. teismui paaiškino, kad 2006 m., jo turėtą įmonę UAB „P.“, įsigijo naujas akcininkas ir generalinis direktorius H. B.. Pradžioje buvo keli akcininkai, vėliau, kitiems išvažiavus į Norvegiją, jis liko vienas. Kadangi reikėjo vykdyti įsipareigojimus, 2007 m. sausio mėnesį pradėjus statybos darbus, reikėjo medžiagų, darbuotojų, tiekėjų, administracinio personalo. Buvo didelis darbų kiekis, o apyvartinių lėšų trūko, todėl tarėsi kaip jų įgyti, nes jis buvo tik samdomas direktorius. Tuo metu A. K. buvo KDS grupės, pavaldžios B., direktorius, t.y. H. B. valdė „P.“ ir K. grupę, o o K.grupė, tvarkė „P.“ finansinius reikalus ir buhalteriją. Visi darbai buvo vykdomi pagal H. B. nurodymus, o finansiniai reikalai tvarkomi pagal A. K. nurodymus. Darbų atlikimas ir atsiskaitymas už atliktus darbus, vėluodavo. Asmeniškai jis grynų pinigų negaudavo ir jų nematydavo. Pavedimus darydavo K. grupė, todėl jis neturėjo jokios įtakos buhalteriniams dokumentams, tik kai juos tnešdavo, pasirašydavo. A. buvo K. grupės buhalterė, kuri kuravo ne tik UAB „P.“ buhalteriją, bet ji vadovavo visai buhalterinei apskaitai. Atliktų darbų aktus rašė darbų vykdytojai, o jis tik pasirašydavo šiuos aktus, buhalterijoje domėdavosi kiek yra atliktų darbų ir kokia finansinė padėtis. Tuo metu komercijos direktoriumi buvo S. J., kuris pirkdavo medžiagas. Kiekvieną mėnesį būdavo pasitarimai pas B., todėl žinodavo apie pinigų judėjimą, jų stygių. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patvirtino, kad 2007 m. gegužės 9 d. sutartį su V., K. nurodymu, pasirašė jis. Sutartis buvo dėl medžiagų tiekimo, pastolių, mechanizmų nuomos. Su V., jį prieš pasirašant sutartį, supažindino S. J., kuris taip pat žinojo, kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų. Mano, kad sutarties tekstas buvo parašytas K. juristų, taip mano dėl girdėtų pokalbių turinio. Mano, kad K. žinojo, jog dalis pinigų bus atiduodama V.. Pasirašant sutartį iš anksto buvo žinoma, kad prekės ir paslaugos teikiamos nebus. S. J. važiuodavo su sąskaitomis - faktūromis, o kaltinamasis gaudavo ir pasirašydavo kasos pajamų orderius už iš V. atvežtus pinigus, t.y. kasos pajamų orderius, kad pinigai įnešti į K. grupės kasą. Lėšos pasilikdavo K. grupėje pas K., tai žinojo ir A.. Parduodant UAB „P.“ buvo 200000 Lt įmonės skola, kuri susidarė nuo 1994 m. Jis pardavė įmonę su žmonėmis ir veikiančias objektais. Kas sudarė sutartyje nurodytus procentus, nežino, visą sutartį derino K.. Atsakydamas į advokatės V. K. klausimus, kaltinamasis A. B. patikslino, kad bendrovės „P.“ skola, susidarė per kelis metus ir ji atsispindėjo įmonės balanse. Kaltinamajam asmeniškai jokie pinigai iš kasos nebuvo išduoti, yra sąrašas įmonių ir darbų, dėl kurių susidarė ta skola. H. B. apie bendrovės skolą sužinojo, atrodo 2008 m., mano, kad pirkdamas šis galėjo to ir nežinoti, nes balansas buvo atiduotas K.. Su B. apie skolą kalbėjosi 2008 m., o su K. 2007 m., todėl mano, jog pastarieji negalėjo nežinoti, kad bendrovė parduodama su skola, nes buvo perduotas ir balansas, ir visi objektai. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jis pasirašinėdavo kasos pajamų orderius UAB “P.” vardu, t.y., kad UAB “P.” įneša pinigus K. grupei. Neprisimena, kas būdavo parašyta orderiuose, galėjo būti parašyta “paslaugos”, galėjo būti ir „grąžinimas avansas“, nors jokių avansų po įmonės pardavimo nėra paėmęs. Jis imdavo avansus prieš parduodant įmonę, tačiau iki įmonės pardavimo jų negrąžino. Kaip pardavė įmonę, kasoje jokių grynų pinigų nebuvo. Pardavus UAB “P.” B. jam liko skolingas 60000 Lt. 2007 m. kovo mėnesį, t.y. po “P.” pardavimo, atėjusi A. U. pasakė, kad ji bus nauja buhalterė. Nežino, kaip buvo naudojami pinigai gauti iš V., tačiau tikrai žino, kad tokie pinigai buvo gauti, nes jam atveždavo pasirašyti pajamų orderius. Nežino, kiek pinigų iš UAB “P.” buvo pervesta V. ir ar pastarasis sumokėjo PVM mokestį. Atsakydamas į advokato G. B. klausimus, kaltinamasis A. B. patikslino, jog mano, kad B. pirko UAB „P.“ kaip fizinis asmuo. Nežino, ar buvo sudaryta sutartis su K. grupe dėl UAB „P.“ buhalterijos tvarkymo, sąskaitų faktūrų, kurių jis nepasirašė, nėra matęs ir apie jas nieko negali pasakyti. Asmeniškai jokių ataskaitų nesudarinėdavo ir jų institucijoms neteikė. Informacijos dėl įmonės balansų negaudavo, į pasitarimus jį kviesdavo tik dėl nebaigtų darbų. Nežino, kas nurodydavo kokias sumas reikia įrašyti į sąskaitas - faktūras. S. J. važiuodavo su dokumentais, atveždavo pinigus ir pasakydavo, kad atvežtos lėšos. S. J. pats nešdavo pinigus, o kaltinamasis tik pasirašydavo kasos pajamų orderius. Direktoriumi tapus D., viskas vykdavo taip pat. Atsakydamas į advokatės V. K. klausimą, kaltinamasis A. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis pats jokių orderių nevardino, jis matė tik atšviestus orderius, bet jų numerių ir juose įrašytų sumų nematė, todėl dabar neprisimena, kas ten buvo parašyta.

Kaltinamasis V. D. teismui paaiškino, kad dirbo UAB „P.“, vadovavo statybos darbams, bet apie tai, jog išrašomas fiktyvios sąskaitos - faktūros, sužinojo ne iš karto. Tose sąskaitose - faktūrose pasirašydavo, kad su jomis susipažino. K. grupė, kuriai vadovavo A. K., buvo UAB „P.“ akcininkas ir tvarkė visą buhalteriją. Buvo nuėjės pas H. B., šis jam paaiškino, kad nieko baisaus nevyksta, o jis negalvojo, kad yra daroma žala. Atsakydamas į prokuroro klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis kalbėjosi su A. K., pokalbis vyko pastarojo kabinete dalyvaujant H. B.. Žino, kad buvo didelė UAB „P.“ skola, didelis trūkumas kasoje, t.y. bendrovė buvo nupirkta su skolomis ir trūkumu. Visos sąskaitos - faktūros keliaudavo į buhalteriją, ten padarydavo suvestinę, pagal kurią reikėjo sužiūrėti mokėjimo eiliškumą. UAB „P.“ savarankiškai nedisponavo pinigais, nes viskas ėjo per savininką. Tuo momentu vyko daug statybų, įvairiuose miestuose, todėl pastolius ir kitą techniką nuomojosi taupymo sumetimais. Viskas iškilo kaip prasidėjo konfliktas su tiekėju ir kaltinamajam užkliuvo, kad yra per daug sąskaitų - faktūrų. Apie tai kaltinamasis informavo B., o tas K.. Kiek žino, buvo išrašomos sąskaitos - faktūros už neatliktus darbus, bet pinigai vis tiek buvo mokami. Žino, kad grynus pinigus vežiodavo, tačiau pats tų pinigų nematė, jis matydavo tik kasos pajamų orderius ir jų judėjimą. Dėl ko atsirado bendrovės įsiskolinimai, nežino, nes tuo metu nedirbo. Mano, kad buhalterė tai žinojo, nes traukdavo viską į apskaitą, tačiau pats su ja asmeniškai šiuo klausimu nekalbėjo. Atsakydamas į advokato G. B. klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis V. V. nepažįsta ir nėra matęs. Žino, kad pinigų važinėdavo S. J., o jis asmeniškai parvežti pinigų nevažiavo, niekas nėra jam perdavęs. Buhalterė su kaltinamuoju nieko nederindavo, nes jis tik turėjo teisę nustatyti mokėjimų eiliškumą. UAB „A.“ sąskaitas - faktūras jam perduodavo S. J.. Žino, kad visą tai įmonėje vyko ir prieš kaltinamajam pradedant dirbti. Dalį sąskaitų -faktūrų yra pasirašęs, o ant kai kurių, jo parašas yra padirbtas. Pasirašė, kad susipažino. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad įmonės „P.“ balansas buvo konsoliduotas, t.y. buvo teikiamas nuo visos K. grupės. Asmeniškai jis, jokių deklaracijų nepateikė, jų nepasirašė, jokios įtakos buhalterinei apskaitai neturėjo. Atsakydamas į advokatų G. B., V. K. klausimus, kaltinamasis nurodė, kad jis asmeniškai banko pavedimų nedarė, jų nekontroliavo, įtakoti negalėjo - visą tai vyko B., kuris kontroliavo visų įmonių paketą, nurodymu. Tam tikru laikotarpiu, kaltinamasis nurodo dirbęs dar kitoje įmonėje - Kauno dujotiekio statyboje, direktoriaus pavaduotoju, o K. grupėje, jis dirbo direktoriaus pavaduotoju statybos darbams. Kauno dujotiekio statyboje H. B. buvo generalinis direktorius, o K. grupėje jis valdė finansus ir duodavo pagrindinius nurodymus, nes buvo pagrindinis akcininkas. Direktoriumi tuo metu buvo A. K..

Kaltinamasis S. J. teismui paaiškino, kad jis UAB „P.“, prieš ją parduodant B., dirbo vadybininku, o tik vėliau komercijos direktoriumi. Vykdavo pokalbiai, kad bendrovei trūksta pinigų, todėl jis paskambino V. V. ir šis sutiko padėti. Apie tai pasakė K.. Bendras pokalbis buvo apie tai, kad UAB „P.“ fiktyviai nuomosis įrangą, bus išrašomos fiktyvios sąskaitos - faktūros. Nesutapo šalių nuomonė dėl procentų, todėl sprendimas nebuvo priimtas. Po kiek laiko, juos su B., išsikvietė K. ir padavė sutartį tarp UAB „P.“ ir V. V., kurią pasirašė A. B.. Jam skirdavo pinigų sumą, pagal kurią turėdavo padaryti užsakymą. Kokiai sumai reikalingas užsakymas, jam pasakydavo B. arba D., o jis faksu išsiųsdavo dokumentus V. V.. V. įmonės pavadinimo, neatsimena. Gautą sąskaitą - faktūrą atveždavo buhalterijai. V. paskambindavo kaltinamajam, kuris paimdavo pinigus ir juos atveždavo K.. Kartais palikdavo buhalterijoje ar paduodavo D.. Sumos būdavo apie 20 000Lt, tai buvo daugiau nei 7-8 kartus. Atsakydamas į advokato D. S. klausimus, kaltinamasis nurodė, jog jis nujautė, kad gali būti problemų su UAB „P.“, nes bendrovė buvo nupirkta su skola. Taip elgėsi siekdamas išsaugoti darbo vietą. Atsakydamas į advokato G. B. klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jo parašai padirbti nebuvo. Paprastai pinigus perduodavo K., o V. D., idant šis perduotų K., perdavė todėl, kad šis pasitaikė „po ranka“, nes nenorėjo vežiotis grynųjų pinigų. Tiesiai į buhalteriją perdavė vieną kartą. Sumos buvo parvežamos iš Kauno ir iš kitur. Susitarimas buvo toks, kad jis turėjo atvežti pinigus į „P.“ ir palikti procentus V.. Atsakydamas į advokatės V. K. klausimus, kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis padarė prielaidą, jog H. B. tai buvo žinoma, nes su juo šia tema nėra kalbėjęs. Jis tik supažindino B. su V., o ką jie dirba, nesikišdavo. Tuo metu nežinojo, kad V. tokia „verslo forma“. Žino, kad A. B. konfliktavo su A. K. dėl UAB „P.“ finansinės padėties. Atsakydamas į kaltinamojo A. K. klausimus, kaltinamasis patikslino, kad pirmas susitikimas su V. užtruko apie valandą, susitikimo metu pagrindinė tema buvo pinigų gavimas, buvo kalbama apie pastolių nuomą, objektus. Mano, kad būtent to susitikimo metu, jis girdėjo, kad V. V. gali suteikti „pinigų gryninimo“ paslaugą.

Kaltinamasis A. K. teismui nurodė, kad supranta jam pareikštus kaltinimus, sutinka paaiškinti, o teismas turėtų nuspręsti dėl jo veiksmų kvalifikacijos, t.y. jis savo kaltės, liečiančios PVM, nejaučia, tikslo neturėjo, kitų neagitavo ir nemano, kad būtų padaręs žalą, ypač tyčia. Jis nieko nežinojo apie V. V. machinacijas. Žinojo, kad vyksta grynųjų pinigų perdavimo procesas, tačiau neužkirto kelio. B. sistemoje, kurioje buvo apie 20 juridinių asmenų, ir kuriuose jis buvo pagrindinis akcininkas, kaltinamasis pradėjo dirbti 2006 m. Tai buvo AB „K. d. s.“, kurioje jis dirbo finansų ir administravimo direktoriumi. Pradžioje nuo AB „K. d. s.“ atskyrė „K. g.“, kuri buvo numatyta nekilnojamo ir finansinio turto ir paslaugų valdytoja. Kitoms įmonės narėms numatyta veikla - informacinis aprūpinimas, personalo valdymas, teisinės, buhalterinės paslaugos ir patalpų nuoma. Pirmo reorganizavimo metu iš AB „K. d. s.“ į naują juridinį asmenį buvo perkeltas visas valdomas nekilnojamasis turtas ir visos turimos akcijos. Tokiu būdu „K. g.“ įgavo didelį nekilnojamąjį turtą. Po to ji reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Vienas iš H. B. tikslų buvo atlikti centrinės būstinės kapitalinę rekonstrukciją, todėl 2007 m., jis įsigijo UAB „S.“, kuri dirbo statybos darbuose, nors buvo specializuota santechnikos darbuose. 2006 m. viduryje H. B. galvojo steigti dar vieną statybinę bendrovę, kuri būtų generalinis rangovas, arba samdyti ar nupirkti. Rudenį pasakė, kad rado UAB „P.“, kurią nori nupirkti, kad atsiųs jos vadovą susipažinti. Po pažinties su A. B. ir pateiktu balansu, kaltinamasis buvo prieš šios bendrovės pirkimą. B. su B. buvo susitarę 120000Lt už UAB „P.“ akcijas, tačiau ten nebuvo turto, už kurį būtų galima mokėti tokius pinigus, todėl pasiūlė mokėti mažiau. Perkamos bendrovės turtas iš esmės buvo tik skolos, todėl pasiūlyta B. pradžioje sumokti 30000 Lt, o likusius 60000Lt pasiūlyta sumokėti po to, kaip skolos grįš. „K. g.“ valdyba įpareigojo kaltinamąjį pasirašyti UAB „P.“ pirkimo-pardavimo sutartį. Perimti šios bendrovės balansą, kaltinamasis įpareigojo A. Ū., iš kurios pasakojimų prisimena, kad bendrovės apskaita buvo nelabai tvarkinga. Buvo planuojama, kad „K. g.“, teiks buhalterines paslaugas visoms bendrovėms, todėl ir UAB „P.“ buhalterija buvo jai perduota valdyti. Po to, kai B. įsigijo UAB „P.“, jis pradėjo svarstyti, kad ji nėra materialiai aprūpinta, kad atliktų rimtus darbus, todėl pasiūlė kaltinamajam, arba B. sudaryti sąrašą įrenginių, kurių jiems reikėtų, idant galėtų atlikti darbus. Vėliau pas kaltinamąjį atėjo A. Ū. ir pasakė, kad A. B. ima pinigus iš kasos ir neteikia dokumentų apie jų panaudojimą, todėl kaltinamasis šį išsikvietė pasiaiškinti. Paaiškinimas buvo toks, kad pinigai naudojami ūkinėje veikloje, kad jam taip greičiau ir patogiau ir jokio kriminalo čia nėra. Apie tai pasakė bendrovės savininkui, kuris nurodė, jog šis turi pateikti paaiškinimus. Po kiek laiko, A. B. pateikė 5 - 6 ranka rašytus raštus, kuriuose didžiąją dalį pinigų nurodė, kaip išmokėtus atlyginimus. Neužilgo atėjo A. B. ir S. J. ir pasakė, kad siūlo būtiniausią įrangą nuomotis ir, kad jie turi įmonę, kuri sutinka jiems nuomoti įrangą ir padėti išspręsti klausimą dėl kasos padidinimo, išdidinant apmokėjimus daugiau nei realiai atlikta darbų. Kadangi tokių klausimų kaltinamasis nesprendė, pasiūlė kreiptis į bendrovės savininką. Po kelių dienų, kaltinamąjį pasikvietė H. B. ir pasakė, kad tegul nuomojasi, nes bendrovei tai finansiškai apsimoka ir, kad reikia susitikti su tuo žmogumi ir pakalbėti, ar jis gali nuomoti įrangą ir teikti tą „gryninimo paslaugą“. Po to A. B. ir S. J. suorganizavo susitikimą su V.. Kalba buvo apie tai, kad V. turi pakankamai tvorų, pastolių, statybinių vagonėlių ir nežiūrint į tai, kad jo bazė Ukmergėje, jis tikrai pateiks ten, kur reikės ir, kad gali gryninti sąskaitas atlygį. H. B. sutiko su V. V. pasiūlymu ir sakė, kad B. pinigus išnaudojo įmonės labui, todėl tegul tvarkosi. Kalbas apie apskaitos iškraipymą, sąmatų didinimą kaltinamasis iš dalies toleravo tik todėl, kad, buvo gaila A. B.. Antro susitikimo su V. metu, A. B. nedalyvavo, gali būti, kad būtent tą kartą B. su V. derėjosi dėl 20 ar daugiau procentų atlygio. V. V. paprašė parduoti UAB „P.“, bet H. B. atsisakė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad jis apie tai, jog V. V. užsiima PVM grobstymu, sužinojo tik iš prokuroro. Pinigų gryninimo paslauga buvo skirta A. B. 90000Lt skolai padengti. Grynus pinigus vežiodavo S. J., pats kaltinamasis jų niekada negavo, nes jie patekdavo tiesiai į kasą, klausdavo A. Ū. ar A. B. grąžina skolą ir tokį patvirtinimą gaudavo. Kiek pamena, direktoriumi tapus V. D., kaltinamasis galvojo, kad skolos nebėra. V. D. žinojo, kad tokiu būdu dengiamos A. B. skolos. Atsakydamas į advokatės V. K. klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad bendrovė buvo nupirkta su skola, kurios dydis buvo daugiau negu šimtas tūkstančių litų, buvo nepadengtų bendrovių įsiskolinimų už 150 000Lt. Nebuvo jokio kaltinamojo susitarimo su V. V., dėl PVM grobstymo. Jis nebuvo tuo asmeniu, kuris tvarkė buhalterinę apskaitą įmonėse, nes „K. g.“ buvo vyriausiasis finansininkas, vyriausia buhalterė ir dar eilė buhalterių. Už apskaitos vedimą ir jos tikslumą atsako bendrovės vadovai, o ne akcininkai, o šiuo atveju, kaltinamasis buvo tik akcininko atstovas. UAB „P.“ aktuodavo visus darbus, kadangi samdė subrangovus. Pagal apskaitą reglamentuojančius įstatymus, juridinis asmuo mokesčių inspekcijai pateikia savo veiklos ataskaitas ir tik po to konsoliduotą atskaitomybę. Iš visos verslo grupės įmonių konsoliduotą atskaitomybę mokesčių inspekcijai pateikdavo tik K. grupė. Konsoliduota atskaitomybė, metinė finansinė atskaitomybė teikiama kartą metuose, o einamosios ataskaitos mokesčių inspekcijai ir Sodrai nėra konsoliduotos. UAB „P.“ savo deklaracijas dėl PVM mokėjimo teikė patys, kaip juridinis asmuo. Jei tai buvo daroma elektroniniu būdu, tai galėjo būti ir su vienu parašu arba buhalterio arba direktoriaus. „K. g.“ metų pabaigoje darydavo bendrą finansinę metų atskaitą, kurią sudaro konsoliduotas balansas, konsoliduota pelno mokesčio ataskaita, konsoliduota piniginių srautų ataskaita, konsoliduota nuosavybės pokyčio ataskaita ir aiškinamasis raštas. Jokios PVM suvestinės ataskaitos, mokesčių suvestinių ataskaitų, nei konsoliduotų, nei suvestinių, neegzistuoja. Jeigu bendrovės tarpusavyje yra skolingos, tai atskirose ataskaitose tai matosi, tačiau konsoliduotoje atskaitomybėje, to nelieka. PVM klastojimo jis neorganizavo, o mokesčių, šiuo atveju, turėjo būti sumokėta daugiau, nes PVM buvo apskaitomas ir nuo neatliktų darbų. Pagal apskaitos ir finansų valdymo praktiką ir teoriją, PVM vieną kartą parašytas PVM sąskaitoje-faktūroje, kažkada vis tiek atsiras biudžete. Tas mokėtinas PVM, įrašytas PVM sąskaitoje faktūroje, buvo pervestas V. V. įmonei, kuri turėjo jį sumokėti į biudžetą arba suderinti su savo atskaitomu PVM. Atsakydamas į advokatų D. S., G. B. klausimus, kaltinamasis patikslino, kad tam, jog grynieji pinigai atsidurtų kasoje, turėjo būti išrašomas kasos pajamų orderis ir mano, kad greičiausiai pinigų įnešėju turėjo būti A. B., kadangi jo vardu buvo išduotas avansas. K. grupės darbuotoja A. Ū., sudarytos sutarties pagrindu, sąskaitas pasirašinėjo kaip UAB „P.“ apskaitos valdytoja. Deklaracijas teikdavo ji arba direktorius, arba jos būdavo pateikiamos elektroniniu būdu. „K. g.“ buvo pastato, kuriame dirbo, savininkė, o kitoms bendrovėms patalpos buvo nuomojamos.

Liudytoja A. Ū. teismui paaiškino, kad visus kaltinamuosius, su kuriais dirbo UAB „P.“, pažįsta. Ji asmeniškai dirbo K. grupėje ir tvarkė UAB „P.“ buhalterinę apskaitą, t.y. visus pirminius dokumentus, kuriuos jai paduodavo direktoriai A. B., po to V. D., suvesdavo iki balanso. S. J. jai paduodavo atliktų darbų aktus. Finansinių klausimų asmeniškai nespręsdavo. Atsakydama į prokuroro klausimus, liudytoja paaiškino, kad neatsimena, nuo kada tiksliai ji pradėjo tvarkyti UAB „P.“ apskaitą ir neatsimena, kad A. K. jai duotų kažkokius nurodymus. Žino, kad buvo sutartis tarp UAB „A.“ ir UAB „P.“ dėl pastolių nuomos ir, kad darbai nevyko, kad buvo didelė A. B. įmonės skola. Tikslios skolos sumos ir iš ko buvo susidariusi ta skola, nežino. Jai tik išrašydavo orderis, o su grynaisiais pinigais jokių operacijų neatlikdavo. Keletą kartų jai davė pinigus, kad nuneštų į banką, tik nepamena, kuris iš kaltinamųjų tai liepė padaryti. Atsakydama į advokatų V. K., D. S., G. B. klausimus, liudytoja paaiškino, kad bendrovėje faktiškai kasininku buvo direktorius. S. J. direktoriumi nebuvo, todėl jam nebuvo jokių turtinių pretenzijų. Neatsimena, kas liepdavo išrašyti orderius, gal A. K. arba kažkas iš direktorių, o faktūras pateikdavo S. J. arba A. B.. V. D. pinigų tikrai neatnešdavo, o dėl dokumentų, nepamena. Su D. klausimų, susijusiu su „A.“, neteko spręsti. Nežino, ar A. B. buvo išmokėti pinigai iš kasos, nes grynų pinigų ji neturėjo. Be to, A. B. buvo todėl pats sau galėjo išlaiduoti pinigus, o jeigu išlaiduota B., tai jis turėjo ir pasirašyti. Išrašytas kasos orderis keliauja į kasos knygą, kuri buvo pas liudytoją, tačiau kur buvo pati kasa, ji nežino.

Liudytojas V. V. teismui nurodė, kad žino į kokią bylą yra pakviestas, nes jam pačiam yra pateikti analogiški įtarimai. Pažįsta tik kaltinamuosius A. B. ir S. J., kitų nepažįsta. Liudytojo individuali įmonė dirbo su 140 įmonių, todėl visų jų pavadinimų neatsimena. A. B. ir S. J. atstovavo UAB „K. g.“ ir UAB „P.“, su jais turėjo bendrų verslo reikalų. Jei būtų parodytos sąskaitos- faktūros, galėtų konkrečiau atsakyti į klausimus. Prieš vedant jį apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pasirašė krūvą lapų, nes buvo prieš infarktinės būsenos. Nuo pirminių savo parodymų yra atsisakęs. Kaltinamieji A. B. ir S. J., taip pat kaip ir jis, buvo sulaikyti ir jiems taip pat buvo sakoma, kad jei nesakys kaip reikia FNTT, tai ir jie sėdės visus tuos mėnesius, todėl šie žmonės bijodami, save apkalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojui nebuvo rodomos jokios sąskaitos – faktūros. Teismui pagarsinus byloje esančius liudytojo parodymus, liudytojas nurodė, kad A. K. jis nepažįsta, pokalbiuose su juos nedalyvavo, UAB „A.“ nedirbo. Jis gali atsakyti į klausimus tik apie V. įmonės sąskaitas ir sandorius. UAB „A.“ sutartyse jo parašų nėra, nes jis nebuvo bendrovės įgaliotu asmeniu. UAB „A.“ akcijų paketas tuo metu priklausė jo sūnui, todėl liudytojas bendrovėje jokių veiksmų neatliko, tik konsultavo dėl klientų, dėl langų montavimo ir kt. Jo ir sūnaus įmonių ofisai buvo skirtingose vietose. UAB „A.“ realiai veiklą vykdė Utenoje, kas tuo metu buvo bendrovės direktoriumi, neatsimena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad apie V. D. jis nieko nežino. 2009 metais užfiksuoti jo parodymai neteisingi, todėl jais negalima vadovautis. Jo individuali įmonė, kaip ir UAB „A.“ buvo PVM mokėtoja, turėjo buhalterę, o visą apskaitą vedė buhalterinės apskaitos įmonė. Nei UAB „A.“, nei jo individuali įmonė dėl PVM mokėjimo problemų niekada neturėjo. Jo įmonė turėjo ginčių tik su Mokestine ginčų komisija. Jei būtų turėję ginčų dėl PVM, negalėtų disponuoti lizinginiais sandoriais. PVM ir kiti mokesčiai visada buvo sumokami, pateiktose deklaracijose niekas nebuvo nuginčyta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto 2009-11-16 išvadoje Nr. 5-1/206, nurodyta, kad: - UAB „P.“ į.k. (duomenys neskelbtini) pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus, kuriais 2007 m. gegužės-gruodžio mėnesiais bei 2008 m. sausio-gegužės mėnesiais įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, buhalterinės apskaitos registruose apskaitė 77 185,82 pirkimo PVM.

- Dėl to, kad UAB „P.“ apskaitoje panaudojo neturinčius juridinės galios dokumentus– bendrovės „A.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, neteisingai atvaizdavo buhalterinėje apskaitoje bei neteisingai deklaravo VMI pirkimo PVM. UAB „P.“ buhalterinėje apskaitoje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios iškreipė duomenis apie turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl šių aplinkybių negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 ir 2008 metus.

- Bendrovės „P.“ visų teisių ir įsipareigojimų perėmėja UAB „K. s.“, 2009-10-29 rašte „Dėl PVM mokesčio nepriemokos“ nurodė, kad patikslino šios bendrovės PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1d. iki 2008 m. gegužės 31 d. ir nori susidariusią PVM mokesčio nepriemoką geranoriškai sumokėti į valstybės biudžetą (b. t.1, b.l. 31-41).

BUAB „K. s.“ administratoriaus pateikti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 patvirtina A. B., kaip atskaitingo asmens išlaidas, gautas lėšas bei nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimą bendrovei (b.t. 1, b.l. 149-156).

Įtariamojo S. J. pateikti UAB „P.“ buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina A. B., kaip atskaitingo asmens nepanaudotų piniginių lėšų grąžinimą įmonei. (b.t.5, b.l. 10-18).

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininkų veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Sukčiavimas PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje gali pasireikšti PVM įgijimu apgaule arba, kai panaudojus apgaulę, iš valstybės biudžeto grąžinama tariamai sumokėtos PVM sumos dalis, prievolės mokėti PVM panaikinimu ir kitais būdais, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas-faktūras, t.y. įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, o po to šių suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už sukčiavimą dėl PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo būtina nustatyti, kurią iš alternatyvių sukčiavimą apibūdinančių veikų labiausiai atitinka kaltininko nusikalstamas elgesys. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose pasireiškia PVM mokėtojo santykiuose su mokesčių administratoriumi, klaidinant pastarąjį dėl PVM prievolės dydžio, teisės į atskaitą apimties ir kt.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad PVM –viena iš mokesčių rūšių, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą, t.y. mokesčių mokėtojui yra nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių ir paslaugų teikimas, kai šias prekes ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, taip pat prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės. PVM apmokestinama pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiuose jų tiekimo bei teikimo (gamybos) stadijose. Šis mokestis įtraukiamas į kainą ar tarifą. Būtent parduodamas prekę ar paslaugą, PVM mokėtojas iš pirkėjo (vartotojo) gauna ir tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą.

Valstybei turint teisę reikalauti, jog PVM būtų sumokėtas į valstybės biudžetą, mokėtina PVM suma valstybės nuosavybe tampa tik tada, kai pinigai sumokami į valstybės biudžetą. Taigi, vien tai, kad PVM sumoka vartotojas ir šis mokestis yra skirtas valstybei, savaime nereiškia, kad pinigų suma, kuri kaip PVM turėjo būti asmens sumokėta į valstybės biudžetą, kol ji dar nėra sumokėta, jau laikytina tik tokio asmens valdomu valstybei priklausančiu turtu.

Nagrinėjamoje byloje, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tyčia, bendrininkų grupe su A. K., S. J. ir organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, „apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 8 717,53 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės – 8 717,53 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio...sumokėjimo“; V. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. K., S. J. ir su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, „apgaule įgijo svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 68 468,29 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.i” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės - 68 468,29 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio...sumokėjimo“; S. J. kaltinamas tuo, kad kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje su A. K., A. B., V. D. ir su organizuotos grupės nariais, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A.“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, „apgaule įgijo svetimą turtą - Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 77 185,82 Lt mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant tikrus UAB “P.” dokumentus ir juos panaudojant, apgaule UAB “P.” naudai panaikino dalį turtinės prievolės - 77 185,82 Lt mokėtino į LR valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio... sumokjimo“; A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, kartu su bendrininkų grupe: A. B., V. D., S. J. bei organizuotos grupės (suburtos ir veikiančios tikslu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą - į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną pridėtinės vertės mokestį (toliau PVM) ir padėti Lietuvos Respublikos ūkio subjektams apgaule panaikinti didelės vertės turtinės prievolės - į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo) nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr.06-1-00035-09, panaudojant UAB „A." įmonę nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šios įmonės dokumentus, „apgaule įgijo svetimą turtą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - 77 185,82 Lt. mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, o suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „Pilėnai“ dokumentus, apgaule UAB „P." naudai panaikino dalį turtinės prievolės 77 185,82 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio ... sumokėjim“.

Nežiūrint į tai, kad kaltinimuose, pareikštuose A. B., V. D., S. J. ir A. K. nurodyti skirtingi nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiai ir skirtingos įgyto svetimo turto sumos ir panaikintų turtinės prievolės dydžiai, jie kaltinami apgaule įgiję svetimą turtą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas - mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir apgaule, UAB „P." nauda, panaikinę dalį turtinės prievolės (suklastojant ir panaudojant tikrus UAB „P.“ dokumentus), t.y. kaltinami tuo, kad apgaule, sukčiaudami pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, savo naudai įgijo svetimas – juridinių asmenų valdomas, valstybės biudžetui priklausančias (mokėtinas į valstybės biudžetą) pinigines lėšas ir panaikino tokios prievolės dalį.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra konstatuota, kad asmens veikos, kuri reiškiasi suklastotų dokumentų panaudojimu siekiant apgaule sumažinti į biudžetą mokėtiną PVM, kvalifikavimas ir kaip sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę, ir kaip sukčiavimas apgaule įgyjant svetimą turtą, yra nepagrįstas. Šiuo atveju į biudžetą dėl apgaulės dar nesumokėta PVM dalis nelaikytina valstybės nuosavybe, ir asmens veiksmai, kai apgaule išvengiama šio mokesčio sumokėjimo, negali būti vertinami kaip svetimo, t.y. valstybei nuosavybės teise priklausančio, turto įgijimas apgaule. Lietuvos Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad tokia kaltinimo formuluotė yra ydinga teisės požiūriu, nes iškreipia mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prasmę ir neatitinka teisinės nuosavybės sampratos, kadangi kaltinime yra supainiojamas PVM pateikimo į valstybės biudžetą mechanizmas su PVM kaip piniginės prievolės valstybei teisine prigimtimi (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl A. B., V. D., S. J. ir A. K. įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo yra išskirtas iš kito su sukčiavimu PVM apskaičiavimo ir mokėjimo srityje susijusio ikiteisminio tyrimo, atliekamo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00035-09. Ikiteisminių tyrimų išskyrimo faktas ir tai, kad tyrimas susijęs su organizuotos grupės nariais, yra akcentuojamas ir kaltinimuose, pareikštuose visiems kaltinamiesiems pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, toks galimai dirbtinis ikiteisminio tyrimo išskyrimas turėjo įtakos kvalifikuojant kaltinamųjų veikas, kadangi kaltinamųjų padarytos veikos galimai yra neatskiriamai susijusios su kitų asmenų veikomis, galimai buvo daromos pagal vieningą schemą, kuria galimai buvo siekiama išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-0035-09, prieš tai atlikus operatyvinį tyrimą, FNTT pradėtas 2009-03-19 (b.t.1, b.l. 1,6-9), tačiau kitų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas arba nutrauktas padarytos nusikalstamos veikos, nepašalintos iš A. B., V. D., S. J. ir A. K. pareikštų kaltinimų. Dėl šios priežasties, ikiteisminių tyrimų atskyrimas, laikytinas kliūtimi siekiant atskleisti teisiškai reikšmingas sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu mechanizmo aplinkybes ir nustatant bendrininkų grupės narių, šios bylos kaltinamųjų, konkretų vaidmenį padarant jiems įkaltintas nusikalstamas veikas bei individualizuojant jų padarytus veiksmus ir nustatant bendrininkavimo formas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bei į teisinę PVM sampratą ir šio mokesčio kaip piniginės prievolės valstybei prigimtį, kaltinamųjų A. B., V. D., S. J. ir A. K. padaryta veika BK 182 straipsnyje įtvirtintų objektyvių požymių kontekste negali būti kvalifikuojamas kaip juridinių asmenų valdomo, valstybės biudžetui priklausančio turto įgijimas apgaule, arba kaip turtinės prievolės dalies panaikinimas.

Tokią teismo išvadą sąlygoja specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė, „kad UAB „P.“ visų teisių ir įsipareigojimų perėmėja UAB „K. s.“ 2009-10-29 rašte „Dėl PVM mokesčio nepriemokos“ nurodė, kad UAB „P.“ patikslino šios bendrovės PVM deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 1d. iki 2008 m. gegužės 31 d. ir nori susidariusią PVM mokesčio nepriemoką geranoriškai sumokėti į valstybės biudžetą” (b. t.1, b.l. 31-41). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 77 185,82 LT PVM nepriemoka valstybei yra sumokėta. Prieštaringa, nekonkreti, dažnai sunkiai suprantama kaltinimų formuluotė įvardijant kaltinamiesiems įkaltinamų sukčiavimų aplinkybes, jų nusikalstamų veikų neatskyrimas nuo nusikalstamų veikų, kurių padarymu susiję kiti asmenys, nesiderina su įstatymo garantuojama kaltinamųjų teise žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti galimybių pasirengti gynybai (BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.).

Analizuodamas teismui pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimai, pareikšti A. B., V. D., S. J. ir A. K., grindžiami V. V., apklausto įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais. Savo baigiamojoje kalboje prokuroras taip pat prašė vadovautis būtent įtariamojo parodymais, o ne liudytojo V. V. parodymais duotais teismui. Kaip jau teismas nurodė anksčiau, ikiteisminis tyrimas V. V. ir kitų organizuotos grupės narių atžvilgiu yra išskirtas į atskirą bylą, teismo nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą V. V. BPK nustatyta tvarka liudytoju apklausiamas nebuvo. Apklausiamas liudytoju teisme, V. V. nurodė, kad atsisako savo, kaip įtariamojo parodymų ir nurodė, kad pas ikiteisminio tyrimo teisėją jam jokios PVM sąskaitos faktūros nebuvo rodomos ir jis jų nevardino, jokių parodymų jis nedavė, o tik vengdamas suėmimo, pasirašė jam perskaitytą tekstą. Tiriant rašytinius bylos dokumentus, teismas atkreipė dėmesį į įtariamojo V. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją trukmę ir apklausos protokolo apimtį, o būtent į tai, kad įtariamojo apklausos protokolo apimtis yra 42 puslapiai, apklausa pradėta 2009-05-19, 9.00 val. – baigta 14.00 val., fiksuojant 1 val. ir 10 min. pertraukas. Apklausos protokole išvardinta daugybė PVM sąskaitų- faktūrų nurodant jų išrašymo datas, serijas ir numerius bei suteiktas paslaugas. Akivaizdu, kad per 4 apklausos valandas fiziškai neįmanoma išklausyti ir užrašyti daugiau kaip 40 puslapių parodymų, juolab detaliai išvardinti PVM sąskaitų faktūrų rekvizitus ir turinį. Teismo vertinimu, toks apklausos protokolas, tiek savo forma, tiek savo turiniu, daugiau patvirtina negu paneigia V. V. teiginius apie tai, kad jis pasirašė jam skaitomo protokolo turinį (b.t.2, b.l. 101-143). Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, V. V. apklausos įtariamuoju protokolo duomenys nelaikytini neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus ir jų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šis asmuo parodymus davė būdamas įtariamuoju ir itin suinteresuotas jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtimi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu visi kaltinamieji iš esmės pripažino fiktyvių sąskaitų – faktūrų egzistavimą ir nurodė, kad tokiu būdu buvo tikimasi padengti UAB „P.“ ir jos direktoriaus A. B. skolas, bet ne išvengti PVM mokėjimo prievolės ir juolab pasisavinti šį mokestį arba jo dalį. Bylos nagrinėjimo metu tokie kaltinamųjų parodymai nepaneigti ir teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo kitaip. Juolab, kad byloje pateikti: tarpusavio atsisakaitymų suderinimo aktas (2008-01-01- 2008-12-31) ir sąskaitos Nr. 2435 žiniaraštis už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-07-31, patvirtina buvus A. B. skolą UAB “K. s.” ir atliktus įsiskolinimų padengimus, kasos pajamų orderiai patvirtina, kad iš A. B. į UAB “P.” kasą buvo priimamas nepanaudotas avansas (b.t. 1, b.l. 172, 173-190; b.t.5, b.l. 11-18).

BK 182 str. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 str. 1, 2 d. d. gali būti patrauktas tik nustačius, kad jis suvokė, jog klaidina nukentėjusįjį ar kitą asmenį, dėl ko sau ar kito asmens naudai neteisėtai neatlygintinai gauna turto, įgyja turtinę teisę, panaikina turtinę prievolę arba jos išvengia bei numato, kad dėl to nukentėjusysis patirs turtinės žalos ir to nori.

Nagrinėjamoje baužiamojoje byloje kaltinamieji A. B., V. D., S. J. ir A. K. baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik nustačius, jog jie, siekdami asmeninės naudos arba siekdami turtinės naudos UAB „P.“, tyčia, t. y. sąmoningai, apgavo valstybės mokesčių administravimo instituciją, ko pasekoje, dėl netektos PVM mokesčio biudžetui sumos, valstybės biudžetui buvo padaryta žala, o UAB „P.“ naudai panaikinta turtinė prievolė sumokėti pastarąją pinigų sumą į valstybės biudžetą. Išklausęs liudytojų parodymus bei ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad faktinių duomenų, leidžiančių nustatyti kaltinamųjų tyčią, bei pagrįsti, tokias išvadas byloje nėra.

Išanalizavęs byloje esančias telefoninių pokalbių bei kitos telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos suvestines, teismas pažymi, kad V. V. ir S. J. tarpusavio pokalbių metu kalba apie PVM sąskaitas - faktūras, apie tai, kad jos turi būti išrašytos su PVM ar be PVM, apie komercinius pasiūlymus, bankinius pavedimus ir pan., tačiau šių pokalbių turinys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad šie asmenys ir kiti kaltinamieji tarpusavyje susitarė dėl PVM mokesčių nuslėpimo, pasisavinimo ar pan. (b.t.2, b.l.161-188). Užfiksuotas V. V. telefoninis kontaktas su A. B., kurio metu A. B. teiraujasi ar galėtų A. K. patrukdyti V. V. dėl „tų pačių klausimų“, šalia kurio yra prierašas: (galimai dėl priedangos įmonės dokumentų išrašymo)... (b.t. 2, b.l. 146), teismo vertinimu nelaikytinas neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu PVM grobstymo faktą, įkaltintą kaltinamajam A. B.. Kaltinimus pagrindžiančiu įrodymu teismas taip pat negali pripažinti UAB „A.“ banko sąskaitos išrašo, kuris tik patvirtina buvusius ūkinius- finansinius santykius tarp UAB „A. “ ir UAB „P.“, tačiau šis dokumentas nėra pakankamas konstatuoti, kad šie ūkiniai- finansiniai sandoriai buvo tik fiktyvūs ir būtent jais buvo siekiama pasisavinti PVM arba išvengti PVM sumokėjimo prievolės (b.t. 2, b.l. 147-160).

Tokiu būdu konstatuotina, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus bei nenustačius kaltinamiesiems įkaltintų nusikalstamų veikų sudėties, numatytos BK 182 str. 1 d., t.y. šios nusikalstamos veikos objektyvinės ir subjektyvinės pusės, A. B., V. D., S. J. išteisintini pagal BK 24 str. 3d., 182 str. 1 d. o A. K. išteisintinas pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 1 d.

Sprendžiant kaltinamųjų A. B. ir V. D. kaltės klausimą dėl jiems įkaltintų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., padarymo, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numatė, jog ir šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tyčine kaltės forma. Apgaulingu apskaitos tvarkymu įstatymai laiko tokį reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, kuriuo sąmoningai pažeidžiami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad teik A. B., tiek ir V. D., skirtingais laikotarpiais būdami UAB „P.“ direktoriais, turėdami teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, būdami atsakingais už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, priimdami ir pasirašydami UAB „A.“, pateiktas PVM sąskaitas – faktūras žinojo apie jų suklastojimo faktą, suprato, kad naudoja suklastotą dokumentą ir imdami grynuosius pinigus iš V. V., bei įnešdami juos UAB „P.“ kasą suprato savo veikos pobūdį ir sąmoningai, siekė pažeisti teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors kaltinamieji A. B. ir V. D., pripažindami savo kaltę, dėl jiems įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo, nurodė skirtingas nusikalstamos veikos padarymo paskatas, tačiau tai įtakos jų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, neturi. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad dėl tokių nusikalstamų A. B. veiksmų apgaulingai tvarkant UAB „P.“ buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007 m. sausio- liepos mėnesius. Dėl V. D. organizuoto apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, negalima iš dalies nustatyti UAB „P.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007-2008 metus. Byloje pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų aktai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai patvirtina bendradarbiavimo tarp UAB „P.“ ir UAB „A.“ faktus, kurių kaltinamieji A. B. ir V. D. neneigia, nurodydami, kad taip buvo siekiama padidinti UAB „P.“ sąnaudas. Kaip jau minėta anksčiau, fiktyvių sąskaitų – faktūrų buvimo faktą ir aplinkybes bei siekiamus tikslus pripažino ir nurodė taip pat ir kiti šioje baudžiamojoje byloje kaltinami asmenys. Apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą UAB „P.“ patvirtina ir teismo anksčiau įvertinta specialisto išvada.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgiama į jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, motyvus bei aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, kurios dydis yra artimas BK 47 straipsnio 2, 3 dalyse numatytam šios bausmės vidurkiui. Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2009-03-24, 14.40 val. iki 2009-03-26, 11.15 val. (dvi paras).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. D., atsižvelgiama į jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo pobūdį, motyvus bei aplinkybes. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįrašytas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis aukščiau išdėstytu bei vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam baudą, kurios dydis yra artimas BK 47 str. 2, 3 d. d. numatytam šios bausmės vidurkiui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti.

Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuroro nutarimu nuo 2009-03-20 iki 2010-09-22 buvo ir nuo 2010- 12-23 yra laikinai apribotos kaltinamojo A. B. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausančias nekilnojamojo turto, esančio J. B. g. Kretingoje, dalis. 2009-03-20 Vilniaus miesto prokuratūros nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamajam S. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kaltinamųjų A. B. ir S. J. nuosavybės teisių apribojimai paskirti ir jų terminai yra tęsiamas ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-00035-09, todėl šioje teismo nagrinėjamoje byloje, turto arešto klausimai nesprendžiami ( b.t. 3, b.l. 70-144; b.t. 4, b.l. 116-199; b.t. 5, b.l. 141-148 ).

Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių byloje nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Išteisinti A. B. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išteisinti V. D. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išteisinti S. J. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išteisinti A. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kaltinamiesiems S. J. ir A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2009-03-24, 14.40 val. iki 2009-03-26, 11.15 val. (dvi paras), kas atitinka 4 MGL dydžio baudą ir šia dalimi sumažini paskirtąją bausmę.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti.

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. ir paskirti 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.